Š. Birutis: Kultūros ministerija kreipia bibliotekų politiką naujos sampratos link

Bibliotekos, veikiančios be galo dinamiškoje ir pokyčių kupinoje aplinkoje, sėkmingai juda į priekį – šiuo metu bibliotekos dar išlieka svarbiausiomis gyventojų prieigą prie informacijos užtikrinančiomis institucijomis, sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, trečiadienį sveikindamas tarptautinės konferencijos „Bibliotekos socialiniams pokyčiams 2014: bibliotekos Europos Sąjungos informacijos, mokslo ir kultūros politikoje“ dalyvius.

Konferencija LR Seime surengta pažymint Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 95-erių metų jubiliejų.

„Kultūros ministerija, reaguodama į išorinius ir vidinius pokyčius, taip pat kreipia bibliotekų politiką naujos bibliotekos sampratos link, nes bibliotekos sąvoka – kaip kultūros įstaigos – jau tampa per siaura“, – pažymėjo kultūros ministras. Jis paminėjo vieną svarbiausių darbų – pasitelkiant ekspertus iš bibliotekų ir kitų struktūrų baigiamos rengti Bibliotekų strateginės plėtros kryptis 2014–2020 metams.

„Šiame strateginiame dokumente orientuojamasi į bibliotekų, kaip pajėgiausios šalies informacinės infrastruktūros, skirtos kultūrai, mokymuisi visą gyvenimą, mokslui ir studijoms, plėtrą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti Lietuvos gyventojams lygiavertes galimybes naudotis kokybiška informacija, kurti ir skleisti žinias bei idėjas visuomenės socialinei, kultūrinei ir ekonominei pažangai. Šiame strateginiame dokumente suformuluotų krypčių įgyvendinimas priklausys ne tik nuo valstybės institucijų, bet ir pačių bibliotekų aktyvumo ir iniciatyvumo. Turime kartu siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams mokytis visą gyvenimą, padėti jiems prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir nuolat tobulėti. Turime stiprinti bibliotekas, ugdyti jose dirbančius specialistus, taip užtikrinant, kad bibliotekų paslaugos būtų reikalingos ir naudingos“, – teigia Š. Birutis.

Konferencija skirta atskleisti pirmojo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio metu įvykusius pokyčius bibliotekų veikloje, analizuojant juos Europos Sąjungos informacijos, mokslo ir kultūros politikos prioritetų siekimo kontekste.

Pranešimus tarptautinėje konferencijoje pristato Europos Sąjungos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų), šalių kandidačių (Turkijos) ir ES partnerių (Kataro) atstovai. Į renginį pakviesti Lietuvos savivaldybių ir centrinės valdžios atstovai, bibliotekos ir jų partneriai.

Trečiadienio vakarą Nacionalinėje filharmonijoje vyko iškilmingas M. Mažvydo bibliotekos jubiliejinės sukakties pažymėjimas.

Nacionalinė biblioteka 1919 m. pradėjo savo veiklą Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas. Dekretą dėl bibliotekos įkūrimo Vilniuje tais metais buvo išleidusi ir Vinco Kapsuko Vyriausybė.

Kaune biblioteka veikė iki 1963-iųjų, kuomet prie Jaunimo stadiono, stovėjusio šiandieninio Seimo vietoje Vilniuje, iškilo naujas Respublikinės bibliotekos pastatas. Statybos vyko daugiau nei 10 metų – nuo 1951 iki 1963 metų, po atidarymo biblioteka buvo didžiausias pastatas Vilniuje. Pabaigus pastatą, visus metus iš Kauno čia buvo vežamos knygos.

1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. 2004-aisiais dėl avarinės situacijos buvo nuspręsta biblioteką uždaryti pusmečiui, 2008 m. pradėta pastato rekonstrukcija.

Nacionalinės bibliotekos fondą sudaro 6,62 mln. fizinių vienetų leidinių, pernai ją aplankė beveik 112 tūkst. žmonių. Bibliotekoje dirba 496 darbuotojai, iš jų – 365 profesionalūs bibliotekininkai.