Tokios išvados prieita „Globalios verslumo stebėsenos“ (GEM – angl. Global entrepreneurship monitor) tyrimo 2012 m. rezultatuose. GEM – visame pasaulyje pripažįstama kaip viena objektyviausių, tiksliausių ir patikimiausių metodikų verslumui tirti. Lietuva į pasaulinį verslumo stebėsenos tyrimą įtraukta nuo 2011 m., šiemet apklausti 2003 18-64. m. amžiaus gyventojai ir 36 ekspertai iš finansų, verslo, švietimo, ir kt. sričių.

GEM – didžiausias pasaulyje verslumo situacijos tyrimas. 2012 m. stebėsena – jau 14-oji, jos imtis didžiausia iki šiol – apklausta per 198 tūkstančius gyventojų 69-iose pasaulio ekonomikose. Tai reprezentuoja per 74 proc. pasaulio gyventojų ir 87 proc. bendro vidaus produkto (BVP).

Lietuvoje stebėseną atlieka vienintelė tam turinti įgaliojimą Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos verslumo tyrėjų grupė. Prieš porą metų Lietuvos įtraukimą į pasaulinį indeksą inicijavo Direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei, šiuo metu laikinai einanti direktorės pareigas dr. Erika Vaiginienė. Jai padėjo VšĮ „Versli Lietuva“, GEM tyrimą finansuoja Lietuvos mokslų taryba ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla.

„GEM analizuoja daugybę verslumo aspektų, nuo priežasčių, skatinančių imtis nuosavo verslo ar baimių trukdančių tai daryti, iki sprendimus įtakojančių kultūrinių ir socialinių veiksnių, infrastruktūros tinkamumo naujam verslui pradėti, švietimo suteikiamų žinių kokybės ir kt. Gaunami labai visapusiški ir išsamūs rezultatai leidžia įvertinti vidinę šalies situaciją, tendencijas, palyginti ne tik skirtingus vietos regionus bet ir pozicionuoti save kitų šalių kontekste. Duomenys padeda numatyti verslias veiklas ir tendencijas visame pasaulyje“, – sakė dr. E. Vaiginienė.

Šiemet Lietuva pirmą kartą sureitinguota Globalaus verslumo ir plėtros indekse – GEDI (angl. Global Entrepreneurship and Development Index). GEDI stiprybė – šalių palyginimas, išryškinant jų silpnybes ir potencialias tobulinimo sritis bei galimybes, rezultatų pritaikomumas formuojant vidines šalių politikas ir programas.

LR Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktoriaus Mindaugo Danio teigimu, GEM tyrimo rezultatai pravartūs planuojant vidaus verslumo politikas ir programas, formuojant šalies ūkio strategiją. „Tai tam tikros gairės, kurios valdžiai, pradedantiesiems verslininkams ir akademinio pasaulio atstovams padeda kurti tvarią ir efektyvesnę verslumo ekosistemą, kuri skatintų ekonomiką, kurtų naujas darbo vietas. GEM skatina verslo globalizaciją, moterų ir skirtingų amžiaus grupių verslumą, padeda kuriant tam reikiamas programas ir įrankius, geresnes galimybes gyventojams ir imigrantams, padeda užtikrinti verslui pradėti reikiamų žinių teikimą švietimo sistemoje“,- sakė jis.

GEM ataskaitos 2011 m. pristatyme San Fransiske metu, Lietuva buvo paminėta kaip jaunų verslininkų šalis, išsiskyrusi 18-24 metų amžiaus grupėje. 2012 metais Lietuva šį vardą pateisino: net 25 proc. jaunimo steigė verslą sau (atitiko 2011 m. skaičių); 21 proc. 18-24 metų jaunuolių steigė verslą kitiems (2011 m. – 17 procentų); taip pat 3 procentais daugiau jaunuolių šioje amžiaus grupėje ketino steigti verslą per ateinančius trejus metus. „25-34 metų amžiaus grupės gyventojų verslumo tendencijos palieka dar geresnį įspūdį: verslininkų skaičius ženkliai didėja visose pozicijose. Tai, kad Lietuva yra jaunų verslininkų šalis, yra puikus transformacijos į inovacijomis grindžiamų ekonomikų grupę pavyzdys“,- sakė VU TVM tyrėjų komandai vadovavęs dr. Mindaugas Laužikas.

Ekspertų vertinimu, jaunimas (14-20m.) verslias veiklas daugiausiai išmoksta vykdyti per savo patirtį ir ryšius, o į verslą įsitraukti jauniems žmonėms (21-34m.) padeda šeima, artimieji ir draugai. Tačiau, pasak ekspertų, nors verslo inkubatorių sistema yra prieinama jaunimui, to nepasakysi apie finansinių institucijų paslaugas ir mikrokreditus.

