Balandžio 10 d. žiūrovai ilgokai užsibuvo Vilniaus kino teatre „Pasaka“. Juos įtraukė pagaunanti ir artima dokumentika apie juos pačius – Lietuvos gyventojus, mėginančius ir besimokančius būti ir veikti kartu. Filmas „Dingęs: Europos Sąjungos politinis gyvūnas“ pagrįstas aktualiausiais 2012-ųjų įvykiais. Jame yra apie 90 pagrindinių veikėjų, iš kurių minčių ir išgyvenimų supintas stiprus ir abejingų nepaliekantis siužetas.
Pagrindinis klausimas, kurį pradėjus kurti filmą režisieriui Audriui Lelkaičiui padiktavo Vilniaus oro uoste kalbinti išskrendantys lietuviai, buvo „kodėl vienur gyventi bloga, o kitur – gera?“ Ieškodamas atsakymo, režisierius įsitraukė ir visus metus buvo greta veikliausių Lietuvos gyventojų grupių – nuo akcijos „Darom“ iki nacionalistinių eitynių organizatorių, protestuotojų prieš Romeo Kasteluči (Romeo Castelucci) spektaklį ir „violetinės bendruomenės“ Garliavoje. Filmas tapo aikšte pasisakyti kiekvienam, paliekant žiūrovui galimybę pačiam įvertinti ir susidėlioti Lietuvos bendruomeniškumo paveikslą.
„Aš gerbiu visus savo filmo herojus, nes kiekvienos bendruomenės, kurioms jie priklauso, deklaruojami tikslai dažniausiai lyg ir šviesūs. Tačiau objektyvūs vaizdai atskleidžia, kad daugelyje jų nuo tų tikslų nueinama į nekritišką, emocijomis pagrįstą mąstymą, kuriame dažnai nebelieka racionalumo“, – įspūdžiais dalijosi A.Lelkaitis.
Tai labiausiai atsiskleidžia lyginant lietuviškas bendruomenes su kitų ES šalių piliečių grupėmis. Filme „Dingęs: Europos Sąjungos politinis gyvūnas“ taip pat rodoma 230-ies žmonių Estijos Vormsi salos bendruomenė ir ne ką didesnė Vokietijos Vildpoldsrydo (Wildpoldsried) gyvenvietė. „Gyvenimo sąlygos Estijoje labai panašios į lietuviškas, tačiau ir ekonominiai, ir socialiniai rodikliai toje šalyje gerėja daug sparčiau. Priežastys slypi ir žmonių tarpusavio santykiuose. Vormsi žmonės gyvena kaip viena šeima ir problemas sprendžia labai konstruktyviai“, – prisiminė režisierius.
Savo bėdoms paprastų sprendimų ieško ir vokiečiai. Vildpoldsrydiečiai, pamatę, kad jauni žmonės išvažiuoja į didmiesčius ir gyvenvietėje lieka vien senoliai, nutarė atgaivinti miestelį. Jie patys investavo į žaliąją energiją (saulės kolektorius ir vėjo jėgaines), kurios didžiąją dalį parduoda, pelną palikdami bendruomenei. Iš jo žmonės pasistatė 9 naujus bendruomeninius pastatus, įskaitant vaikų darželį, mokyklą ir bendruomenės centrą, gyvenvietė suklestėjo ekonomiškai, jaunos šeimos ėmė vis dažniau grįžti – vaikų darželį jau lanko 2 grupės po 11 ir 10 mažylių. „Mane nustebino tų žmonių praktiškumas. Užuot verkę jie tiesiog ieško, ką daryti“, – kalbėjo A.Lelkaitis.
Filmas „Dingęs: Europos Sąjungos politinis gyvūnas“ sukrečia ir sukelia dviprasmiškų jausmų: ir bejėgiškumą, ir užuojautą jo herojams, ir norą tuoj pat ko nors griebtis – emigruoti arba imti… tvarkytis. „Taip, man pačiam artimiausias yra akcijos „Darom“ organizatorių požiūris. Todėl į klausimą „Tai ką daryti?“, neabejodamas atsakyčiau – reikia pradėti tvarkytis. Todėl ir stengiausi kuo objektyviau ir tiksliau perteikti šiame filme mūsų visuomenės atspindį: juk nėra geresnio žadintuvo, nei žvilgsnis į veidrodį“, – įsitikinęs režisierius.
Filmas „Dingęs: Europos Sąjungos politinis gyvūnas“ vakar buvo pristatytas Vilniaus kino teatre „Pasaka“ nemokamo seanso metu.
Balandžio 12d. (penktadienį) 19 val. jo premjera įvyks Panevėžyje (k/t „Garsas“), Balandžio 15 d. (pirmadienį) 19 val. – Kaune (k/t „Romuva“).
Bilietai į šį filmą nemokamai dalinami kino teatrų kasose.
Nuo balandžio 17 d. filmą bus galima nemokamai parsisiųsti internetu iš portalo „Delfi“, jo kopijas taip pat gaus įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių Europos organizacijų atstovai, taip pat jame parodytos lietuviškos bendruomenės.
Filmo kūrimą finansavo Europos komisija, o inicijavo nevyriausybinė organizacija Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), siekianti ugdyti atvirą, demokratinę visuomenę, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. ŽTSI tikisi, kad filmas prisidės prie viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos apie tai, kokio pilietiškumo Lietuvai reikia, ir paskatins imtis demokratiškų iniciatyvų.
Režisierius A. Lelkaitis 2010 metais buvo apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos įsteigtu apdovanojimu – Vytauto Gedgaudo premija už filmą „Vilniaus getas 2009“, iš arti atskleidusį Vilniaus romų taboro kasdienybę.
Filmo treileris:
Chebra, jūs kartais bent pasižiūrit, KĄ reklamuojat? :