Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė?

Aušra Virvičienė, www.voruta.lt
2012-03-30 15:30:42
249
PERŽIŪROS
0
Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė?
J.Hofmano filmas „Ugnimi ir kalaviju“ | obuolys.lt nuotr.
J.Hofmano filmas „Ugnimi ir kalaviju“ | obuolys.lt nuotr.

Kovo 15 d. Vilniaus universiteto Senato salėje istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos ėmėsi nagrinėti istorinio filmo, kaip užsienio politikos priemonės, vaidmenį.

Dėmesio centre – XVII a. pabaigos Kazokų Respublika ir XX a. pabaigos – XXI a. Ukraina Rusijos ir Lenkijos debatuose. Renginyje buvo apsiribota vienos medijos – istorinio filmo santykio su Rusijos ir Lenkijos geopolitiniais tikslais analize. Susirinkusiesiems pristatyti rusų režisierių Nikitos Michalkovo (Никита Сергеевич Михалков), Vladimiro Bortko (Владимир Владимирович Бортко), Ježio Hofmano (Jerzy Hoffman) filmai, pagrindinį dėmesį kreipiant į tolimų XVII a. įvykių Ukrainoje reinterpretacijas, siekiant konkrečių užsienio politikos tikslų. Per renginį žiūrint ir analizuojant istorinius filmus buvo aiškinamasi, kokiais tikslais istorinis filmas naudojamas užsienio politikoje, koks šios priemonės veiksmingumas. Šią temą nagrinėjo vieni iš žinomiausių šios srities specialistų Europoje: Miuncheno universiteto profesorius Martinas Austas (Martin Aust), apgynęs habilitacinį darbą atminties kultūrų ULB (Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos) regiono tema, Varšuvos universiteto profesorius Miroslavas Nagielskis (Mirosław Nagielski), parašęs keletą knygų Abiejų Tautų Respublikos karų su kazokais tema, bei Vilniaus universiteto docentas daktaras Aurimas Švedas, paskutiniu metu analizuojantis istorinio filmo ir politikos tarpusavio sąsajas. Renginį vedė Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas habilituotas daktaras Alvydas Nikžentaitis, įžvalgomis ir nuomone dalijosi profesorius Alfredas Bumblauskas.

Miuncheno universiteto prof. M. Austas tyrinėja Ukrainos atminties problematiką. Jis yra karingai pavadintos knygos Rusijos ir Lenkijos kova dėl Ukrainos. Kazokų Respublikos atminčiai autorius. Varšuvos universiteto prof. M. Nagielskis žinomas XVII a. istorijos tyrinėtojas. Viena iš jo tiriamų temų yra Abiejų Tautų Respublikos ir kazokų kovos XVII a. VU Istorijos fakulteto doc. dr. A. Švedas paskutiniu metu intensyviai tyrė istorinių filmų kaip atminties kultūros šaltinį. Kaip pasakojo habil. dr. A. Nikžentaitis, istorinį filmą galima traktuoti kaip užsienio politikos priemonę. Kokiu būdu istorinis filmas gali tapti svarbiu instrumentu valstybėms varžantis dėl įtakos sferų kitoje teritorijoje, kokį vaidmenį čia vaidina įvairios tautinės tapatybės. Galima pasakyti, kad Kazokų Respublika nėra paprasta istorija ukrainiečiams. Tai yra ukrainiečių tapatybės dalis ir daugelis ukrainiečių Kazokų Respublikoje mato šios dienos Ukrainos valstybės pradžią, analogiškai Lietuvoje tai būtų vos ne Mindaugo laikų Lietuva, nors aišku, kad tai kas kita.

Rusų ir lenkų režisierių juostose – priešinga istorinių įvykių interpretacija

Miuncheno universiteto prof. M. Austas palygino du filmus – 1999 m. lenkų režisieriaus Ježio Hofmano sukurtą filmą „Ugnimi ir kalaviju“ ir 2009 m. rusų režisieriaus Vladimiro Bortko „Taras Bulba“. Abiejuose filmuose pasakojama apie kazokų sukilimą. Pirmame filme, pastatytame pagal lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus (arba Sienkievičiaus, Henryk Sienkiewicz) romaną, pagrindinis vaidmuo teko kazokų vadui etmonui Bogdanui Chmelnickiui. Antrame, rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio (Николáй Васúльевич Гóголь) knygos ekranizacijoje – Tarasui Bulbai. Nereikia būti istoriku, kad pastebėtum, jog lenkų režisieriaus filme „Ugnimi ir kalaviju“ sukilimas vaizduojamas tarsi pilietinis karas Abiejų Tautų Respublikoje, o rusų režisieriaus juostoje Ukraina tampa didžiosios rusų nacijos dalimi; beveik kiekviename sakinyje pabrėžiama, kad čia „rusų žemė“, rusų tautos kova“, ir t. t. Suprantama, visi filmo herojai kalba rusiškai. O lenkų režisieriaus filme skamba ukrainiečių kalba. Pasak M. Austo, J. Hofmano filmo siužetinė linija aiški – yra bendras priešas – Rusija, o žiūrėdami V. Bortko filmą suprantame, kad tik tarp Lenkijos ir Rusijos dega amžinas karinis ir religinis konfliktas.

Taigi, kam priklauso Ukraina..? Ukrainiečiai 2008 m. taip pat sukūrė filmą „Bohdan Zinovij Chmelnyckyj“, kuriuo mėgino atsverti kaimyninių šalių pretenzijas į istorinę atmintį ir pavaizdavo kazokų sukilimą kaip nacionalinį išsivadavimą. Tačiau lygiai po metų Rusija trenkia ukrainiečiams atsaką – filmą „Taras Bulba“… Kaip pažymi istorikas A. Nikžentaitis, pastaruoju metu „tarpvalstybinių santykių analizė tampa vis komplikuotesnė. Pasaulyje vykdoma užsienio politika per paskutinius metus stipriai pakito, greta akivaizdžiai apčiuopiamų, materialių tikslų ji yra stipriai veikiama „minkštojo“ faktoriaus, kurį aiškintis politologai plačiai naudoja vadinamąją konstruktyvizmo teoriją. Ši teorija reikalauja analizuoti tautinių stereotipų, mitų įtaką tarpvalstybiniams santykiams. Teorijos šalininkų nuomone, svarbią vietą užsienio politikoje vaidina praeities vaizdiniai, platinami įvairių medijų forma“. Tam paskutiniais metais, pasak dr. A. Švedo, daug dėmesio skiria Rusijos kinematografas, sau palankia linkme konstruojantis praeitį ir žaidžiantis atmintimi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
  2. V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
  3. E2K pristato lietuvišką istorinį dokumentinį filmą „Pavergtųjų sukilimas“ (video)
  4. A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką
  5. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos
  6. A.Andriušaitis. „Ekzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis
  7. A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?
  • Mikas apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdoje atgims dingusių bažnyčių istorija: parodoje – iki šiol nežinomi brėžiniai
  • Lapkričio 17-osios horoskopas: kai įspūdžiai užgožia esmę
  • J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Lietuvoje prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas: reikalaujama tesėti pažadus

Kiti Straipsniai

Kariuomenės analitikai

Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas

2026 11 16
Senojo žemėlapio fragmentas su pažymėta Kazlų gyvenviete ir aplinkiniais keliais bei upeliu

Kazlų Rūdos ištakos: archeologai pristatys senosios gyvenvietės tyrimų duomenis

2026 11 13
Antanina Liorentaitė stovi prie DH.82 „Tiger Moth“ lėktuvo 1937 metais

Prieš 120 metų gimė Antanina Liorentaitė – pirmoji Lietuvos lakūnė

2026 11 12
Karaliaučiaus panorama iš paukščio skrydžio – istorinė katedra Kanto saloje, Priegliaus upė ir miesto pastatai.

S. Buškevičius. O kas, jeigu Rusija prarastų Karaliaučių?

2026 11 11
Rankoje laikomas išmanusis telefonas, jo ekrane – banko ryšio sutrikimo ženklas, šalia – eurai ir mokėjimo kortelė

Pinigai banke, bet nepasiekiami: kas vyksta pasaulyje ir ar tai gresia Lietuvai?

2026 11 10
Iliustracinis koliažas: Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų susitikimas Abu Dabyje

Abu Dabyje – JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos – Europa prie jų neprileista PAPILDYTA

2026 11 10
Kaukazo kalnai, senas akmeninis kaimas ir debesyse išryškėjęs Rusijos imperijos šešėlis

Vilniuje vyks konferencija apie Kaukazo tautų laisvę ir Rusijos kolonijinį palikimą

2026 11 10
Vytauto Sinicos portretas, fone – iliustracinis Krokuvos išpuolio vietos vaizdas su policijos pareigūnu

V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje

2026 11 09
Simbolinis Krokuvos žudynių aukų atminimo vaizdas – žvakės ir baltos gėlės senamiesčio aikštėje.

Krokuvos žudynės: užpuolikas įtariamas nužudęs ir savo tėvus bei seserį

2026 11 08
Ginkluoti Lietuvos policijos pareigūnai prie atitvertos gatvės; iliustracinis kadras, ne iš Krokuvos

Šaudynės Krokuvoje: šeši nužudytieji, 15 sužeistų

2026 11 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?
  • Mikas apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
Kitas straipsnis
Naujoji ekspozicija, Tytuvėnų RP archyvo nuotr.

Iš gervės skrydžio – nauja ekspozicija Tytuvėnų lankytojų centre

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai