Ketvirtadienis, 22 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir baigiasi migracijos panašumai?

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2014 08 04 07:46
6
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šių metų kovo pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras, kalbėdamas apie Didžiosios Britanijos vyriausybės veiksmus, ribojančius imigraciją, pareiškė: „jei dirbate, mokate mokesčius, paklūstate įstatymams ir prisidedate prie visuomenės gerovės, esate laukiami ir ateityje būsite laukiami.“ Taip kad panikai, kurią čia taip kėlė mūsų spauda apie britų priemones nukreiptas prieš imigraciją, priežasčių nėra.

Didžioji Britanija visuomet buvo atvira tiems, kas norėjo dirbti ir uždirbti. Ji priimdavo visus ir, pirmiausiai, savo buvusių kolonijų gyventojus. Sukūrus ES – atsirado laisvas asmenų judėjimas, kuris taip pat pridėjo porciją naujų imigrantų. Po to sekė politinio atšilimo laikotarpis Europoje – griuvo Berlyno siena, žlugo Sovietų Sąjunga bei atėjo Rytų Europos išsilaisvinimas. Visi šie įvykiai reiškė, kad Didžioji Britanija vėl ir vėl priimdavo naujus imigrantus.

Lietuvos piliečiai atrado Didžiąją Britaniją dar prieš gerą dešimtmetį iki jos įstojimo į ES. Ji vis labiau daugeliui mūsų emigruojančių piliečių tapo tikslo šalimi. Na, o Lietuvai įstojus į ES, D. Britanija buvo viena iš nedaugelio senųjų ES šalių, kuri neribojo laisvo asmenų judėjimo ir savo teisės sistemoje ignoravo pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurias tuo metu įsivedė daugelis kitų ES narių. Taigi, galima tvirtinti, kad jau ketvirtį amžiaus D. Britanija lietuviams yra tarsi antrieji namai, kurių dabar nesinori palikti ne tik dėl ten sunkiai užgyvento nekilnojamo turto ar pelningo darbo. Dauguma ten esančių emigrantų norėtų, kad šioje šalyje egzistuojantys darbdavių – darbuotojų bei valstybės santykiai ir mentalitetas, požiūris į žmogų ir darbą, atlyginimas už darbą,  galimybės pradėti savo verslą, sukurta garantijų bei gerovės sistema būtų perkelta į Lietuvą. Tada ir apie grįžimą galima būtų pagalvoti. O kol kas…

Taip jau susiklostė, kad geltonoji britų spauda tradiciškai yra labiau antiimigracinė, kaltinanti atvykusius, neva jie užima britų darbo vietas, todėl britų tarpe ir auga nedarbas, kad atvykėliai naudojasi britų sukurta gerovės sistema, kad dėl jų visuomenėje didėja nusikalstamumas, o vietos gyventojai nenori leisti savo vaikų į valstybines mokyklas, nes jų lygis, į jas priėmus imigrantų vaikus, labai kritęs. Niekas nekreipia dėmesio į tai, kad vietos darbdaviai aiškiai pareiškia, kad imigrantai darbe yra geresni ir atsakingesni darbuotojai, nei aptingę britai. Lašas po lašo visuomenėje buvo suformuotas neigiamas požiūris į imigrantus, kuris netruko pasiekti ir politikų ausis. Visuomenės nusistatymas kai kurioms politinėms jėgos leido iš to pasidaryti puikią karjerą politikoje. Gegužės mėnesį per rinkimus į Europos Parlamentą dauguma britų savo balsus atidavė už euroskeptišką ir antiimigracinę Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją (UKIP). Šiandien Deividui Kameronui ir jo partijai tenka grąžinti nepakankamo dėmesio britams skolą už visų vyriausybių metų metais vykdytą per daug liberalią imigracijos politiką, kuri tarnavo tik pelnui ir neatsižvelgė į visuomenės nuotaikas. Atsigrįžti į žmones ir jų poreikius ir yra skirtos plačiai skelbiamos ir komentuojamos naujienos apie priemones, kurių imasi valdantieji, bandydami apriboti imigracijos srautus (tikslas – „nuo kelių šimtų tūkstančių per metus iki kelių dešimčių tūkstančių imigrantų“) . Ar pavyks susigrąžinti prarastą rinkėjų pasitikėjimą, parodys artėjantys rinkimai. Ir jeigu jie bus laimėti, rinkėjų lauks naujas išbandymas – referendumas dėl D. Britanijos narystės Europos Sąjungoje.

