V. Apžvalgininkas. Ką apie Lietuvos ateitį sužinojome iš autokrato interviu Karslonui?

2021 metais liepos mėnesį Kremliaus internetiniame puslapyje kremlin.ru patalpinamas straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę”. Tuo metu aplink Ukrainą išdėstytuose poligonuose ir bazėse yra kaupiama technika ir personalas. Mokymams.

Straipsnis yra pseudo-mokslinis, pilnas falsifikacijų ir manipuliacijų. Tekstas didelio dėmesio nesusilaukė, tačiau tai yra svarbi propagandinė linija, pagal kurią visi menkesni ir stambesni gebelsiukai šlifuoja Ukrainos invazijos pateisinimo naratyvus.

Tai, kas yra tekste, autokratas kartoja savo interviu Karlsonui, gal tik ne taip sklandžiai. Daugmaž nuo šeštos interviu minutės mes prieiname ir prie Lietuvos. Cituoju tekstą iš Kremliaus tinklalapio, kurį Karlsonui perpasakoja autokratas:

„[Kyjevo Rusios] skaidymasis sustiprėjo po niokojančios Batu Khano invazijos, nusiaubusios daugybę miestų, įskaitant Kyjevą. Šiaurės rytinė Rusijos dalis pateko į Aukso ordos kontrolę, tačiau išlaikė ribotą suverenitetą.

Pietinės ir vakarinės Rusijos žemės didžiąja dalimi tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, kuri – svarbiausia – istoriniuose dokumentuose buvo vadinama Didžioji Lietuvos ir Rusijos kunigaikštystė. (Šitaip šalis niekuomet nevadinta. LDK savo oficialioj titulatūroj vardino visas užimtas teritorijas pabaigdama vardinimą bei kitų žemių Kunigaikštystė).

Kunigaikščių ir „bojarų“ klanų nariai keisdavo tarnybą nuo vieno princo prie kito, ginčydavosi vieni su kitais, bet taip pat užmegzdavo draugystes ir sąjungas.

Kulikovo lauke šalia Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Ivanovičiaus kovėsi Voluinės vaivada Bobrokas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnūs – Andrejus Polockietis ir Dmitrijus Brianskietis.

Tuo pat metu Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila – Tverės princesės sūnus – vedė savo kariuomenę prisijungti prie Mamajaus. Tai visi mūsų bendros istorijos puslapiai, atspindintys jos sudėtingą ir daugialypę prigimtį.”

Iš to kas čia parašyta iš karto galime išskirti atakos vektorius:

– Lietuva ir rossija yra susietos nuo pat pradžių, o atskirties tarp Lietuvos teritorijų ir rossijos žemių nėra – tą rodo net pavadinimai.

– Valdantieji buvo ir rusai, ir lietuvių-rusų palikuonys, nors kartais ir kovojo tarpusavyje, tačiau iš esmės neįmanoma padaryti jokio tikro atskyrimo.

– Reikia atkreipti dėmesį į esminius, fiksuojančius, nors ir ne faktinę informaciją turinčius žodžius ar junginius kaip: „bendra istorija” ar „daugialypė prigimtis”, tuo įteigiant, jog sudėtinga išsiaiškinti, todėl:

a) galima interpretuoti įvairiai (tiesą sunku rasti),

b) paprastam žmogui, gal ir net ir per sudėtinga suvokti, tai geriau nesigilinti.

Tolimesnei, istorinei/faktinei argumentacijai vystyti autokratas padeda melagingą pamatą. Kuris, žinoma, susijęs su kalba ir religija:

„Svarbiausia, kad tiek vakarų, tiek rytų Rusijos žemėse žmonės kalbėjo ta pačia kalba. Jų tikėjimas buvo ortodoksų. Iki XV amžiaus vidurio išliko vieninga cerkvės valdžia.”

Pastebėkime ko čia trūksta? Taigi, kad lietuvių ir pagonybės, kuri tiesiog neegzistuoja. Sekančioje pastraipoje iš karto turime vaizdą, kurį autokratas nori matyti žemėlapyje:

„Naujame istorinės raidos etape tiek Lietuvos Rusija, tiek Maskvos Rusija galėjo tapti Senovės Rusijos teritorijų traukos ir konsolidacijos taškais. Taip atsitiko, kad Maskva tapo susivienijimo centru, tęsiančiu senovės Rusijos valstybingumo tradiciją. Maskvos kunigaikščiai – kunigaikščio Aleksandro Nevskio palikuonys – nusimetė svetimą jungą ir pradėjo rinkti Rusijos žemes.”

O į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (viską tą patį autokratas sako ir interviu Karslonui) atėjo lenkai ir ten taip pat viską sugadino. Po Liublino unijos Lietuva ir Lenkija tapo viena valstybe.

Tada prasidėjo LDK žemių lenkinimas bei religijos primetimas. Autokratas rašo, jog Lietuvos elitas iš pravoslavų konvertavosi į katalikus, lenkai gavo daugybę privilegijų Rusios žemėse ir taip prasidėjo „polonizacija ir lotynizacija”, kuri išstūmė ortodoksus.

Apibendrinant ką sako autokratas:

– Lietuva yra tik pavadinimas, vienoms iš istoriškai slaviškų (suprask rusiškų) žemių. Bendra kalba, religija, giminystės ryšiai su Maskva. Lietuviai pakeliui kažkur nubyra (tikėtina, jog ateities vadovėlyje taip ir bus parašyta – „prie jūros dar buvo žmudai ir Žmudija).

– Lenkai kalti dėl to, jog LDK žemės tapo katalikiškomis, o pravoslaviškų sumažėjo.

– Lenkai kalti, jog vietoj kirilicos pradėjo dominuoti lotyniška abėcėlė.

– LDK iš esmės yra ne kas kita kaip Kyjevo Rusios ir jos teisių perėmėjos – rossijos istorijos dalis ir paveldas.

Taigi reikia suvokti, kad 30 metų kuriamas pseudo-istorinis naratyvas apie baltarusišką Lietuvos kilmę yra Kremliaus naudai. Tai, jog yra politologų, istorikų ir ar šiaip naudingų naivuolių, kurie bando teigti, jog „kuo daugiau LDK Baltarusijoje tuo ten mažiau Kremliaus” yra nesąmoningai kenkiantys mums, nes Kremlius inkorporavo visa tai į savo naratyvus bei planus… ir lietuviams juose vietos nėra.“