Patvirtinta Valstybinė švietimo strategija iki 2022 m.

Vyriausybė patvirtino Valstybinės švietimo 2013–2022 m. strategiją, kurioje numatytos esminės švietimo veiklos kryptys ateinantį dešimtmetį.

Pagrindinis strategijos tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvirtu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, veržliam ir  savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, strategija siekia užtikrinti asmens ir valstybės intereso dermę švietime: kad švietimas suteiktų kokybišką, kiekvieno poreikius atitinkantį išsilavinimą ir kartu būtų garantuojamas šalies ūkiui reikalingų specialistų rengimas.

Strategijoje išskirti keturi pagrindinai tikslai:

Pirmasis – pasiekti, kad pedagogų bendruomenes sudarytų nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai. Profesionalūs pedagogai ir nuolatinis jų kvalifikacijos tobulinimas – modernaus pasaulio būtinybė, kylanti dėl sparčios kaitos, nuolatinių naujovių visuomenės gyvenime, todėl Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas jiems. Norima į švietimą pritraukti gabiausius absolventus ir užtikrinti palankias, kiekvienam mokytojui prieinamas ir veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo formas, taip pat motyvuoti, kad pedagoginio darbo ateitų dirbti daugiau vyrų.

Antrasis tikslas – įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerytės ir vadovų lyderystės darną. Mokykloms bus suteikiama daugiau laisvės lanksčiau organizuoti ugdymą, taikyti inovacijas, nusimatyti veiklos tobulinimo kryptis, kartu labiau atsiskaityti ir informuoti visuomenę apie savo veiklos kokybę ir rezultatus.

Trečiasis tikslas – užtikrinant deramą švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausia galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius. Planuojama pasiekti, kad įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus lankytų visi mokiniai. Numatyta ypač daug dėmesio skirti kaimo vaikams, gabiesiems ir socialinės rizikos, specialiųjų poreikių asmenims, neformaliojo ugdymo plėtrai. Numatyta siekti ne tik akademinių rezultatų, bet ir plėsti kultūrinės saviraiškos, lyderystės, kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ugdymo galimybes, paramą savanorystės iniciatyvoms, rūpintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu.

Ketvirta, sukurti paskatų ir sąlygų mokytis visą gyvenimą. Svarbu stiprinti motyvaciją mokytis nuolat, paisyti asmenų pasirinkimo, tam teikiant finansinę paramą. Strategijoje numatyta mokymąsi sieti su darbu, ypač per praktikas, stažuotes, profesinį mokymą Numatyta asmenims teikti individualizuotą įvairių formų švietimo pagalbą.

Tarp strategijos siekinių – beveik dvigubai didesnis save įdarbinančių žmonių skaičius, geresni Lietuvos mokinių rezultatai tarptautiniuose mokymosi pasiekimų tyrimuose, aukštesnis jaunimo pilietinės galios indeksas, taip pat tikslas, kad iki 2022 m. bent viena šalies aukštoji mokykla patektų į Akademinio pasaulio universitetų reitingo 500 – ką, kad į Lietuvos universitetus atvyktų studijuoti kuo daugiau užsienio studentų. Strategijoje iškeltas labai svarbus kokybei garantuoti ir numatytiems tikslams pasiekti finansavimo, atitinkančio tarptautinius reikalavimus – ne mažiau nei 6 proc. nuo BVP, – gerinimas.

Kad Strategija būtų sėkmingai įgyvendinta užsibrėžta palaikyti  reguliarų dialogą su įvairiomis interesų grupėmis dėl švietimo politikos kaitos krypčių įgyvendinimo kokybės, ugdymo turinio tobulinimo. Ketinama tartis ir dėl būdų, kaip geriau galėtų bendradarbiauti mokytojai ir mokslininkai, dėstytojai ir darbdaviai, kitos visuomenės grupės.