Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitikime su finansų ministru Taurimu Valiu, ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu bei institucijų vadovais aptarė Lietuvos ūkio augimo skatinimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.
„Prieš kiek daugiau nei metus atliktos socialiai orientuotos mokesčių reformos pokytis – didesnės įplaukos į valstybės biudžetą pasireikš jau 2027 m. Tačiau tam, kad ir vėliau Lietuva galėtų ir tinkamai finansuoti savo gynybą, ir vykdyti ambicingas socialines programas, ir išlaikyti viešųjų finansų tvarumą, turime siekti tolesnio biudžeto pajamų augimo. Šešėlinės ekonomikos mažinimą laikau vienu iš svarbiausių šiuo metu biudžeto pajamų resursų. O lūkuriuoti neturime galimybės, nes saugumo ir socialiniai poreikiai negali būti atidėliojami. Naujų sprendimų reikia jau šį rudenį“, – teigė Prezidentas.
Šešėlinė ekonomika
Susitikime finansų ministras T. Valys pristatė vykdomas ir svarstomas naujas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, įskaitant tas, kurios labiau diferencijuotų į mokesčių vengimą besiorientuojančius juridinius asmenis, galimai nebesuteikiant pastariesiems tam tikrų valstybės paslaugų, iki šie taps drausmingais mokesčių mokėtojais. Toks mokesčių vengiančių juridinių asmenų reguliavimas atverstų naują kovos su šešėline ekonomika etapą ir naujas perspektyvas didinti viešųjų finansų apimtį.
„Tarp sąžiningo verslo ir šešėlinės ekonomikos neturi būti pilkosios zonos – arba verslas veikia skaidriai ir valstybės institucijos jam padeda augti, arba verslas veikia pogrindyje ir dėl to patiria atitinkamų sankcijų. Tokio principo stiprinimas šiuo metu – itin svarbi viešųjų finansų tvarumo politikos kryptis“, – pabrėžė šalies vadovas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas susitikime pristatė ekonomikos skatinimo kryptis ir įvairias našumo, inovacijų, administracinės naštos mažinimo ir viešųjų paslaugų spartinimo priemones.
„Griežčiau kovodami su mokesčių vengimu, turime dar atkakliau skatinti tuos verslo bendruomenės narius, kurie veikia skaidriai. Skaidriai ir sąžiningai veikiančiam verslui turime dar ryžtingiau mažinti administracinę naštą ir didinti viešųjų paslaugų suteikimo greitį, taip pat – nepailstamai skirti didžiausią galimą dėmesį aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikai vystytis bei verslui plėstis šalies regionuose“, – sakė Prezidentas.
Susitikime atkreiptas dėmesys, kad taikant anticiklinės politikos principus, Lietuvos ekonomika tiek šiemet, tiek ir nuo 2019 metų išlieka viena atspariausių ir sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje. Augimą stiprina daugiau sukuriamų aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų, investicijos į infrastruktūrą bei gyvybingas vidaus vartojimas. Atitinkamai perskirstymo per biudžetą rodiklis, pagal EK prognozes, šiemet pasieks 34,8 proc., 2027 m. – 35,6 proc. nuo BVP. Tai liudija tolesnę pažangą Lietuvai einant gerovės valstybės kryptimi.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