Manau, svarbu pabrėžti, jog ypač didelį poveikį siūlomiems sprendimams davė ir šių metų pradžioje spaudoje paskelbtos Europos Sąjungos tyrimų agentūros „Eurostat“ prognozės, kad 2060 metais kas trečias Didžiosios Britanijos gyventojas bus antros arba trečios kartos imigrantas, o grynųjų emigrantų skaičius padidės iki 12 mln. Neseniai paskelbta, jog D. Britanija pagal gyventojų tankumą yra antra po Maltos.

Britų visuomenėje šio tyrimo išvados buvo sutiktos su dideliu nerimu. O euroskeptikų UKIP lyderis tuomet pareiškė: „Šio tyrimo išvados yra stulbinančios ir akivaizdžiai parodo, kad jei Didžiosios Britanijos Vyriausybė į imigracijos problemą nežiūrės rimtai, šalis po penkiasdešimties metų bus perpildyta.“

Prognozuojama, jog 2046 metais viename kvadratiniame kilometre Anglijoje gyvens 494 žmonės (dabar – 411, o prieš 15 metų – 374). Pavyzdžiui, Prancūzijoje 2046 metais gyvens – 115, Vokietijoje – 204, Olandijoje – 421. Turiu pastebėti, jog gyventojų tankumo skirtumai ES tikrai įspūdingi. Ko gero, greitai ateis laikas, kai būtent šis rodiklis taps vienu svarbiausiu ateities pasaulyje?

Taip pat noriu priminti ir tai, jog migracijos klausimai iki šiol priklauso nacionalinei ES narių kompetencijai. Todėl tikrai nenustebčiau, jeigu ateityje Didžiosios Britanijos Vyriausybė imsis ir dar griežtesnių priemonių. Kad mokomės vieni iš kitų, manyčiau, rodo ir tai, jog britai pasinaudojo gal ir mūsų patirtimi, nustatydami eiliškumą – kas pirmiausiai gali pretenduoti į laisvą darbo vietą D. Britanijoje. Anksčiau darbo skelbimas per privačias įdarbinimo agentūras iškeliaudavo, apeinant D. Britaniją, ir pirmiausiai patekdavo į portalus užsienyje. Dabar gi informacija apie laisvas darbo vietas pirmiausiai privalės pasirodyti vietos įdarbinimo biuruose ir portaluose. Tai yra akivaizdus vietos gyventojų protegavimas ir šiuo atveju tai yra teisinga. (Priminsiu, jog Lietuvoje į laisvą darbo vietą pirmiausiai pretenduoja vietos pilietis, vėliau ES ir galop – trečiosios šalies pilietis). Kovojant su nelegalia migracija, britų politikams svarbi kita priemonė: mokymo įstaigos praras išduotas licenzijas, jeigu bus rasta bent dešimt procentų studentų, kuriems migracijos tarnybos atsisakė išduoti leidimus gyventi – mat dabar į koledžus priimami asmenys dar nepraėję visos patikros leidimams gauti. Nelegalūs imigrantai negalės bankuose atsidaryti sąskaitų, o butų savininkai privalės tikrinti atvykstančiųjų imigracinį statusą – kitaip grės nemažos baudos. Tuo tarpu ES piliečiams daugiau aktuali yra kita priemonė: bedarbio pašalpos trukmė sumažės dvigubai. Tai imigrantams reikš arba intensyvesnę  ir sėkmingą darbo paiešką, arba kelionę namo. Tikimasi, jog dėl šių priemonių „pašalpų turizmas“ baigsis arba bent jau ženkliai sumažės. D. Kameronas minėtų priemonių įgyvendinimą pavadino skambiai: „Vykdome permainas, kad Britanijos žmonių interesai būtų svarbiausi“.

Greitomis noriu, bet niekaip negaliu prisiminti ką nors panašaus iš mūsų politikų veiklos arsenalo, kuomet buvo atsigręžta į mūsų piliečių interesus. Atmintis pirmiausiai atgamina energetikų, investuotojų, verslo, politinių partijų, prezidentūros ir kitų suinteresuotų grupių ir grupinių interesų tenkinimą arba kaip tik „baudžiamąsias akcijas“ bedarbių atžvilgiu, mažinant nedarbo išmokų trukmę ir jų dydžius, kai netenkama darbo. Pastarasis partijų finansavimo įstatymo pataisų priėmimas, kuomet valstybė ėmė remti tik seimines partijas, ne tik suskaldė politinę sistemą, bet ir panaikino konkurenciją tarp pačių partijų – dabar visos jos staiga ir be jokios kovos tapo valdžios partijomis, nepriklausomai nuo to ar yra valdžioje, ar opozicijoje. Paprasta akimi matosi – politinė sistema jau nesivysto ir stagnuoja. Visuomenė vis labiau gauna įsitikinti, kad rinkimai tampa tokie pat nereikalingi, kaip ir referendumai, kurių skonio taip ir neparagavome.

Kraupu, kaip mūsų politikai elgėsi neįvykusio referendumo atžvilgiu: tarsi blogesnio dalyko nei jis, pasaulyje nėra? O paskui stebimės dėl savo abejingumo, politinės kultūros, pilietiškumo stokos, neišprusimo bei nepagarbos valstybei… Su visu tuo politikams skaitytis teks – nori jie to ar ne: kitaip svajonės apie grįžtančius į Tėvynę emigrantus taip ir liks tik svajonėmis.

Nežiūrint į šią nedidelę mūsų vidaus politikos „lyrinę“ apžvalgą, su dideliu susidomėjimu stebiu migracijos procesus Didžiojoje Britanijoje ir politikų bandymus juos įtakoti. Juk tai turėtų būti tikra mokykla ir mums. Lietuva ir Didžioji Britanija yra panašios tuo, jog jos yra labai stipriame migracijos procesų įtakos lauke. Tik Lietuva ir Didžioji Britanija yra skirtingose šio lauko pusėse: Lietuvą kankina emigracija – piliečių išvykimas, o Didžiąją Britaniją – imigracija, t.y. trečiųjų šalių ir ES piliečių atvykimas į ją. Britai, taip pat kaip ir mes, neturi gatavų kovos su imigracija receptų, bet jie ieško. Tai įdomu, nes mūsų dar tik laukia tokie pat procesai (imigracija), kuriems mes turime ruoštis jau dabar, o ne tuomet, kai „namas užsidegs“. Šia prasme mane tikrai žavi britų politikų reakcija į rinkėjų pastabas ir jų pastangos stengiantis surasti išeitį. Kada tai įvyks pas mus? Iki šiol emigracijos klausimais mūsų politikai „pralaimėjo visas varžybas – į vienus vartus“, taip ir neišmokę kalbėtis su savo žmonėmis ir savo rinkėjais – kol jie dar buvo namuose. Kiek dabar kainuos ir kokius rezultatus duos esantis valdžios pasiryžimas emigrantus gainiotis po pasaulį? Manau, tai Sizifo darbas. Kiek atsimenu iš vaikystės, tą pavyko padaryti tik Pelenei – po to, kai pamotė išbėrė į pelenus dubenį aguonos grūdų, liepė visus juos surinkti.

Todėl norėčiau palinkėti ir mūsų politikams: sugebėkite naujai suvokti ir pažvelgti į dabar madingai pristatomas klišes apie migraciją. Juk jos vaisiais, kaip ir prieš tris ar šešis šimtmečius, pasinaudoja tik ekonomiškai stipriausios pasaulio valstybės. O apie migracijos galimas pasekmes šalims, iš kurių atvyksta emigrantai – niekas negalvoja. Todėl mūsų politikai privalo žvelgti į migraciją iš jų atstovaujamos valstybės pozicijų ir jose gyvenančių žmonių interesų.

Vienintelis racionalus kelias, kurio mes turėtume siekti migracijos procesuose (emigracija ir imigracija), tai patekti į pasaulio valstybių migracijos sąrašo „aukso viduriuką“. Bet koks išsišokimas už jo ribų yra pavojingas mūsų valstybės egzistencijai, nes esame nedidelė valstybė, turinti nedaug resursų.

Deja, dabar mes esame vieni aktyviausių ekonominės migracijos dalyvių ir dalyvaujame (kaip tiekėjai) viešai nepaskelbtame pasauliniame kare, kuriame ekonomiškai stipriausios pasaulio šalys dalinasi pasaulinius kvalifikuotos darbo jėgos resursus. Žmonių pasaulis toks pat negailestingas kaip ir gamta, kurioje veikia atrankos dėsniai ir kur išlieka tik stipriausi.

Kalbėti apie ištižėlių valstybę, kuri galėtų egzistuoti, pavyzdžiui, be savos teritorijos arba tautos – bergždžias dalykas. Manau, tą jau suprato ne tik britai, bet ir kitos didžiosios ES narės, reikalaujančios iš emigrantų gerbti jų gyventojų išpažįstamas vertybes. O Izraelis? Kodėl ši tauta taip išreklamuotais globalizavimo laikais, kuomet visi tik ir kalba apie valstybių „panaikinimą“, šiandien taip aršiai kaunasi dėl savo valstybės išsaugojimo? Kam? Kad įveikus aplinkinius, vėliau ją panaikintų? Nemanau…

Autorius yra migracijos klausimų ekspertas, LSDS pirmininko pavaduotojas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  2. Didžioji Britanija ir Škotija pasirašė sutartį dėl Škotijos nepriklausomybės referendumo
  3. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  4. D. Paukštė. Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais?
  5. D. Kameronas įtūžęs: Nepažadu, kad Britanija liks ES
  6. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  7. D. Paukštė. Ignoravę savisaugos instinktą
  8. D. Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis
  9. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  10. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  11. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  12. D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
  13. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  14. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  15. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  16. D. Paukštė. Politinis pliurpalizmas
  17. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  18. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  19. D. Paukštė. Šimtadienis: kovos su emigracija fronte – rūkas
  20. D. Paukštė. Priežastys ne emigrantuose, o Lietuvoje – valdžios vykdomoje politikoje
  21. D. Paukštė. Ar profesinės sąjungos mato savo Achilo kulną?
  22. D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
  23. D. Paukštė. Kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė…
  24. D. Paukštė. Atsakymas R.Vainienei: Kol banginiai plaukios darbdavių godumo jūrose – emigrantai negrįš
  25. E.Drungytė. Politika: sėklų fenomenas, kompostas ir didžioji vasalystės istorija
  26. JK valdžia ketina dar labiau riboti pašalpas imigrantams iš ES
  27. A. Juozaitis. Lietuva išeina – miršta tylėdama
  28. Pernai į Lietuvą sugrįžo 3,3 tūkst. piliečių daugiau nei užpernai
  29. A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką
  30. JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. N says:
    7 m. ago

    Kokie dar panašumai? Jokių. Į D. Britaniją yra imigruojama, o iš Lietuvos emigruojama.

    Atsakyti
  2. Aušrius says:
    7 m. ago

    Na, laikraštis “the guardian” nėra geltonoji spauda. Ir dabar dar ant stalo guli 07-29 d. numeris, kur du didžiuliai straipsniai imigracijos suvaržymo tema. Ir ši tema tapo viena pagrindinių Britanijos politikų retorikoje. D. Cameron’ą puikiai suprantu. Jis yra savo pažadų rinkėjams įkaitas. Šioje šalyje su rinkėjais yra įprasta skaitytis. O čia dar tie “išsišokėliai” UKIP, kurių populiarumas auga lyg ant mielių. Ir Premjerui tenka daryti žygius, kad sulaikytų savo išsilakstančius rinkėjus.
    Vis dėlto jokia retorika ir jokios priemonės nepasuks atgal vis augančios eilinių britų neapykantos imigrantams. Kol čia plūdo tik juodaodžiai, niekas nekreipė dėmesio. Bet kai pasipylė mūsų lenkai, bulgarai ir pabaltijiečiai, anglai pajuto, ką jie gavo… Ir jei bus referendumas, niekas neabejoja dėl anglų pasirinkimo.

    Atsakyti
  3. Remigijus says:
    7 m. ago

    SNORO byla nuo pat pradžių iki galo buvo nuslėptas sėkmingos bendrovės išgrobstymas valdžiai artimos mafijos.

    Atsakyti
  4. Albas says:
    7 m. ago

    Kaip žmonės neemigruos iš LT, jeigu valdžiažmogiai aiškiai duoda suprasti kad esi nereikalingas. Pavyzdys iš asmeninės patirties: nuo 1995 metų nuosavo namo garaže dirbau svarankiškai, montavau apsaugos sistemas į automobilius ir dariau elektronikos diagnostkos ir remonto darbus. 20 metų nieko iš valdžios neprašiau, mokėjau nustatytus mokesčius, pergyvenau visas Vagnoriaus “žiaurias akcijas”, Kubiliaus “pirmojo” mokesčių suvienodinimą su stambesniais sevisais, Kubiliaus “antrojo” naktines reformas. Atrodo kad jau nelabai liko kuom mano amatą numarinti, bet pasirodo klydau. 2012 m. AM ministras Kazlauskas išleido įsakymą, kuriuo uždraudė bet kokį automobilių remontą atlikti nuosavo namo garaže – ačiū vyriausybei už smulkaus verslo “rėmimą” ( už gerklės ir į kampą). Keista, tačiau koncervatoriai su liberalais nuolat tauškia apie verslumo skatinimą, bet būtent iš jų gauti skaudžiausi guzai (20 metų praktika leidžia man daryti tokias išvadas).
    Apsilankiusių AM klerkų atsakymas į klausimą tai ką dabar daryti – tai kokios čia problemos, išsinuomokit garažiuką ir dirbkit toliau. “Geležinė logika” – dibdamas nuosavame name teršiu aplinką, o va išnuomotame nebeteršiu. Aš šitą ministerio įsakyma priėmiau kaip įžeidimą ir pasiūlymą išvykti, kad ir į UK, kur gerbia dirbantį ir mokesčius mokantį. Gal būt tai ir padarysiu, nors tikrai nesinori pusę amžiaus nugyvenus, keisti viską iš pagrindų.

    Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      7 m. ago

      Tavo namai – tavo tvirtovė. Mylėk gamtą ir varyk bolševikinės gaujos am klerkus šalin.

      Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      7 m. ago

      Bolševikinės gaujos, sužlugžiusios 2014 metų referendumą, taisyklės yra niekinės.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Tautinio judėjimo vadų požiūris į išeivystę (V)

S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Tautinio judėjimo vadų požiūris į išeivystę (V)

2021 04 22
S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Emigracija ir reemigracija (IV)

S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Emigracija ir reemigracija (IV)

2021 04 21
Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

2021 04 21
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją

2021 04 20
G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

2021 04 19
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir užtruks

2021 04 14
Apdovanoti geriausi metų aplinkosaugininkai

Klimato įstatymą Europa gali priimti jau pavasarį

2021 03 19
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

2021 03 05
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt
Lietuvoje

Kelininkai kauniečiams ruošia neeilinį išbandymą

2021 04 22
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Pastatų atnaujinimu užsiims naujas centras

2021 04 22
Kauno klinikų nuotr.
Gamta ir žmogus

Apdraustiems gyventojams – daugiau sveikatos paslaugų

2021 04 22
Apsaugos priemonės | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žalos valstybei

2021 04 22
Sėkmingiausi Lietuvos startuoliai buriasi į asociaciją
Lietuvoje

Sėkmingiausi Lietuvos startuoliai buriasi į asociaciją

2021 04 22
Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
Lietuvoje

Arūnas Bubnys paskirtas LGGRTC vadovu

2021 04 22
Pensininkai gali atnaujinti vairavimo įgūdžius
Lietuvoje

Nenaudojamų automobilių kiemuose turėtų sumažėti

2021 04 22
Policijos automobilis | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Didės algos mažiausiai uždirbantiems pareigūnams

2021 04 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kietis apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • 21 val. per LRT TV pokalbis su GC direktoriumi apie A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?
  • Atskleidė tikrąjį veidą ir tikrąją ,,misiją" apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Elgetas apie A. Zimnachaitė. Prisimenant profesorių Algimantą Radzevičių (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dž. Kempbelas. Nei mokslas, nei religija
  • Svetainių optimizavimas – raktas į didesnį lankytojų srautą
  • Kelininkai kauniečiams ruošia neeilinį išbandymą
  • Pastatų atnaujinimu užsiims naujas centras

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 1079; komentarų: 21
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 552; komentarų: 11
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 538; komentarų: 36
  • Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją peržiūrėta: 489; komentarų: 33
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 378; komentarų: 20
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 364; komentarų: 17

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Tautinio judėjimo vadų požiūris į išeivystę (V)

by Kristina Aleknaitė
2021 04 22
0
S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Tautinio judėjimo vadų požiūris į išeivystę (V)

Tęsiame pasakojimą apie lietuvių emigraciją. Pasak Gintaro Lučinsko, lietuvių tautinio judėjimo vadovai iš pradžių nejautė išeivijos paramos. Susiformavo net neigiamas...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Emigracija ir reemigracija (IV)

by Kristina Aleknaitė
2021 04 21
0
S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Emigracija ir reemigracija (IV)

Gintaras Lučinskas istorijos paveldo metraštyje „Terra Jatwezenorum“ rašo: XIX a. pabaigoje Rytų Europą išjudino Vokietijos industrializacija. Ji sutraukė apie 728...

Skaityti toliau

Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

by Kristina Aleknaitė
2021 04 21
0
Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

Balandžio 19 d. pradėjusi veikti centrinė Konferencijos dėl Europos ateities platforma suteiks galimybę piliečiams prisidėti prie ES ateities kūrimo. Konferencijos...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kietis apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • 21 val. per LRT TV pokalbis su GC direktoriumi apie A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?
  • Atskleidė tikrąjį veidą ir tikrąją ,,misiją" apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Elgetas apie A. Zimnachaitė. Prisimenant profesorių Algimantą Radzevičių (video)
  • :( apie Arūnas Bubnys paskirtas LGGRTC vadovu
Kitas straipsnis
Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis | rengėjų nuotr.

Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai