Rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Vilniuje Kultūros ministro Arūno Gelūno kvietimu lankėsi Latvijos kultūros ministrė Žaneta Jaunzeme-Grende, Estijos kultūros ministras Reinas Langas bei Danijos kultūros ministras Uffe Elbækas, kurie dalyvavo spalio 1 d Lietuvos kultūros ministrijos surengtoje konferencijoje „Integruojant kultūrą: kultūros svarba sumanios ekonomikos ir visuomenės raidai“.

Vienas iš konferencijos dalyvių konsultacinės bendrovės KEA European Affairs vadovas Philippe‘as Kernas juokavo, kad tokiuose renginiuose retai dalyvauja keturi kultūros ministrai, o tai, kad jie aktyviai dirba visos konferencijos metu – unikalus atvejis.

Spalio 1-ą Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje konferencijoje, ministrai, taip pat kultūros industrijų ekspertai ir praktikai kalbėjo apie kultūros reikšmę politikai, ekonomikai, socialinei raidai. Pranešėjai ir diskusijų dalyviai ieškojo būdų, kaip įtraukti kultūrą į plačią politinę darbotvarkę. Estijos kultūros ministras Reinas Langas akcentavo, kad „70 proc. siekiančios ES investicijos į žemės ūkį yra šiems laikams visiškai nepateisinama ir nebeaktuali strategija. Tik įvertindama ir pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis vieningos ir veiksmingos Europos Sąjungos.“

Kultūra yra ne tik svarbi politikos dalis, bet dažnai – ir jos šerdis, suteikianti politikai kryptį, teigė europarlamentaras prof. Leonidas Donskis, pradėdamas pirmąją pagrindinių pranešimų sesiją, dar ir dar sykį primindamas, kad būtent kultūra yra ir politinio Europos projekto pamatas. „Rubenso ir Velaskeso aistra italų tapybai virto draugyste, įveikusia dailininkų politinius nesutarimus“, dosniai istorines analogijas žarstė profesorius, paraleliai primindamas klausytojams, kad „Erasmus“ studentų mainų programa bei panašios iniciatyvos Europos vienybei yra kur kas svarbesnės nei ekonomika.

Leonidui Donskiui antrino Milano IULM universiteto profesorius Pieras Luigi Sacco. „Kultūra jau seniai nebėra vien elitui priklausanti išlaikytinė“, kalbėjo profesorius, primindamas, kad kultūra virto industrija atsiradus mechaninei reprodukavimo technikai, o šiandien ji persunkia visą kasdienybę ir tiesiogiai kuria pridėtinę vertę. Šiandien kultūros vartotojai tampa kultūros dalyviai: kultūros produktų kūrimo priemonės dabar yra nebrangios ir lengvai įvaldomos eiliniam vartotojui, o kūrybos rezultatus galima beveik be mediatorių pagalbos paskleisti tikslinei auditorijai. Profesorius pristatė ir savo naujausio tyrimo fragmentus, kuris turėtų suteikti galimybę ištirti kultūros ir žmonių gerovės santykį.

Konsultacinės bendrovės „KEA European Affairs“ vadovas Philippe‘as Kernas nagrinėjo būsimą, 2014-2020 metų kultūros finansavimą Europos Sąjungoje. Ekspertas priminė, kad 2007-2013 metais iš struktūrinių fondų lėšų kultūrai atiteko 6 milijardai eurų, ir didžiausia šios sumos dalis buvo skirta kultūros paveldui. Šiuo metu vyksta diskusijos, prioritetų nustatymas ir rekomendacijų Europos Komisijai teikimas dėl būsimo finansavimo etapo. Kernas pažymėjo, kad dabar itin svarbu, remiantis jau pasiektais rezultatais, galutinai įrodyti kultūros ir kūrybinių industrijų naudą ir atsiperkamumą, užfiksuoti naują duotybę: kultūra yra ne sektorius, o kūrybingumo ir inovacijų resursas, esminis šiuolaikinės ekonomikos elementas.

Popietinėse konferencijos sesijose buvo kalbama apie kultūros ir kūrybinės industrijos generuojamą pridėtinę vertę bei įtaką socialiniams pokyčiams. Kultūros ir kūrybinių industrijų atstovai iš Latvijos ir Estijos pristatė Tartu meno inkubatorių ir Latvijos Šiuolaikinio meno centro programą „Brigade“. Abi šios iniciatyvos, teikdamos finansinę paramą ir konsultacijas, sėkmingai padeda jauniems kūrėjams pradėti ir sustiprinti savo verslą. Tuo tarpu Lietuvoje besiremdamas principu „vienybėje galybė“ sėkmingai veikia nedideles kino ir audiovizualines kompanijas vienijantis Vilniaus kino klasteris. Buvo pristatytos ir organizacija „KTU Startup Space“, padedanti mobiliųjų aplikacijų kūrėjams, VŠĮ „Beepart“ iš Vilniaus, energingai dirbanti sostinės Pilaitės rajone, Nidos meno kolonija bei Švietimo ministerijos kuruojamas projektas „Kūrybinės partnerystės“.

Labai pozityviai įvertinę renginį, Latvijos, Estijos ir Danijos kultūros ministrai konferenciją vadino puikia bendradarbiavimo ir apsikeitimo patirtimi galimybe. Uffe Elbækas papasakojo apie savo pokalbį su Kinijos kultūros ministru Cai Wu, kuris, užklaustas, kodėl kultūros ir kūrybines industrijas įsitraukė į savo strateginį penkmečio planą, atsakė labai konkrečiai: 1) kad neprarastume darbo jėgos; 2) kad sugebėtume kurti didesnę pridėtinę vertę turinčią produkciją ir 3) kad užtikrintume ekonomikos augimą. Visa tai itin pragmatiška ir, be abejo, galioja ir Europai, ir Baltijos šalims, ir Lietuvai.

Sekmadienį svečiai lankėsi Vilniaus kultūros ir kūrybinių industrijų centre – Eimunto Nekrošiaus teatro studijoje “Meno fortas”, Menų spaustuvėje ir Dizaino inovacijų centre bei galerijoje “Titanikas”. Menų spaustuvėje buvo surengta diskusija „Valstybinės kultūros įstaigos ir nevyriausybinis menų sektorius krizės metu: kultūros politika balansuojant tarp centralizuoto ir decentralizuoto kultūros valdymo“, kurioje dalyvavo visi keturi ministrai, taip pat Lietuvos pagrindinių valstybinių kultūros įstaigų ir nevyriausybinio menų sektoriaus veikėjai, konferencijos „Interguojant kultūrą“ svečiai.

Spausdinti 🖨