Penktadienis, 7 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Sekmadienio sakmė. Apie karaliūną ir senuką

www.alkas.lt
2013-12-29 15:34:12
145
PERŽIŪROS
1
Sekmadienio sakmė. Apie karaliūną ir senuką

youtube.com nuotr.

youtube.com nuotr.
youtube.com nuotr.

Vienas karaliūnas kitąsyk, išėjęs in laukus, pažiūrėjo in aiškiai šviesų dangų, sako:
– Kad aš tenai patekčia!

Paėjo galą keliu – patiko tokį senuką. Beaidami pradėjo šnekėtis. Ir klausė karaliūnas:
– Kaip aš galėčia patekt in dangų?

O tas senukas sako:
– Mesk savo brangius karališkus rūbus, te tau šitą mano ploščių sudriskusį, apsivilk juom, vaikščiok po girią septynis metus, tai paskui ten pateksi, kur teip labai nori.

Tas karaliūnas tuo savo numetė brangius karališkus rūbus, pajėmė no to senuko tą sudriskusį rūbą, apsivilko ir vaikščiojo po girią per tuos metus. O kad po jo nuomonei jau pérė septyni metai, tada jis parėjo in savo dvarą.

Jau žiūri – ne tie daiktai, jis nė vieną nepažįsta. Klausia, kur jo tėvas karalius, kur jo broliai, – tie nepažįstamam žiūri in akis. Jis sako:
– Na, tik aš asiu karalaitis iš tos žemės. Aš tik septynis metus iš čia kaip išėjau…

O jau ten suvisai kita veislė karalių. Klausė jo:
– Kokiuos tu metuos išėjai iš čia?

Jis pasakė – tokiuos tai. Tada pasirodė, kad jau septyni šimtai metų. Kada jis dažinó, kad jau teip senas laikas praėjęs, atsiduso, pavirtęs in dulkes pragaišo iš akių jų.

Užrašė Vincas Basanavičius, apie 1905 m., Ožkabaliuose, Bartninkų sen., Vilkaviškio r.[ J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės]

***

Ieškodami Dangaus aukštai virš galvos užmirštame, kad jis pačiuose mūmyse. Tik atsisakę visko kas žemiška, medžiagiška, laikina galime įžengti į dangišką amžinybės didybę ir rimtį pakilusią virš greitėjančiai besisukančių žemiškų aistrų karuselės. Mūsų protėviams tokia dvasinio kelio Dangop paieškos vieta buvo būtent žmogaus rankos nepaliesta giria.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir anūką
  2. Sekmadienio sakmė. Apie karalių ir varną
  3. Sekmadienio sakmė. Apie kalvio ir velnio sutartį
  4. Sekmadienio sakmė. Sukietėjusi širdis
  5. Sekmadienio sakmė. Du karaliaus vaikai (apė sapno galią)
  6. Sekmadienio sakmė. Tvora iš smilgų*
  7. Sekmadienio sakmė. Grįžtantys pinigai
  8. Sekmadienio sakmė. Dievo ir žmogaus kantrybė
  9. Sekmadienio sakmė. Elgeta, Dievas ir Mirtis
  10. Sekmadienio sakmė. Apė žmogų melagį ir karalius
  11. Sekmadienio sakmė. Kaip arklys tapo arklevičia
  12. Sekmadienio sakmė. Kaip gyvatė nubaudė žmogų
  13. Sekmadienio sakmė. Už vienų luptų du neluptų duoda

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Ženklas says:
    13 metų ago

    Ši sakmė-tai viena iš retų buvusio tikėjimo reinkarnacija užuominų. Karalius pakeičia rūbus (būvį), iš laukų patenka gyventi į mišką,- pereina į kitą pasaulį. Grįžęs, nors vieta ta pati, nebeatpažįsta gyvenančiūjų. Panašiai mergelė miršta, 2 -3 šimtus metų gyvena gėle, ir gi atsibudusi neatpažįsta savūjų. Arba mergelė, tarnauja pas poną ir už nurodymų nevykdymą ( uždraustas kambarys ir pan), nubaudžiama,- uždaroma tamsioj kamaroj ilgam laikui. Paleista taip pat namuose savūjų neatpažysta,- tėvelis ne toks ir broleliai kiti.
    Esama nuomonių (prof. D. Razauskas), kad tikėjimą reinkarnacija nutraukė religinė Sovijaus reforma, įvedusi mirusiūjų deginimą ir taip nutraukusi begalinį atgimimų ratą. Sudeginto velionio vėlė eina tiesiai pas Dievus ir Deives. Sovijaus religinė reforma įtvirtina naują supratimą,- gyvenimas tik vienas! Iš šio naratyvo kyla visai kitokia moralinė ir egzistencinė asmens gyvenimo prasmė.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Slaugytojams – daugiau savarankiškumo

2026 08 06
Susitikimas su Pagirių bendruomene
Lietuvoje

Ministrė ir aplinkosaugininkai susitiko su Pagirių bendruomene dėl „Homanit Lietuva“ veiklos

2026 08 06
Telefonas
Lietuvoje

Naujas sukčių būdas: gyventojams vis dažniau skambina per „Viber“

2026 08 06
Restoranas
Lietuvoje

Lietuva pirmą kartą rengia nacionalinę gastronominio turizmo strategiją

2026 08 06
Melsvadumblių kontrolės technologija
Gamta ir žmogus

Nidos uoste išbandomas būdas mažinti vandens „žydėjimą“

2026 08 06
Lietus keliuose
Gamta ir žmogus

Kelininkai ruošiasi artėjančioms liūtims ir įspėja vairuotojus

2026 08 06
Miško gaisras
Gamta ir žmogus

Karšti orai didina miškų gaisrų pavojų

2026 08 06
Lietuvos nacionalinių parkų 35-metis
Gamta ir ekologija

Lietuvos nacionaliniai parkai 35-metį minės koncertais po atviru dangumi

2026 08 06
Pašto ženklas „Nidos dailininkų kolonija“
Kultūra

Pirmasis bendras Lietuvos ir Vokietijos pašto ženklas įamžina Nidos dailininkų koloniją

2026 08 06
Penktasis senovės dienų renginys Merkinėje iškeliauja partizanų takais
Istorija

Penktasis senovės dienų renginys Merkinėje iškeliauja partizanų takais

2026 08 06
Zenonas Knyza
Lietuvoje

Mirė žymus Punsko ir Seinų krašto skulptorius Zenonas Knyza

2026 08 06
Lietuvos komanda olimpiadoje
Lietuvoje

Europos jaunių informatikos olimpiadoje – sidabras ir bronza moksleiviams iš Lietuvos

2026 08 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Korčaginas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • vataip apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Naivus klausimas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Naivus klausimas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – dvidešimt metų Dausose
  • Rugpjūčio 7-osios horoskopas: naujai minčiai prireiks tvirto pagrindo
  • Slaugytojams – daugiau savarankiškumo
  • Ministrė ir aplinkosaugininkai susitiko su Pagirių bendruomene dėl „Homanit Lietuva“ veiklos

Kiti Straipsniai

Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

2026 07 08
Žmogus siurbia statybines dulkes Karcher dulkių siurbliu

Kodėl po remonto dulkės grįžta net ir kruopščiai išvalius namus?

2026 07 02
Jonas Rudzinskas

Skaudi netektis: mirė Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, tautodailės puoselėtojas Jonas Rudzinskas

2026 03 13
Stasys Skrodenis | vle.lt, V. Braziūno nuotr.

Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis

2026 02 17
Piotro Zamojskio „Anagramos“

Lenkijos menininkų skulptūrų paroda po atviru dangumi Europos parke

2025 12 15
Laikas

G. Navaitis. Laikas: bėga kai stabdome, slenka kai raginame

2025 12 02
Banguolis Balaševičius

Mirė prozininkas, vertėjas Banguolis Balaševičius

2025 11 22
Kostas Smoriginas

Netekome žymaus teatro ir kino aktoriaus, bardo Kosto Smorigino

2025 10 29
Architektas Audrys Karalius 2015 birželis

Lietuva neteko žymaus Architekto Audrio Karaliaus

2025 09 21
Romualdas Grigas

Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo

2025 07 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Korčaginas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • vataip apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Naivus klausimas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Naivus klausimas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
  • Bartas apie A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“
Kitas straipsnis
Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai