A.Šileikos romano „Pogrindis“ lietuviškas vertimas jau iškeliavo į spaustuvę

Lapkritį Lietuvos knygynuose pasirodys daugelio skaitytojų jau laukiamas Kanadoje gyvenančio lietuvių kilmės rašytojo Antano Šileikos romanas „Pogrindis“. Lietuviškai jį leidžia leidykla „Versus aureus“, į lietuvių kalbą išvertė Irma Šlekytė. Ir nors lietuviškas romano leidimas tik keliauja į spaustuvę, „Donelos studija“ jau įsigijo teises jį ekranizuoti. Filmo dar teks palaukti, tuo tarpu jau kitų metų vasarį rašytojas žadėjo atvykti į Vilnių ir dalyvauti Vilniaus knygų mugės renginiuose.

Romano originalą 2011-ųjų pavasarį išleido Kanados leidykla „Thomas Allen Publishers“ ir tais pat metais jis buvo išrinktas į geriausių 2011 metų Kanados knygų 100-uką.

„Pogrindis“ – ketvirtoji angliškai rašančio Antano Šileikos knyga, kurios pasakojimas, kaip ir ankstesnių jo knygų, susijęs su Lietuva arba lietuvių likimais. Naujausias romanas grindžiamas tikrais istoriniais įvykiais ir iš dalies autoriaus šeimos istorija. Angliškame knygos viršelyje rašoma, kad tai „tragiško meilės trikampio istorija, įvykusi pamirštoje pasaulio vietoje slaptojo karo metu.“ Tai vienas iš „tų vis dar retai Kanadoje pasirodančių romanų, kurie pasakoja apie mažai žinomą gyvenimą už buvusios Geležinės uždangos“.

Interviu Toronte gyvenančiai lenkų rašytojai ir radijo žurnalistei Evai Stachniak Antanas Šileika yra užsiminęs, kad Kanados skaitytojai, kuriems visų pirma ir buvo adresuota naujausia knyga, beveik nieko nežino ir nesupranta apie tai, kas dėjosi Europoje po Antrojo pasaulinio karo, greičiausiai jie net neskiria lietuvių nuo rusų, latvių, estų, baltarusių ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos tautų, o gėrio ir blogio kovos paveikslą linkę įsivaizduoti kaip filme „Gelbstint eilinį Rajaną“.

Rašytojo nuomone, arčiau tikrovės yra Andžejaus Vaidos (Andrzej Wayda) juostos „Katynė“ pradžioje pavaizduota situacija, kai „civiliai bėga nuo dviejų užpuolikų“.

Rašant „Pogrindį“, kurio herojaus prototipu buvo pasirinktas žymus partizaninio karo dalyvis Juozas Lukša-Daumantas, autoriui teko improvizuoti, keisti kai kuriuos istorinius faktus, ar net patriotizmo ir meilės savo kraštui mastą ir stilistiką, siekiant, kad knyga būtų suprantama ir paveiki tėvynės sąvoką kitaip sveriančiam ir nieko panašaus nė iš tolo nepatyrusiam užjūrių skaitytojui.

Nors lietuviškas romano leidimas dar tik pakeliui į spaustuvę, jau nupirktos teisės jį ekranizuoti ir šiuo metu kuriamas pirmasis būsimo filmo scenarijaus variantas – jį rašo rumunų kilmės australas Josifas Demianas ir japonas Arthuras Tanaka, dalyvaujant Alvydui Šlepikui ir režisieriui Tomui Donelai, kuris prisipažino, kad kūrinys jį taip sukrėtęs, jog nekurti filmo tiesiog neįmanoma. Režisierius tikisi, kad padedant rašytojui ir tarptautinei kūrybinei komandai dramatišką Lietuvos pokario ir pasipriešinimo istoriją pagaliau pavyks papasakoti taip, kad ją suprastų ir teisingai įvertintų ne tik lietuviai, bet ir likusi pasaulio dalis.

Partnerių šiam filmui bus ieškoma Europoje, JAV ir Australijoje, kur pastaruoju metu gyvena ir dirba režisierius Tomas Donela. Filmo projektą visapusiškai palaiko Čikagoje įsikūrusi Amerikos lietuvių organizacija „National Lithuanian American Hall of Fame“, kuri lapkričio 3 d. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, Čikagoje, rengiasi pristatyti knygą ir filmo idėją dalyvaujant rašytojui Antanui Šileikai ir režisieriui Tomui Donelai.

„Dauguma žmonių eina per praeitį kaip barbarai per Romos griuvėsius. Kita vertus, kai kurie žmonės laiko praeitį spąstais ir mano, kad norint gyventi toliau, reikia ją pamiršti“, – teigia Toronte gyvenantis, tačiau nuo Lietuvos nepabėgęs Antanas Šileika, kuris jaučiasi taip, tarytum būtų išsigelbėjęs iš sudužusio laivo, kuris buvo jo tėvų gyvenimas, sugriautas Antrojo pasaulinio karo.