Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais

Kazimieras Garšva
2011-10-24 18:56:10
17
K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena

Skelbiame Hab. dr. Kazimiero Garšvos pasisakymą iš  rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios konferencijos  „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtos pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Dabartines problemas aš suskirsčiau į 10 dalių. Pirmoji būtų Lenkijos santykiai su Lietuvos Respublika. Kadangi strateginis  partneris nepripažįsta okupacijos, kišasi į respublikos reikalus, panašiai šiek tiek  kaip prie rusų, trečia, turi net programą Rytų Lietuvai ir nori integruoti gyventojus, bent dalį, į Lenkiją ir trukdo integruotis į Lietuvą.

Jeigu nueitumėte į kurią nors lenkišką mokyklą, pamatytumėte ant sienos šūkį, kurį aš ir dabar regiu,  kuris valstybine kalba skambėtų: „gimiau Lietuvoj, myliu Lenkiją“. Žinoma, niekas nedraudžia mylėti ką nori, bet kas yra Tėvynė ir kieno pilietis esi per 20 metų vertėtų žinoti, o kokia gimtoji kalba, taip pat reikia vertėtų žinoti, nes būna ir gyventojų surašymas. Mūsų broliai lenkai daugiausia yra vietiniai, tik pakeitė ir gimtąją kalbą, ir tautybę. Niekas jiems neprikaišioja, Lietuvos ir Lenkijos sutartis garantuoja visas laisves pasirinkti ir tautybę, ir kalbą, bet Konstitucija reikalauja nekenkti savo Tėvynei ir valstybei, kurioje gyveni.

Dauguma lenkų nori ramiai dirbti, uždirbti ir kad niekas jiems netrukdytų, bet būtent Valdemaro Tomaševskio partija ir kursto prieš Tėvynę ir „gina“ juos, kadangi reikia, kad piliečiai balsuotų už tą partiją. Tam, kad ji būtų reikalinga, tai ji turi ką nors ginti ir „gerus“  darbus daryti, bent kad jai taip atrodytų.

Strateginio partnerio poveikio priemonės yra dezinformacija spaudoje, Lenkijos valstybinių institucijų protestai, europarlamentarų parašų rinkimas, mitingų, piketų organizavimas.

Kadangi Tusko ir Sikorskio yra nurodyta, jog santykiai su Lietuva bus tokie, kokie bus Lietuvos santykiai su tautine mažuma, o  Lietuvos lenkų padėtis yra geriausia pasaulyje, tai kodėl labiausiai Lenkija skundžiasi dėl Lietuvos, aš 10 metų galvojau.

Sprendžiu, kad  V.Tomaševskio partija nustos verkti tada, kai Vilniuje bus kaip Lenkijoje, tai yra toks pat gyvenimas. Ką mūsų valstybė bedarytų – sakysim, padarė 20 lengvatų, tai dėl to tik blogiau. Pavyzdžiui, įkūrė Balstogės universiteto filialą,  ko nėra nė vienoje valstybėje, mokinio krepšelį 21 proc. pridėjo, Vidtmanną kultūros viceministru paskyrė.

O kaip jie  atsidėkoja? Iš karto du mitingai, piketai. Nors dar nebuvo pasibaigusios derybos Varšuvoje, jau tas mitingas pakirtas. Nieko blogo nebūtų, jei būtų galima eiti į jį demokratiškai, bet jeigu prievarta įkiša ir dar prižiūri ir kai kuriuos net iš mokyklos išmetė, kurie į rugsėjo 2-osios dienos mitingą nevažiavo, tai yra labai nedemokratiška. Mes demokratizuojame Baltarusiją, o čia yra baudžiava Šalčininkų, Vilniaus rajonuose ir reikėtų taip pat vietiniams gyventojams padėti, kadangi yra atleidinėjama iš darbo, prievarta verčiama net eiti į lenkišką mokyklą, konkrečiai, Mickūnuose, ir atleidžiami iš darbo, kurie nepereina į kitą darželį. Tai negirdėtas dalykas Europos Sąjungoje, galbūt europarlamentarai imsis kada nors  padėti būtent skriaudžiamiems lenkams ir „Vilnijos“ draugija tai daro.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija dezinformuoja, kad mes norime lenkus sulietuvinti, tai yra didžiausia nesąmonė, skleidžiama 20 metų. Man baisiausias dalykas, jei Valdemaras Tomaševskis užsirašytų lietuviu, nes mes ir taip turime pakankamai nelojalių piliečių. Tai supranta net gimnazistai, nes į rugsėjo 2-osios piketą atsisakė eiti 15 proc. Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistų ir 14 proc. A.Mickevičiaus gimnazijos mokinių. Tai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos duomenys, galbūt jų buvo ir daugiau.

Kaip tas problemas spręsti? Buvo toks „Delfi“ straipsniukas: jeigu įstatymai neleidžia rašyti dvigubos w, tai gal galima juos pakeisti? Kaip aš sakiau, po  20 nuolaidų reikia dar  50 nuolaidų, kad jau būtų teritorinė autonomija Lietuvos Respublikoje ir tada iš tikrųjų gyvenimas kai kam pagerėtų. Bet iš tikrųjų problema nebūtų išspręsta. O dėl tos vienos raidės, apie kurią rašė Sirutavičius ir kiti žyniais apsiskelbę kalbėtojai, dar toks Savukynas per radiją ir TV nesąmonių skelbia, tai reikėtų ne vienos, o  140-ties ir nė vienas iš čia esančių ir nesančių nemokėtų tų raidžių nei ištarti, nei parašyti. Ir  būtų dar blogiau, ir dar brangiai kainuotų.

Pirmiau viską reikia rimtai aptarti, ar to reikia. O lenkai turėjo tą rašybą  jau 60 metų, pavardės yra nusistovėjusios ir aš kaip kalbininkas nematau reikalo jų keisti. Ir dar. Buvau nelietuviškų mokyklų komisijos prie Švietimo ministerijos pirmininkas ir prieš 15 metų siūliau mokytis valstybinės kalbos, bet niekas  neklausė ir dar keikėsi. O dabar jie sako, va, reikia 11 metų, kad mes galėtume tą programą išeiti.  Žinoma, jei buvo apsileista, bet dabar būtų didžiulė neteisybė palikti du skirtingus egzaminus būtent dėl lenkų. Kadangi pusė lenkų eina į mokyklas valstybine kalba, o eina dėl to, kad  nori išmokti valstybinę kalbą. Jeigu „Vspulnota Polska“ turėtų proto, ji kaip tik palaikytų tą Švietimo įstatymo punktą, nes jei bus sustiprintas valstybinės kalbos mokymas valstybinėse mokyklose, jie ir pasiliks lenkiškose mokyklose. O tai yra didžiausias lenkų bendruomenės ir  V.Tomaševskio partijos noras. Jie ir šito nesupranta.

Skirtingai egzaminuojant skriaudžiami patys lenkai. Vienas brolis eina į lenkišką mokyklą, o kitas – į lietuvišką. Būtent lietuviškoje mokykloje žymiai daugiau reikalaujama. Tą skirtumą būtų galima palikti tik tuo atveju, jeigu iš tikrųjų laikomas lengvesnis egzaminas, tai jį ir nurodyti balais. Jei, sakysim, mokinys lenkiškoje mokykloje gauna 10 balų, tai iš tikrųjų reikėtų rašyti 8 ir dar papildomai egzaminuoti. Turime būti teisingi, nes kitaip yra korupcija. Jei vienoje mokykloje reikia atsakinėti lengviau, duoda ir žodynų, o jei esu iš kitos mokyklos, man yra kiti reikalavimai. Tai nusikaltimas prieš pačius mokinius. Yra sugadinta nemažai  ir gyvenimų, nes yra pakankamai neišlaikiusių, neįstojusių į aukštąsias mokyklas, jiems teko daug pergyventi. Tiesiog nereikia skriausti savo mokinių.

Apie vietovardžius. Lietuvos Respublika atkurta lietuvių etninėse žemėse. Visi autentiški vietovardžiai nustatyti  1944 metais  ir nereikia drumsti vandens. Kaip tik po karo išsiaiškinta, kokios formos buvo autentiškos ir mes jas turime. Lenkų rinkimų akcija neklausia tų dalykų ir galvoja, kad parašys „Nemenčyn“, tai bus senoviška autentiška forma.  Dar prieš 100 metų vienas  poetas rašė: „O koks durnas Nemenčynas, kas prigimtos kalbos ginas“. Visos tos formos yra seniai nustatytos ir nereikia  juokinti žmonių ir skelbti netiesą.

Tas pats yra dėl baltiško paveldo Lenkijoje. Tas plotas sudaro maždaug ketvirtadalį Lenkijos teritorijos, kur gyveno lietuviai, jotvingiai ir prūsai. Mes nekeliame absoliučiai jokių pretenzijų nei dėl užrašų, nors reikėtų autentiškų, neskiriame pinigų jokioms mokykloms užrašams ir kokių nors organizacijų veiklai organizuoti. Net kai Lenkijoje uždažė tas lenteles, nepateikėme notos ir A.Kubilius nevažiavo aiškintis tų reikalų. Nors čia Lenkijos garbės reikalas, bet jie iki šiol neišsiaiškino ir nenorės išsiaiškinti, deja. Bet čia jų problema.

Ką siūlytume? Yra tikslinga parengti programą Rytų Lietuvai, partijų sutartį. Turi būti institucija, į kurią vertėtų kreiptis  ir ji turėtų įgaliojimus. Ne taip kaip dabar, kai Meliano ar Vidtmanno pajuokai skiriami pinigai ir dar daroma žala. Reikėtų, atnaujinant sutartį su Lenkija, įvertinti lietuvių etninių žemių okupaciją, atkurti Regioninių ir etninių reikalų komisiją,  departamentą bei parenmti „Vorutos“ laikraščio priedą lenkų kalba.

Rimtų problemų tarp Lietuvos Respublikos piliečių nėra. Gaila, kad jas kursto užsienio piliečiai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  2. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  3. Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
  4. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  5. K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena
  6. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  7. G.Visockas. Kuo nusikaltau broliams lenkams
  8. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
  9. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  10. B.Daunorienė. Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams
  11. J.Vaiškūnas. Lenkijos premjeras tęsia „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą
  12. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  13. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  14. V.Tomaševskis į politinę kovą kviečia ir vaikus (video)
  15. G.Songaila. Iššūkiai valstybės vientisumui: prieš dvidešimt metų ir šiandien
  16. Ž.Miškinytė. Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė
  17. Ar Lenkijos užsienio reikalų ministras atidžiai perskaitė Lietuvos europarlamentarų laišką? (audio)
  18. M.Kundrotas. Čekiški diakritikai ar Lietuvos valstybės būtis?
  19. S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
  20. O.Voverienė. Trys okupantai siekė Lietuvos be lietuvių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    Gera kalba.

    Atsakyti
  2. Galindas says:
    11 metų ago

    Reikia leisti laikraštį lenkų ir tūteišių kalba, kuriame kritikuoti,atskleisti LLRA vykdomą mulkinimo politiką. Rašyti apie istoriją, lietuvių kalbos padėtį pasaulio unuiversitetuose. Reikia propaguoti Adomą Mickevičių, kuris save laikė lietuviu ir Puškinas jį vadino Didžiuoju lietuviu, bet tik lenkiškai rašė. Reikia, kad radijas lenkų kalba transliuotų Lietuvos istoriją iš lietuvių požiūrio, o ne lenkų suklastotą Lietuvos istoriją, reikia remtis Jurgio Giedraičio (Ježy Giedroyc) mintimis, kuris kritikavo Lenkijos politiką
    Visa tai turi būti valstybės lėšomis leidžiama. Švietimo politika tokioje, ilgą laiką svetimų okupuotoje, valstybėje turėtų būti Valstybės politika, o ne palikta savivaldybėms. Koks paradoksas – aplinkos politika ir šiūkšlių naikinimas yra valstybės politikos sritis, o švietimas savivaldybių. Koks kvailumas, kad Lietuvoje leidžiama tautybės pagrindu kurti partijas!?

    Atsakyti
  3. Galindas says:
    11 metų ago

    Norėčiau paklausti Autoriaus, dėl vieno dėsningumo, kurį neseniai pastebėjau: lietuviškai žodis “melstis, malda, maldavimas” iš čia pas slavus: rusus – “molitva”, lenkus- “modlitwa”. Gal jau pastebėjote, kad abu žodžiai baigiasi Litva ir Litwa, vadinasi jie meldžiasi Lietuvai ir tai yra reliktas dar iki krikščionybės, nes archeologai rado monetas graikų kalba užrašytas: “prūsų ir Litua kunigaikštis (karalius)” su data 567 m. Tuo metu baltai užėmė teritoriją nuo Vyslos iki Volgos. Baltų žydėjimo laikas, todėl pakraštiniai suslavėję baltai, virtę slavais iš baimės ir meldėsi “Litvai”. Tą patvirtina ir Vakarai, baltų (gudų) kaimynai gerrnaų gentys, kurie meldėsi Gudams, iš čia ir kilo posakiai:”My Goods”, “Goots”. Na, po J.Statkutės tyrimų jau laikas lietuviškai vadinti Gudanskas ir Gudynė, vietoj Gdanskas ir Gdynė. Juk nevadiname Warszava ir Krakow, Varšuva ir Krokuva. Maskvą irgi reikia vadinti Moskuva.

    Atsakyti
  4. Getautas says:
    11 metų ago

    Manau, buvo taip:

    MALDAVA > MOLDAVA > MOLIDAVA > MOLITAVA > MOLITVA
    MALDAVA > MOLDAVA > MODLIDAVA > MODLITAVA > MODLITWA

    Atsakyti
    • Janušonis Evaldas says:
      11 metų ago

      Sakyčiau net tiek svarbu kas kam meldėsi ,daug svarbiau kas ką bando “paimt iš už nugaros”:))))

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      11 metų ago

      Aha, dar ir MOLĖTAI nepamirškite, Tamsta profesoriau.

      Atsakyti
  5. Laisvė says:
    11 metų ago

    Labai geros ir teisingos mintys, problema, kaip plačiau jas paskleisti

    Atsakyti
  6. Algimantas says:
    11 metų ago

    Viskas kas pasakyta-paskyta tiksliai ir teisingai,bet (mano manymu) niekas nepasikeis,kol Lietuvos valstybės tarnautojai (tikriausiai specialiai išaukštinti iki valdininkų) už nusižengimus prieš Lietuvos respublikos įstatymus ir Konstituciją iškart nebus šalinami iš valstybės tarnybos,nesvarbu kas tai būtų-teisininkai ,mokytojai ar kitų specialybių valstybės tarnautojai.
    Čia dalinai išsispręs ir korupcijos problemos.Nepakeičiamų žmonių nebūna.Kai pasikeis valstybės tarnautojų požiūris į Valstybę-pasikeis ir pati Lietuvos valstybė-atsiras kritinė žmonių masė,kurie gerbs valstybę kurioje gyvena-Lietuvą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Tikra tiesa – bet kurį lietuvį už įstatymų nustatytų elgesio taisyklių pažeidimą nubaudžia nedelsiant, o čia tiesiog žaidžia su lenkomanais.
      Kur lygybė prieš įstatymą?

      Atsakyti
  7. Galindas says:
    11 metų ago

    Skiriu atsakymą Getautui. Lenkiškai modlitwa yra kilusi iš Lietuviško “malda”, bet slavinant garsas “l” iškrito ir tapo “modlitwa”. kalbų raidos dėsnis diktuoja, kad pas ką yra pirminis veiksmažodis tai kitos kalbos dalys yra išvestinės iš veiksmažodžio: lietuviškai “melsti, maldauti” yra pirminiai žodžiai. Visiems besidomintiems jau seniai aišku, kad iš pakraštinių baltų maišantis su atvykėliais atsirado vadinami slavai. Visi baltai ir slavai tą turėtų žinoti. Ir jei Lenkija laiko save labai krikščioniška šalimi, tai turi atsiprašyti už visų sutarčių sulaužymą (Liublino, Suvalkų) ir atsiprašyti už didžiulių mūsų teritorijų okupaciją ir baltų asimiliaciją. Bei kaip dabar yra 10 kartų stipresnė privalo ginti likusią mažą Lietuvą.Tik tada ji galėtų vadintis strategine partnere.
    Dra primenu, kad rumunų (moldavų) kalboje yra virš 100 žodžių lietuviškų dar ir dabar naudojamų, po Juliaus Cezario Dakijos arba Getijos užkariavimų ir baltiškos kalbos suromaninimo.

    Atsakyti
  8. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    11 metų ago

    Lenkams?
    O prie ko čia imigrantai ir turistai iš Lenkijos ???

    Ar turėta omenyje “lenkai” – t.y. nutautinti vietiniai lietuviai ir iš Baltarusijos atkelti baltarusiai?

    Atsakyti
  9. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    11 metų ago

    _parenmti „Vorutos“ laikraščio priedą lenkų kalba._

    Lenkų kalba “Voruta” būtų skirta Lenkijai, “po prostu kalba” – Vilniaus rajonui, rusų kalba – Šalčininkų rajonui.

    Atsakyti
    • suomis says:
      11 metų ago

      O aš manau, kad geriausia palikti viską po senovei. Lai gyvena savame Getto.

      Atsakyti
  10. jonas says:
    11 metų ago

    Ką čia ir bepridėsi, ant palinkusio medžio visos ožkos lipa. O dar tas Lietuvai pragaištingas adamkinių valdymas, o dabar ir degutių stuburų lankstymas… Tik vis tiek norisi tikėti, kad po kad ir labai slogių tų 20 metų, AUŠRA vis tiek
    turi ateiti. O dėl lenkų, tai: “Perkūne Dievaiti,nemušk lietuvaičio,
    Muški lenką ,gudą
    Kaip šunį rudą..

    Atsakyti
  11. Nurchaci says:
    11 metų ago

    Šlykštaus redaktoriaus redaguojamas šlykštus portalas talpina šlykštaus pranešėjo (irgi kagėbisto) šlykštų pranešimą, kurį komentuoja tokie pat šlykštūs komentatoriai. Vienžo – TAUTININKAI, toks jau jų lygis.

    Atsakyti
    • papa says:
      11 metų ago

      O- o Nurchačas išlindo. Jau grįžai iš sikorskio su naujom instrukcijom?

      Atsakyti
  12. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Tomoševskis ir Tamašūnienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

2022 12 16
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas. Europos Parlamento rezoliucija persluoksniavo politines stovyklas

2022 11 24
Jaunimo etnokultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien" 2022 | V.Kašinsko nuotr.

A. Bekerytė. Krikštynos vakar ir šiandien

2022 10 29
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

2022 06 29
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

2022 06 19
Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
26
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 16
36
Tomoševskis ir Tamašūnienė | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. Seimas atmetė Lietuvos lenkų Seimo narių siūlymą Lietuvos respublikos piliečių pavardes oficialiuose dokumentuose leisti rašyti lenkiškais rašmenimis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis
Tolminkiemyje atsodintas K.Donelaičio sodas

Tolminkiemyje atsodintas K.Donelaičio sodas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai