Tyrimas: jaunimas Lietuvoje pasigenda skaidrumo

Net 89 proc. Lietuvos jaunimo įsitikinę, kad Lietuvoje yra įmonių, mokančių atlyginimus „vokeliuose“. Daugiau nei kas trečias (38 proc.) jaunas pilietis teigia, kad griežtai nesutiktų su pasiūlymu gauti dalį algos „vokelyje“. Beveik pusė (42 proc.) respondentų nepirktų prekių ir paslaugų iš įmonių, jeigu žinotų, kad atlyginimai jose mokami neskaidriai.

Tokius rezultatus atskleidė lapkričio mėn. atlikta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kaip jauni žmonės vertina verslo sąžiningumą, skaidrumą ir korupcijos apraiškas Lietuvoje. Tyrimą atliko iniciatyva „Baltoji banga“ kartu su rinkos tyrimų bendrove „RAIT“, LSP partnerystės programa, Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
Tyrimo metu apklausta beveik pusė tūkstančio respondentų nuo 17 m. amžiaus.

„Apklausos rezultatai labai aiškiai atskleidžia, kad jaunieji Lietuvos gyventojai pasigenda skaidrumo tiek versle, tiek valstybinėse įstaigose, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje. Jaunosios kartos vertybės yra kitokios: atsakomybę, atskaitomybę ir sąžiningumą jie laiko neatsiejama verslo dalimi. Todėl tokie tyrimo rezultatai verčia verslą susimąstyti  juk jaunimas yra Lietuvos ekonomikos ateities garantas. Jie yra būsimieji ir esami vartotojai, darbuotojai ir darbdaviai, tad verslui reikia savęs paklausti, su kokiomis įmonėmis jaunoji karta norės dirbti ir bendradarbiauti“, – pažymėjo Rūta Skyrienė, iniciatyvos „Baltoji banga“ Tarybos pirmininkė.

Jos teigimu, šiais metais pradėti Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimai atskleidžia, kad užsienio investuotojai labai vertina Lietuvos talentų fondą. Vis dėlto, norėdamas šiuos talentus prisivilioti ir išlaikyti, verslas privalo peržvelgti savo vertybes.

„Kalbėdami apie verslo skaidrumą, ypač daug dėmesio skiriame jaunimo švietimui ir informavimui. Šiemet siekiame atkreipti jaunosios kartos dėmesį į mus kasdien supančias šešėlinės ekonomikos apraiškas. Džiugu, kad jaunimas jau tai pastebi, ima mąstyti kitaip ir nesutinka toleruoti neskaidraus verslo bei korupcijos“, – pasakojo Andželika Rusteikienė, „Baltosios bangos“ veiklos vystytoja.

Jaunimo tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma (95 proc.) jaunų žmonių niekada nėra ėmę kyšio, o 82 proc. niekad jo nėra davę. Du iš trijų respondentų (67 proc.) nurodė niekad nepirkę nelegalių kontrabandinių prekių. Paklausti apie Lietuvos verslo savybes, daugiausiai jaunimo nurodė „inovatyvumą“ bei „patrauklumą jaunimui“. Kita vertus, respondentų nuomone, Lietuvos verslui mažiausiai būdinga mokėti visus skiriamus mokesčius.

Labiausiai korumpuotomis valstybinėmis įstaigomis Lietuvos jaunimas laiko vietines ir respublikines ligonines, poliklinikas, kelių policiją ir teismus. Toleruoti kyšininkavimo ir korupcijos jauni žmonės Lietuvoje nelinkę – dauguma respondentų nurodė, kad gavę tiesioginę užuominą su nurodymu sumokėti kyšį, imtųsi veiksmų.

Jaunieji Lietuvos gyventojai reiklūs ne tik verslui ir viešajam sektoriui. Pasiteiravus, ar prašytų kolegos už pinigus vietoje savęs parengti rašto darbą, 7 iš 10 respondentų tikino, kad darbą rašytų patys, net jei ir nebūtų gerai susipažinę su jo tema.