Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2014-07-15 09:22:25
16
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ką pasakytumėte apie lengvojo automobilio vairuotoją, kuris automobiliu tuščiomis padangomis ir iš po jų rūkstančiais dūmais išdidžiai užrietęs nosį prašvilpia pro šalį? Daugelis pagalvotų: „Argi galima taip niokoti savo turtą?“

Tas automobilio vairuotojas, tai mūsų valdančiosios partijos beveik 24 metus ignoruojančios migracijos politiką. Taip, ir vėl kalbu apie ją, kadangi pastarųjų dienų įvykiai ir politikų vieši pasisakymai leidžia suprasti, kad šioje srityje Lietuva ir toliau važiuos tuščiomis padangomis.

Iš to, ką matau vykstant, susidariau įspūdį, kad apie migraciją mūsų parlamentarai mąsto maždaug taip: „Tai neišvengiama. Su tuo susiduria daugelis šalių, todėl reikia tiesiog susitaikyti su pasekmėm ir elgtis kaip visi. Nėra pavyzdžių, iš kurių galėtume pasimokyti. Todėl, kaip ta migracija prasidėjo, taip ji pati ir baigsis“. Tiesa, tiksliau būtų vartoti emigracijos, o ne migracijos terminą, nes migracijos aikštelėje kaip futbole – dveji vartai, emigracijos – vieni, imigracijos – kiti, o mes dar ir įvarčius mušam į savus vartus. Jeigu emigracija iš Lietuvos siektų 3 procentus kaip visame pasaulyje (toks yra vidurkis), aš tiek daug dėmesio šiam klausimui neskirčiau. Tačiau, kai emigracijos nuostoliai pasiekė beveik penktadalį (beveik 20 proc.) Lietuvos gyventojų, tylėti – nusikaltimas. Aš su ką tik minėtu ar panašiu politikų požiūriu sutikti negaliu, todėl tokį neveiklumą kritikuoju ir kritikuosiu.

Esu įsitikinęs, kad yra pakankamai daug neišbandytų politinių priemonių, kurias įgyvendinę galėtume suvaldyti esamą situaciją ir parodyti pasauliui, kad Lietuva ne bejėgiškai stebi, o veikia ir profesionaliai sugeba susitvarkyti su jai primestais iššūkiais. Lietuva gali tapti pavyzdžiu kitiems. Tereikia aiškiai suformuluotos politinės valios, kurios nesugeba pareikšti ne tik parlamentinės partijos, jų nariai, bet ir pirmieji mūsų valstybės asmenys.

Taigi kol kas esame beviltiški – Lietuva ir toliau važiuoja subliuškusiomis padangomis. Ir už tai moka pačią brangiausią kainą: galutinai prarasime didelę savo tautos dalį, turėtas valstybės investicijas į emigravusius žmones, stipriai sumažinsime savo intelektualinį valstybės potencialą, visuomenėje didės socialinė atskirtis, prarasime ne tik BVP kūrėjus, bet ir potencialius mokesčių mokėtojus į valstybės biudžetą ir Sodrą, nuolatinis jaunimo išvykimas lems greitą šalies gyventojų senėjimą ir vis blogėjančią demografinę situaciją. Jau dabar atsiranda tautos vieningumo skilinėjimo apraiškų, matome didėjantį nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą esama politine sistema bei politikais, savo kailiu jaučiame nuolat mažėjantį viešojo sektoriaus finansavimą ir aršią liberalų kritiką, kuri paprastai baigiasi „neefektyvaus“ valstybinio sektoriaus privatizavimu. Susvetimėjome, nes gyvename tarp žmonių, kur nuolat mažėja įsipareigojimų vieni kitiems, dominuoja stipresniojo kultas, kur ekonomikoje klesti išnaudojimas, šešėlis, kyšininkavimas, nesąžiningumas, kai emigrantai kaskart vis garsiau ir aršiau reikalauja iš politikų teisės turėti antrąją pilietybę. Ir tai suprantama: kam gi jiems reikalinga į gera nenorinti keistis valstybė, kurios politikai be šūkių nepadarė nieko, kad emigrantai būtų suinteresuoti grįžti namo?

