Šių metų liepos 1 d. įsigaliojo Europos Sąjungos Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (BBIR), ES ir nacionalinio biudžeto paramą kultūros sektoriui apibrėžiantis kaip valstybės pagalbą, kuriai nustatomos atitinkamos finansavimo taisyklės, tačiau, pasak Kultūros ministro Šarūno Biručio, tam tikros BBIR nustatytos sąlygos ir apribojimai kultūros sektoriaus projektams nėra priimtini, todėl Kultūros ministerija žada rūpintis atskiros valstybės pagalbos schemos kultūros sektoriui rengimu.
„Tam tikros BBIR nustatytos sąlygos ir apribojimai, t.y. maksimalus finansavimo intensyvumas iki 80 proc.,
leidybos veikloms iki 70 nuošimčių, kultūros sektoriaus projektams, biudžetinių įstaigų finansavimui Lietuvoje nėra priimtini, todėl Kultūros ministerija inicijuoja atskiros valstybės pagalbos schemos kultūros sektoriui rengimą“, – sako kultūros ministras.
Valstybės pagalbos schema – tai planas, nustatantis tam tikras išskirtines sąlygas grupei valstybės pagalbos gavėjų apibrėžtiems tikslams įgyvendinti.
Pasak ministro, rengiant ir su Europos Komisija derinant atskirą valstybės pagalbos schemą kultūros sektoriui, kultūros veiklų finansavimui Lietuvoje siekiama nustatyti iki 100 nuošimčių didžiausią leistiną finansavimo intensyvumą.
Šiuo metu valstybės pagalba laikomos valstybės, taip pat ir vietos savivaldos institucijų teikiamos finansinės paramos ūkio subjektams priemonės, suteiktos iš valstybės lėšų arba remiamos valstybės, teikiančios subjektams išskirtinę naudą, kurios jie negautų rinkos sąlygomis ir kuri galėtų iškraipyti konkurenciją tarp ES šalių.
Šiame reglamente kultūra išskiriama kaip išimtinė sritis, kuriai nustatytos palankesnės nei kitoms ūkinės veiklos rūšims finansavimo ir pranešimo apie suteiktą valstybės pagalbą sąlygos.
Valstybės pagalba bus teikiama šiems kultūros tikslams ir šiai kultūrinei veiklai:
a) muziejams, archyvams, bibliotekoms, meno ir kultūros centrams ar erdvėms, koncertų salėms ir kitoms panašioms meninėms ir kultūrinėms infrastruktūroms;
b) materialiam paveldui, įskaitant visų formų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį kultūros paveldą ir archeologines vietoves, paminklus, istorines vietoves ir pastatus;
c) bet kokios formos nematerialiam paveldui, įskaitant folklorinius papročius ir amatus;
d) meno ar kultūros renginiams ir pasirodymams, festivaliams, parodoms ir pan.;
e) kultūrinio ir meninio švietimo veiklai;
f) muzikos ir literatūros, įskaitant vertimus, kūrinių rašymui, redagavimui, leidybai ir pan.
Valstybės pagalba gali būti investicinė pagalba, įskaitant pagalbą kultūros infrastruktūros statymui arba atnaujinimui, ir veiklos pagalba.
