Šeštadienis, 2 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2012-07-13 11:33:06
12
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Andriaus Kubiliaus vyriausybė „sėkmingai“ tęsė prieš ją buvusių vyriausybių politiką. Nenumaldomai artėja metas, kai teks palikti valdžios ratus. Demokratiniai rinkimai ir lemia, kad išeiti teks. Todėl ši vyriausybė mums visiems, tarsi mirštantis tėvas vaikams, paliks savo palikimą. Ką su juo darysime?

Trečiųjų prezidentavimo metinių sukaktuvių proga prezidentė įspėjo, kad po spalio mėnesį įvyksiančių rinkimų, ateinančios politinės jėgos privalės tęsti dabartinių valdančiųjų politiką. Gal ir sutikčiau su prezidente, bet tik su viena sąlyga. Politinis tęstinumas yra įmanomas tik tuomet, jeigu jis vykdomas valstybės ir jos piliečių (jiems sankcionavus) interesų pagrindu. Deja, emigracijos iš Lietuvos mastas, teisingumo lygis šalyje ir tautos nušalinimas nuo svarbiausių valstybės klausimų sprendimo, prezidentės propaguojamą politikos tęstinumą, paverčia itin probleminiu. Ar tauta sutiks su tokia tęstinumo politika, apie kurį rašysiu toliau?

Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos šalys įeina į 64 skurdžiausių ES regionų sąrašą. Į jį patenka regionai, kuriuose BVP vienam žmogui neviršija 75 proc. BVP vienam gyventojui Latvijoje pagal pirkimo galios paritetą sudarė vos 54,3 proc. nuo vidutinio BVP lygio ES. Lietuvoje šis rodiklis siekia 58,6 proc., o Estijoje 67,7 proc.

Nieko nėra geriau už praktinį pavyzdį, kurį radau Delfyje. Bloomberg paskelbė: „Kai prabangių automobilių prekyba Vilniuje užsiimanti bendrovė jaunam lietuviui pasiūlė už darbo valandą mokėti 1,86 dol. (4,89 lt.), vyras teigia galutinai supratęs, jog atėjo metas nešdintis iš Lietuvos. Jam siūlytas atlygis sudarė 33 proc. turėto atlyginimo iki krizės. Tai buvo paskutinis lašas, teigia 27 m. vyras, išvykęs į Jungtinę Karalystę. Dabar jis uždirba 9,88 dolerius (26 lt.) už darbo valandą. Jis dirba indų plovėju, studijuoja muziką Derbio universitete. Uždirbamų pinigų pakanka pragyventi neskurstant.“

Gyvename paradoksaliame pasaulyje: Lietuva ES šalis, turime kvalifikuočiausią darbo jėgą, dirbti mokame (tą įrodo emigrantų darbo užsienyje įvertinimas), bet čia, Lietuvoj, uždirbame lietuviškus atlyginimus, o už prekes ir paslaugas mokame ES kainomis. Emigracijos skaičiai patvirtina – Lietuva tapo gyvenimui nepalankia erdve.

Lietuvoje dar laikosi tik tie, kas sukandęs dantis dar dirba. Apie lojalumą darbdaviams ar darbovietei esamomis sąlygomis kalbėti netenka. Tokio jausmo dirbantieji nepažįsta, nes jis jiems ir neugdomas. Statistikos departamento duomenimis pernai net 81,8 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2010 m. – 85 proc.). Tikriausiai jau niekam ne paslaptis ir tai, kad senjorai – pensininkai, pradėjo savarankiškai ieškoti sezoninio ir kitokio darbo ne Lietuvoje, o kitose ES šalyse.

2011 m. kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10, 4 proc.) – į Airiją, 7,1 proc. į Norvegiją, 7 proc. – į Vokietiją, 3,6 proc. – Į Ispaniją, 3,3 – į JAV, 2,4 proc. – į Švediją, 2 proc. – į Rusiją.

Kad padėtis nesitaiso, rodo ir Gyventojų registro tarnybos duomenys: per šių metų pirmą pusmetį savo išvykimą deklaravo 21 171, t.y. beveik 3 000 gyventojų daugiau, nei 2011 m. (18 210). Nors Vyriausybė svaigsta, kad emigracija baigiasi, nes 2011 m. į Lietuvą sugrįžo 3 kartus daugiau (15 000) emigrantų, nei 2010m.

