Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir baigiasi migracijos panašumai?

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2014-08-04 07:46:56
6
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šių metų kovo pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras, kalbėdamas apie Didžiosios Britanijos vyriausybės veiksmus, ribojančius imigraciją, pareiškė: „jei dirbate, mokate mokesčius, paklūstate įstatymams ir prisidedate prie visuomenės gerovės, esate laukiami ir ateityje būsite laukiami.“ Taip kad panikai, kurią čia taip kėlė mūsų spauda apie britų priemones nukreiptas prieš imigraciją, priežasčių nėra.

Didžioji Britanija visuomet buvo atvira tiems, kas norėjo dirbti ir uždirbti. Ji priimdavo visus ir, pirmiausiai, savo buvusių kolonijų gyventojus. Sukūrus ES – atsirado laisvas asmenų judėjimas, kuris taip pat pridėjo porciją naujų imigrantų. Po to sekė politinio atšilimo laikotarpis Europoje – griuvo Berlyno siena, žlugo Sovietų Sąjunga bei atėjo Rytų Europos išsilaisvinimas. Visi šie įvykiai reiškė, kad Didžioji Britanija vėl ir vėl priimdavo naujus imigrantus.

Lietuvos piliečiai atrado Didžiąją Britaniją dar prieš gerą dešimtmetį iki jos įstojimo į ES. Ji vis labiau daugeliui mūsų emigruojančių piliečių tapo tikslo šalimi. Na, o Lietuvai įstojus į ES, D. Britanija buvo viena iš nedaugelio senųjų ES šalių, kuri neribojo laisvo asmenų judėjimo ir savo teisės sistemoje ignoravo pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurias tuo metu įsivedė daugelis kitų ES narių. Taigi, galima tvirtinti, kad jau ketvirtį amžiaus D. Britanija lietuviams yra tarsi antrieji namai, kurių dabar nesinori palikti ne tik dėl ten sunkiai užgyvento nekilnojamo turto ar pelningo darbo. Dauguma ten esančių emigrantų norėtų, kad šioje šalyje egzistuojantys darbdavių – darbuotojų bei valstybės santykiai ir mentalitetas, požiūris į žmogų ir darbą, atlyginimas už darbą,  galimybės pradėti savo verslą, sukurta garantijų bei gerovės sistema būtų perkelta į Lietuvą. Tada ir apie grįžimą galima būtų pagalvoti. O kol kas…

Taip jau susiklostė, kad geltonoji britų spauda tradiciškai yra labiau antiimigracinė, kaltinanti atvykusius, neva jie užima britų darbo vietas, todėl britų tarpe ir auga nedarbas, kad atvykėliai naudojasi britų sukurta gerovės sistema, kad dėl jų visuomenėje didėja nusikalstamumas, o vietos gyventojai nenori leisti savo vaikų į valstybines mokyklas, nes jų lygis, į jas priėmus imigrantų vaikus, labai kritęs. Niekas nekreipia dėmesio į tai, kad vietos darbdaviai aiškiai pareiškia, kad imigrantai darbe yra geresni ir atsakingesni darbuotojai, nei aptingę britai. Lašas po lašo visuomenėje buvo suformuotas neigiamas požiūris į imigrantus, kuris netruko pasiekti ir politikų ausis. Visuomenės nusistatymas kai kurioms politinėms jėgos leido iš to pasidaryti puikią karjerą politikoje. Gegužės mėnesį per rinkimus į Europos Parlamentą dauguma britų savo balsus atidavė už euroskeptišką ir antiimigracinę Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją (UKIP). Šiandien Deividui Kameronui ir jo partijai tenka grąžinti nepakankamo dėmesio britams skolą už visų vyriausybių metų metais vykdytą per daug liberalią imigracijos politiką, kuri tarnavo tik pelnui ir neatsižvelgė į visuomenės nuotaikas. Atsigrįžti į žmones ir jų poreikius ir yra skirtos plačiai skelbiamos ir komentuojamos naujienos apie priemones, kurių imasi valdantieji, bandydami apriboti imigracijos srautus (tikslas – „nuo kelių šimtų tūkstančių per metus iki kelių dešimčių tūkstančių imigrantų“) . Ar pavyks susigrąžinti prarastą rinkėjų pasitikėjimą, parodys artėjantys rinkimai. Ir jeigu jie bus laimėti, rinkėjų lauks naujas išbandymas – referendumas dėl D. Britanijos narystės Europos Sąjungoje.

Manau, svarbu pabrėžti, jog ypač didelį poveikį siūlomiems sprendimams davė ir šių metų pradžioje spaudoje paskelbtos Europos Sąjungos tyrimų agentūros „Eurostat“ prognozės, kad 2060 metais kas trečias Didžiosios Britanijos gyventojas bus antros arba trečios kartos imigrantas, o grynųjų emigrantų skaičius padidės iki 12 mln. Neseniai paskelbta, jog D. Britanija pagal gyventojų tankumą yra antra po Maltos.

Britų visuomenėje šio tyrimo išvados buvo sutiktos su dideliu nerimu. O euroskeptikų UKIP lyderis tuomet pareiškė: „Šio tyrimo išvados yra stulbinančios ir akivaizdžiai parodo, kad jei Didžiosios Britanijos Vyriausybė į imigracijos problemą nežiūrės rimtai, šalis po penkiasdešimties metų bus perpildyta.“

Prognozuojama, jog 2046 metais viename kvadratiniame kilometre Anglijoje gyvens 494 žmonės (dabar – 411, o prieš 15 metų – 374). Pavyzdžiui, Prancūzijoje 2046 metais gyvens – 115, Vokietijoje – 204, Olandijoje – 421. Turiu pastebėti, jog gyventojų tankumo skirtumai ES tikrai įspūdingi. Ko gero, greitai ateis laikas, kai būtent šis rodiklis taps vienu svarbiausiu ateities pasaulyje?

Taip pat noriu priminti ir tai, jog migracijos klausimai iki šiol priklauso nacionalinei ES narių kompetencijai. Todėl tikrai nenustebčiau, jeigu ateityje Didžiosios Britanijos Vyriausybė imsis ir dar griežtesnių priemonių. Kad mokomės vieni iš kitų, manyčiau, rodo ir tai, jog britai pasinaudojo gal ir mūsų patirtimi, nustatydami eiliškumą – kas pirmiausiai gali pretenduoti į laisvą darbo vietą D. Britanijoje. Anksčiau darbo skelbimas per privačias įdarbinimo agentūras iškeliaudavo, apeinant D. Britaniją, ir pirmiausiai patekdavo į portalus užsienyje. Dabar gi informacija apie laisvas darbo vietas pirmiausiai privalės pasirodyti vietos įdarbinimo biuruose ir portaluose. Tai yra akivaizdus vietos gyventojų protegavimas ir šiuo atveju tai yra teisinga. (Priminsiu, jog Lietuvoje į laisvą darbo vietą pirmiausiai pretenduoja vietos pilietis, vėliau ES ir galop – trečiosios šalies pilietis). Kovojant su nelegalia migracija, britų politikams svarbi kita priemonė: mokymo įstaigos praras išduotas licenzijas, jeigu bus rasta bent dešimt procentų studentų, kuriems migracijos tarnybos atsisakė išduoti leidimus gyventi – mat dabar į koledžus priimami asmenys dar nepraėję visos patikros leidimams gauti. Nelegalūs imigrantai negalės bankuose atsidaryti sąskaitų, o butų savininkai privalės tikrinti atvykstančiųjų imigracinį statusą – kitaip grės nemažos baudos. Tuo tarpu ES piliečiams daugiau aktuali yra kita priemonė: bedarbio pašalpos trukmė sumažės dvigubai. Tai imigrantams reikš arba intensyvesnę  ir sėkmingą darbo paiešką, arba kelionę namo. Tikimasi, jog dėl šių priemonių „pašalpų turizmas“ baigsis arba bent jau ženkliai sumažės. D. Kameronas minėtų priemonių įgyvendinimą pavadino skambiai: „Vykdome permainas, kad Britanijos žmonių interesai būtų svarbiausi“.

Greitomis noriu, bet niekaip negaliu prisiminti ką nors panašaus iš mūsų politikų veiklos arsenalo, kuomet buvo atsigręžta į mūsų piliečių interesus. Atmintis pirmiausiai atgamina energetikų, investuotojų, verslo, politinių partijų, prezidentūros ir kitų suinteresuotų grupių ir grupinių interesų tenkinimą arba kaip tik „baudžiamąsias akcijas“ bedarbių atžvilgiu, mažinant nedarbo išmokų trukmę ir jų dydžius, kai netenkama darbo. Pastarasis partijų finansavimo įstatymo pataisų priėmimas, kuomet valstybė ėmė remti tik seimines partijas, ne tik suskaldė politinę sistemą, bet ir panaikino konkurenciją tarp pačių partijų – dabar visos jos staiga ir be jokios kovos tapo valdžios partijomis, nepriklausomai nuo to ar yra valdžioje, ar opozicijoje. Paprasta akimi matosi – politinė sistema jau nesivysto ir stagnuoja. Visuomenė vis labiau gauna įsitikinti, kad rinkimai tampa tokie pat nereikalingi, kaip ir referendumai, kurių skonio taip ir neparagavome.

Kraupu, kaip mūsų politikai elgėsi neįvykusio referendumo atžvilgiu: tarsi blogesnio dalyko nei jis, pasaulyje nėra? O paskui stebimės dėl savo abejingumo, politinės kultūros, pilietiškumo stokos, neišprusimo bei nepagarbos valstybei… Su visu tuo politikams skaitytis teks – nori jie to ar ne: kitaip svajonės apie grįžtančius į Tėvynę emigrantus taip ir liks tik svajonėmis.

Nežiūrint į šią nedidelę mūsų vidaus politikos „lyrinę“ apžvalgą, su dideliu susidomėjimu stebiu migracijos procesus Didžiojoje Britanijoje ir politikų bandymus juos įtakoti. Juk tai turėtų būti tikra mokykla ir mums. Lietuva ir Didžioji Britanija yra panašios tuo, jog jos yra labai stipriame migracijos procesų įtakos lauke. Tik Lietuva ir Didžioji Britanija yra skirtingose šio lauko pusėse: Lietuvą kankina emigracija – piliečių išvykimas, o Didžiąją Britaniją – imigracija, t.y. trečiųjų šalių ir ES piliečių atvykimas į ją. Britai, taip pat kaip ir mes, neturi gatavų kovos su imigracija receptų, bet jie ieško. Tai įdomu, nes mūsų dar tik laukia tokie pat procesai (imigracija), kuriems mes turime ruoštis jau dabar, o ne tuomet, kai „namas užsidegs“. Šia prasme mane tikrai žavi britų politikų reakcija į rinkėjų pastabas ir jų pastangos stengiantis surasti išeitį. Kada tai įvyks pas mus? Iki šiol emigracijos klausimais mūsų politikai „pralaimėjo visas varžybas – į vienus vartus“, taip ir neišmokę kalbėtis su savo žmonėmis ir savo rinkėjais – kol jie dar buvo namuose. Kiek dabar kainuos ir kokius rezultatus duos esantis valdžios pasiryžimas emigrantus gainiotis po pasaulį? Manau, tai Sizifo darbas. Kiek atsimenu iš vaikystės, tą pavyko padaryti tik Pelenei – po to, kai pamotė išbėrė į pelenus dubenį aguonos grūdų, liepė visus juos surinkti.

Todėl norėčiau palinkėti ir mūsų politikams: sugebėkite naujai suvokti ir pažvelgti į dabar madingai pristatomas klišes apie migraciją. Juk jos vaisiais, kaip ir prieš tris ar šešis šimtmečius, pasinaudoja tik ekonomiškai stipriausios pasaulio valstybės. O apie migracijos galimas pasekmes šalims, iš kurių atvyksta emigrantai – niekas negalvoja. Todėl mūsų politikai privalo žvelgti į migraciją iš jų atstovaujamos valstybės pozicijų ir jose gyvenančių žmonių interesų.

