Vilniuje balandžio 25 d. įvykęs išpuolis prieš taikius protestuotojus, pasisakančius prieš masinę imigraciją, sukėlė plačias diskusijas apie viešosios erdvės saugumą, politinę toleranciją ir teisę reikšti savo pažiūras.
Smurtiniai išpuoliai prieš protestuotojus
Balandžio 25 d., šeštadienio popietę, patriotinio jaunimo grupė „Tėvynės gynėjai“ ketinę – surengti patriotinę akciją prie Prezidentūros Daukanto aikštėje – iškelti plakatą „Lietuva – lietuviams“ ir tokiu būdu norėdami paprieštarauti Prezidento viešai išsakytai šio šūkio kritikai, esą šis šūkis „atsiduoda negerais dalykais“ ir „primena pavojingas praeities ideologijas“ bei nėra suderinamas su pagarba kitoms tautoms, dar nepriėję Daukanto aikštės, Liejyklos gatvėje, buvo užpulti apie 40-ties metų vyriškio grasinusio kirviu. Iškviesti policininkai užpuoliką paguldė ant žemės ir sulaikę išvežė.
Po protesto prie Prezidentūros akcijos dalyviai perėjo prie Katedros ir ten apie pusvalandį laikė iškėlę šūkį – „Stop masinei migracijai“.
Po to protestuotojai šis plakatą pervežė ir kurį laiką laikė iškėlę virš Geležinio Vilko gatvės tunelio.
Kiek vėliau nuo čia jie keliais automobiliais išvyko į Tūkstantmežio gatvėje esantį pėsčiųjų tiltą ketindami šį prieš masinę migraciją nukreiptą plakatą išskleisti ant jo.
Trims protesto dalyviams artėjant prie pėsčiųjų tilto prie jų staiga pribėgo keturi kaukėti vyrai, vienas iš kurių smogę į galvą susuktą plakatą nešusiam protestuotojui. Po smūgio į smilkinį tam parkritus ant žemės vienas iš užpuolikų rusiškai sušuko „eščio chočiš“ (dar nori?). Ir judesiais bandė grasinti, kad dar ir spirs gulinčiajam ant žemės. Atėmę plakatą užpuolikai leidosi bėgti (protesto dalyvių video):
Viena mergina iš protestuotojų tarpo užpuolikus ėmė vytis ir filmuodama, tačiau šiems pavyko pabėgti.
Smurtautojai bebėgdami plakatą išmetė į šiukšlių konteinerį. Mergina ištraukė plakatą iš šiukšledėžės. Vėliau jis buvo iškeltas virš viaduko.
Atvykęs iškviestas policijos ekipažas, užpuolikų nerado ir nesulaikė. Apie šio išpuolio aplinkybęs Alkas.lt redakcijai papasakojęs vienas iš protesto dalyvių Kęstutis T. sakė manantis, kad juos užpulti galėjo „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos sirgaliai.
Policija pradėjo tyrimą
Policija patvirtino, kad apie incidentą buvo pranešta apie 17 val. 46 min., o dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal viešosios tvarkos pažeidimo straipsnį.
Pareigūnų duomenimis, keturi asmenys užpuolė tris leidimą piketui turėjusius protestuotojus, vieną jų sumušė, o plakatą vėliau išmetė į šiukšliadėžę netoli įvykio vietos. Įtariamieji kol kas nenustatyti.
Papildomai viešojoje erdvėje pasirodė žinia, kad užpuolikai galėjo kalbėti rusiškai, tačiau tai nėra oficialiai patvirtinta.
Ne pirmas panašus išpuolis
Šis išpuolis nėra vienkartinis. Primintina, kad ir kovo 11 dieną panaši protestuotojų grupė susidūrė su užpuoliku Vilniaus centre, kai buvo nuplėštas plakatas su užrašu „Lietuva lietuviams“.
Tuomet išpuolį įvykdęs asmuo buvo sulaikytas pačių renginio dalyvių. Tai pasirodė beesąs Vilniaus universiteto docentas Konstantinas Andrijauskas, kuris pats vėliau neigė smurto kaltinimus, tačiau pripažino nuplėšęs plakatą, nes laikė jį ekstremistiniu.
S. Buškevičius. Dvejopi standartai: saviems – smurtas leidžiamas?
Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau šie išpuoliai rodo augančią įtampą viešojoje erdvėje dėl migracijos ir tautinės tapatybės klausimų.
Vytauto Sinicos vertinimas: „tai ne atsitiktinumas“
Šį įvykį įvertino Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica, kuris visuomeniniame tinkle „Facebook“ išsakė nuomonę, kad tai nėra pavienis išpuolis, o galimai nuosekliai pasikartojantis reiškinys.
Pasak jo, jei iš tiesų užpuolimą įvykdė organizuota jaunuolių grupė su kaukėmis, tai rodo ne savaiminį susidūrimą, o sąmoningą veikimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie atvejai gali būti nutylimi arba nepakankamai vertinami viešojoje erdvėje.
V. Sinica taip pat neigiamai įvertino šio išpuolio perteikimo būdą žiniasklaidoje, teigdamas, kad iš jo susidaro įspūdis, jog išpuolis buvęs abipusis, nors liudininkai esą teigia priešingai.