Bendrai per vienerių metų (GEM 2012) laikotarpį verslo galimybių vertinimas ženkliai pagerėjo: net trys iš dešimties respondentų (32,9 proc.) yra įsitikinę, kad per artimiausius 6 mėn. atsiras gerų galimybių verslui pradėti jų gyvenamoje vietoje. (GEM 2011 m. tyrime – tik 19 proc.). Taip pat, nors Lietuvoje dominuoja aukštas neapibrėžtumo vengimo lygis, tačiau GEM 2012 m. rezultatai tolsta nuo rizikuoti bijančios Lietuvos įvaizdžio – net pusė respondentų (49,5 %) nurodo, kad baimė patirti nesėkmę nesutrukdytų pradėti nuosavą verslą. Tačiau steigiančiųjų verslus sau ir kitiems sumažėjo (atitinkamai nuo 13 iki 8 proc. ir nuo 4 iki 2 proc.). Tokie pokyčiai byloja apie atsigaunančią ekonomiką, kuri suteikia Lietuvos piliečiams daugiau įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje. Palankesnės galimybės ir šalyje gajos intraverslumo tendencijos sąlygoja ir tai, kad 2012 m. net 10 proc. daugiau respondentų steigė verslą, nes siekė nepriklausomybės (2011 m. didesnę nepriklausomybę paminėjo 48 procentai respondentų, o 2012-aisiais – net 58%).

„GEM rezultatai tik patvirtina šiuo metu rinkoje pastebimas tendencijas – vis daugiau žmonių galvoja apie savo verslą, vis daugiau išdrįsta jį kurti ir vis mažiau tokių, kurie bijo nesėkmės. Tyrimas parodė, kad per trejus metus pradėti savo verslą planuoja daugiau lietuvių, negu estų, vokiečių, danų, suomių, švedų. Akivaizdu, jog ši nykstanti verslo pradžios baimė ir gerėjantis verslininko įvaizdis visuomenėje tampa tikrai stipria inertine jėga, kuri keičia visuomenės požiūrį į verslumą, gebėjimą susikurti pačiam pragyvenimo šaltinį ir galbūt net sukurti darbo vietą kitam, juolab, kad ir Lietuvos sugebėjimai tyrime įvertinti geriau nei Danijos, Suomijos ar Švedijos“, – GEM tyrimo rezultatus vertina Dovydas Varkulevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.

GEM tyrimo rezultatai atkreipė dėmesį ir į kelis tobulintinus aspektus. Pavyzdžiui, tai, kad daugiau nei pusė respondentų, pradedančių ar padedančių pradėti verslą, nėra linkę dirbti komandoje. Tai byloja apie vis dar neišnaudotą strateginės partnerystės ir rinkodaros potencialą. Dėl menkų Bendrųjų šalies investicijų į tyrimus ir plėtrą, verslininkai nepakankamai orientuojasi į inovacijas ir neieško nišų, o ekspertų nuomone, Lietuvoje kultūrinė aplinka nepakankamai palanki verslios veiklos vystymui. 72 proc. ekspertų mano, kad nacionalinė kultūra neskatina imtis rizikingos verslios veiklos, o 55 proc. nuomone, nacionalinė kultūra nepakankamai skatina kūrybiškumą ir novatoriškumą. Tuo tarpu individualumas, individo atsakomybė ir pasiekta sėkmė, ekspertų nuomone, yra akcentuojami nacionalinėje kultūroje. Švietimo sistema taip pat turi kur pasitempti – nors aukštojo mokslo teikiamos verslumo žinios įvertintos teigiamai, tačiau tokių žinių ir įgūdžių ugdymo trūksta vidurinėse mokyklose.

Lyginant Lietuvos verslumo duomenis pagal regionus, neabejotinais verslininkų dalies visų Lietuvos verslininkų tarpe lyderiais, kaip ir galima buvo tikėtis, yra Vilnius ir Kaunas, trečioje vietoje – Klaipėda. Tai atitinka miestų gyventojų skaičiaus proporcijas.

Vilniuje išaugo tiek verslą sau, tiek kitiems steigusių skaičius (nuo 27 proc. sau ir kitiems verslą steigusių 2011 m. iki 36 proc. sau verslą steigusių ir 28 proc. kitiems verslą steigusių 2012 m.). Džiugina tai, kad verslininkų-savininkų skaičius 2012-aisiais padidėjo Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, o planuojamų verslų skaičiaus per ateinančius trejus metus augimas rodo teigiamą verslumo dinamiką Klaipėdoje, Telšiuose ir Utenoje.

Pilna nacionalinės verslumo stebėsenos ataskaita skelbiama VU TVM interneto svetainėje.

Visa Globali verslumo ataskaita yra čia.

Apie Globalų verslumo monitoringą (GEM)

Globalus verslumo monitoringas arba GEM (angl. „The Global Entrepreneurship Monitor“) – pelno nesiekiantis akademinių tyrimų konsorciumas, kurio tikslas – skelbti kuo platesnei auditorijai laisvai prieinamą kokybišką informaciją apie verslumo situaciją visame pasaulyje. GEM yra didžiausias pavienis tyrimas apie verslumą pasaulyje, leidžiantis įvertinti nacionalinę situaciją bei kartu pocizionuoti save kitų valstybių atžvilgių.

Šis tyrimas pradėtas vykdyti 1999 metais tik 10 šalių, o šiandien kasmet tiriama tarp 50 ir 90 ekonomikų visame pasaulyje. Tyrimą koordinuoja Pasaulio verslumo tyrimų asociacija (angl. „The Global Enterpreneurship Research Association“, GERA), Lietuvoje šiuos verslumo tyrimus atlieka VU TVM Inovacijų ir kompetencijų centras.

Apie GEDI indeksą

GEDI indeksą 2008 drauge sukūrė profesorius Zoltan Acs ir Lazslo Szerb, siekdami išsamiau ir aiškiau atskleisti sudėtingus santykius tarp individų, institucijų ir verslumo. GEDI stiprybė – šalių palyginimas, išryškinant jų silpnybes ir potencialias tobulinimo sritis bei galimybes. 2011 metais GEDI susilaukė pripažinimo ir tarptautinėje spaudoje: GEDI charakterizuojantys straipsniai pasirodė tokiuose žurnaluose kaip „Wall Street Journal“ ir „Economist“. Nacionaliniai, į valstybių politikos/ strategijos tikslus orientuoti pranešimai, parengti, remiantis GEDI metodologija, pristatyti JAV, JK ir Olandijoje. 2011 metų GEDI knyga apėmė net 71 šalį, o jau

Tokie indeksai kaip Global Entrepreneurship Monitor (GEM, lietuvių kalboje – Globali verslumo stebėsena), Pasaulio banko „Ease of doing Business“ indeksas yra plačiai naudojami verslumo politikų ir programų vystyme.

GEDI stiprybės yra akivaizdžios. Kiti indeksai neidentifikuoja skirtumų tarp kokybės ir kiekybės verslumo (t.y. tradiciniam žemės ūkio verslui Peru skiriamas toks pat dėmesys kaip e. verslui Silikono slėnyje). 2012 m. GEDI indeksas apėmė 79 valstybes; 2013 planuojama šį skaičių praplėsti iki 118.

Aplinkos veiksniams skiriamas nepakankamas dėmesys, nors institucijų veiklos efektyvumas ir meistriškumas galėtų atlikti svarbų vaidmenį verslumo kokybės kontekste.

Laisvai samdomų darbuotojų ir verslininkų skaičius mažėja šalies ekonomikai augant, tai prieštarauja svarbiausioms ekonomikos teorijoms, kur verslumas skatina šalies augimą (tiesiogiai susiję).

Į rezultatus orientuoti indeksai ne visada naudingi sprendimų priėmėjams, nes verslumo kiekybė neatspindi kokybės.

Taigi GEDI siūlo:

– pakankamą kompleksiškumą multidimensiniam verslumo charakteriui išaiškinti,
– kiekybės ir lygių matus papildančius kokybės skirtumus,
– rodiklius tiek individų, tiek institucijų lygiais,
– Penalty for Bottleneck (PFB; lietuvių kalboje – Butelio kaklelio) metodologija naudojama išaiškinti ryšius tarp visų indekso rodiklių (indeksą gali numažinti mažiausios vertės ašis ar kintamasis).
– Rezultatai aiškiai pristatyti ir lengvai pritaikomi politikose ir programose
– Verslumo ir viešos politikos centras (angl. k.,the Center for Entrepreneurship and Public Policy: CEPP) siūlo eilę programų, susijusių su GEDI Indeksu (detalius šalių pristatymus, regionines analizes, konsultacijas, mokymus ir vadovų mokymų programas).

Apie VU TVM

Vilniaus universiteto 1989 m. įsteigta Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla šiandien yra globalaus verslo kompetencijos centras, kuris apjungia aukštąjį mokslą, mokslinius tyrimus ir verslą.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos verslo bendruomene bei daugiau kaip 70 užsienio partnerių, universitetas vykdo į rinkos poreikius orientuotas verslo bakalauro ir magistrantūros studijas lietuvių ir anglų kalbomis, kuriomis ugdo kompetentingus į verslumą orientuotus specialistus.

Įmonių vadovams ir specialistams VU TVM Vadovų mokymo centras siūlo į šiuolaikinį verslą orientuotus, asmenines lyderio savybes vystančius mokymus, vadovų magistrantūrą, profesionalias konsultacijas verslo ir verslumo klausimais.

VU TVM 2010 metai įkūrus Inovacijų ir verslumo centrą smarkiai suaktyvėjo VU TVM mokslo tiriamoji veikla. 2011-ųjų pavasarį buvo suburta verslumo tematiką analizuojančių mokslininkų-verslo ekspertų grupė, kuri praėjo Globalios verslumo ataskaitos (GEM) konsorciumo kvalifikacinę patikrą ir gavo išskirtinį leidimą jį atstovauti Lietuvoje.

VU TVM Inovacijų ir kompetencijų centro komanda vykdo ir kitus nacionalinės ir tarptautinės reikšmės verslo bei verslumo tyrimus, verslo įmonėms siūlo platų pasauline patirtimi ir ekspertize paremtų novatoriškų verslo valdymo ir optimizavimo sprendimų spektrą.

Spausdinti 🖨