Šių metų sausį „Eurostat“ paskelbė naujausius ES narių minimalios mėnesinės algos (MMA) rodiklius, leidžiančius pažvelgti kaip bendrame Europos kontekste mes atrodome. Lietuvoje MMA siekia 800 lt. (232 eurus). Tai trečias rodiklis nuo galo tarp 20 valstybių. Mažiau uždirba rumunai (162 eurai) ir bulgarai (138 eurai). Tarp Baltijos šalių pirmauja estai (290 eurų), latviai (286 eurai). ES vidurkis – 748 eurai, t.y. didesnis nei mūsų VDU. Didžiausia MMA yra Liuksemburge (1 801 euras) ir Airijoje (1 462 eurai). Pvz. JAV – 971 euras. Tas 50 Lt. padidintas MMA yra „monkės biznis“ ir nieko nepakeis.

Balandžio mėnesį „Eurostat“ paskelbė savo tyrimus, nustatydama, kad lietuvio darbas Lietuvoje yra vertinamas keturis su viršum kart mažiau nei ES vidurkis. Pagal valandinės darbo jėgos sąnaudas Lietuvoje (5,5 euro), žymiai atsiliekame  nuo ES vidurkio (23,1 euro).

Jungtinių tautų Tarptautinė darbo organizacija pirmą kartą paskelbė vidutinių pasaulio atlyginimų ataskaitą. Tyrime dalyvavo 72 valstybės. Ši alga buvo skaičiuojama pagal perkamosios galios paritetą (PGP). Taigi vidutinis mėnesinis atlyginimas pasaulyje yra 1 480 JAV dolerių. Čia taip pat atsižvelgta į tai, kad skirtingose valstybėse už 1 dolerį galima įsigyti skirtingų prekių, paslaugų ir pan. Pavyzdžiui, Kinijoje darbininkas per mėnesį uždirba 200 dol., tačiau įvertinus perkamąją galią, paaiškėja, kad atlyginimas siekia 400 JAV dol. Dar reikia turėti omenyje ir tai, kad trečdalis pasaulio gyventojų per dieną gauna mažiau nei 2 JAV dol. Įdomu ir tai, kad turtingose valstybėse 90 proc. dirbančiųjų gauna pajamas pagal darbo sutartį. Pietryčių Azijoje tik 25 proc. gyventojų dirba pagal darbo sutartis. O mūsiškiai darbdaviai tik ir stengiasi išvengti neterminuotų sutarčių. Juk aišku, kad ne į Europą, net ir ne į Ameriką nori nuvesti Lietuvos darbo rinką mūsų Darbo kodekso liberalizuotojai. Tai gal mūsų kelias į Pietryčių Aziją?

Lietuvoje turėdami vidutinį atlyginimą apie 1 100 JAV dol. pagal perkamosios galios paritetą, taip pat esame apatinėje lentelės dalyje, atsilikdami nuo artimiausių Jamaikos, Rusijos, Estijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos. Lenkiame Argentiną, Latviją, Serbiją, Čilę ir t.t. Beje, mūsų kaimynė Lenkija yra pirmoji, pasiekusi pasaulinį VDU vidurkį (1 500).

Kaip matom, esame pačių įvairiausių tyrimų suvestinių lentelių apatinėse dalyse. Visur turime mažiau arba atsiliekame daugiau. Keista tai, kad dabartiniai politikai, vykdydami savo politiką, orientuoja šalį ne esamų trūkumų mažinimui ar jų pašalinimui, o savo sprendimais dar labiau komplikuoja padėtį, didindami atotrūkį nuo pirmaujančių šalių. Deja, pamoka iki galo neišmokta. Ar dar nepakanka laisvosios rinkos instituto deklaruotų nesąmonių apie efektyvų privatininką ir nemokantį dirbti valstybininką? Ką turi Lietuva po dviejų dešimtmečių beatodairiško politikų tikėjimo LLRI? Lyg vėžį, įsigalėjusį monopolį ekonomikoje, energetikoje, šildyme, prekyboje, naftos ūkyje? Stebime ne efektyvumą, o labai efektyvų ir neturintį ribų privatininkų gobšumą. Lyg paršelis, įleistas į bažnyčią, jis jau užsirioglino ir ant altoriaus – ir jam vis maža. Valstybinį monopolistą valdžia būtų pažabojusi, o privatininkas, pasislėpęs už suktų teisinių vingrybių, dar ir akis plėšo, atimdamas iš žmonių bet kokią viltį į teisingumą.

Norime sustabdyti emigraciją iš Lietuvos? Vienareikšmiškai turime gerinti teisinę, socialinę, ekonominę, sveikatos, švietimo bei kultūros padėtį čia, Lietuvoje, sudaryti sąlygas skaidriam ir lengvai valdomam bei kontroliuojamam smulkiajam verslui. Kova su šešėliniu verslu turi tapti ne vienadiene akcija, o nuolatiniu gyvenimo būdu. Skaidrūs viešieji pirkimai ir efektyvi kova su korupcija, turi prasidėti nuo politikų „švarių rankų“ ir skaidrios sprendimų priėmimo politikos. Neabejotinai viena iš emigraciją stabdančių priemonių bus kova su dabar įsigalėjusiomis monopolijoms. Ko gero, teks gerai pamąstyti ir apsispręsti, kad visuomenei ypač jautrios monopolizuotos sritys (pvz. šildymas) turės būti sugrąžintos valstybei, teisingai atlyginant jų savininkams. Praktika rodo, jog dabartiniai savininkai nesugeba susitvarkyti su tekusia atsakomybe, nes jų orientacija vien tik į pelną niekaip nesiderina kartu su privatizuota sritimi atitekusia socialine atsakomybe. Reikia sutikti ir su tuo, kad pats geriausias esamų problemų sprendimas – investuotojų pritraukimas. Tačiau yra ir sąlyga – reikia mokėti išsaugoti savo kvalifikuotą darbo jėgą, nes kitaip ją susiurbs ekonomiškai stiprios šalys.

Ir dar du esminiai dalykai. Valstybė turi prisiminti seną savo priedermę –  ne tik sudaryti sąlygas kitiems kurti darbo vietas, bet ir pačiai dalyvauti jas kuriant. Deja, privatininkai Lietuvoje darbo vietų, kaip rodo praktika, kurti nesugeba. Todėl valstybės vaidmuo, užuot nuolat mažėjęs, privalės augti. Kai žmonės pamatys, kad valstybė jais rūpinasi, stengiasi jų labui, kovoja su šešėliu, yra teisingumo pusėje, viskas stos į vietas: atsiras ir optimizmas ir pasitikėjimas savimi bei valstybe. Todėl reikalingi konkretūs darbai už Lietuvą Lietuvoje.

Turim gerai išmokti ES šalių klaidas. Ne veltui jos dabar mieliau priima kitų ES šalių darbo jėgą nei vežasi trečiųjų šalių piliečius. Jų atsivežimą (o kartu ir su juo atsirandančias problemas) palikdamos toms ES šalims, kurios per savo kvailumą neteko savo darbo jėgos.

Dainius Paukštė yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas

www.paukštė.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką
  2. Vyriausybė remia naują euro zonos sutartį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Tautos būklė įvertinta tiksliai says:
    11 metų ago

    Na va, tautininkams tokių kvalifikuotų specialistų trūksta (konservatoria taip pat gali tik pasvajoti). Labai gerai, kad yra už Lietuvą Lietuvoje.

    Atsakyti
  2. pirmajam says:
    11 metų ago

    paskaityk savo sakini dar karta? 🙂

    Taigi, tavo ziniai, tavo minima nacionalini susivienijima (koalicija) “Uz Lietuva Lietuvoje” ir sudaro Tautininkai, Socialdemokratu Sajunga (kurios vienas is vadovu ir yra p.Dainius) ir Centro Partija 🙂

    Siaip, puikios, tikslios specialisto izvalgos.

    Tai ka rinksime si rudeni? komuniagas, agurkinius, paksopedus ar liberastus abonentus? 🙁

    Atsakyti
    • Rytas says:
      11 metų ago

      Savaime aišku atminį roką ir 2 iš to puslapio:

      http://www.biciulyste.com/

      Atsakyti
  3. Rytas says:
    11 metų ago

    Jeigu nesustabdysim migracijos, tai jau 2035 metais dalis Baltijos šalių teritorijos atiteks Rusijai. Taip ir bus.
    Informacija čia:
    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/prognozes-2035-metais-dalis-baltijos-saliu-teritorijos-gali-atitekti-rusijai-57-233776

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    Autorius daro esminę klaidą: Lietuvos ekonomika yra tokio silpno lygio, kad tegali mokėti kapeikas savo darbuotojams, todėl ne atlyginimų reikalavimas juos pakels, o ekonomijkos pakėlimas į atitinkamą lygį tai tegali padaryti.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      11 metų ago

      Šita valstybė jau yra bank rutavusi šiuo metu (galbūt net kvadratu). Tačiau, apie tai garsiai nekalbama vardan likusiųjų, t.y. vardan šitos valstybės su šiandienine netekėjusia jos prezidente.
      Aplamai, filo sofiškai žiūrint (ne tik eko nomiškai), bet koks parazitinis žmogus su savo begaliniais būties filo poreikiais Žemėje yra sofiškai proble mini’ s.
      Štai, kad ir vienas paprastas gan filo būties sofinis termo organ’ inis pasivyzdukas: pusiau normaliai moteriai per gyvenimą reikia apie toną cheminės purfumerijos. O kur dar kiti eko nominiai ir proble min’dvasiniai skausmingi vidiniai balkiai su geo metrinėmis progres sijomis…

      Atsakyti
      • Mintis says:
        11 metų ago

        ar nesinori subręsti,ponas Vilmantai?Gi ne piemuo esat?

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          11 metų ago

          Tai kad straipsniuose savi švietai pasiskaisčius tokius iš tiesų teisingus gan krikščioniškos LT “siaubiakus”, pasipradedi sirguliuoti maniakine depresija ir tokios aplinkos naikinimo impulsu, kuris trans formuojasi į necenzrūrinę kalbą ar agresiją.
          O ką, siūlai mintį geriau kartis, ar tik kryžiuotis?

          Atsakyti
  5. Rytas says:
    11 metų ago

    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rinkos dingo 250 tūkst. dirbančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas)

    Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų – didžiausias Europoje?

    Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 50 milijardų?

    Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai?

    Kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo.

    kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)?

    kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)?

    kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?

    Atsakyti
  6. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Citata šiame staraipsnyje:
    “Stebime ne efektyvumą, o labai efektyvų ir neturintį ribų privatininkų gobšumą. Lyg paršelis, įleistas į bažnyčią, jis jau užsirioglino ir ant altoriaus – ir jam vis maža. Valstybinį monopolistą valdžia būtų pažabojusi, o privatininkas, pasislėpęs už suktų teisinių vingrybių, dar ir akis plėšo, atimdamas iš žmonių bet kokią viltį į teisingumą.”
    ___
    Autoriui būtina priminti, kad vis dar šita LT Valstybė – netapatinama su Romos katalikų konfesine bažnyča. Juolab, ji su savo altoriais ir konstituciškai yra atskirta. Na, autorius gal tik atseit litera arche tūriškai čia ją į eko nominį straipsnį įkišo ?

    Atsakyti
  7. zemaiciu zydas says:
    11 metų ago

    Sitas tekstas vienpusiskas ir klaidinantis. Ka autoriau siulai? Nacionalizuoti pramone? Man patiktu, bet ar jus neatsimenat sovietiniu laiku? Norit gryzt I planine ekonomika? Nepamenat kaip “efektyviai” dirbo(-a) valstybes valdomos imones? Beda toli grazu ne privaciam valdyme, beda Itaku nepusiausvyroje. Jei pazvelgsit atidziau, butent dabar ir vyksta, ar sakykim taip-jau ivyko atvirkstinis nacionalizavimas. Valstybe ir versla valdo tie patys zmones. Verslas tapo “too big to fail”, kas is esmes yra nesuderinama su laisvos rinkos, anei su liberalizmo principais. Jeigu mes turetume TIKRA laisvaja rinka, Snoro kioskeliai butu buve uzkalti vinutemis, o banko akcininku turtas atimtas ir isdalintas indelininkams. Tuo tarpu dabar, valstybe nuperka banko skola uz musu mokesciu imokas, tokiu budu pelnai lieka pas vagi, o pavogtas turtas dengiamas resursais kurie kitu atveju butu naudojami valstybes kurimui. Pelnai privatus, nuostoliai nacionaliniai. TEN problema, ne kokiam tai liberalizme ar laisvoj rinkoj. Dabar gi, kuomet Lietuviskam istablismentui talkina vakaru ir rytu verslai, o viduj nera atsvaros, nebera galiu/itaku pusiausvyros. Viskas vienose rankose, todel jie savivaliauja ir perlipo riba. Jie nebegali sustoti patys, kad ir noretu, nes yra isipareigoje dar didesniems rykliams. Krysius dainavo teisingai tumet …”this ain’t no technological breakdown, this is the road to hell…” Be jegos, be sukilimo niekas nepasikeis mano akimis…

    Atsakyti
  8. Kodėl prie Kubiliaus, Butkevičiaus, Uspaskio, Pakso, Masiulio??? says:
    11 metų ago

    Kodėl prie Kubiliaus, Butkevičiaus, Uspaskio, Pakso, Masiulio???

    Lietuvoje turėdami vidutinį atlyginimą apie 1 100 JAV dol. pagal perkamosios galios paritetą, taip pat esame apatinėje lentelės dalyje, atsilikdami nuo artimiausių Jamaikos, Rusijos, Estijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos.

    Gyventojų registro tarnybos duomenys: per šių metų pirmą pusmetį savo išvykimą deklaravo 21 171, t.y. beveik 3 000 gyventojų daugiau, nei 2011 m. (18 210).

    Šių metų sausį „Eurostat“ paskelbė naujausius ES narių minimalios mėnesinės algos (MMA) rodiklius, leidžiančius pažvelgti kaip bendrame Europos kontekste mes atrodome. Lietuvoje MMA siekia 800 lt. (232 eurus). Tai trečias rodiklis nuo galo tarp 20 valstybių. Mažiau uždirba rumunai (162 eurai) ir bulgarai (138 eurai). Tarp Baltijos šalių pirmauja estai (290 eurų), latviai (286 eurai). ES vidurkis – 748 eurai, t.y. didesnis nei mūsų VDU.

    Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų – didžiausias Europoje?

    Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 50 milijardų?

    Kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Perdegimas – žala sveikatai ir ekonomikai

2023 12 01
Negalia | Adobe Stock nuotr.

Lietuvoje dirba tik trečdalis žmonių su negalia

2023 11 29
Darbas | Unsplash nuotr.

Gyventojai nesijaučia saugūs dėl darbo vietos

2023 11 28
Pristatytos šių metų migracijos tendencijos | vrm.lrv.lt nuotr.

Pristatytos šių metų migracijos tendencijos

2023 11 27
Konferencija „Įgūdžiai Lietuvoje: ateities darbo rinkai ir pilietiškumui“ | organizatorių nuotr.

Technologijos kelia naujus iššūkius darbo rinkai

2023 11 27
Technologijos | pixabay.com, Geralt nuotr.

Vilniuje – apie ateities darbo rinkos įgūdžius

2023 11 20
Kompiuteris | pexels nuotr.

Nuotolinio darbo privalumai ir trūkumai

2023 11 17
Kas yra miško traukimas? | freepik.com nuotr.

V. Vasiliauskas. Tauta jau nebeturi kur trauktis

2023 11 15
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Vis daugiau pašalpų gavėjų grįžta į darbo rinką

2023 11 13
Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras | elektrenupspc.lt nuotr.

S. Grigaliūnienė. Sveikatos sistemos reforma Elektrėnų savivaldybėje

2023 11 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02
Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02
Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui | aaa.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui

2023 12 02
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Policija paskelbė gruodžio patikras

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemynai skubiai apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Liūdna... apie Valdovų rūmuose R. Urnėžiūtei bus įteikta 2023 m. Kalbos premija
  • AČIŪ ir PAGARBA apie Ką žada treti karo metai
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 5 esminės taisyklės drabužių skalbimui
  • Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?
  • Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje
  • Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Perdegimas – žala sveikatai ir ekonomikai

by Ditė Česėkaitė
2023 12 01
0
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Jei darbas kelia dažną nuovargį, o atliekant kasdienes užduotis nuolat kankina abejonės, gali būti, kad jus kankina perdegimas. Brangiai jis...

Skaityti toliau

Lietuvoje dirba tik trečdalis žmonių su negalia

by Ditė Česėkaitė
2023 11 29
0
Negalia | Adobe Stock nuotr.

Lietuvoje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau vos trečdalis jų yra aktyvūs darbo rinkoje. Socialinės įdarbinimo...

Skaityti toliau

Gyventojai nesijaučia saugūs dėl darbo vietos

by Ditė Česėkaitė
2023 11 28
0
Darbas | Unsplash nuotr.

Baltijos šalyse per pastaruosius metus vis daugiau žmonių nerimauja dėl savo darbo vietos, įmonės stabilumo bei galimybių darbo rinkoje, rodo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemynai skubiai apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Liūdna... apie Valdovų rūmuose R. Urnėžiūtei bus įteikta 2023 m. Kalbos premija
  • AČIŪ ir PAGARBA apie Ką žada treti karo metai
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Kaip manot? apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
Kitas straipsnis
Paskelbtos galutinės visuomeninės komisijos įvykiams Garliavoje ištirti išvados (nuotraukos)

N. Venckienė. Kada bus sustabdyta smurto, melo ir šmeižtų mašina?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai