Šeštajame 2024 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje V. Garliauskas gilinasi į kai kurių indoeuropiečių etnosų seniausios praeities ir baltų etnogenezės problemas; K. Župerka nagrinėja būtojo dažninio laiko dalyvių atributinę vartoseną; J. Pribušauskaitė rašo apie recepcijos reikšmę, pataria, kaip atrinkti tekstus kitakalbių mokymui (lygis B1, B2); R. Urnėžiūtė pasakoja apie du Kėdainiuose surengtas lietuviškų įmonių pavadinimų varžytuves ir Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimą, recenzuoja Živilės Kropaitės-Basiulės knygą „#fainiausia pasauly močiutė“…

Turinys

Vidas Garliauskas. Keletas pastabų dėl kai kurių indoeuropiečių etnosų seniausios praeities ….. 3

Straipsnyje, prie kurio pateikiamas ir autoriaus parengtas kai kurių indoeuropiečių genčių migracijos Europoje žemėlapis, konspektyviai apžvelgiami indoeuropiečių protėvynės ir prokalbės klausimai, parodomas indoeuropiečių judėjimas į būsimas besiformuojančių etnosų protėvynes.

Remdamasis kitais tyrėjais, autorius nagrinėja seniausius baltų etnogenezės žingsnius. Nurodomi germanų, baltų ir slavų migracijos keliai į jų protėvynes, iškeliami galimi baltų ir indoiranėnų kontaktai, baltams plintant į rytus nuo Vyslos, iranėnams iš ten kraustantis į pietus.

Remiantis kalbos istorikų ir archeologų tyrimais, teigiama, kad slavai yra kilę iš pietvakarinės (periferinės) baltų tarmės, apibrėžiama slavų pirminės protėvynės teritorija Vyslos vidurupio srityje.

Minimi maždaug Kristaus laikais vykę vakarų baltų kontaktai su slavais, migravusiais prie Karpatų, ir su finougrais (būsimaisiais suomiais Novgorodo srityje).

Keliama mintis, kad Dniepro vidurupyje – Desnos žemupyje susiformavę rytų baltai apie tūkstantį metų iki tautų kraustymosi neturėję kontaktų su slavais ir kad tie rytų baltai Pripetės srityje asimiliavę kadaise iš ten iškeliavusių indoeuropiečių etnosų likučius.

Kazimieras Župerka. Dar kartą dėl būtojo dažninio laiko dalyvių atributinės vartosenos ….. 11

Autorius nagrinėja atributiškai vartojamo būtojo dažninio laiko dalyvio pavyzdžius, per maždaug tris dešimtmečius surinktus iš meninio, mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstų.

Sukaupta medžiaga rodo, kad dažniausiai vartojamas tokių dalyvių vardininkas, gerokai mažiau sakinių rasta su kitais linksniais: galininku, kilmininku, vos keletas – su naudininku ir įnagininku.

Pasak autoriaus, galima teigti, kad būtojo dažninio laiko dalyvio linksnių paradigma galimai glūdi kalbos sistemoje. Kai kalbos aktuose (paprastai rašytiniuose, knyginiuose) vieno ar kito linksnio prireikia, jie pasirodo tekstuose ir skamba visai natūraliai.

Aptariami ir morfologinės sinonimikos santykiai, susidarantys tarp būtojo dažninio laiko dalyvio ir esamojo bei būtojo kartinio laiko dalyvių. Daroma išvada, kad atributinį būtojo dažninio laiko dalyvį, net ir esant palankioms gramatinėms bei leksinėms konteksto ypatybėms, ne visada gali atstoti kito laiko dalyvis.

Būtojo dažninio laiko dalyvis ypač reikalingas ir tikslingas rodosi tada, kai, perteikiant skirtingus to paties veiksmo laiko momentus – praeities kartotinį ir dabartinį, – siekiama kiekvieną tų momentų pabrėžti skyrium.

Mokytojo užrašai 

Joana Pribušauskaitė. Recepcijos mokymas B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygiais: tekstų atranka ….. 16

Mokant lietuvių kalbos kitakalbius, ypač jau pažengusius, ateina laikas, kai nebeužtenka vien vadovėlių tekstų, kai mokinys jau turi gramatikos ir leksikos pagrindus, kad galėtų imtis tokių tikrovės keliamų kalbinių užduočių, kurioms įveikti jis ir mokosi kalbos.

Tokiam mokiniui jau svarbu suprasti autentišką kalbinę aplinką – ką girdi ar skaito – ir tinkamai joje veikti (paprasčiau ar sudėtingiau atsakyti ir klausti, reikšti mintis ir t. t.).

Kyla klausimas, kaip padėti mokiniui įžengti į tą tikrą lietuvišką aplinką, kaip išmokyti dorotis su autentiškais tekstais, kad toji aplinka ne gąsdintų, bet keltų susidomėjimą ir pažinimo džiaugsmą.

Atsakant į šį klausimą, svarbu turėti prieš akis kalbos mokėjimo lygių aptartyse apibrėžiamus gebėjimus (kokio kalbos mokėjimo lygio mokinys siekia), socialinius kontekstus, kuriuose mokiniams reikia suprasti bei veikti, ir konkrečių tekstų ypatybes.

Straipsnyje supažindinama su recepcijos samprata, pristatoma, kokie recepciniai gebėjimai pateikiami B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygių aptartyse, svarstoma, kokie tekstų atrankos bruožai padėtų rasti tinkamiausius tekstus, kaip juos reikėtų pritaikyti konkretaus kalbos mokėjimo lygio mokiniams.

Naujienos 

Rita Urnėžiūtė. Iš Kėdainių – su naujais sumanymais ….. 23

Paskutinį balandžio šeštadienį įvyko Lietuvių kalbos draugijos (LKD) atstovų suvažiavimas. Šį kartą LKD atstovai iš visos Lietuvos rinkosi Kėdainiuose, Daugiakultūriame centre. Kolegas sukvietė Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius, šiais metais švenčiantis penktąsias įsikūrimo metines.

Rūta Švedienė. Kėdainiuose išrinkti gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai – ir verslininkų, ir mokinių ….. 28

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kėdainiuose apdovanoti gražiausių lietuviškų pavadinimų varžytuvių laimėtojai. Šiais metais Kėdainiuose vyko dvi tokios varžytuvės: šeštą kartą surengtos rajono gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų varžytuvės, pirmą kartą – rajono mokinių gražiausių lietuviškų įmonių ir įstaigų pavadinimųvaržytuvės „Mano įmonė – lietuviškai“. Mokiniai turėjo ne tik sugalvoti įmonės pavadinimą, bet ir sukurti logotipą bei reklaminį šūkį.

Recenzijos 

Živilė Kropaitė-Basiulė „#fainiausia pasauly močiutė“ (rec. Rita Urnėžiūtė) ….. 31 

Nauji leidiniai

Irena Balčiūnienė „Iliuzija, kad skaitome Šekspyrą“ (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2023). 

Peržvelgiama vertimo Lietuvoje istorij, sunkumai, susijusę su kitos šalies, kitos mąstysenos, kitos jausenos perteikimu lietuviškai, kadangi kiekvienas laikas, įgydamas naujų idėjų, įgyja ir naujas akis, kuriomis žvelgia į praeities autorių kūrinius.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.

Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

VLKK remia teminius žurnalo puslapius.