Platesnis kontekstas: įtampa dėl migracijos klausimo
Migracijos klausimas pastaraisiais metais Lietuvoje išlieka jautri ir visuomenę skaldanti. Vieši protestai, plakatai ir akcijos tampa vis dažnesni, tačiau kartu daugėja ir susidūrimų.
Pastarasis įvykis iškelia kelis svarbius klausimus: ar užtikrinama teisė į taikų protestą; ar viešojoje erdvėje toleruojamas skirtingų nuomonių reiškimas; ar įstaigos tinkamai reaguoja į politinio pobūdžio smurtą.
Žodžio laisvė ar jėgos teisė?
Balandžio 25 d. Vilniuje įvykęs išpuolis tampa dar vienu ženklu, kad visuomenėje stiprėja ne tik nuomonių skirtumai, bet ir smurtiniai jų reiškimo būdai.
Jei nesutarimai dėl politinių ar tautinių klausimų vis dažniau sprendžiami jėga, tai kyla grėsmė pačiai demokratinės valstybės esmei – laisvei viešai ir taikiai reikšti savo įsitikinimus.
( „LifeSiteNews “) – Dvi šokiruojančios naujos švietimo priežiūros grupės ataskaitos rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį dvi pagrindinės šalies mokytojų sąjungos ir jų valstijų filialai daugiau nei 1 milijardą dolerių mokytojų mokesčių skyrė kraštutinių kairiųjų politinėms iniciatyvoms.
Remiantis pirmąja ataskaita , nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. dvi didžiausios mokytojų sąjungos – Amerikos mokytojų federacija (AFT) ir Nacionalinė švietimo asociacija (NEA) – skyrė daugiau nei 669 mln. JAV dolerių narių mokesčių ir Politinio veiksmo komiteto (PAC) lėšų kairiųjų pažiūrų politiniams subjektams, kraštutinių kairiųjų ne pelno organizacijoms, mokyklų valdybų kampanijoms ir mokyklų pasirinkimo įstatymų priešininkams.
Pridėjus maždaug 336 mln. dolerių, kuriuos valstijų ir vietos profsąjungos aukoja kairiųjų judėjimams, bendra suma viršija 1 mlrd. dolerių.
„Atėjo laikas išsklaidyti mitą, kad profsąjungoms apskritai rūpi mokytojų interesai“, – pareiškė ataskaitą paskelbusios organizacijos „Defending Education“ (DE) prezidentė Nicole Neily.
Surinkti duomenys atspindi, kaip AFT ir NEA naudoja šias lėšas, kad paveiktų politinius ir socialinius rezultatus tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu, teigiama DE ataskaitoje.
„Pedagogai tapo apgaulės aukomis: užuot skyrę savo lėšas didesniam atlyginimui ar geresnei darbo aplinkai propaguoti, jie išleidžiami kraštutinės kairės politinės darbotvarkės įgyvendinimui, remiant tokias problemas kaip klimato kaita, lyčių aktyvizmas ir abortai (taip pat remiant progresyvius politikus visais lygmenimis)“, – teigė Neily.
„Atsižvelgiant į milžinišką vaidmenį, kurį profesinės sąjungos atliko švietimo sistemoje per pastaruosius 50 metų, didesnis skaidrumas dėl profesinių sąjungų išlaidų yra absoliučiai būtinas, kad politikos formuotojai ir patys mokytojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl vaidmens, kurį šie subjektai turėtų – arba neturėtų – atlikti ateityje“, – pridūrė Neily.
„Šie subjektai yra politinė mašina“, – „Fox News“ sakė Rhyen Staley, „Defending Education“ tyrimų direktorius.
„Parodykite man savo biudžetą, ir aš parodysiu, ką vertinate; o mokytojų sąjungos vertina politinę galią ir kairiųjų pažiūrų socialinio teisingumo darbotvarkės skatinimą. Tėvai, šeimos ir bendruomenės beveik neturi jokios įtakos mokytojų sąjungų lėšoms, kurios daro įtaką valstijų ir vietos kampanijoms“, – sakė Staley. „Praėjo laikai, kai sąjungos tik pasisakė už didesnius atlyginimus, geresnes darbo sąlygas ir gerą sveikatos draudimą; jos yra politinė mašina, orientuota į „politinės revoliucijos“ kurstymą.“
Astronominis kraštutinių kairiųjų iniciatyvų finansavimas apima didelius įnašus abortus ir LGBTQ+ interesus palaikančioms grupėms, tokioms kaip „Planned Parenthood“, „NARAL Pro-Choice America“, „Emily’s List“, Žmogaus teisių kampanija (HRC), GLSEN (Gėjų, lesbiečių ir heteroseksualių asmenų švietimo tinklas), „Trevor Project“ ir Nacionalinis translyčių lygybės centras.
lifesitenews.com/news/teachers-unions-funneled-over-1-billion-to-leftist-political-causes-over-past-decade/?utm_source=daily-2026-04-28&utm_medium=email
Oi! Daugiau nė vieną milijardą!
KAS STOVI UŽ ŠIŲ DIENŲ MITINGŲ
youtube.com/watch?v=D6n5DfJBjKY