Kovo 27 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Volebekas (Knut Vollebaek) jau antrą kartą susitiko su Lietuvos švietimo ministru Gintaru Steponavičium dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų, prieštaraujančių, kad Lietuvos lenkiškose mokyklose būtų sustiprintas valstybinės kalbos mokymas, skundų.
Praėjusiais metais priimtas naujas Švietimo įstatymas numato, kad mokyklose tautinės mažumos kalba daugiau pamokų skiriama mokytis valstybinės lietuvių kalbos, tačiau nemažinant pamokų gimtąją kalba skaičiaus. Ministras G.Steponavičius pažymėjo, kad sklandesniam Švietimo įstatymo įgyvendinimui yra sudaryta darbo grupė, į kurią deleguoti visų tautinių mažumų mokyklų atstovai, įskaitant tėvus, mokytojus, taip pat ministerijos ir savivaldybių specialistai. Ministerija bendradarbiauja su mokyklomis ir mato tam tikrų sunkumų, kylančių dėl to, jog mokytojai nepakankamai gerai moka valstybinę kalbą, kad galėtų lietuviškai mokyti istorijos bei geografijos skyrius apie Lietuvą. Todėl dar daugiau dėmesio ir paramos bus skiriama pedagogų mokymams.
Ministras pabrėžė, kad įstatymo įgyvendinimas – ne vienos dienos darbas: „Tai – procesas, kuris teikia naujų idėjų ir patirčių, padeda pamatyti pasiekimus bei taisytinas spragas“. G.Steponavičius patikino, kad 2013 m. laikant visiems vienodą lietuvių kalbos brandos egzaminą mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientai turės lengvatą – pereinamąjį laikotarpį. Tai reiškia, kad vertinant jų pasiekimus bus taikomos nuolaidos. Šis pereinamasis laikotarpis galės trukti iki to laiko, kol mokyklas baigs dabartiniai pirmokai.
Lietuvoje šiais mokslo metais yra 56 mokyklos lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis. 15 552 mokiniai mokosi rusų mokomąja kalba, 12 895 mokiniai – lenkų mokomąja kalba, 181 mokinys – baltarusių mokomąja kalba.
Susiję straipsniai:
- Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
- Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
- A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
- L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
- Seimo nariai susitiko su Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais
- Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
- Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
- Vilniuje – lenkų nacionalistų mitingas prieš Lietuvos švietimo įstatymą
- P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
- Lietuvos radijo laida „Toks gyvenimas“ apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (tiesioginė transliacija)
- Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
- Lenkijos URM pareiškė esą Lietuvos švietimo įstatymas lems prievartinę lenkų asimiliaciją
- Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
- S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
- A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius
- 53 Seimo nariai siūlo lenkams neįtikusį Švietimo įstatymą skųsti Konstituciniam teismui
- A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
- A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
- Vilniaus r. valdžia teigia stokojanti pajėgumų nuimti visas dvikalbes lenteles
- Lenkų moksleivių tėvai skelbia „mobilizaciją streikui“ ir žada savo vaikų nebeleisti į mokyklas
- ESBO komisaras ieško ir randa „tam tikrų neaiškumų susijusių su Švietimo įstatymu“
- Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinė darbo grupė aptars abiejų šalių tautinių mažumų švietimo klausimus
- A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?
- L.Tautkuvienė. Ar Seime tėra tik vienuolika Lietuvos patriotų?!
- Lietuvos švietimo ekspertai nepasidavė beatodairiškam Lenkijos politikų spaudimui
- A.Butkus. Apie lenkiškas pasakas
- A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
- A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
- Parlamentarai vis tiek skundžia Švietimo įstatymą KT, bet negauna I.Degutienės parašo
- K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
Būtina tarptautinėje erdvėje teisiškai ĮVARDINTI prievartinę asimiliacija, nes ši genocido forma yra labai pavojinga. Pvz. Lenkai iššaudė lietuvius Draučių kaimelyje, kas įrodo lietuvių pažeidžiamumą. Periodinės lietuvių žudynės, lenkų vykdytos Rytų Lietuvoje, tapo lietuviams ” įprastu” dalyku, kaip nevaldoma stichinė nelaimė..Pagal tarptautinę teisę Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų bendruomenė, Lenkija -valstybė, turinti didžiulę teritoriją, todėl pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje negalima pateisinti. Lenkija neturėtų skatinti Lietuvos lenkų separatizmo , neapykantos savo tėvynei Lietuvai.Lietuviai išlaiko apie 100 lenkiškų mokyklų-GINESO REKORDAS.
——————————————————————————–