Vienintelis racionalus kelias, kurio mes turėtume siekti migracijos procesuose (emigracija ir imigracija), tai patekti į pasaulio valstybių migracijos sąrašo „aukso viduriuką“. Bet koks išsišokimas už jo ribų yra pavojingas mūsų valstybės egzistencijai, nes esame nedidelė valstybė, turinti nedaug resursų.

Deja, dabar mes esame vieni aktyviausių ekonominės migracijos dalyvių ir dalyvaujame (kaip tiekėjai) viešai nepaskelbtame pasauliniame kare, kuriame ekonomiškai stipriausios pasaulio šalys dalinasi pasaulinius kvalifikuotos darbo jėgos resursus. Žmonių pasaulis toks pat negailestingas kaip ir gamta, kurioje veikia atrankos dėsniai ir kur išlieka tik stipriausi.

Kalbėti apie ištižėlių valstybę, kuri galėtų egzistuoti, pavyzdžiui, be savos teritorijos arba tautos – bergždžias dalykas. Manau, tą jau suprato ne tik britai, bet ir kitos didžiosios ES narės, reikalaujančios iš emigrantų gerbti jų gyventojų išpažįstamas vertybes. O Izraelis? Kodėl ši tauta taip išreklamuotais globalizavimo laikais, kuomet visi tik ir kalba apie valstybių „panaikinimą“, šiandien taip aršiai kaunasi dėl savo valstybės išsaugojimo? Kam? Kad įveikus aplinkinius, vėliau ją panaikintų? Nemanau…

Autorius yra migracijos klausimų ekspertas, LSDS pirmininko pavaduotojas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  2. Didžioji Britanija ir Škotija pasirašė sutartį dėl Škotijos nepriklausomybės referendumo
  3. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  4. D. Paukštė. Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais?
  5. D. Kameronas įtūžęs: Nepažadu, kad Britanija liks ES
  6. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  7. D. Paukštė. Ignoravę savisaugos instinktą
  8. D. Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis
  9. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  10. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  11. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  12. D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
  13. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  14. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  15. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. N says:
    9 metai ago

    Kokie dar panašumai? Jokių. Į D. Britaniją yra imigruojama, o iš Lietuvos emigruojama.

    Atsakyti
  2. Aušrius says:
    9 metai ago

    Na, laikraštis “the guardian” nėra geltonoji spauda. Ir dabar dar ant stalo guli 07-29 d. numeris, kur du didžiuliai straipsniai imigracijos suvaržymo tema. Ir ši tema tapo viena pagrindinių Britanijos politikų retorikoje. D. Cameron’ą puikiai suprantu. Jis yra savo pažadų rinkėjams įkaitas. Šioje šalyje su rinkėjais yra įprasta skaitytis. O čia dar tie “išsišokėliai” UKIP, kurių populiarumas auga lyg ant mielių. Ir Premjerui tenka daryti žygius, kad sulaikytų savo išsilakstančius rinkėjus.
    Vis dėlto jokia retorika ir jokios priemonės nepasuks atgal vis augančios eilinių britų neapykantos imigrantams. Kol čia plūdo tik juodaodžiai, niekas nekreipė dėmesio. Bet kai pasipylė mūsų lenkai, bulgarai ir pabaltijiečiai, anglai pajuto, ką jie gavo… Ir jei bus referendumas, niekas neabejoja dėl anglų pasirinkimo.

    Atsakyti
  3. Remigijus says:
    9 metai ago

    SNORO byla nuo pat pradžių iki galo buvo nuslėptas sėkmingos bendrovės išgrobstymas valdžiai artimos mafijos.

    Atsakyti
  4. Albas says:
    9 metai ago

    Kaip žmonės neemigruos iš LT, jeigu valdžiažmogiai aiškiai duoda suprasti kad esi nereikalingas. Pavyzdys iš asmeninės patirties: nuo 1995 metų nuosavo namo garaže dirbau svarankiškai, montavau apsaugos sistemas į automobilius ir dariau elektronikos diagnostkos ir remonto darbus. 20 metų nieko iš valdžios neprašiau, mokėjau nustatytus mokesčius, pergyvenau visas Vagnoriaus “žiaurias akcijas”, Kubiliaus “pirmojo” mokesčių suvienodinimą su stambesniais sevisais, Kubiliaus “antrojo” naktines reformas. Atrodo kad jau nelabai liko kuom mano amatą numarinti, bet pasirodo klydau. 2012 m. AM ministras Kazlauskas išleido įsakymą, kuriuo uždraudė bet kokį automobilių remontą atlikti nuosavo namo garaže – ačiū vyriausybei už smulkaus verslo “rėmimą” ( už gerklės ir į kampą). Keista, tačiau koncervatoriai su liberalais nuolat tauškia apie verslumo skatinimą, bet būtent iš jų gauti skaudžiausi guzai (20 metų praktika leidžia man daryti tokias išvadas).
    Apsilankiusių AM klerkų atsakymas į klausimą tai ką dabar daryti – tai kokios čia problemos, išsinuomokit garažiuką ir dirbkit toliau. “Geležinė logika” – dibdamas nuosavame name teršiu aplinką, o va išnuomotame nebeteršiu. Aš šitą ministerio įsakyma priėmiau kaip įžeidimą ir pasiūlymą išvykti, kad ir į UK, kur gerbia dirbantį ir mokesčius mokantį. Gal būt tai ir padarysiu, nors tikrai nesinori pusę amžiaus nugyvenus, keisti viską iš pagrindų.

    Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      9 metai ago

      Tavo namai – tavo tvirtovė. Mylėk gamtą ir varyk bolševikinės gaujos am klerkus šalin.

      Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      9 metai ago

      Bolševikinės gaujos, sužlugžiusios 2014 metų referendumą, taisyklės yra niekinės.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainiečiai nugalės! | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

„Ką man davė Lietuva?“

2023 08 31
ES gynybos ministrų susitikimas | kam.lt nuotr.

Lietuva remia 20 mlrd. paramos planą Ukrainai

2023 08 31
Vyriausybė imasi priemonių valstybės tarnautojų skaičiui mažinti

Vyriausybė Seimui teiks 82 pasiūlymus

2023 08 31
Arvydas Anušauskas | kam.lrv.lt nuotr.

Gynybos ministrai – apie paramą Ukrainai

2023 08 28
Č. Iškauskas. Istorijos pamokos: konfliktas bręsta

A. Navys. M. Sėjūnas. Ką auginame savo užantyje?

2023 08 28
ES cenzūra | Alkas.lt koliažas

L. Vostelas. Orveliškas ES interneto cenzūros režimas

2023 08 27
G. Nausėda lankosi Ukrainoje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Kijeve aptarė padėtį Ukrainoje

2023 08 23
Griežlė – sparčiai nykstanti natūralių pievų gyventoja | Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.

Griežlė – sparčiai nykstanti natūralių pievų gyventoja

2023 08 23
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas susitiko su V. Sinkevičiumi

2023 08 21
Vytautas Radžvilas | propatria.lt nuotr.

V. Radžvilas. Jau trinamas net Lietuvos valstybės vardas

2023 08 11
Rodyti daugiau

Naujienos

I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Ką man davė Lietuva?“

by Jonas Vaiškūnas
2023 08 31
1
Ukrainiečiai nugalės! | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas duodamas interviu CNN gyrė Ukrainos kontrpuolimo pažangą ir pažymėjo, kad ukrainiečiai pranoksta sąjungininkų lūkesčius, nes...

Skaityti toliau

Lietuva remia 20 mlrd. paramos planą Ukrainai

by Ditė Česėkaitė
2023 08 31
0
ES gynybos ministrų susitikimas | kam.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, dalyvaudamas neformaliame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime pareiškė, kad paramos tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms...

Skaityti toliau

Vyriausybė Seimui teiks 82 pasiūlymus

by Ditė Česėkaitė
2023 08 31
0
Vyriausybė imasi priemonių valstybės tarnautojų skaičiui mažinti

Vyriausybė patvirtino Seimo rudens sesijai siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąrašą – iš viso 82 iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti XVIII-osios...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
Kitas straipsnis
Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis | rengėjų nuotr.

Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai