Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo centrą bei Baltarusijos nacionalinę UNESCO komisiją prašydama paramos ginant Lietuvos Respublikos interesus bei siekiant, jog Baltarusijos politinė vadovybė pakeistų Baltarusijos atominės elektrinės statybos vietą ir imtųsi visų reikalingų veiksmų, kad būtų garantuotas Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus ekologinis ir kultūros paveldo saugumas bei kad Lietuvos įgaliotoms institucijoms ir visuomenei būtų teikiama objektyvi informacija apie atominės elektrinės keliamas grėsmes ir rizikos mažinimo priemones.
Tokį sprendimą Komisija priėmė 2012 m. kovo 15 d. įvykusioje metinėje konferencijoje, įgyvendindama UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos konvenciją bei vykdydama šios konvencijos Įgyvendinimo gairėse numatytą pareigą informuoti UNESCO Pasaulio paveldo komitetą apie tokio masto ir rizikos statybas, kurios gali pakenkti Vilniaus senamiesčiui kaip Pasaulio paveldo vietovei.
Komisija konstatavo, kad Baltarusijos Respublika, neatsižvelgdama į Lietuvos Respublikos institucijų ir visuomenės nuomonę, 2011 m. rugsėjo 15 d. prezidento A. Lukašenkos įsaku patvirtino, jog atominę jėgainę planuojama statyti Astravo rajono vietovėje, esančioje už 50 km nuo Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus, kurio Senamiestis nuo 1994 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip vienas iš labiausiai į Rytus nutolusių didžiųjų Vidurio Europos miestų, pripažintas esąs išskirtinai reikšmingas ne tik Europos, bet pasaulio kultūros paveldui.
Lietuvos visuomenė iki šiol neturi pakankamai informacijos apie planuojamos jėgainės poveikį aplinkai, daugiau kaip 1 mln. gyventojų gyvenimo sąlygoms, per Vilnių tekančios Neries upės ekosistemai bei hidrologiniam ir terminiam režimui. Taip pat nežinoma, kokios priemonės yra numatytos saugoti panaudotą branduolinį kurą, kokios būtų Vilniaus gyventojų evakuacijos sąlygos, jeigu įvyktų branduolinė avarija ir kt.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nuomone, Lietuvos visuomenė ir abiejų šalių kultūros raida neturi tapti vienašališkų Baltarusijos Respublikos veiksmų, kurie gali turėti katastrofiškų padarinių kultūriniams kaimyninių šalių santykiams, įkaitėmis. Tokie veiksmai nulemtų didelės Lietuvos teritorijos ir jos gyventojų dalies ateitį, taip pat keltų potencialų pavojų išskirtinę visuotinę vertę turinčiam Vilniaus istoriniam centrui.
Siekdama užtikrinti UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimą bei UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – išsaugojimą, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, prašydama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė argumentuotai reikalautų, jog Baltarusijos Respublikos vadovai laikytųsi tarptautine teise grindžiamos praktikos, pakeistų Baltarusijos atominės elektrinės statybos vietą, garantuotų Lietuvos gyventojų, sostinės Vilniaus bei jame esančio senamiesčio saugumą, kad nuolat informuotų tarptautinę bendruomenę apie galimas grėsmes, siekiant UNESCO ir kitų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo stiprinimo.
