Trečiadienis, 22 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“

www.alkas.lt
2013-08-28 08:00:42
1
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų. Ir nesvarbu ar tu baltarusis, ar amerikietis“. Argi reikia aimanuoti dėl to, kad Lietuva palengva tampa vis labiau panašesnė į tikrą ES valstybę? Gal, LLRI norėtų, kad ji pavirstų praeinamuoju kiemu?

Buvau apkaltintas tokio „biurokratizmo“ gynimu, „pasenusiomis klišėmis, stereotipais ir į paviršių prasimušančiomis nacionalistinėmis – socialistinėmis aliuzijomis“. Ką gi, skolą grąžinu ta pačia valiuta: propaguodamas savo ideologiją, LLRI niekada neatstovavo Lietuvos valstybės interesams. LLRI iš principo yra bet kurios valstybės priešas, atstovaujantis ir pataikaujantis tik tarptautiniam kapitalui. Tai XXI amžiaus naujos kokybės internacionalizmas, kuriam suteiktas globalizmo pavadinimas. Pagal savo ideologiją LLRI atstovauja kraštutinei dešiniajai politikos srovei, propaguojančiai ekstremistinį laukinį ekonominį liberalizmą. Jo atstovai puikiai sugeba „įsitrinti“ į valstybės aparatą (kaip samdomi „ekspertai“) ir dalyvaujant įvairiose darbo grupėse kenkti valstybei („Sodra“, privatūs pensiniai fondai, darbo įstatymų liberalizavimas, valstybės funkcijų privatizavimas, mokamos sveikatos apsaugos paslaugos, švietimas, o gatvėmis viešai traukiamas „mokesčių akmuo“, kaskart tarsi kokiu gyvybės balzamu pagirdantis šešėlinę ekonomiką ir dar daug daug kitų dalykų). Ir baigdamas šią temą dar norėčiau paklausti: o iš kokių lėšų yra apmokami šios penktosios kolonos žygiuotojai – ar ne mokesčių mokėtojų? Tai būkit lojalūs savo darbdaviui. Kokį pavyzdį rodote kitiems?

Migracijos klausimai yra žymiai sudėtingesni, nei rašo ir supranta LLRI prezidentas. Štai, jis cituoja mano straipsnyje suformuluotą mintį, pavadintą „pamąstymu“: „Vakarų šalys <…> didėjant nedarbui pirmiausiai skatindavo išvykti imigrantus“. O po to jis daro išvadą, neva aš teigiu, kad „jei ne lietuvių tautybės asmenims bus leista dirbti Lietuvoje, mūsų laukia pražūtis“. Beje, tokių minčių mano straipsnyje nebuvo. Tačiau valstybė tam ir egzistuoja, kad pirmiausiai pasirūpintų savo piliečiu.

O dabar apie faktus. Jau 15 metų skaitau visą man prieinamą informaciją apie migracijos procesus pasaulyje. Štai 2009 metais, prasidedant ekonominei krizei, spauda informuoja apie priemones, kurių imasi įvairių ES šalių vyriausybės. Spaudoje konkrečiai kalbama apie Ispaniją ir Čekiją, kurios, mažindamos kylantį nedarbą, ėmėsi netradicinių priemonių: siūlė imigrantams, pasižadėjusiems negrįžti, nupirkti lėktuvo bilietus į kilmės šalį ir dar, kaip kompensaciją, pridėjo nuo 300 iki 500 Eurų kiekvienam išvykstančiam. Kaip matot, tai ne pamąstymas, o akivaizdi realybė… Kiekviena šalis į sunkumus reaguoja taip, kaip sugeba. Nežinau, kur tuo metu buvo LLRI auksiniai „ekspertai“, bet atėjus krizei, kažkodėl nei vienas jų nepasiūlė vyriausybei naudotis ES fondais, iš jų lėšų pridedant pusę darbo užmokesčio darbuotojams ir taip padėti Lietuvos darbdaviams išsaugoti darbo jėgą Lietuvoje, kaip kad darė Vokietija? Juk vien dėl to per keturis krizės metus Lietuva prarado virš 200 tūkst. žmonių. O juk tai ne kas kita, kaip milžiniškas valstybės investicijų praradimas! Kaip žinia, Europos istorija žino įvairių bandymų sugrąžinti imigrantus namo. Štai bu­vęs Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris Hel­mu­tas Koh­lis no­rė­jo iš­siųs­ti iš ša­lies pu­sę tur­kų imigrantų. Šią min­tį jis ap­ta­rė su bri­tų prem­je­re Mar­ga­ret That­cher per su­si­ti­ki­mą Bo­no­je 1982 me­tais. Vo­kie­ti­jos va­do­vas sa­kė, kad tur­kai “pra­stai in­teg­ruo­ja­si”. Jis par­eiš­kė M.That­cher, kad no­rė­tų per­pus su­ma­žin­ti jų skai­čių ša­ly­je per ket­ve­rius me­tus. Kanc­le­ris ne­ga­lė­jo taip at­vi­rai to sa­ky­ti vie­šai, po­kal­bio de­ta­lės pa­aiš­kė­jo iš­slap­ti­nus kon­fi­den­cia­lius do­ku­men­tus, ku­riems su­ėjo se­na­tis…

Ir kitame savo tvirtinime Ž.Šilėnas yra labai netikslus. Aš nepamiršau ir puikiai žinau, kad ES erdvėje egzistuoja laisvas asmenų judėjimas, bet…  ne užsieniečiams, kaip tvirtina LLRI prezidentas, o ES valstybių piliečiams. Trečiųjų šalių piliečių atvykimą, buvimą, gyvenimą (laikiną ir nuolatinį), darbą, prieglobsčio suteikimą , ES piliečių teisinę padėtį, užsieniečių judėjimą ir išvykimą visose ES šalyse reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymai. Tai unifikuoti teisės aktai, numatantys vienodas prašymų pateikimo institucijoms, nagrinėjimo juose, sprendimų priėmimo bei apskundimo tvarką, ribinius terminus ir kitus klausimus. Todėl mūsų darbdaviams dėl šių biurokratinių reikalavimų nebūtina „piarintis“ Vilniuje. Geriau ieškotų kontaktų ir bendraminčių su kitų ES šalių darbdavių organizacijomis ir dirbtų Briuselyje.

O dabar apie laisvą asmenų judėjimą ES. Laisvas – reiškia vykdomas savo noru, laisva valia. Paklauskit mūsų emigrantų: devyni iš dešimties jums patvirtins, kad iš Lietuvos išvažiavo ne savo noru, o buvo iš jos išspirti, po to kai įsitikino, jog valstybę valdantiems politikams jie yra nereikalingi ir svetimi. Tai apie kokį laisvą asmenų judėjimą čia galima kalbėti? Tai labiau primena ekonominę migraciją, kuri pagal savo formą ir yra prievartinis aktas, lygiai toks pat, kaip persikėlimas į saugesnę vietą bėgant nuo karo ar žemės drebėjimų. Skirtumas čia yra tik išvijimą iš šalies inicijavusiame šaltinyje. O gal, tvirtinsite, jog čia yra laisvas asmenų judėjimas, nes niekas žmonių per prievartą iš gyvenamosios vietos nevaro? Šioje vietoje visiškai sutinku su Popiežiumi Benediktu XVI, suformulavusiu ir pabrėžusiu pirmapradę žmogaus teisę neemigruoti, t.y. teisę gyventi savo gimtojoje šalyje. Jeigu mūsų dievobaimingi politikai vadovautųsi Dievo ar jo vietininko žodžiais, padėtis Lietuvoje būtų kitokia.

O dabar pabandysiu atsakyti ta pačia eile, kaip tą savo straipsnyje daro LLRI prezidentas Ž.Šilėnas.

Pirma, jis tvirtina, kad Dėl draudimų kenčia ir žmonės, ir šalis (Autorius turi omenyje draudimus atvykti į Lietuvą). Na, norėčiau, kad būtumėt tikslesnis ir išvardintumėte teisės aktus, kuriais vyriausybė draudžia atsivežti trečiųjų šalių piliečių? Draudimų nėra. Yra nustatyta tvarka, pagal kurią galima atsivežti trūkstamą darbo jėgą. Jūs pykstate dėl tvarkos ar dėl to, kad trečiųjų šalių piliečiai, konkuruodami dėl laisvos darbo vietos, atsiduria tik trečioje eilėje? Bet tai natūralu, Lietuvos valstybė ir ES gina savo darbo rinką. Laisva darbo vieta pirmiausiai turi būti pasiūlyta Lietuvos piliečiui, po to ES piliečiui ir tik po to – trečiosios šalies piliečiui. Ir tai – ne Lietuvos sugalvota, o toks yra ES teisės aktų reikalavimas. Jeigu būtų kitaip, pats ES egzistavimas jau seniai būtų tapęs istorija. Nepamirškite, dabar apie 85 proc. prašymų išnagrinėjami per 1 mėn. (Mėlynoji kortelė taikoma aukštos kvalifikacijos darbuotojams). Manau, reikia turėti sąžinės, kad po viso to ir toliau eskaluotum šią temą. Nesigilinsiu į pateiktą D.Britanijos pavyzdį, nes britų darbdaviai emigrantus priiminėjo ne į britų paliktas darbo vietas, o į naujai sukurtas, ne taip, kaip dėl emigracijos ištuštėjusioje Lietuvoje. Todėl ir D.Britanijos BVP augo. Taip pat nesigilinsiu ir į esamą liūdną praktiką, kiek mokesčių už emigrantą ir už vietinį darbuotoją valstybei sumoka darbdavys Lietuvoje. Turėjau labai neigiamą tokio palyginimo patirtį.

Antra, Nelegalūs imigrantai mažiau apsaugoti. Džiaugiuosi, kad nors čia nuomonės sutampa.

Trečia, Kvalifikuoti savo ar kitos šalies specialistai – vertybė. Krokodilo ašaros. Kai savus specialistus kartu su politikais vijot iš Lietuvos, tuomet nevirkavot. Valstybė leidžia: vežkitės kvalifikuotus specialistus sau į sveikatą. Anksčiau leidimai buvo išduodami per 2 – 3 mėnesius (nors darbdaviai verkė, kad reikia laukti 6 mėn.), dabar – per 1. Ir specialistas gali atvykti kartu su šeima. Tik mokėkite atlyginimą tokį, koks nustatytas įstatyme (2 VDU), kad atnaujinant Leidimą laikinai gyventi, nereikėtų rankų laužyti dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą ar Sodrą. Nenorom kyla klausimas: ar būtų emigravę iš Lietuvos tautiečiai, jeigu jiems darbdaviai būtų mokėję?

Ketvirta. Daugiau dirbančiųjų tik skatintų ekonomikos augimą. Atleiskit, bet sutikdamas su šiuo tvirtinimu, niekaip negaliu suprasti įgyvendinimo būdo: kam šiam ekonomikos skatinimui yra reikalinga atsivežtinė darbo jėga, jeigu savų bedarbių turime beveik 200 tūkst.? Jeigu jūs negalit atsakyti, atsakysiu į šį klausimą aš. Dabartinės laisvos darbo vietos yra  skirtos  kvalifikuotai darbo jėgai, tik siūlomas atlygis už darbą jose yra minimalus arba nedaug jį viršijantis. Vietiniai už MMA dirbti jo jau nesutiks, o atvykėliai dirbs, nešdami darbdaviui papildomą pelną. Štai kodėl  LLRI prezidentas reikalauja atverti sienas. Užtikrinus darbdaviams pelną, toliau ir dabartinėse darbo vietose bus galima išsaugoti esantį atlyginimų status quo. Priešingu atveju teks iš naujo Lietuvos darbo rinkoje peržiūrėti visų atlyginimų skalę – nuo apačios iki pat viršaus, įvertinant naujai kvalifikuoto darbo vertę ir jį atitinkantį atlyginimą. Šioje vietoje akivaizdžiai susikirto verslo (pelnas bet kuria kaina) bei valstybės (kova su šešėliu, socialinė politika mažinanti nedarbą) interesai.  Nusiramint valstybė galėtų, jeigu nedarbas Lietuvoje siektų 3 – 4 proc. Tai ir būtų tie zuikiai, kuriuos turėtų vežti valstybė pagal jai numatytus įsipareigojimus visuomenei. Ir tai būtų tie, kurių privatus sektorius nevežtų, kaip rašo R.Vainienė viename iš savo straipsnių.

Penkta. Žemos kvalifikacijos imigrantų antplūdžio baiminamasi nepagrįstai. Sutikčiau su LLRI prezidentu, jeigu Lietuvoje būtų sutvarkytas vienas dalykas: už kvalifikuotą darbą darbdaviai nemokėtų darbo atlyginimo, kurio dydis kaip už nekvalifikuotą darbą. Štai, kuomet už tikrai nekvalifikuotą darbą bus mokamas tikras MMA, o toliau atlyginimų srityje laipsniškai ir proporcingai viskas eis į viršų, tuomet valstybė ir nebijos žemos kvalifikacijos imigrantų antplūdžio. Dar atsižvelkit į tai, kad ne valstybės, o privačiame sektoriuje atliekamų machinacijų pasėkoje atsirado šešėlinis sektorius, kuriame dingsta trečdalis Lietuvos BVP (net pavydas paima pagalvojus: trečdaliu didesnės pensijos, trečdaliu didesnis sveikatos apsaugos ar kultūros finansavimas!). Negi valstybė turi būti suinteresuota didinti šešėlinį sektorių arba tenkinti jai nenaudingus „geradarių“ pasiūlymus?

Šešta. Darbo vietų iš vietinių niekas neatims. Prezidente, jūs pats tikite tuo, ką rašote? Tautos išmintis sako, kad drumstame vandenyje visuomet lengviau žuvį gaudyt. Prie esančio nedarbo, jūs siūlote dar sukurti ir užsieniečių darbo rinką Lietuvoje, ne tik su dirbančiais užsieniečiais, bet ir laikinai nedirbančiais (ieškančiais darbo), su savais bedarbiais bei išlaidomis jų socialinėms, švietimo, sveikatos ir kultūros reikmėms, t.y. integruoti į bendrą valstybės gyvenimą? Valstybė dabar saviems nesukrapšto būtinų lėšų. O gal darbdaviai jau yra pasirengę mokėti už atsivežamą užsienietį užstatą valstybei, kuris būtų naudojamas jo integracijai (čia nekalbu apie kvalifikuotą darbo jėgą)?

Septinta. Užsieniečiai padėtų užpildyti laisvas darbo vietas. Jūsų žodžiais tariant, Lietuvoje beveik kas penktas darbo rinkos dalyvis yra tinginys, nes „nenori, nemoka ir aplamai yra fiktyvus bedarbis, kuris jau niekam netinka“. Tai ką: emigruotų dar ir jie – ir Lietuvoje jau būtų rojus, o LLRI būtų įvykdžiusi savo misiją? Na, padarykit nors vieną gerą darbą Lietuvai: lai jūsų institutas pasiūlo kaip sugrąžinti šiuos žmones į pilnavertį ekonominį, socialinį ir kultūrinį šalies gyvenimą. Gal iš naujo įpūstumėt gyvybės ugnį Lietuvos darbo rinkoje? Siūlydamas specialistams iš užsienio dirbti tose pozicijose, kuriose dabartiniai bedarbiai vis vien nedirbtų, iš esmės siūlote viską palikti po senovei, nieko nekeičiant ir net nesiskaitant su tuo, kad valstybės išlaidos užsieniečių integracijai turės ženkliai didėti. Kieno sąskaita?

Aštunta. Lietuva nėra populiariausia kvalifikuotų specialistų kryptis. Aš suprantu, kad argumentus yra sunku suformuluoti, todėl jų kartojimas sudaro solidumo vaizdą. Žinau, jog kartais ir skaitmeninė technika sutrinka, o dabar kartojatės lyg užsikertanti sena vinilinė plokštelė. Įtikinėkite ir vežkitės tuos kvalifikuotus specialistus. Kur problema?

Devinta. Imigracija padeda užpildyti profesinio švietimo spragas. Šūvis Dievui į langus. Demagogija. Vėl: kas, kur ir kam neleidžia atvykti į Lietuvą? Konkuruojant dėl gerų darbuotojų iš kitur, visų pirma reikia mokėti gerbti savus žmones ir savo darbo jėgą. Jūs nepastebit, kad šiame straipsnyje, kaskart vis niekinate savo tautiečius, kurie jūsų ir jūsų bendraminčių yra išvadinti tinginiais, nenorinčiais dirbti. Kodėl emigravę, jie staiga pavirsta kuo geriausiais specialistais svetimose šalyse? Priminsiu, visose profesinio rengimo lygiuose dirba komisijos, kuriose yra ir Lietuvos darbdavių atstovai. Ar jie nemoka, ar nežino tikrojo savo atstovaujamų darbdavių poreikio naujai darbo jėgai, jeigu kasmet vis gaunama tokia darbo jėgos poreikio disproporcija? Aš manau, jog viskas yra daug paprasčiau: mūsų darbdaviai arba nenori, arba nemoka planuoti savo verslo. Todėl jiems ir darbo jėga yra reikalinga „jau vakar“, o ne po trijų ar keturių mėnesių, kaip kad normaliame pasaulyje. Būtent iš čia eina tas nuolatinis valstybės presingas, reikalaujant iki absurdo trumpinti Leidimų gyventi išdavimo terminus, net visuomenės saugumo sąskaita.

Tai ko reikia Lietuvos  darbdaviams ir jų ideologams: pigios darbo jėgos, t.y. papildomo pelno, nežiūrint į galimą naują chaosą darbo rinkoje ar kvalifikuotų specialistų? Stebėkime, kaip į šiuos norus reaguos valdantieji.

Autorius yra LSDS pirmininko pirmasis pavaduotojas, migracijos klausimų ekspertas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  2. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  3. D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
  4. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  5. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  6. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  7. D. Paukštė. Šimtadienis: kovos su emigracija fronte – rūkas
  8. D. Paukštė. Priežastys ne emigrantuose, o Lietuvoje – valdžios vykdomoje politikoje
  9. D.Paukštė. Ką nutyli seiminiai politikai?
  10. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  11. D. Paukštė. Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais?
  12. D. Paukštė. Kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė…
  13. Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
  14. JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“
  15. Diplomatų pareiga – darbas Tėvynei ir šalies interesų gynimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Albas says:
    10 metų ago

    Pasirašau po kiekvienu autoriaus žodžiu. Dar man visą laiką toks klausimas pakaušį kąso – jeigu tiems taip trokštamiems imigrantams bus mokamas tas pats minimumas, o jie turės gyventi LT, pirkti LT kainomis maistą, kurą, rūkalus, alkoholį, elektrą, vandenį šilumą, tai kaip jie bus tokie laimingi kokie nėra lietuviai. Nebent prisivežtumėt kinų, kurie gyventų miškelyje palapinėje ir valgytų žolę, vabaliukus ir t.t. Mano nuomone, jeigu tų atvykėlių susikaups daugiau, tai va tada mūsų valdžia ir “didieji kapitalistai” pamatys kas yra tikri neramumai ir riaušės, tik jau bus šaukštai popiet.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Gintarė Skaistė | finmin.lrv.lt nuotr.

G. Skaistė pristatė mokestinius pasiūlymus

2023 03 21
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos

Su Turkijos vadovu aptartas NATO šalių saugumas

2023 03 10
Atnaujino Šengeno informacinė sistema | vrm.lrv.lt nuotr.

Atnaujinta Šengeno informacinė sistema

2023 03 09
Ekologiškas pilono projektavimas yra įmanomas | dizrega.eu nuotr.

Ekologiškas pilono projektavimas yra įmanomas

2023 03 07
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Moterų ir vyrų pajamų atotrūkis padidiėjo

2023 03 06
Paskola | paskolos.lt nuotr.

Imti paskolas baimintųsi didžioji dalis gyventojų

2023 03 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Seimas užsiėmė komisijų sadarymu

2023 03 21
Rasa. Petrauskienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

Prisiekė Seimo narė Rasa Petrauskienė

2023 03 21
Lietuvoje vieši patriarchas Baltramiejus I | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su patriarchu Baltramiejumi I

2023 03 21
Nortautas Statkus | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

N. Statkus paskirtas žvalgybos kontrolieriumi

2023 03 21
Paštomatai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šalyje daugės mobiliųjų paštomatų

2023 03 21
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime − dar viena rezoliucija dėl Rusijos

2023 03 21
Dega miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Prasidėjo gaisrų apsaugos vajus „Nepadek gamtos“

2023 03 21
Gintarė Skaistė | finmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Skaistė pristatė mokestinius pasiūlymus

2023 03 21
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aha apie Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video)
  • Taigi... apie J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Mokykitės, atsilikėliai! - apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Žemyna apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas užsiėmė komisijų sadarymu
  • „Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta
  • J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Prisiekė Seimo narė Rasa Petrauskienė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

G. Skaistė pristatė mokestinius pasiūlymus

by Ditė Česėkaitė
2023 03 21
0
Gintarė Skaistė | finmin.lrv.lt nuotr.

Šiandien Finansų ministerijoje pristatytas mokestinių pasiūlymų paketas, kurio ašyje – patogumas, ekonomikos augimas ir sąžiningumas.  Pristatytu mokestinių pasiūlymų paketu, anot...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Aha apie Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video)
  • Taigi... apie J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Mokykitės, atsilikėliai! - apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Žemyna apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Žemyna apie Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video)
Kitas straipsnis
J.Statkutė de Rosales. Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis

J.Statkute de Rosales pristatys antrą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ knygos dalį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai