Kovo 7 d. Vilniaus literatų namuose (Vilnius, UNESCO literatūros miestas, šv. Jono g. 11), 18 val. bus pristatyta dr. Vytauto Tumėno monografija „Erotinė lietuvių tekstilės ornamento semantika: vietiniai ir tarpkultūriniai kontekstai“. Pristatyme dalyvaus habil. dr. prof. Daiva Vyčinienė ir dr. Žilvytis Bernardas Šaknys.
Etnologo, antropologo ir dailėtyrininko dr. Vytauto Tumėno monografijoje, kurią išleido Lietuvos istorijos institutas, gvildenami kosmogoniniai erotikos, lytiškumo ir binariškumo aspektai baltų mitopoetinėje tradicijoje ir lietuvių ornamente.
Tarpdalykiškai nagrinėjama lietuvių, baltų ornamento (tekstilės juostų ir diminių audinių) tradicija ir simbolika, jos perdava bei kūrybingos interpretacijos ir raiškos moderniais laikais plėtojant tautinius simbolius bei stilių, dabartyje puoselėjant alternatyvią ekologišką pasaulėjautą bei numedžiagintą, eksperimentinį ar trumpalaikį meną (liepsnojančios žvakių ir šiaudinių skulptūrų instaliacijos) arba skaitmeninį meną bei estetinę socialinę komunikaciją (išmaniojo intelekto programose, pagal žmogaus tapatybės duomenis interaktyviai generuojančiose ornamentą interneto svetainėse).
Siekiama atskleisti semiotinę vizualinės kultūros reikšmingų įvaizdžių, kodų ir simbolių struktūrą, kuri apima ir naratyvinius aspektus bei sąsajas su visuomenės mentalitetu.
Nagrinėjamas ženklų ikonologinių klodų ir kodinių aspektų gyvybingumas, lemiantis bendruomenišką ir ilgalaikį kultūros integralumą.
Tyrinėjant XIX-XXI a. lietuvių etninės, populiariosios ir profesionaliosios vizualinės kultūros reiškinius, mitologinius ir archetipinius konceptus, greta etnologijos, antropologijos ir dailėtyros bei archeologijos, pasitelkiamos ir semiotikos, hermeneutikos bei lyginamoji ir komparatyvinė prieigos, platus tarpkultūrinis laiko ir geografijos kontekstas, apimantis ne tik artimus, bet ir gerokai nutolusius Europos ir Rytų civilizacijų horizontus.
Augant įvairiausio pobūdžio identitetų komunikacijos poreikiui, svarbu puoselėti ir istorinį bei geografinį kultūros integralumą.
Savųjų, vietinių kultūros simbolių pažinimas globalizacijos akivaizdoje platesniame tarptautiniame istoriniame kontekste parankus ne tik plėtojant tarpkultūrinį dialogą. Tai skatina naujai ,,atrasti“ savąjį paveldą, jį puoselėti ir kūrybingiau interpretuoti.
Greta diminių audinių ir juostų raštų simbolikos nagrinėjamas ir platesnis tradicinių ženklų, kaip kultūros kodų paplitimas paprotinėje vizualinėje kultūroje ir artefaktuose bei vėlesnė jų sklaida modernioje tautinėje simbolikoje: heraldikoje ir emblematikoje, logotipuose, numizmatikoje.
Gvildenami ir binariniais principais grįsti tradicinės tekstilės ornamento principai, kurių atitikmenų gausu filosofiškai prasmingose Čiurlionio paveikslų kompozicijose.
Aiškinamasis ženklų sklaida liepsnų ir degančių šiaudinių skulptūrų kūryboje ir instaliacijose, šiuolaikinėse M. Tenisono scenografijose bei jo drauge su matematiku A. Strazdsu sumanytose internetinėse Zime platformose.
Knygoje nagrinėjami klausimai patrauklūs menininkams, ir visiems kurie domisi kultūros tradicija, jos simboliais ir sąsaja su mitologiniu pasaulėvaizdžiu bei būties filosofija.
