Nepriklausomybės 95-metį švenčiančiai Lietuvos valdžiai – daktaro J.Basanavičiaus iššūkis (video)

Vasario 16 d. rytą, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės 95-tasias metines, Vilniaus Rasų kapinėse Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Lietuvos Vyriausybės ir Seimo vadovais prie Lietuvos nepriklausomybės patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus kapo tylos minute pagerbė visų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą.Kariai prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo padėjo Prezidentės gėles.

Prieš Patriarcho Jono Basanavičiaus antkapį kartu su Prezidente D.Grybauskaite galvą nulenkė ir Lietuvos Vyriausybės vadovas A.Butkevičius.

Pasinaudojęs šia proga Lietuvos Nepriklausomybės patriarchas Daktaras Jonas Basanavičius šalies vadovams dar kartą nebyliai priminė savo svarbiausią priesaką, įrašytą Didvyrio antkapyje :

„Kada mes jau in dulkes pavirsim, jei lietuviška kalba bus tvirta pastojus, jei per mūsų darbus Lietuvos dvasia atsikvošės, tąsyk mums ir kapuose bus lengviau smagiau ilsėtis“. D-ras Jonas Basanavičius 1882 metais.

Kažin ar išgirdo ją kukliai žemyn akis nudelbę nebylūs šalies vadovai į kairę ir į dešinę dalinantys pažadus kaip greitai jie įvykdys Lenkijos Respublikos antikonstitucinius reikalavimus susiaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimo sritį oficialiuose valstybės dokumentuose bei įvesti dvikalbystę gatvių ir vietovardžių įrašuose.

Išklausius nebylius Basanavičiaus priesakus, garbės sargybos kuopos kariai buvo paprašyti Prezidentės gėlių kompozicijas nunešti ant Vasario 16-osios akto signataro Jono Vileišio, kompozitoriaus Mykolo Konstantino Čiurlionio, prie Nežinomo Kareivio kapų ir prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Priešpiet Prezidentūroje šalies vadovė įteikė valstybės apdovanojimus Lietuvai nusipelniusių 30-čiai lietuvių bei užsienio valstybių piliečių, garsinusių Lietuvos vardą pasaulyje, parodžiusiems drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančiuosius.

Pasak šalies vadovės, Laisvės kovų dalyviai ir valstybės gynėjai, nepabūgę agresijos Sausio 13-ąją, mūsų mokslininkai, teisininkai ir gydytojai, kultūros darbuotojai ir meno kūrėjai nusipelno ypatingos pagarbos už pasiaukojimą ir ryžtą siekti geriausio Lietuvai ir jos žmonėms. Taip pat dėkojo užsienio piliečiams, kurie buvo šalia, kai Lietuvai buvo sunku, ir kuriems yra brangi mūsų istorija ir kultūra.

„Mums suteikia viltį žmonės, kurie kritinėmis akimirkomis yra narsūs ir rizikuodami savo gyvybe gelbėja kitus. Geranoriškumas ir žmogiškumas lietuviams nuo seno padeda susitelkti ir įveikti sunkumus“, – sakė Prezidentė.

Vėliau Simono Daukanto aikštėje priešais Lietuvos Prezidentūrą įvyko iškilminga trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo apeiga, kurioje dalyvavo ir į Lietuvą atvykęs Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski).

Prezidentė D.Grybauskaitė pasveikinusi visus su Valstybės gimtadieniu, pasakė iškilmingą kalbą.

„Esame ypatinga tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas. Tai, kad atlaikėme daugeliui pražūtingas istorijos audras, nėra joks stebuklas! Tai – lietuvių nepalaužiamos valios ir vienybės rezultatas! Atlaikėme okupacijas, sibirus ir blokadas, nes mūsų širdyse įspaustas vytis. Todėl Lietuva buvo, yra ir bus! Šiandien esame laisvi ir turime savo Valstybę. Bendromis jėgomis vos per kelis dešimtmečius sugebėjome pasiekti neįtikėtiną pažangą ir paversti Lietuvą europietiška valstybe. Greitai mums bus patikėtas Europos Sąjungos vairas. Tai liudija tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Lietuva“, – sakė Prezidentė.

Prezidentė pabrėžė vienybės reikšmę: „Suvieniję tai, ką turime geriausio, visus iššūkius galime paversti galimybėmis. Žemaitiškas užsispyrimas, dzūkiškas darbštumas, suvalkietiškas sumanumas, aukštaitiškas ryžtas ir gebėjimas gražiai sugyventi su visomis tautomis daro Lietuvą savita ir stipria šalimi“.

Kvietė būti vieningais: „ Prieš 95-erius metus, dvidešimt Lietuvos vyrų sugebėjo susivienyti vardan bendro tikslo ir atkurti Valstybę. Tos vienybės kasdien reikia ir Mums, kuriems teko kita misija – puoselėti Nepriklausomą Lietuvą. Tik mūsų visų pastangomis galima sukurti klestinčią ir ilgaamžę Valstybę. Būkime vieningi, susitelkime dėl to, kas svarbiausia, ir neleiskime už mus spręsti svetimiems. Nemainykime laisvės į trumpalaikę naudą. Nei per rinkimus, nei siekdami energetinio savarankiškumo, nei kurdami tarptautinius santykius“.

Sunku buvo patikėti šios oficialios, pagal užimamas pareigas būtinos pasakyti kalbos nuoširdumu – juk trokštama vienybė skambiais aukštas pareigas užimančių ponų žodžiais  neprišaukiama. Tas kas nuoširdžiai siekia vienybės – turi pradėti nuo savęs, turi išmokti nusileisti nuo sosto Tautos aikštėn ne tik tuomet kai ten spindi garbių ponų limuzinai ir groja ištreniruoti orkestrai, bet kai ateina pagalbos, išklausymo, TIE-SOS stokojantys piliečiai.

Dalia Grybauskaitė šventinę kalbą baigė viltingai ir pakiliai: „Mes galime tai padaryti, nes esame stipri tauta! Mielieji, branginkime Tėvynę. Gyvenkime taip, kad niekas nedrįstų suabejoti mūsų laisve. Nepriklausoma Lietuva – ne dovana, o pareiga…“

Tikėkimės, kad šis palinkėjimas ar net priesakas galioja ne tik darbo liaudžiai, bet ir aukštiems mūsų Valdžios pareigūnams, pradedant Užsienio reikalų ministru ir baigiant pačia Prezidente, gyvenantiems valdžios piramidės viršutinių aukštų kabinetuose, su gera izoliacija filtruojančia nuo papėdės patvorių sklindantį nepatenkintos liaudies šurmulį, tarp brangių dovanų ir pataikūniško ES politkorektiškumo pamirštantiems atstovauti Lietuvą taip, „kad niekas nedrįstų suabejoti mūsų laisve“.

Lengva kalbėti bei dalinti šūkius ir pažadus Tautai pakilaus šventinio abstraktumo erdvėse, kur kas sunkiau konkrečios šalies konkretiems ponams, turintiems nepagrįstų imperialistinių pretenzijų Lietuvai, tiesiai šviesiai pasakyti – nesame Jums nieko skolingi, tad „nemainysime laisvės į trumpalaikę naudą“ ir savo nepriklausomoje šalyje gyvensime pagal  Jono Basanavičiaus priesakus, „kad niekas nedrįstų suabejoti mūsų laisve“.