Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Vytautas Juozapaitis, reaguodamas į LRT interneto puslapyje šiandien paskelbtą publikaciją „Š. Birutis: už menininkų norą įsiamžinti turi mokėti ne valstybė“ teigia, kad Lietuvos kultūros ministro Šarūno Biručio interviu išsakytos mintys ne tik prasilenkia su elementaria etika, bet ir kelia rūpestį dėl politiko gebėjimo adekvačiai įvertinti tiek meno kūrėjų indėlį ir svarbą Lietuvos valstybingumo raidai, tiek ir ministro, kaip Vyriausybės nario, prievolės supratimą vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintuose teisės aktuose numatytas užduotis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šešėlinės vyriausybės kultūros ministras primena, kad 2010 m. birželio 30 d. Seimo nutarimu buvo priimtos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, už kurių turinį sutartinai balsavo visų Lietuvos Seimo politinių frakcijų atstovai, o prie šių gairių turinio gerokai prisidėjo Prezidentės dekretu suformuota kultūros ir plačiosios visuomenės autoritetų darbo grupė. Iki šiol šis dokumentas yra aktualus, o tai reiškia – privalomas vykdomajai valdžiai įgyvendinti.
„Šiame kontekste ministro Š. Biručio pareiškimas apie neva aktualumą praradusias gaires skamba itin keistai. Dar keisčiau skamba teiginys, kad kultūros politikos strategija vykdoma atsižvelgiant į XVI Vyriausybės rinkimų programą, kurioje IX Kultūros politikos skirsnyje pirmu punktu įrašytas būtent Seimo priimto nutarimo dėl Kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimas, – pažymi prof. V. Juozapaitis. – Tad kyla klausimas, ar p. Šarūnas Birutis neskaitė minėto Seimo nutarimo, ar neįsigilino į Vyriausybės programos nuostatas? Bet kuriuo atveju, toks kultūros ministro neatsakingas ir galimai žeidžiantis asmeninės nuomonės pareiškimas neprisideda prie visuomenės ir kultūros bendruomenės konsolidavimo ir atitolina nuo paties ministro viešinamos idėjos – išugdyti kultūrą suvokiančią visuomenę – įgyvendinimo.“
