Bet kur ir bet kurių verslininkų paklausus ar jūs norite mokėti mokesčius, absoliuti dauguma sąžiningai atsakytų – nenorime. Galbūt išimtis būtų Skandinavijos šalys kur verslo kultūra aukštesniame lygyje. Lietuva šiame kontekste ne išimtis.
Viena didžiausių bėdų – mažas surenkamas biudžetas, vienas mažiausių Europoje BVP perskirstymas. Dėl to labai kenčia iš biudžeto finansuojamos sritys – chroniškai trūksta pinigų socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos apsaugai, policijai ir t.t.
Didžiulę įtaką tokiai padėčiai turi šešėlinės ekonomikos mastai. Čia svarią vietą užima akcizinių prekių kontrabanda, kitokia nelegali veikla. Tačiau valstybės mastu dar didesnę įtaką biudžeto surinkimui daro atlyginimų mažinimas mokant dalį jų vokeliuose, pajamų slėpimas vedant dvigubą buhalteriją, PVM ir kitų mokesčių slėpimas. Gali kilti klausimas: kokiu būdu akcinėje bendrovėje, uždaroje akcinėje bendrovėje ar kitos formos įmonėje gali atsirasti neapskaityti grynųjų pinigų srautai, iš kurių mokami papildomi neapmokestinti atlyginimai, perkamos prekės, mokami kyšiai ir t.t.? Teoriškai, jeigu įmonė laikosi finansinės drausmės, jeigu apskaita vedama pagal galiojančius teisės aktus ir realiai tikrinama įmonės metinė finansinė atskaitomybė – to neturėtų būti. Deja, paskutinės grandies kaip tik ir trūksta.
Verslo sąlygų „gerinimui“ per eilę metų įmonių įstatymai, civilinis kodeksas pakeisti taip, kad neliktų jokios realios įmonių finansinės kontrolės. Didžiojoje daugumoje uždarųjų akcinių bendrovių panaikintas bet koks metinis finansinis auditas. Akcinėse bendrovėse, kur pagal įstatymus auditas privalomas, auditorių renka ir jam atlyginimą nustato kontrolinio paketo savininkai, kurie dažniausiai visiškai nesuinteresuoti rodyti tikrąją įmonės veiklą ir atitinkamai atskleisti visus finansinius srautus. Keičiant minėtus įstatymus maksimaliai sumažintos mažųjų akcininkų teisės, t.y. tų, kurie realiai būna suinteresuoti skaidriais bendrovės veiklos rezultatais.
Žiūrint iš valstybinio taško, visiškas nesusipratimas – buvusios konservatorių ir liberalų valdžios priimtas mažųjų bendrijų įstatymas, leidžiantis bendrijos nariams neribojant bendrijos apyvartos ir esant ribotai civilinei atsakomybei mokėti simbolinius Sodros mokesčius. Darant minėtus įstatymų pakeitimus ypatingai pasidarbavo Laisvosios rinkos instituto ekspertai, nuolatos akcentuojantys mokesčių žalą žmonėms, valdžios nesugebėjimą disponuoti surinktais pinigais, Sodros būsimą nesugebėjimą mokėti pensijas ir panašiai. Keisčiausia, kad ir dabar, esant socialdemokratų partijos dominuojančiai valdžiai, LLRI ekspertams pati valdžia suteikia galimybę eskaluoti laukinio liberalizmo principus, naudingus tik turtingiausiam Lietuvos žmonių sluoksniui.
Esant tokiai padėčiai, visiškai nekeista, kad jau buksuoja patvirtinto biudžeto pajamų surinkimas. Kitaip ir negali būti. Tinkamai nesutvarkius įmonių įstatyminės bazės, neuždarius dabar esamų mokestinių landų, neįvedus realių progresinių mokesčių didelėms pajamoms, pamiršus pelno mokestį, galima pamiršti ir didesnį BVP perskirstymą tokiu būdu eliminuojant galimybę civilizuočiau tvarkyti valstybės reikalus keliant Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį.
Vis tik dabartinė valdžia turi galimybę pasukti Lietuvos ekonomiką iš esamo labai liberalaus kelio daugiau socialdemokratine kryptimi, kuri būtų naudinga didžiajai Lietuvos žmonių daliai. Priešingu atveju žmonių nusivylimas sava valstybe tik didės. Didės emigracija ir visos kitos blogybės. Valdžios priedermė, kad to nebūtų.
Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys
tai ,kad mažas biudžetas ,kalta ne vien šešėlinė ekonomika. Norint realiai išlipt iš prasiskolinimo ,Lietuvai tikrai nebeužteks vien kovos su šešėliu.Nors toks neapibrėžtas problemos sprendimo būdas – aiškiai labiausiai palankus labiau į nusikalstamos chuntos,nei į civilizuotos ,demokratinės valdžios statusą jau ketvirtį amžiaus pretenduojančius vis tuos pačius valžios uzurpatorius. Tam ,kad panaikinti beviltiškai išaugusį ir toliau augantį valstybės įsiskolinimą (50 milijardų!! litų) būtina neatidėliojant pasitelkti ir kitas priemones: įvesti valstybinį alkoholio , tabako gaminių monopolį. Būtinai ,JAV pavyzdžiu , apmokestinti absoliučiai visą prabangą (30- 50 proc/metus nuo rinkos vertės) , nacionalizuoti naftos išgavimo verslą . Būtinai kurti europinius standartus darbo sąlygomis ir darbo užmokesčiu atitinkančias darbo vietas ir privačiame ir valstybiniame sektoriuje,kas leistų pradėti realiai galvoti apie emigracijos masto mažinimą , nors tiek,ponai. Būtina taip pat išsiaiškinti tą Masiulio iškeltų nelegalių lėšų problemos išsprendimą (tik ,žinoma, šimtą milijardų užsienyje išslapstytų nelegalių pnigų gražinti ne už kažkokius niekingus 10 proc.Toks gražinimas privalėtų padengti bent jau dabar egzistuojančią valstybės skolą .Taip,taip,ponai ,o kas gi – gal pensininkai ar bedarbiai surinks tą dabar jau 50 milijardų siekiančią kubilo skolą?
Šeimininkas nesuranda darbininkui darbo ———-anegdotas ….arba KRIZĖ …………SMEGENYSE
galėjo autorius kiek konkrečiau pristatryti tą Mažųjų bendrijų įstatymą ir kuom jis blogas paaiškinti. Mano žiniomis pirmą LRI Leningrade įkūrė Leontjevas. O vėliau Prunskienė su Leontjeva įkūrė oadalinį (?) Vilniuje. Galimas daiktas, kad tai šeimos verslas. Tereikia pažiūrėti kas didžiausi to institutoi rėmėjai. Remia dosniausiai Philip Moris ir Uspaskio Vikonda. Paskui Maksima ir kitos monopolijos. O monopolijos, ant laisvos rinkos tėvo Adam Shmith yra didžiausi laisvos rinkos priešai. Jis jokiu būdu neleido valstybinę monopoliją keisti privačiom monoipolijom, nes privati monopolija yra kur kas blogiau, nei valstybinė. Tad jei LRI paklaiko privačias monopolijas, jis vykdo kenkėjišką veiklą.