Norėtųsi pakomentuoti vieną savo simptomais panašų į daugelį kitų pastarųjų dienų įvykį. Tai renginys Valdovų rūmuose, į kuriuos Vyriausybė – Premjero asmenyje, pasveikino labiausiai pasižymėjusius abiturientus šimtukininkus. Bet ne tik tam, kad juos pagerbtų diplomais ir kitomis atminimo dovanėlėmis – moksleiviai turėjo galimybę nusifotografuoti kartu su Švietimo ministru ir Premjeru. Šio įvykio „kriminalas“ – ne valdžios noras pagerbti jaunimą, o politikų interviu visuomenei. Švietimo ministro D. Pavalkio siūlymas abiturientams „nuvažiuoti pasižiūrėti kitur“ išvertus į normalią kalbą reiškia: „mūsų aukštojo mokslo sistema yra niekam tikusi, nes aš, pirmasis švietimo sistemos asmuo ir jos vadovas, nieko gero apie ją pasakyti negaliu, todėl siūlau abiturientams susirasti patikimesnę aukštąją užsienyje“.

O premjero A.Butkevičiaus komentaras, kad „nieko baisaus, jog išvažiuoja – sugrįš“, reiškia ne ką kitą, o bejėgiškumą. Kitaip sakant, tai pasakymas: „aš nieko negaliu jums, abiturientai, pasiūlyti, nors ir esu valdančiosios daugumos lyderis. Savo laimės kalviai esate jūs patys ir, tikiuosi, atvešite į Lietuvą taip populiarią čia savo „sėkmės“ istoriją, nes parlamentas ir vyriausybė neturi jokios kadrų rengimo politikos. Na, o jeigu negrįšite, aš Vyriausybės vadovu jau nebebūsiu.“

Panašūs interviu net ir be mano „vertimo“ Vakaruose sukeltų rimtą skandalą su aiškiom pasekmėm – tokių politikų atsistatydinimu. Kalbu apie tai lygindamas Lietuvą ir Jungtinę Karalystę, kuomet 2012 m. iš ten emigravo keliais šimtais daugiau nei 2011 m. mokyklą baigusio jaunimo. Šios šalies politikai sureagavo iškart, pareikšdami, kad „turi būti rastas atsakymas, kodėl šalis nesugeba išlaikyti savo talentų, kuriuos pati užaugino ir išugdė“. O kaip elgiasi mūsų politikai, žinodami, kad didesnioji pusė geriausių abiturientų rengiasi palikti savo šalį? Ir baisiausia yra tai, kad ir jie, ir mes visi gyvename tarsi kokios maro epidemijos metu – taip pripratome prie jo aukų, kad naujų aukų jau pradedame nebepastebėt…

Štai ir Prezidentė, besiruošdama inauguracijai, susitikusi su Pasaulio lietuvių jaunimo atstovais Prienuose pareiškė: „Lyg ir ji (emig­ra­ci­ja) ma­žė­ja, džiaugiuo­si, kad per­nai grį­žo apie 20 tūkst. mū­sų iš­va­žia­vu­sių iš Lie­tu­vos žmonių, nors vi­siš­kai emig­ra­ci­ja dar ne­sus­to­ja…“ Po to sekusioje inauguracijos kalboje emigracija, kaip Lietuvai tekęs iššūkis, paminėtas nebuvo. Nebuvo ši problema minima ir po inauguracijos įvykusioje spaudos konferencijoje, kurioje Prezidentė pristatė ateinančių penkerių metų darbo sritis. Todėl ir dėmesys šiai problemai vėl bus nulinis. Pamoka taip ir liko neišmokta: kalbėtis su žmonėmis reikia tuomet, kai jie yra dar Lietuvoje, o ne tuomet, kai išvyksta.

Kai kas gali pasakyti, kad čia emocijos. Ką gi, pasitelkime skaičių kalbą. Ką reiškia iš tikrųjų mažinti emigraciją? Kalbėsiu apie  1990 – 2013 m., t,y. 24 metų, duomenis:

–  iš Lietuvos emigravo 834 117 žmonių (kasmet vidutiniškai po 34 754 žmones);

–  į Lietuvą imigravo 153 477 žmonių (kasmet vidutiniškai po 6 393). Šį skaičių būtina išgryninti, nes į jį patenka ir į Lietuvą per 24 metus atvykę imigrantai.

Minėto laikotarpio migracijos srautų amplitudė:

–  emigracijos –  nuo 21 856 (minimumas) 2002 m. iki 83 577 (maksimumas) 2010 m.

–  imigracijos – nuo 1 510 2000 m. iki 23 700 2013 m.

Taigi kokią tie 20 000 reemigrantų, grįžusių į Lietuvą 2013 m., įtaką daro bendram vidutiniam grįžusiųjų skaičiui? Jis kistų į didėjimo pusę maždaug 500 vienetų, jeigu 2013 m. reemigrantai nebūtų atvykę į Lietuvą, imigracijos daugiametis vidurkis sudarytų apie 5 800. Ir tai tik su sąlyga, kad niekas iš jų vėl neišvyko iš Lietuvos. Tai kiek gi reikia dešimčių ar net šimtų tūkstančių sugrįžusių, kad pasiektume išvykusiųjų daugiametį vidurkį – 34 754?! Neabejotinai tai truks ilgai, jeigu dirbsime, ir niekada nepasiekiamas tikslas, jeigu viską paliksime savieigai kaip dabar. Įdomu, kam pirmiau –  politikams ar jų rinkėjams – pritrūks kantrybės?

Jeigu mūsų politikams iš tiesų rūpėtų Lietuvos žmonės ir valstybė, jau seniai būtume galėję pasinaudoti globalizmo teikiamomis galimybėmis. Reikėjo glaudžiau bendrauti su tauta ir rūpintis žmonių ir valstybės interesais. Tuomet ir emigravusieji būtų lengviau išgyvenę išvykimo streso pasekmes, iš anksto planuotų savo sugrįžimą, greičiau būtų prasigyvenusi ir ekonomiškai sustiprėjusi valstybė. Tam valdantiesiems reikėjo suformuluoti savo politinę valią: tie, kas nori greičiau prakusti arba grąžinti paimtus kreditus, tegu ramiai sau važiuoja uždarbiauti į kitas ES šalis, bet su sąlyga – tik laikinai. Bent jau į tai turėjo būti orientuoti visi politikų pasisakymai. Politikai kategoriškai turėjo ir turi skatinti neišsivežti savo šeimos ir ypač vaikų.

Tam, kad emigrantai būtų suinteresuoti sugrįžti, politikai turėtų priimti Laikinai išvykusio Lietuvos piliečio teisinės padėties įstatymą, kuriame apibrėžtų tokio asmens statusą, nustatytų jo trukmę, numatytų grįžtančiam žmogui socialines, ekonomines, kultūrines ir kitokias garantijas, nustatytų galimybes realizuoti (investuoti) parsivežtas lėšas ir pan. Vyriausybė tokiu atveju imtųsi priemonių sukurti emigrantams ir jų šeimų nariams visą būtiną infrastruktūrą Lietuvoje laikinai išvykusiųjų vaikams (pvz., privatūs pensionatai – mokyklos, priežiūra, popamokinė veikla, įvairiausių gabumų ugdymas ir pan.). Aišku, ji būtų naudojama tais atvejais, kai nėra kam palikti savo atžalų. Mes nebūtume turėję tokių „gyvosios jėgos“ nuostolių (žmonių, kurie pasiryžo negrįžti), nebūtume gavę nelogiškų emigrantų reikalavimų turėti antrąją pilietybę, neturėtume prarastosios lietuviškai nekalbančių lietuvių vaikų kartos.

Akivaizdu, kad  visomis jėgomis, pasinaudojant ne tik ES, bet ir kitomis tarptautinėmis tribūnomis, reikėjo kelti klausimą dėl kompensacijų šalims, iš kurių į turtingąsias šalis emigruoja kvalifikuota darbo jėga. Pagaliau turime suvokti, kad tikrai laisvas asmenų judėjimas yra įmanomas tik tarp vienodo ekonominio pajėgumo šalių – tarp laisvo asmenų judėjimo ir ekonominės migracijos nėra nieko bendro. Ir neturime savęs apgaudinėti – esame paprasti ekonominės migracijos dalyviai laisvo asmenų judėjimo zonoje, kurioje ištrinami paskutiniai skirtumai tarp ES ir trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti į turtingas ES šalis.

Jau ir ši nedidelė būtiniausių politinių sprendimų dalis būtų padariusi nemažą įtaką padėčiai emigracijos srityje. Kiti, labai konkretūs sprendimai ir veiksmai taip pat duotų teigiamų rezultatų, skatinančių ne tik emigravusiųjų sugrįžimo tendencijas, bet ir mažintų išvykstančiųjų srautus.  Neturime noro ar kas nors neleidžią, kad bijome pabandyti?

Nežinau kaip jums, bet man sėdėti mašinoje, kuri važiuoja tuščiomis padangomis, nesaugu ir nepatogu, juk tokios kelionės baigtis niekam abejonių nekelia… Norėtųsi, kad pagaliau tą suprastų ir mūsų politinis elitas, kardinaliai pakeisdamas požiūrį į aktyvios migracijos politikos priemones. Juk skęstantis net ir už šiaudo griebiasi, o mes, ką – kirviu į dugną? Gal ir labai lietuviška, bet kiti dėl to tikrai nesigailės. Vien dėl to pabandyti verta.

Autorius yra migracijos klausimų ekspertas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  2. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  3. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  4. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  5. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  6. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  7. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  8. D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
  9. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  10. D. Paukštė. Ignoravę savisaugos instinktą
  11. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  12. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  13. D. Paukštė. Atsakymas R.Vainienei: Kol banginiai plaukios darbdavių godumo jūrose – emigrantai negrįš
  14. D. Paukštė. Politinis pliurpalizmas
  15. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
    9 metai ago

    “Nepatinka – kritikuok. Kritikuoji – daryk. Darai – atsakyk”

    Tai buvo nuolat primenema aktyviems Lietuvos piliečiams prieš referendumą. Tai reiškia, kad straipsnio autorius Dainius privalo viską daryti pats. Tyliai, be kenkėjiškos valdžios pagalbos. Tačiau. Jei pavyks padaryti ką nors vertingo, tai ta pati kenkėjiška valdžia sugriaus. Taip įvyko su birželio 29 referendumu.
    Ką daryti? Kas turit minčių?

    Atsakyti
  2. Rimas says:
    9 metai ago

    tiesiog neiti į savivaldybių, seimo rinkimus

    Atsakyti
    • Rimas says:
      9 metai ago

      tai turėtų būti akcija: nerink partinių-sąrašinių

      Atsakyti
      • Rimas says:
        9 metai ago

        kitaip sakant turėtų būti rotacijos principu renkami nauji seimo nariai

        Atsakyti
  3. Rimas says:
    9 metai ago

    seniai laikas surengti piketą prie KT pastato

    Atsakyti
    • Rimas says:
      9 metai ago

      parodykime draugiškai, šiuolaikiškai flashmobą, KT nariams užpakalį

      Atsakyti
      • Rimas says:
        9 metai ago

        gerai būtų, kad tai būtų masiškai ir originaliai, galėtų būti pastatytas unitazas ir kiekvienas protesto dalyvis galėtų atsisėsti ir nuleisti vandenį, būtų įspūdinga

        Atsakyti
  4. Rimas says:
    9 metai ago

    http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4398&p_d=149527&p_k=1

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    9 metai ago

    Nežinau, ar yra Lietuvai kokios naudos iš tų nuolatinių Paukštės bėdavojimų. Juk didžiajai daliai Lietuvos dėl masinio tėvynainių išvykimo gal jau antras dešimtmetis baigiasi, kai labai skauda… O kiek galima gyventi nuolatiniame skausme… Juk didelė dalis išvykusių yra tie, kurie melo, elementaraus teisingumo nebuvimo, nesutramdomo pažeminimo tėvynėje negalėjo pakęsti. Vadinasi, laukdami išvykusiųjų sugrįžtant pirmiausiai turime negailestingai imti iš Lietuvos šluoti melą, neteisingumą visuomenės santykiuose, apskritai nepagarbą žmogaus žmogui ir t.t. Tačiau tokių pastangų nesimato, vien tik moralų skaitymai iš prigimties bemoraliai valdžiai…

    Atsakyti
  6. Albas says:
    9 metai ago

    20 metų dirbau nuosavo namo garaže autoelektriko darbus, mokejau mokesčius ir iš valstybės nei lito neprašiau. Ir štai griaustinis iš giedro dangaus – nurodymas iškelti savo veiklą kur tik nori bet ne savo garaže, nes anos Kubilo vyriausybės AM ministeris Kazlauskas tokį įsakymą sukurpė. Aš tai suprantu kaip pasiūlymą nešdintis iš Lietuvos, va jums ir valdžios politika. Ką jie gali sugražinti emigravusius, jei veja dar čia likusius.

    Atsakyti
  7. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
    9 metai ago

    Nepasiduok. Antikonstitucinės bolševikinės seimo gaujos taisyklės yra niekinės. Tu esi šeimininkas.
    Jei gauja darys problemas, rašyk čia. Reikia laikytis kartu, prieš seimo gaują.

    Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      9 metai ago

      Atsakas komentarui Albas

      Atsakyti
    • Amelija says:
      9 metai ago

      Parašyk, ir grįši į garažą? Nekliedėkite. Jei žmogui užkirstos sąlygos užsidirbti, tai Tamsta, susivyniojęs į spygliuotą vielą, nieko nenuveiksi. Antra vertus, kodėl gabiausi Lietuvos abiturientai turi studijuoti tokiuose profkės lygio universitetuose kaip VDU, kažkokie Šiaulių ar Klaipėdos neva universitetai? Kad paskui vis tiek emigruotų vištų pešti ir žuvų fasuoti? Baigs Jeilį, Kembridžą, Oksfordą – gal grįžę duos daugiau naudos Lietuvai. O jei ir negrįš, toks dabar pasaulis, laisvas žmonių ir protų judėjimas. Viena, kas malonu: išvažiavo ir daugybė vagių, nusikaltėlių, šiaip nevykėlių. Nuo to tik švariau Lietuvoje.

      Atsakyti
      • N says:
        9 metai ago

        O ko tu neišvažiuoji? Studijuotum kur – juk Europa remia studijas visą gyvenimą? Daugiau oro liktų Lietuvoje.

        Atsakyti
        • Ei says:
          9 metai ago

          🙂

          Atsakyti
  8. Povilas says:
    9 metai ago

    Tiesa, deja, labai karti. Visa esmė tame, kad mūsų taip vadinami valdantieji, visiškai nesirūpina Lietuvos ateitimi. Svarbu, kad jie šiandien prie lovio, o rytoj, nors ir tvanas. Kaip jie skiriasi nuo tų mūsų inteligentų, kurie 20a pradžioje kūrė valstybę nuo nulio! Net algų atsisakė, kuomet valstybei buvo sunku. O dabar? Galų gale, ko norėti iš buvusių komunistų? Juk jie sukūrė tokią tvarką, nuo kurios daugelis bėga. Bėga nuo valdininkų (ne tarnautojų) savivalės, nuo taip vadinamos teisėsaugos, kur teisingumo reikia su mikroskopu ieškoti…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo sesijoje – svarbiausi valstybės klausimai

2023 09 08
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas susitiko su EK vicepirmininku

2023 09 08
DQL Lietuva | surfshark.com nuotr.

Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal kibernetinį saugumą

2023 09 08
Lietuvės mokslininkės pagerbtos išskirtiniais „Moterims moksle“ apdovanojimais | „Fondation L’Oréal“ nuotr.

Lietuvės mokslininkės pagerbtos išskirtiniais „Moterims moksle“ apdovanojimais

2023 09 08
Biudžetas | lrv.lt nuotr.

Siūloma įtvirtinti trejų metų biudžetą

2023 09 06
Temidė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė Baudžiamojo kodekso peržiūrai

2023 09 06
Mantas Kvederavičius | asmeninė nuotr.

D. Kuolys. Ar bent karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka atgaus sulaužytą nugarkaulį?

2023 09 04
fiba.basketball nuotr.

Istorinė pergalė: Lietuvos krepšinio rinktinė nugalėjo JAV

2023 09 03
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

A. Švarplys. Visuomenei reikia sukilti

2023 09 03
Slydimas ant balos – pavojingesnis už plikledį

Paslysti kelyje galima ir vasarą

2023 09 02
Rodyti daugiau

Naujienos

pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?
Gamta ir žmogus

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Skutui apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
  • Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seimo sesijoje – svarbiausi valstybės klausimai

by Ditė Česėkaitė
2023 09 08
0
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sekmadienį, rugsėjo 10 dieną į pirmąjį VII (rudens) sesijos posėdį susirinkusiems Seimo nariams bus pristatytas sesijos darbų programos projektas, kuriame...

Skaityti toliau

Prezidentas susitiko su EK vicepirmininku

by Ditė Česėkaitė
2023 09 08
1
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. Šalies vadovas su EK vicepirmininku aptarė naujojo ES politinio...

Skaityti toliau

Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal kibernetinį saugumą

by Kristina Aleknaitė
2023 09 08
6
DQL Lietuva | surfshark.com nuotr.

Lietuva – antra kibernetiškai saugiausia valstybė pasaulyje, šalį šioje srityje lenkia tik Belgija. Bendras Lietuvos skaitmeninės gyvenimo kokybės indeksas išaugo,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Skutui apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Žalgirio mūšio dieną Seimas svarstė LLRA primestus įstatymo projektus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai