Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Užurka. Ar ilgai būsime postsovietiniu užkampiu?

Jonas Užurka, www.alkas.lt
2014-12-05 00:35:15
4
Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą
leonidas-breznevas-seni-laikrasciai-delfi-k-ciachovskio-nuotr
Delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir kitos patriotinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos prezidentę dėl kolaborantų premijų bei okupacinių simbolių panaikinimo. Viename iš punktų buvo ir šis reikalavimas: Panaikinti kolaborantų [kaip kad P. Cvirkos, L. Dovydėno, S. Nėries ir kt.] vardų teikiamas premijas, okupantų paminklus ir kitokį viešą jų įamžinimą bei neteikti ir neskirti Valstybinių pensijų meno kūrėjams už neapibrėžtus „viso gyvenimo nuopelnus“ [už kolaborantinę kūrybą bei priešvalstybinę veiklą okupaciniais metais].

Asociacija, gavusi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A. Jonyno ir Vilkaviškio rajono mero Algirdo Neiberkos atsakymą į aukščiau minėtą kreipimesi, apsvarstė ir paprašė manęs, ne tik kaip meno kūrėją, bet kaip ir Valstybės gynėją, išreikšti savo nuomonę į Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko ir Vilkaviškio rajono mero atsakymą.

Aš prieš du metus atvirai kalbėjausi su rašytojų sąjungos pirmininku A. A Jonynu apie, ne tik kreipimesi minimų, kolaborantų rašytojų-poetų padarytą žalą mūsų Tautai ir Valstybei bei jų, kaip kolaborantų, veiklos būtiną įstatymišką įvertinimą. Siūliau aktyviai ir viešai diskutuoti šia tema. Pažadėjo. Netesėjo. Lyg šiol skelbiami kolaborantų – ir P. Dovydėno, ir S. Nėries, ir P. Cvirkos – vardų literatūriniai konkursai. Ypač skatinami dalyvauti jauni kūrėjai [lėšos premijai numatomos pagal jaunimo kultūros projektą]. Šitaip jau ir jaunoji karta įtraukiama į kolaborantų mąstysenos ir sovietinės ideologijos spąstus. Ir dar. Kuo toliau tuo vis labiau ištrinama ne tik P. Cvirkos, L. Dovydėno, S. Nėries [ir kitų aršių kolaborantų] kolaboravimo nusikalstama veikla jų viešinamose biografijose. Viešoje, pedagoginėje erdvėje visi kolaborantai-rašytojai-poetai pristatomi tik kaip talentingi kūrėjai o ne kaip ir žiaurūs išdavikai, žudikai, sąmoningai-savanaudiškai pasirinkę kolaboranto kelią. Įsitikinęs, kad būtų garbingiau viešai, sąžiningai įvertinti jų kolaboravimo pasekmes, pasveriant parašytas knygas ir dėl jų išdavikiškos veiklos tūkstančius nekaltų aukų. Juk ne tik ir Skinkys, ir Kubilinskas, ir Guzevičius, ir Valsiūnienė, ir Cvirka, ir Dovydėnas, ir Nėris ta pačia ranka rašydami iškiliai liaupsino žudikus-okupantus. Ta pačia ranka ir šaudė Lietuvos laisvės kovotojus. Ta pačia ranka, vardan asmeninių interesų, savo noru, savo žodžiais, parašais naikino mūsų Tautą siųsdami šimtus tūkstančių ne tik į tremtis – naikino mūsų valstybingumą, tautinius pamatus, švietimą, kultūrą, paveldą.

Jūs atsirašydami 1940 metus Lietuvai vadinate tragedija. Tačiau šios tragedijos autorius, vykdytojus ir iniciatorius, aršius veikėjus-kolaborantus kuo švelniausiai teisinate: “…tampa vadinamojo Liaudies seimo deputatu, pirmininko pavaduotoju, okupuotos Lietuvos Švietimo komisariato darbuotoju…”

Primenu, kad ir L. Dovydėnas, ir P. Cvirka, ir S. Nėris, ir kiti uolūs kolaborantai, ne atsitiktinai tampa aukščiausiais okupantų valdžios pareigūnais, bet savo noru ir iniciatyva bei ideologiškai-sąmoningai uoliai dėjo pastangas įvykdyti valstybinį perversmą, pavergti Lietuvą. O, įvykdę iš anksto ruoštą valstybinį perversmą, jie džiūgaudami važiavo į Maskvą įjungti Lietuvą į SSSR, pardavė mūsų Valstybę ir Tautą vergijon. Savo rankomis pasirašę išdavikiškai-žudikišką aktą, savo rankomis, veiksmais ir žodžiais smaugė mūsų Tautą. Iki mirties neišsižadėjo savo įsitikinimų, neatsiprašė mūsų Tautos. Jų įsitikinimus Jūs perduodate ateities kartoms teikdami jų vardų premijas.

Jūs teisinate, kad jiems apsisprendžiant gal nepaskutinis noras buvo praturtinti žmogiškąją patirtį.

Šis kolaborantus pateisinantis išsireiškimas – pribloškiantis ir sveiku protu nesuvokiamas. Įvykdžius valstybinį perversmą okupuojant Lietuvą, naikinant Valstybę ir Tautą, šitaip pagal Jus turtinama žmogiškoji patirtis. Juk tie kolaborantai ir toliau savo noru negailestingai ir uoliai naikino mūsų jaunos nepriklausomos valstybės valstybines institucijas – atėmė iš ūkininkų žemes, griovė pramonę, naikino lietuvišką kultūrą ir švietimą. Jie, kolaborantai, pasirašinėdami dokumentus, ideologiškai bei kitais būdais naikino Lietuvos valstybines institucijas, žiauriausiais būdais naikino ir terorizavo nesutinkančius kolaboruoti. Ir dėl jų savanoriškai aktyvios veiklos buvo išžudyta, nukankinta, ištremta dešimtys tūkstančių šviesiausių mūsų tautos žmonių. Juk jie, niekieno neverčiami, patys sąmoningai iš pamatų naikino Lietuvos valstybę, jos piliečius, mūsų tautos šviesiausią genofondą. Šitaip bolševikiškai-žvėriškai, anot Jūsų turtindami savo žmogiškąją patirtį, jie buvo akli ir kurti Tautos kančioms – nematė dėl jų kaltės upėmis liejančio nekalto mūsų Tautos doriausių žmonių kraujo, negirdėjo tūkstančių aimanuojančių moterų ir vaikų. Žmogiškąją patirtį turtino žiauriai – mūsų Tautos krauju.

Ir dar vienas Jūsų teiginys, atseit jų nuopelnai lietuvių literatūrai yra kur kas didesni nei paklydimai ir kad būtina saugoti jų atmintį man asocijuojasi su pastangomis nebaudžiamai pateisinti kolaboravimą ir sovietinės okupacinės ideologijos išsaugojimą ateičiai. Galima suprasti ir tiesiogiai – šios ideologijos dar prireiks laukiant geros progos nebaudžiamai pakartoti mūsų Tautai ir Valstybei kruvinus 1940 metus. Aklai, o gal sąmoningai, populiarindami šių (ir kitų) kolaborantų talentą, žmogiškąją patirtį ar ne tik skatinate ir kitus ateityje panašiai elgtis.

Kodėl bent panašiai nepopuliarinami mūsų Laisvės kovų didvyriai atidavę savo gyvybes vardan Lietuvos, vardan mūsų Tautos ateities. Juk ne vienas partizanas[ė] savo krauju rašė eiles, kūrė patriotinę mūsų Tautos literatūrą. Jų vardų neminite, Jų vardų literatūrinių premijų nėra nes jų rašytos eilės arba dūli nežinioje, arba sunaikintos – jų vardais, kaip ir kūryba, nesirūpinama. Garbinami, populiarinami Jų duobkasiai-žudikai, kolaborantai. Kaip kad ne tik poetų iškiliai nepagerbiama nuo poeto Kubilinsko išdavikiškos rankos partizanų žūties vieta. Užtat gerbiamas kolaborantės Nėries namelis. Garbingiau būtų jeigu Jūsų rankos teiktų laisvės šauklių kaip kad ir S. Gedos, B. Brazdžionio vardo premiją. Ir ne tik Jų. Ar ne todėl kolaborantų pasėta bei lyg šiol puoselėjama ši išdavikiška sėkla neišnyksta. Piktavališkai naudojantis mūsų iškovota Laisve ir demokratija ir Viktorija Daujotytė monografijose aukština kolaborantus, šmeižikiškai pažemina Sąjūdžio šauklį, kovotoją už Lietuvos Nepriklausomybę poetą Sigitą Gedą. Kaip skelbė informacinės priemonės, ji viešai pasityčiojo ir iš Sausio 13-sios žuvusiųjų. Akivaizdžiai klastojant trinami mūsų ir šių dienų didingi įvykiai

Skaitau įdėmiai Jūsų atsakymus ir nerandu nė žodžio smerkiančio kolaboravimą, padarytus nusikaltimus prieš mūsų Valstybę ir Tautą, matau tik aklas pastangas išbalinti kolaborantų biografijas. Šiandien, įsiplieskus informaciniam-ideologiniam karui, negailestingai prieš mus šaudant Kremliaus ideologams, prisimenant kruvinąjį Sausį, girdint banditų-kolaborantų šūvius Ukrainoje, neramiai mąstau – negi šitaip aklai ginant kolaborantus, ilgimasi prarastų sovietmečio privilegijų. O gal persidavė į rūmus ir S. Nėries gatvėje, iš kurių rašėte šį atsakymą, žiauriausių kolaborantų-stribų, aršių sovietinės ideologijos propagandistų, ne tik Nėries, Cvirkos, Kubilinsko, Valsiūnienės ar Guzevičiaus praeities išdavikiška dvasia, nesant vietos didingai Sąjūdžio dvasiai.

Gindami kolaborantus, aukštindami jų talentus, nė žodeliu neužsimenate apie jų kaltę dėl šimtų tūkstančių mūsų Tautos nekaltų žmonių tremtis ir žūtis. Nė žodžio apie žiaurius Laisvės kovotųjų kankinimus ir žudynes, kurias vykdė, prie kurių prisidėjo, žudikus liaupsinančiai apdainavo ir aukščiau minėti kolaborantai “lakštingalos”. Juk ir Dovydėnas, ir Cvirka, ir Paleckis, Nėris, Valsiūnienė ir… dar iki 1940 m. okupacijos, savo noru veikė prieš mūsų Valstybę, griovė jos pamatus. Klastingai prisidengę “tautos valia”, dėjo parašus Kremliuje inkorporuojant Lietuvą į sovietiją. Ar gali būti tiems veiksmams pateisinimai ir ką reiškia Jūsų ideologiniai išvedžiojimai.

Pateiksiu principingai garbingą kolaboranto įvertinimo tik vieną pavyzdį. Norvegas V. Kvislingas [ši pavardė tapo išdaviko-kolaboranto sinonimu], kuris antrojo pasaulinio karo metu talkino vokiečiams, vos tik Norvegijai išsilaisvinus iš okupacijos, šis kolaborantas 1945-10-24 buvo sušaudytas. Už tai, kad dėjo pastangas Norvegiją sujungt su Vokietija. Jo vardu nėra gatvių, paminklų, premijų.

Jūs rašote, kad nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų draudžiama suteikti… Mūsų teisiniai aktai oficialiai apibrėžia šį išdavikų-kolaborantų statusą. Tai asmuo, kuris dėl savo ideologinių įsitikinimų sulaužo priesaiką, įduoda priešams, savo noru aktyviai bendradarbiauja su okupantais, išduoda savo Tėvynę, jos nepriklausomybę. Savanoriškai bendradarbiaudamas su okupacine valdžia, prievarta verčia savo piliečius paklusti okupantų valiai. Lietuvos Laisvės Kovos deklaracija 1949-11-16 aiškiai konstatuoja, kad reikšdama lietuvių Tautos valią yra aukščiausias Tautos politinis organas iki bus atstatyta Lietuvos Nepriklausomybė. Griežtai pabrėžia, kad „…asmenys okupacijos metais išdavę Tėvynę, bendradarbiavę su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimui, susitepę išdavystėmis ar krauju yra atsakingi prieš teismą“. Lietuvos Respublikos Seimas 1999-01-12 priėmė įstatymą patvirtindamas, kad „1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra valstybės teisės aktas“.

Teisiškai vertinant kolaborantai be jokios senaties terminų privalomai turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už padarytus nusikaltimus ne tik dalyvaujant žudant nesutinkančius kolaboruoti, ne tik už grobtą turtą, papročių ir kultūros naikinimą, bet ir už dalyvavimą pasirašant įvairius dokumentus, aktus įpareigojančius pavergtus piliečius vykdyti okupantų valią. Ypač griežtai turi būti baudžiami tie asmenys, kurie tiesiogiai ar pasirašydami dokumentus, ar ideologiškai, ar psichologiškai, ar per žiniasklaidą, švietimo, kultūros įstaigas ragino, spaudė remti okupacinį režimą, kuris inspiravo savo veiksmais dėl priverstinės kolektyvizacijos, dėl trėmimų ar kitokių laisvių suvaržymų. Kolaborantai siekė savo asmeninius ideologinius, kūrybinius ar kitokius tikslus įgyvendinti su okupantų pagalba savo tautiečių niekinimo, naikinimo būdais.

Dvasiškai laisvi norvegai savo Tautos kolaborantą Kvislingą tik už tai, kad jis talkino okupantams ir tik už tai, kad jis ketino sujungti Norvegiją su Vokietija [bet neįvykdė] net ir nediskutuodami jo veiksmus įvertino pagal Valstybės įstatymus – sušaudė Kvislingą. Taip elgiasi dvasiškai laisva Tauta.

Mes gi, Lietuvos valstybė, aršius kolaborantus už tai, kad jie ne tik uoliai talkino okupantams, bet ir savo aktyvia iniciatyva, ir savo parašais jie prijungė Lietuvą prie TSRS dėl ko buvo sunaikintas Lietuvos valstybingumas, žuvo, nukentėjo šimtai tūkstančių mūsų piliečių – kolaborantus garbiname. Suteikiame dar sovietinės okupacijos metais įkurtas premijas [Nėries premija įsteigta prieš 30 m.] Pastatyti jiems paminklai. Ne tik poetai, liaupsindami ne tik kolaborantę Nėrį, per iškilias ne tik poezijos šventes renkasi prie valstybės saugomų jų namelių. Sovietmečiu jų vardais pavadintos gatvės, įsteigtos jų vardų premijos galioja ir šiandien. Kolaborantai liaupsinami mokykliniuose vadovėliuose.

Šitaip ciniškai atvirai auklėjami būsimi kolaborantai ne tik kačialovų gimnazijose. Cvirkos, Dovydėno, Nėries iš Maskvos parvežtą dvasinę-ideologinę raudoną vėliavą su pjautuvu ir kūju savo rankose tvirtai laiko Nepriklausomos Lietuvos ir kūrybinė sąjunga, ir merija. Tvirtai kaip, kad ir okupantai ant Žaliojo tilto. Mano nuomone įteikti kolaborantų vardų premijas gali tik tos rankos, kurios uoliai tarnavo okupantams dėl šprotų ir žirnelių dėžutės. Imti mūsų Tautos krauju permirkytas kolaborantų vardų premijas gali tik dvasiškai sugniuždytos rankos. Lietuvos valstybės institucijos už Lietuvos valstybės pinigus, vietoj paniekos ir pelnytos bausmės, Lietuvos valstybės niekintojams ir naikintojams garbingai teikia net ir okupantų įsteigtas premijas. Vergu gimstama ne tik vergijoje…

Negalvoju, kad reikia laukti Sorbonos universiteto prof. F. Tom (Thom) žodžių išsipildymo, kad Jūs sugriovėte komunistinę sistemą Lietuvoje, tačiau komunistinis mentalitetas gyvas, jo greit nepakeisi. Jūsų visuomenė serga… visa tai eina iš komunizmo ideologijos, kuri per prievartą buvo brukama virš penkiasdešimt metų. Atgaivinti visus šiuos žmones, prikelti jų dvasią nebėra vilties …

Nesiūlau nei rašytojų sąjungai, nei Vilkaviškio merijai kviestis norvegus į talką, būtina ryžtingai pagal Lietuvos įstatymus užbaigti desovietizaciją. Atsiribot ir pasmerkt kolaborantus-išdavikus – ne asmeninis reikalas. Tai – mūsų valstybės garbės reikalas nenorint, save žeminančiai, pasilikt postsovietiniu užkampiu.

Autorius yra atsargos pulkininkas leitenantas, Lietuvos valstybės gynėjas, rašytojas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Užurka. Ilgas teisingumo kelias
  2. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  3. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  4. J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai
  5. J. Užurka. Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo
  6. J. Užurka. Po dvidešimties metų…
  7. Z. Vaišvila: Sausio 13-osios byloje surinkta šiurpinančiai daug medžiagos (video)
  8. A. Petraitytė. Sąjūdis šiandien, arba Pumputišky siūtų Levi’s džinsų fanaberija
  9. Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos)
  10. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  11. A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video)
  12. J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
  13. Z. Vaišvila. Sausio 13-osios byla ir kodėl toleruojama A.Paleckio antivalstybinė veikla? (video, kreipimosi pasirašymas)
  14. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  15. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. zqzq says:
    9 metai ago

    Kova su simboliais – tik dar viena totalitariniam pasauliui būdinga (ne)mąstymo grimasa. Visą dėmesį sutelkus į kovą su “balvonais”, visiškai nekreipiamas dėmesys į dabartinių kolaborantų, faktiškai, išteisinimą Sausio 13 byloje. Kaip ir į besitęsiantį sovietinio mentaliteto bujojimą teisėsaugoje apskritai. Nejau viskas pasikeis jei nuversime 60 metų senumo paminklus? Gal dar ir knygas sudeginkime?- pamanykite kažkokios “dienos kaip šventė” ar “Frank Kruk” dings iš lentynų…

    Atsakyti
  2. dzūkas says:
    9 metai ago

    ko gi kito galima tikėtis iš Rašytojų sąjungos pirmininko Jonyno, jei jis viešai- tv , spaudoje, tyčiojasi iš lietuvių kalbos gynėjų,nepritariančių Rytų Lietuvos lenkinimui?

    Atsakyti
  3. Nepiktas, bet už tradicines vertybes says:
    9 metai ago

    Staripsnis būtų geras, jeigu straipsnio autorius nebūtų piktas.

    Atsakyti
  4. Vaitas says:
    9 metai ago

    Tokie jau politikai iš poetų, bet jų kūrybos iš literatūros istorijos neišmesi, o už Lietuvos įjungimą į SSSR pagal „Dvasiškai laisvus norvegus“ tada ir kaltinkim politikus, kurie nuvairavę Lietuvą iš jos pabėgo. Mes gi aukštinam prezidentą Smetoną, ministrą pirmininką Tūbelį, generolus Vitkauską, Raštikį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

2023 06 03
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ideologinis radikalizmas – kelias į šizofreniją

2023 06 02
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

J. Survilaitė. Ar pavyks prisidėti prie Tautos kultūros istorijos išsaugojimo į užsienį išvykusiems jauniems kūrėjams?

2023 05 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Makiavelizmas patriotizmo pakuotėje

2023 05 29
Svytoslavas Boyko iki karo | genocid.lt nuotr.

Roko muzikantas tapęs kariu: ukrainiečiai yra laisvę mylinčių karių tauta

2023 05 24
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

S. Juknevičius. Asmeninė ir tautinė savižudybė

2023 05 17
VU pristatoma paroda - „Dievų miške: 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ | LGGRTC nuotr.

VU pristatoma paroda – „Dievų miške: 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“

2023 05 13
Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai

2023 05 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila.  Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05
Klaipėdos paplūdimys | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje prasidėjo vasaros sezonas

2023 06 05
Cigaretės | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti

2023 06 05
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >natalui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Pajūrietis klausia dar kartą: apie Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Z. Vaišvila.  Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa
  • AAD primena, kada skambinti numeriu 112
  • Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 04
4
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 3 d. visoje Lietuvoje paminėtos Sąjūdžio 35-osios metinės. 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, buvo išrinkta...

Skaityti toliau

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

by daiva
2023 06 04
15
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.

Skaityti toliau

Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

by daiva
2023 06 03
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Būdamas atskiras vienetas, žmogus yra kartu ir narys didesnio gyvumo, būtent savo tautos. Todėl kiekvieno žmogaus apraiškos nėra tiktai vieneto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >natalui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Pajūrietis klausia dar kartą: apie Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • natalas apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Teatrų renginys „Atspindžiai“ kviečia į Radviliškį

Teatrų renginys „Atspindžiai“ kviečia į Radviliškį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai