Penktadienis, 31 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Šalčininkuose lietuviai teigia besijaučią ne Lietuvoje

www.alkas.lt
2011-04-13 01:27:31
15

Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt

Lietuvos lenkams aktyviai piktinantis dėl Seime priimto naujo Švietimo įstatymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuviškai būtų dėstomos Lietuvos istorijos, geografijos ir pasaulio pažinimo temos, Vilnijos lietuviai teigia savo gyvenamose vietovėse besijaučią kaip emigrantai iš Lietuvos.

„Mes čia jaučiamės kaip išeivijos lietuviai. Mano penkerių metų vaikas sako: „Mama, važiuojame į Lietuvą, nes čia ne Lietuva“. Šiame regione vyrauja didelis nenoras mokytis lietuvių kalbos, tačiau kuo paremtas tas pasipriešinimas, aš nežinau. Aš nežinau, kodėl mūsų valdžios vyrai neįžvelgia kitų valstybių jėgų. Nes niekur, turbūt nė vienoje šalyje, nesudarytos tokios sąlygos tautinėms mažumoms taip perdėtai puoselėti savo kalbą. Ir dar kad valstybė tai išlaikytų“, – teigia Šalčininkų rajono Turgelių vidurinės mokyklos direktorė Aušra Voverienė.

Mokiniai ir mokytojai – ne mokykloje, o rekolekcijose

A. Voverienė, kuri vadovauja lietuviškai mokyklai, pirmadienį dalyvavo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos išvažiuojamajame posėdyje į Šalčininkų rajono mokyklas. Komisijos atstovai apsilankė lietuviškame Poškonių vaikų darželyje bei Poškonių pagrindinėje mokykloje, kurie pavaldūs Šalčininkų rajono savivaldybei, taip pat lenkiškoje Jano Sniadeckio gimnazijoje bei Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžioje Šalčininkų Tūkstantmečio gimnazijoje.

Išvyka buvo siekta supažindinti išeivijos lietuvius su problemomis, kurios kamuoja Vilniaus krašte gyvenančius lietuvius, nors Lietuvos lenkai taip pat išsakė savo rūpesčius, kurių šiuo metu pagrindinis – nuo kitų metų ketinamas sulyginti valstybinis lietuvių kalbos egzaminas lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

Pavyzdžiui, Jano Sniadeckio gimnazijos pavaduotoja Beata Mockienė aiškino, kad mokiniai negalės tinkamai pasiruošti lietuvių kalbos abitūros egzaminams, nes iki šiol mokėsi pagal lengvesnę programą, todėl jiems dabar per dvejus metus teks perskaityti daugybę kūrinių lietuvių kalba. Ji priminė, kad valstybės vadovams buvo įteiktas prašymas su 60 tūkst. Vilniaus krašto gyventojų parašų, kuriuo reikalauta ilgesnio pereinamojo laikotarpio sulyginant valstybinio lietuvių kalbos egzamino vertinimą.

„60 tūkst. Lietuvos piliečių iš 3 mln. pareiškė savo nuomonę, bet į tą nuomonę nebuvo atsižvelgta. Juk sakėme, gerai, mes laikysime suvienodintą egzaminą, tik norime ilgesnio laiko tarpo, kad tam egzaminui pasiruoštume. Kad nebūtų jokios politikos, kad nežaistume politinių žaidimų mūsų mokinių sąskaita, nes dabar dešimtokai patiria didžiulį stresą, jie bus kaip bandomieji triušiai“, – piktinosi B. Mockienė.

Tos pačios gimnazijos pavaduotojas Aleksandras Žukas aiškino, kad pereinamasis laikotarpis, jo nuomone, galėtų trukti 10 metų, nes tik per tokį laikotarpį lenkiškų šeimų vaikai tinkamai gebės išmokti lietuvių kalbos subtilybių. Pačių mokinių nuomonės pasiklausti buvo neįmanoma, nes mokiniai ir mokytojai pagal vietos kunigo paliepimą tris dienas dalyvauja rekolekcijose.

Rekolekcijos – tai dvasinės pratybos, intensyvūs maldos, susikaupimo renginiai. Pasak mokyklos pavaduotojos B. Mockienės, jos vyksta tris dienas dukart per mokslo metus.

Lietuviai geriau žino, kokia kalba lenkams gimtoji?

Tarp mokyklos pavaduotojų bei užsienio lietuvius atlydėjusių Vilnijos draugijos atstovų, kurių tarpe buvo Seimo nario Gintaro Songailos padėjėja bei kalbininkas Kazimieras Garšva, net kilo ginčas, kas iš kur atvyko ir kokia kalba Lietuvos lenkams yra gimtoji.

B. Mockienė pasiteiravo užsienio lietuvių, ar lietuvių kalba jiems yra svarbi. Jai buvo atsakyta, kad svarbi, tačiau svečiai svarstė, jog angliškai jie kalba kur kas geriau nei lietuviškai, nors lietuvių kalba ir yra gimtoji. Panašiai svarstė ir Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasaparavičiūtė, kurios teigimu, Lenkijoje niekas sau neleidžia nemokėti lenkiškai, nes be valstybinės kalbos neįmanoma žengti nė žingsnio.

Į tai sureagavo G. Songailos padėjėja Nijolė Balčiūnienė pareiškusi, kad Lenkijos lietuvių sąmoningumo lygis daug aukštesnis nei Lietuvos lenkų. Kiek vėliau Jano Sniadeckio gimnazijos pavaduotoja išsakė savo nuomonę, jog esama skirtumų tarp JAV ir Lietuvos, mat į JAV suvažiavo įvairiausių tautybių žmonės, tuo tarpu esą lenkai Vilniaus krašte gyveno šimtmečius.

„Aš kalbu, kad mes iš niekur neatvažiavome“, – teigė B. Mockienė, tačiau sakinio ji nebaigė, nes K. Garšva ėmė aiškinti, kad Lietuvos lenkai atvyko iš Baltarusijos ir prieš maždaug šimtą metų iš lietuvių kalbos perėjo į gudų kalbą – tad esą gimtoji Lietuvos lenkų kalba yra ne lenkų, o gudų.

I.Gasparavičiūtė: Lenkijoje niekas sau neleidžia nemokėti lenkiškai

Nurimus ginčui Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė I. Gasparavičiūtė pasakojo, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje išgyventi be lenkų kalbos neįmanoma. Pasak jos, net jeigu rytoj Lenkijoje kas nors išleistų įstatymą, suteikiantį teisę nesimokyti lenkų kalbos, nė vienas tautinės mažumos atstovas tokia išimtimi nepasinaudotų.

„Jeigu pas mus ministras ar Seimas sakytų – nuo šiandien lenkų kalbos jūs galite nesimokyti arba nuo šiandien jūs galite mažiau mokytis lenkų kalbos – tai žinokite, mūsų tėvai neleistų vaikų į lietuviškas mokyklas. Garbės žodis, nes jie nori ne prasčiau mokėti lenkiškai, nes tuomet jiems surištos rankos, uždarytos visos durys gyventi Lenkijoje kaip pilnaverčiams žmonėms“, – pasakojo I. Gasparavičiūtė.

Anot jos, Lenkijoje niekas neleidžia sau nemokėti lenkiškai, angliškai bei lietuviškai, jei priklauso tautinei lietuvių mažumai šioje šalyje.

Lenkų darželiai augina „hitlerjugendą“?

Vėliau diskusijos persikėlė į lietuvišką Tūkstantmečio gimnaziją, kuriai vadovauja Vilnijos draugijos Šalčininkų skyriaus pirmininkas bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šalčininkų skyriaus pirmininkas Vidmantas Žilius.

Diskusijoje kalbėjęs buvęs ilgametis lietuviškos Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos direktorius Vytautas Dailydka pasakojo, kad Vilniaus krašte, kaip anksčiau yra minėjęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševkis, išties integruotis turi lietuviai, nes rajone vyrauja vien tik lenkų kalba, o lietuviukams esą kartais net nėra pasirinkimo, į kurį darželį eiti, nes vietų būna tik lenkiškuose.

„Šiandien pasirinkimo vaikams nėra mūsų vietovėje, yra viena kalba – šešiasdešimt metų buvo rusų, dabar kita, bet mes turime integruotis į tą kitakalbę aplinką, nes žmonėms pasirinkimo nėra. Netgi sovietmečiu buvo pasirinkimas: buvo lenkiška, rusiška lietuviška – trikalbių mokyklų buvo nemažai“, – pasakojo V. Dailydka.

Jis taip pat išsakė savo nuomonę, kad lenkiškuose darželiuose yra auginamas „hitlerjugendas“, arba nieko apie Lietuvą nežinantys vaikai. Hitlerjugendas buvo Vokietijos nacionalsocialistinei darbininkų partijai priklausanti jaunimo organizacija, kurioje jaunimas buvo auklėjamas pagal Adolfo Hitlerio principus.

„Ten šiandien auginamas „hitlerjugendas“, faktiškai vaikai nuo darželio nemoka kalbos, nežino apie šitą šalį, apie Lietuvą, nieko, nors čia gimė ir augo. Aš prieškario vaikas, mane kartais šiurpas nukrečia, kai susimąstau apie šito Lietuvos krašto ateitį“, – piktinosi buvęs mokyklos direktorius.

Jam antrino ir Turgelių vidurinės mokyklos direktorė A. Voverienė, kuri, be kita ko, dar patarė šiame krašte vykstančiais įvykiais pasidomėti ir Valstybės saugumo departamentui (VSD). Pasak jos, jeigu jau mažam vaikui aišku, kad Šalčininkų rajone Lietuvos nėra, tai esą turėtų būti aišku ir politikams bei kitiems sprendimų priėmėjams.

„Mes nebeturėsime šito krašto. Jeigu mažam vaikui aišku, kad čia nebe Lietuva, nes tik mama tėtis kalba lietuviškai, o aplinkui daugiau niekas“, – teigė A. Voverienė.

Istorikas: lenkų mokiniai ant stalų rašo „Tegyvuoja Lenkija“

Tūkstantmečio gimnazijoje dėstantis istorikas Artūras Andriušaitis pasakojo neseniai iš arti susipažinęs su vadinamųjų lenkiškų mokyklų mokiniais. Pasak jo, į minimą gimnaziją vienai dienai pagal mainų programą atvyko mokiniai iš lenkiškos mokyklos, o Tūkstantmečio gimnazijos moksleiviai tądien mokėsi kitoje mokykloje. Mokytojas sako vedęs pilietinio ugdymo pamoką apie Lietuvos įstatymų, Konstitucijos bei teismų sprendimų laikymąsi visoje šalies teritorijoje.

„Aš jų paklausiau, ar pritariate, kad yra kabinami dvikalbiai užrašai? Pritariame. Ar jūs žinote, kad teismų sprendimai yra įsigalioję ir nevykdomi? Visiškai pritariame. Ar jūs pritariate neteisėtai akcijos veiklai? Viskam pritariame. Naują įstatymą boikotuosime. Grynai kalba tai, ką juos moko toje mokykloje“, – pasakojo A. Andriušaitis.

Pasak jo, pamokos gale šie mokiniai jam įteikė raštą, kuriame lenkiškai buvo užrašyta: „Lenkija – mūsų šalis, tegyvuoja Lenkija, Lenkija visiems laikams“. Mokiniai esą taip pat norėjo parašyti mokytojui dedikaciją, tačiau nemokėdami lietuviškai neva paprašė Tūkstantmečio gimnazijos mokinių.

„Dar daugiau, biologijos mokytojas irgi vedė pamokas ir kokius užrašus jis rado ant suolų paliktus? „Užkonservuosime lietuvių galvas stiklainiuose“, „Lietuva – tai Lenkija“, „Tegyvuoja Lenkija“. Tokie buvo penki užrašai“, – pasakojo istorijos mokytojas.

„Mes auginame (aš nevyniosiu į vatą) antivalstybinį gaivalą, tos mokyklos – antivalstybinio gaivalo peryklos ir penktosios kolonos veisyklos. Štai, kuo tapo šios (tautinių mažumų – DELFI) mokyklos“, – pridūrė A. Andriušaitis, kuris taip pat yra Vilnijos draugijos narys ir ketina įsilieti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretas.

P.Saudargas: atmosferą kaitina politikai

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas, parlamentaras Paulius Saudargas savo ruožtu teigia manąs, kad žmonių tarpusavio santykiai gausiai Lietuvos lenkų gyvenamuose regionuose yra normalūs, tačiau atmosferą daugiausia kaitina politikai – tarp kurių didžiausias indėlis tenka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui, europarlamentarui Valdemarui Tomaševskiui.

„Kalbant apie tautinių mažumų švietimą ir apskritai lenkų ir lietuvių padėtį Vilniaus krašte, reikia pažymėti, kad politikų, pavyzdžiui, V. Tomaševkio, interesai ir veikimas aiškiai nesutampa su tautinių mažumų ir besimokančių vaikų interesais. Jauni žmonės, gerai mokėdami valstybinę lietuvių kalbą kaip tik galėtų geriau konkuruoti aukštojo mokslo ir darbo rinkoje, tačiau bandoma įtikinti kitaip. Tautų tarpusavio santykiai tame krašte yra normalūs, o atmosferą kaitina ir žmones kiršina kai kurie politikai“, – teigia parlamentaras. 

www.DELFI.lt
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  2. Prezidentė pasirašė lenkų kritikuojamą Švietimo įstatymą
  3. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  4. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. savas says:
    12 metų ago

    ……………………man atrodo gana prieš “tamošius”žemintis,dzin man ta Polska,yra normalių kaimynų kaip latviai,estai,skandinavai,sakyčiau net vokiečiai,čekai,gal net vėliau gudai su ukrainiečiais,……taigi dėl tuteišų referendumą ir tiesioginį valdymą,…TUOj PAT NURIMS,….ir baikim bijot visų,MES ESAME ES,NATO,dėkim skersą ant slavų,…………KITAIP PAPRASČIAUSIAI IŠNYKSIM,……………….

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Tiesioginis valdymas – atrodo – greitai bus jau vienintelė išeitis.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Ir jau seniai taip yra.

      Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Dažnai pagalvoju apie regimą Lietuvą – Ji graži ir garbinga būtent Mumis šiame laikmetyje išgyventi ATEIČIAI.

    Tiesiog išliki ateičiai.

    Ar užteks jėgų aplamai – kai 30 keli žečpolspolių milijonai puola kelis mūsų ?

    Atsakyti
  4. Kalvis says:
    12 metų ago

    Vilmantui Rutkauskui: Išeitis yra. Kadangi Lietuvoje didžiausi patriotai yra krepšinio gerbėjai, jie pasistengs parduoti du legionierius ir už gautas pajamas bus prigaminta gatvių lietuviškų pavadinimų lentelių. Bus užrašyta “Mykolo Balinio g.”
    Jei gerb. Jonui Vaiškūnui norisi tiesioginio valdymo, tai yra iliuzija, nes tokia valdymo forma įmanoma tik uošvės virtuvėje. Kitur ji neveikia. Gudijos Batkos tarnybos savo tamošaičius pastato į savo vietą pigesnėmis priemonėmis. Ir darbo liaudis neprieštarauja.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Kaip nekeista, bet Lukošius mums duoda tinkamą pavyzdį.

      Atsakyti
  5. Faktai says:
    12 metų ago

    Tai pagimdė agresyvusis Lietuvių kosmopolitizmas (patys žinote kas) ir Lenkijos šovinistai.
    Sekantys žingsniai: autonomija, Lenkijos pilietybė, Vilniaus universiteto sulenkinimas ir kt.
    Kaip tai sustabdyti: dar niekas nieko nepasiūlė. Tiesioginis valdymas dabar nepadės. Ne ta situacija kaip 1990.
    Gal būt yra kažkoks būdas atrūšiuoti lojalius Lietuvai lenkus ir su jais kalbėtis, juos palaikyti.
    Su kitais . Deja.
    O ką siūlytumėt prancūzams daryti su musulmonais. Atrodo, kad vaistų nėra?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Padės padės – kiekvienas gydytojas žino, kad jei ligą apleisti, tai ji ne tik organizmą susargdins, bet gali ir numarinti.

      Atsakyti
  6. Vaidilaitė says:
    12 metų ago

    Nesamonė!!!!!!!!!! Laukti dar 10 metų???? Turėjome visą 20-imt, bet kažkodėl iki šiol nieko doro tuo klausimu padaryta nebuvo. Ir argi ne juokas pro ašaras-LIETUVOS piliečiai, lietuviakalbiai ir neturi galimybės Vilnijoje lankyti lietuviškų vaikų darželių ir mokyklų, nes atseit vietų nebeliko? Tai kiek dar reiks laukti, kol pagaliau bus įvesta tvarka?
    Ir kas čia per nesąmonė pritarti, kad lietuviai turi integruotis Vilniaus krašte-savanoriškas nutautėjimas?????????? Kas darosi Lietuvoje? Lietuviai berods ir triukšmauja, bet nieko nepasiekia. Pažiūrėkit į brolius latvius-tylūs, o valstybinės kalbos pradėjo mokinti jau gerokai anksčiau, dar būnant Latvijos prezidentei Vairai Vikei-Freibergai.

    Atsakyti
  7. anžela says:
    12 metų ago

    Ir atsakykite man mielieji lietuviai, ką tokio blogo padarė jums čia gyvenantys lenkai? Gyvenkite sau ir neišgalvokite nesąmonių. Man niekas netrugdo, kaip sau noriu taip ir gyvenu. Nei man ką padarė lenkas, rusas, žydas ar dar kas…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Man, pvz., nors turiu giminaičių, kurių tam tikra kilmės dalis yra lenkiška, padarė: mano tie giminaičiai gyvenime nėra net pagalvoje, kad jie, Lietuvoje gimę, augę ir čia, duok dieve, ir numirsiantys, kada nors būtų save pavadinę lenkais.
      Jie net per tv dainuoja, kad jie – lietuviai (jei reikės galiu duoti nuorodą youtube), kviečia lietuvius vienytis ir t.t..
      Taip, kad Lietuvoje (kaip ir kitose šalyse) turi būti viena tvarka – lietuviška (juk nemanote, kad jei mes, sakykim, panorėtumėmė kokioje nors Lenkijoje įvedinėti savą, lietuvišką, tvarką – tai ten tai kas leistų? Arba Rusijoje, arba JAV? Nieko panašaus ten nėra – ten moment visi lietuviukai patenka į anglų, pvz., mokyklas ir tampa, iš esmės, integruota anglakalbių, jei JAV, dalimi. Taškas – jokio lietuviškumo nebelieka).
      Todėl nereikia Lietuvai auginti žmonių kitoms valstybėms (=gegužiukų): gimei Lietuvoje, gyveni Lietuvoje, tai būk lietuviu (bent jau piliečiu, o kaip tu namuose kalbėsi, tai koks kieno reikalas ir kam tai įdomu turėtų būti? Kad ir esperanto kalba: urso kaj hundo estas bestoj – meška ir šuo yra žvėrys 🙂 ).

      Atsakyti
  8. Arvydas Damijonaitis says:
    12 metų ago

    Arvydas Damijonaitis
    1.Okupantus rusus ir okupantus lenkus vienija politika ignoruoti tarptautinę teisę,įzuoliuti Lietuvą tarptautinių arbitražų erdvėje;2.Okupantai visuomet turi savo parankinius provokatorius,kurie okupacinius padarinius primeta Lietuvos pusei.Tomaševskiai yra tokių provokatorių pavyzdžiai;3.Dėl sostinės Vilniaus lenkiškos okupacijos,dėl akivaizdžių genocidinių nusikaltimų požymių Lietuvos pusė gali kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl lenkiškos okupacijos padarinių .Lygiavos principas yra neadekvatus,nes lietuviai neokupavo Varšuvos,nenaikino lenkų;4.Rusija niekšiškai išnaudoja Vilniaus lenkišką okupaciją,kaip priemonę “SKALDYK IR VALDYK”,stato atomines elektrines Lietuvos pasienyje;5.Lietuva ir Lenkija galėtų vieningai pareikšti savo VETO atominiams Rusijos-Baltarusijos žaidimams; 6.Lietuviai,čečėnų pavyzdžiu ,gali tapti “teroristais”,nes ir Rusija ir Lenkija(Vilniaus krašto okupacijos padarinių įtvirtinimas,kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus) brutaliai pažeidžia lietuvių teisę GYVENTI ;

    Atsakyti
  9. Romualdas Zubinas says:
    11 metų ago

    Ne, ponios ir ponai, kalba bus ne apie kaimynų nesutarimus, kurie dažniausiai būna politizuoti ir todėl dažnai net sąmoningai vienos kurios pusės sumazginti į sunkiai “atrišamą” mazgą, bet apie mūsų lietuvių kalbos pranašumą ne tiktai prieš kaimyninių tautų kalbas, bet ir jos gylias šaknis bei jos pasaulinę reikmę.
    Apie ją prieš 200 metų baltų-prūsų genialusis filosofas I. Kantas štai ką buvo pasakęs: “Lietuvių kalbą būtina išsaugoti vien jau todėl, kad tiktai jos pagalba galima bus įminti tautų žemėje kraustymosį priežąstis”.
    Nagrinėjant senųjų kultūrų rašytinius bei žodinius šaltinius pasisekė aptikti informaciją, kuri liudija, kad lietuvių kalbai jau virš 50 000 metų! Išsamiau apie tai skaitykite knygoje “Per praeitį į ateitį”.
    Kuri kita tauta bei kultūra gali pasigirti savo kalba, kurios šaknys aptinkamos daugelyje seniausiųjų kutūrų?!
    Pavyzdžiui:
    – keltų kultūros pavadinimas kilęs nuo lietuviškojo žodžio – keltis;
    – galų kultūros pavadinimas taip pat kilęs nuo liet. žodžio- galas (daėjo iki žemės galo);
    – karaliai vakaruose buvo vadinami Henrikais ( nuo liet.- genties rikis-tvarkytojas);
    – Skandinavijoje daugelio pavardės kilo nuo liet. “rikio sūnus”- Riksonas, nuo “laivo rikio sūnus”- Laivriksonas ir t.t.
    – Senovės Graikijoje gerasis (herojus) Tęsėjas tęsė savo tėvo Poseidono jūroje pradėtus juodus darbus sausumoje ir simbolizavo cunamį. (Apie visą tai galima paskaityti knygoje “Perkūnas”.
    – Senovės Egipte šventikai vilkėjo tiktai lininio audinio apsiaustus ir tarp kitų dievų garbino dievą Liną;
    – I-jo t. pr.m.e. pirmoje pusėje Arabų pusiasalyje viešpatavo “karalius” Saliamonas, kuris simbolizavo dieviškųjų metų Saulės ir Mėnulio dvivaldystės laikotarpį…
    – Pabaigai paminėsių senovės Indijos šaltiniuose aptiktą dievą Pradžiapatį (Pradžapatį), nuo kurio šaknies yra kilęs Indijos radžų-karalių bendrinis vardas. Tuose pat šaltiniuose aptinkama dievų chronologija, pagal kurią galima nustatyti, kad d. Pradžiapatis yra seniausias pasaulio šaltiniuose minimas dievas. O tai, kad jis žemėje simbolizuoja pačią mąstančio (homo-sapiens) žmogaus kultūrinio gyvenimo pradžią, lietuviui aiškinti nereikia- Pradžiapatis yra pati pradžia!

    Atsakyti
  10. Valdas Banaitis says:
    5 metai ago

    Politikai visai neatsižvelgia į mokinių, ypač pradinukų sunkumus, o mokytojai jų nesupranta. Gimtakalbiam lietuviukui penkiskart lengviau išmokti lenkiškai (ir rusiškai) nei gimtakalbiam nelietuviukui (rusiukui ar lenkiukui) lietuviškai. Todėl Seinų krašte visi lietuviai moka LENKIŠKAI, o Vilniaus krašte visi kitakalbiai moka RUSIŠKAI. Mano aptarnaujamo Šalčininkų rajono laikraštis 80% tiražu buvo rusų kalba.
    Prieš 25 metus Švietimo ministerija liovėsi vykdyti Atgimimo veikėjų suformuluotą Lietuvos švietimo koncepciją ir iki šiol neparūpina kitakalbių mokyklų bibliotekoms adaptuotų skaitinių su tarimo turėklais. Vienintelė priemonė buvo “Šviesos” išleisti 1978 skaitiniai ketvirtokams lietuviams “В детские годы” (serija “Mokinio biblioteka”, bet ta serija tuo ir pasibaigė, o po 20 metų, kai mokytojai rusistai persikvalifikavo anglistais, neatgijo. Rusų ir lenkų kalbos padargai ir ausys skiria tik 9 kirčiuojamus balsius, o lietuviams turi 60, o raidžių jiems tik 12, o raštas neparodo, kaip atpažinti ir ištarti. ištarti.
    Pietryčių lLietuvos rezervate 70% kitakalbiukų iki 7 metų negirdėję savo aplinkoje lietuvių kalbos, mokykloje verčiami mokyits kurčnebyliškai – iš vadovėlių ir pratybų skirtų gimtakalbiams. “Lietuvių kalbos pradinio ugdymo BENDROJI programa ” ugdo tų vaikų neapykantą kalbai. Suaugusių lietuvių neapykantą lenkų kalbai pats mačiau…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Gal pravers mano komentaras po str. „Kas svarbiausia Lietuvos lenkams”?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

2023 03 31
ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

2023 03 30
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

2023 03 27
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

2023 03 31
Ungurys | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prasideda vajus „Saugom ungurį“

2023 03 31
sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

27-ios šalys sutarė dėl Ukrainos atstatymo

2023 03 31
Namų šildymas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Kauno gyventojai už šildymą mokės mažiausiai

2023 03 31
„Ką pasėsi... 2023“ | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasarį skelbia paroda „Ką pasėsi… 2023“

2023 03 31
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Smulkiajam ir vidutiniam verslui – 3,8 mln. eurų

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • sunaikino apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Laumėnų kaimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Apopleksija apie Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis
  • jo apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Skaitome Gedimino laišką: Vilnius prieš 700 metų
  • Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai
  • Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai
  • Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

by daiva
2023 03 31
0
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Nacionalinis susivienijimas paskelbė pareiškimą, kuriame remdamasis Lietuvių kalbos instituto oficialiomis išvadomis reikalauja atmesti šiuo metu valdančiųjų Seime registruotą Valstybinės kalbos...

Skaityti toliau

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

by Kristina Aleknaitė
2023 03 30
0
ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.

Aukštosios mokyklos ir mokslo institutai užsieniečiams ir užsienio lietuviams rengia lituanistikos studijas, kurias finansuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Susidomėjusieji...

Skaityti toliau

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
5
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Daugelį metų Seime bandyta priimti Konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą, kuris iš tiesų saugotų valstybinę kalbą, plėstų jos vartojimą ir įtvirtintų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • sunaikino apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Laumėnų kaimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Apopleksija apie Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis
  • jo apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Bernardas Aleknavičius | asmeninė nuotr.

B.Aleknavičius. Tvirtovė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai