Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2013-10-31 09:45:29
3
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Ši nuostabi šalis neturi ateities, jei žmonės ir toliau išvyks.“ Žinau, jog pranašu savo kieme nebūsi. Todėl skaitytojui siūlau žvilgsnį iš šalies. Pacituota mintis – tai Škotijos – Estijos investicinio fondo „Cicero Capital“ generalinio direktoriaus Džeimso Oteso (Jameso Oateso) mintis, kurią jis pasakė šiemet vasarą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Ir pratęsė: „Lietuvos vyriausybė reaguoja ne visai adekvačiai į emigraciją, kurią jau galima vertinti ne tik per politinį, bet ir kultūrinį kontekstą…“

Šią temą papildo mokslininkas britų ekonomistas seras H.Daviesas: „Jūsų problema – žmogiškasis kapitalas: išvažiavo tiek daug žmonių, jaunų žmonių. Jei nerasite būdo kaip išjudinti reemigraciją, tai bus didelė problema.  Būtent tai turėtų būti svarbiausias Lietuvos prioritetas“.

Tai užsieniečių mintys apie Lietuvos situaciją. Paradoksas, bet jau du dešimtmečius Lietuva dalinasi savo žmogiškuoju kapitalu ir jo sugebėjimais bei talentu su likusiu pasauliu. Tik dėl vietos politikų nesugebėjimo pasinaudoti turimais resursais Lietuvoje, jos žmonių gerovės bei ateities sąskaita, pridėtinė vertė yra kuriama ne Lietuvoje ir ne Lietuvai, o žymiai turtingesnėse šalyse. Beje, nieko už tai negaunant atgal. Juk net ir skurdžiausios pasaulio šalys šiandieną sugeba susitarti dėl atlygio, pavyzdžiui, už gamtos resursus, kuriuos iš jų šalies išveža eksportuojančios valstybės. Ar laukdami manų kruopų iš dangaus, sulauksime kokių nors rezultatų? Manau, dabar ne stebuklų metas. Dabar reikia ne tik žodžių, ne tik pažadų, bet ir konkrečių įsipareigojimų ir veiksmų. O jų kaip nėra, taip nėra.

Todėl migracijos temą būtina kelti viešumon, kol bus padarytas koks nors politinis judesys šia kryptimi. Dabar jau esame valstybė, kurios gyventojų tarpe įsitvirtinusi aiški emigracinė nuostata, kuriai mūsų žmonių protuose pakeisti prireiks daug laiko ir pastangų. Mūsų šalies migracijos saldo nuolatos yra neigiamas ir tai reiškia, kad 20 metų iš Lietuvos išvyksta daugiau žmonių, nei į ją atvyksta. Normalų pasaulinį migracijos foną (3 proc.) viršijame beveik 700 proc., t.y. 7 kartus.

Džiaugtis tuo, kad dabar namo sugrįžta truputį daugiau tautiečių, tikrai neverta, nes tam iki šiol Lietuvoje nėra sukurta jokių prielaidų. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuva turės neigią migracijos saldo iki pat 2035 metų. Tai reiškia, kad esantys procesai dar tik įpusėjo! Tai kiek dar prarasim savo žmonių per tą laiką? Nors kaip rodo praktika ir Eurostato skaičiavimai, Lietuvos atveju, jie paprastai būna per maži, todėl vėliau tenka tikslinti didėjimo kryptimi.

Kada galima dėti lygybės ženklą tarp emigracijos ir imigracijos? Šiuo atveju viskas priklauso nuo vertinimo masto. Pasauliniu mastu vykstanti išorinė (tarp valstybių) žmonių migracija yra išbaigtas procesas (kai iš vienos šalies išvykstama, o į kitą atvykstama). Šio lygmens procesas nepakeičia bendro gyventojų skaičiaus pasaulyje. Tai tarsi pinigai, perdėti iš vienos kelnių kišenės į kitą. Tačiau kai vertinimo mastą sumažini iki atskiros kišenės (arba valstybės), suvoki, kad vienoje iš kišenių pinigų (žmonių) liko gerokai mažiau. Todėl, vertinant išorinės migracijos procesą atskiros valstybės atžvilgiu, imigracija visuomet reiškia minusą emigranto kilmės valstybei. Šioje vietoje lygybės ženklo tarp emigracijos ir imigracijos dėti negalima. Žiūrint iš atskiros valstybės pozicijos, lygybės ženklą tarp emigracijos ir imigracijos galima dėti tik tuomet, kai kalbame apie vidinę (valstybės viduje vykstančią) migraciją. Tuomet gyventojų skaičius valstybėje irgi nesikeičia, o minusas lieka konkrečiam miestui ar rajonui (apskričiai).

Mūsų politikai praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, net nepabandę įtakoti ar reguliuoti migracijos šalies viduje, iš karto „ėmėsi“ išorinės migracijos klausimų (kuriuos visiškai ignoravo). Todėl ir turime tai, ką turime. Lietuvos politikai šioje srityje elgiasi, tarsi beždžionės zoologijos sode, gavusios nešiojamus kompiuterius, kuriuos panaudoja pagal tiesioginį savo suvokimą – kaip priemones riešutų lukštenimui. Kaip paaiškinti, kad buvusi konservatorių ir liberalų vyriausybė, po kelis metus trukusio neveikimo ir tylos, kadencijos pabaigoje pasigyrė parengusi Globalios Lietuvos Strategiją 2030? Užuot vedę visus Lietuvos žmones ir valstybę į Europą, iš pradžių tautos dalį per prievartą išvarė, po to ėmėsi neįgyvendinamo  uždavinio – surinkti kregždes danguje, t.y. suburti į krūvą virtualioje erdvėje po pasaulį pasklidusią tautą? Pinigai už lietuviškumą?! Manau, jog pinigų pagalba išlaikyti emigrantų tautiškumą už Lietuvos ribų yra bergždžias dalykas. Tai pinigų išmetimas į juodąją skylę.

Išvykusi pirmoji karta dar turės kažkokių sentimentų Tėvynei, o paskesnės emigrantų kartos jau bus savo naujosios Tėvynės patriotais, o lietuviška kilmė liks tik nedidele egzotine smulkmena naujos šeimos istorijoje. Nereikia savęs apgaudinėti, kad fiziškai čia ir dabar esančią Lietuvą gali pakeisti po pasaulį pasklidę antros, trečios ar ketvirtos kartos emigrantai iš Lietuvos, besiburiantys kur nors virtualioje erdvėje.

Esama padėtis išryškina ir kitą problemą: ji rodo, kad beveik visos Lietuvos vyriausybės iki šiol nesugebėjo susitvarkyti su ES nariams suteikta nacionaline kompetencija migracijos srityje. Taip Europos Sąjungai parodoma visiška vietinė nekompetencija, kūrybinis ir politinis bejėgiškumas, o gal ir nesąmoningas bei viešai neskelbtinas pasirengimas šią nacionalinės kompetencijos sritį (migraciją), kaip beviltišką, galiausiai perleisti Europos Sąjungos kompetencijai?

Savo dokumentuose ES jau seniai kalba apie tai, kad 27 įvairias ir skirtingas (o įstojus Kroatijai – 28) migracijos politikas reikia apjungti į vieną bendrą visai ES, kur vienareikšmiškai bus atsižvelgiama į daugumos interesus, (šiuo atveju daugeliui ES šalių rūpės imigrantai, o Lietuvai – dar ir emigrantai). Taip pat turime suvokti ir tai, kad kovos su emigracija fronte nieko nenuveikus politikai automatiškai programuoja šalies ateitį: mūsų laukia ir tokie patys nevaldomi (kaip ir emigracija), imigracijos srautų dydžiai. Tai labai diskredituoja Lietuvą kitų ES šalių tarpe.

Štai naujoji A.Butkevičiaus vyriausybė jau metai (25 proc. kadencijos) prie valstybės vairo. Ar per tą laiką kas nors pasikeitė migracijos klausimuose Lietuvoje? Strategija 2030 veikia ir yra toliau finansuojamos joje numatytos priemonės, beje, nepriklausomai nuo emigracijos srautų. Iki š.m. spalio 1 d. premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė turėjo parengti naują Ekonominės migracijos politikos strategijos projektą. Kol kas jo nėra. Be to nerimą kelia jo rengimo būdas. Negerai, kuomet tokie dokumentai yra rengiami už uždarų durų ir visuomenei pateikiami po to, kai jie patvirtinami vyriausybėje.

Neabejoju, kad prieš teikiant Ekonominės migracijos politikos strategijos projektą vyriausybei, jis turėtų būti apsvarstytas Trišalėje komisijoje, o po to paviešintas ir masinės informacijos priemonėse. Manau, kad projekto rengėjai sulauktų nemažai pasiūlymų iš Lietuvos gyventojų ir ypač emigrantų. Tai būtų rimtas signalas tiems emigrantams, kurie dar nėra tvirtai apsisprendę: likti dabartinėje gyvenamojoje vietoje ar grįžti į Lietuvą.

Ar žinote kuo skiriasi Lietuvos politikai nuo politikų iš senųjų ES šalių? Iki šiol mūsų politikai nežino ką reiškia politinė atsakomybė, nes rinkėjai nėra nubaudę nei vienos politinės jėgos. Todėl šnekama daug ir nebijant, todėl pirma mintis šovusi į galvą ir yra paviešinama. Perioduose tarp rinkimų politikai Seime vadovaujasi principu: varnas-varnui akies nekerta, o per rinkimus prisikalbėję ar prisidirbę „paslepiami“ partijų sąrašuose ir per juos dažniausiai vėl patenka į Seimą.

Lietuvos politikai kalbėdami ES renginiuose ignoruoja savo šalies piliečių siekius ir pamiršta savos valstybės interesus. Deja, vergo ir paklusnumo šeimininkui genai labai gajūs ir jų neįtakoja nei užimamos pareigos, nei mokymasis Harvarde ar kur nors kitur Vakaruose. Pilną vaizdą pabaigia neatsakingi rinkėjai, kurie nepriklausomai nuo valdymo rezultatų, užsispyrusiai kas kart renka tuos pačius, beje labai panašius į save, o dauguma iš viso nedalyvauja rinkimuose. Ko nusipelnom, tą ir turim. Kodėl tuomet piktinamės politikais ir demokratija?

O dabar paimkime ir palyginkime įvykius D.Britanijoje, kai viešai aukščiausiu lygiu (premjeras) diskutuojama migracijos klausimais dėl imigrantų keliamų problemų. Pabrėžiu – kalbama tuo metu, kai aiškiai įrodoma, kad imigrantai neša D.Britanijai naudą. O kas būtų, jeigu rezultatai būtų neigiami! Ši tema nėra tabu, o žinodami ko nori rinkėjai, taip elgiasi Vakarų Europos šalių politikai. Jie kalba apie savo valstybės interesus ir visuomet žino, ką nori iš jų išgirsti ne ES šulai, o eiliniai jų šalies rinkėjai. Jie puikiai žino – kitaip su ambicijomis būti valdžioje teks atsisveikinti. Mes niekaip negalime išmokti šitos pamokos.

Kai kas iš mūsų nekantrių emigrantų, nelabai suvokdamas kas vyksta, viešai ėmė reikalauti iš D.Britanijos premjero statisfakcijos – atsiprašymo. Tai tik parodo mūsų neišprusimą. Iš tiesų D.Kameronas kalbėjo apie trečiųjų šalių gyventojus, apie nelegalus iš jų tarpo. Būtina žinoti, kad trečiųjų šalių piliečiai nesinaudoja ES šalyse laisvo asmenų judėjimo teise, o į bet kurią laisvą darbo vietą (kurioje ES šalyje ji bebūtų) gali pretenduoti tik trečioje eilėje: iš pradžių vietinis, po to ES šalies pilietis ir galop trečiosios šalies pilietis. Rytų europiečiai šiame kontekste paminėti tik tiek, kad jų daug dirba fabrikuose, kur būtina kažkokia kvalifikacija ir kad ten dirba nedaug vietinių.

Trečiųjų šalių piliečiai iki to netraukia. Premjeras kalbėjo apie tai, jog vietiniai gyventojai privalo užimti daugiau šių darbo vietų, kad juos reikia ruošti, mokyti ir motyvuoti. Štai, kada D.Britanija išstos iš ES (jeigu išstos), tuomet visi užsieniečiai savo statusu lyg ir susilygins. Bet ir tai ne visai: vieni galės atvykti laisvai be vizų, kiti tik gavę vizas. Dar kartą akcentuoju – politikai Vakaruose šneka ne taip kaip Lietuvoje – kas tabaluoja ant liežuvio galo, o tai ką iš jų nori išgirsti visuomenė bei stengiasi savo žodžius patvirtinti veiksmais.

Šaipytis iš estų taip pat neturime jokio pagrindo, nes patys esame už juos daug kartų lėtesni. Ar turim šiandieną politikų, kurie sugebėtų suformuluoti ir pareikšti savo partijos politinę valią ar nuostatą migracijos srityje? Ir, aišku, ne tokią, kokią išreiškė D.Barakauskas Lietuvos pirmininkavimo ES pradžioje pareikšdamas, kad ES reikia plėsti imigraciją skatinančią politiką. Tuomet, pasisakydamas pamiršo, kad kartu atstovavo ir Lietuvai! Bet apie ją ir jos interesus buvo kukliai nutylėta… Tai kokios migracijos politikos reikia mums – užsieniečių nuomone kol kas dar nuostabiai šaliai Lietuvai? Bent jau diskutuokime.

Autorius yra LSDS pirmininko pirmasis pavaduotojas, Migracijos klausimų ekspertas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais?
  2. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  3. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  4. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  5. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  6. D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
  7. D. Paukštė. Kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė…
  8. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  9. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  10. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  11. D. Paukštė. Šimtadienis: kovos su emigracija fronte – rūkas
  12. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  13. D. Paukštė. Priežastys ne emigrantuose, o Lietuvoje – valdžios vykdomoje politikoje
  14. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  15. V.Rubavičius. Strategijoje „Lietuva 2030“ pamiršta Lietuva ir lietuviai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Albas says:
    9 metai ago

    Mano manymu, gana taikliai ir išsamiai.

    Atsakyti
  2. Kodėl renkantys parašus says:
    9 metai ago

    rajonuose neatvyksta į mažus miestelius?

    Atsakyti
  3. S says:
    9 metai ago

    Dainiau, eikit rinkt parašus, kol nevėlu! Jau net iš to pačio Harvardo grįžę lietuviai mokslininkai pasirašė… Jeigu mes nesustabdysime referendumu žemės pardavimo, tai išvažiavę negrįš, nes čia viskas bus parduota – jie liks “už borto”…

    P.S. Ir išvis, ko jūs čia tą demokratiją ir politikus kaišiojat visur? Jei mes nesugebėsim net pagrindinio vieno dalyko padaryt, tai kam tokia santvarka išvis Lietuvoj reikalinga? Kodėl gyventojai turėtų palaikyt politikus, rašinėjančius apie kitas problemas, bet nesusitelkiančius padėti gyvenk-mirk valstybei klausimu?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Pienininkams siūloma trumpalaikė pagalba

2023 03 15
Ugniagesiai | vrm.lrv.lt nuor.

Metų pradžioje – mažiausias gaisrų skaičius

2023 03 13
Atnaujino Šengeno informacinė sistema | vrm.lrv.lt nuotr.

Atnaujinta Šengeno informacinė sistema

2023 03 09
Plk. lt. Linas Idzelis | asmeninė nuotr.

Pulkininkas Linas Idzelis: Tėvynė pati neapsigins, o priešai patys po žeme nesulįs

2023 03 07
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Atostogos | pexels.com nuotr.

Atostogos – metas pailsėti visiems

2023 03 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Rinkimai | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas

2023 03 20
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įvairių salotų skanaukime kuo dažniau
  • Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas
  • Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 17
14
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šis straipsnis – ankstesnės publikacijos tęsinys: joje svarstyta vizija tautininkams rinkimų pamokų kontekste. Po šios publikacijos pasirodė įvairių komentarų, išsakyta...

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Tomm apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
„Sielų upė“ 11-tus metus iš eilės vėl nušvies kelią išėjusiems (video)

Kaune vėl bus „Sielų upė“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai