Žymos archyvas: tautinė valstybė

A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai? (87)

1987 m. rugpjūčio 23-ioji. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje Lietuvos patriotai pirmą kartą viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių laisvę | Archyvinė nuotr.

Molotovo-Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

L.V. Medelis. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė (3)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Plona knygelė su dviejų barzdotų vyrų bareljefo vaizdu raudoname viršelyje.  Išleista Vilniuje 1974 metais milžinišku, lyginant su mūsų dienomis,  20 000 egzempliorių tiražu. „Ši nedidelė knygutė verta ištisų tomų: jos dvasia lig šiol gyvena ir jos įkvėptas žengia į priekį visas organizuotas ir kovojantis civilizuoto pasaulio proletariatas“.  Tokiais viso „civilizuoto pasaulio proletariato“ vado V. Lenino žodžiais brošiūra pristatoma anotacijoje. Antikvariate atsidūrusi knygelė kažkada priklausė Vilniaus 40-os vidurinės mokyklos bibliotekai ir, sprendžiant iš pabraukymų pieštuku ir parkeriu, buvo intensyviai (žinia, privalomai) studijuojama. Tai K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestas“. Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

Patriotinės organizacijos siūlo deramai įamžinti Lietuvos Prezidento A. Smetonos atminimą (40)

Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą | archyvinė nuotr.

Jau gegužės 11 d.  Seimo rūmuose buvo paminėtos gruodžio 17 d. gimusio Lietuvos Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Seimo galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Gegužės 14 d. Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento K. Griniaus metais. 

Gruodžio 15 d. Seimas antrą kartą iškilmingu minėjimu pagerbė K. Griniaus 150-asias gimimo metines. Liberaliosios demokratijos šalininkų skatinami minėjimo renginiai vyko bibliotekose, mokyklose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje (24)

Alkas.lt koliažas

Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.

Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tauta ir ideologija (33)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmas – tautiškumu grindžiama politinė ideologija ir jos atstovai – nacionalistai, lietuviškai – tautininkai dažnai susiduria su minties, būties ir veiklos dilemomis. Juo labiau gilinamės į žmogų ir jo pasaulį, juo daugiau klausimų, į kuriuos tenka atsakyti.

Nacionalizmas kaip ideologija labiau, nei bet kuri kita ideologija, iškelia tautą. O tam tikru lygmeniu ir vienintelis ją iškelia. Bet tautinė ideologija loginiu ir moraliniu požiūriu yra dvilypė – joje glūdi tautiškumas ir ideologiškumas. Natūralu, jei lietuviui liberalui vokietis liberalas – artimesnis už lietuvį socialistą. O štai tautininkas atsiduria kryžkelėje. Skaityti toliau

„Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.) (audio) (7)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tryliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša kalba apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.).

„Tautinių valstybių kūrimosi procesas palietė ne tik Pirėnus, ne tik Vakarų Europą, bet buvo identiškas ir sinchroniškas mūsų (aisčių) gentyse. Aisčiai niekada nebuvo „uždara erdvė“. Juk daugelį dalykų mes išmokome, ir iš mūsų išmoko,“ – sako E. Jovaiša. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia į pašnekesį „Tautinė valstybė. Kuriame ar griauname?“ (4)

dr. Audrius Rudys | penki.lt nuotr.

Birželio m. 17 d. 18 val. Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje (Laisvės al. 96) vyks viešas pašnekesys skirtas okupacijos, trėmimų pradžios, 1941-ųjų metų birželio sukilimo sukakties paminėjimui „Tautinė valstybė. Kuriame ar griauname?“

Ši pašnekesį rengia Tautininkų Sąjungos (TS) Kauno skyriaus nariai. Pašnekesyje dalyvaus TS pirmininkas signataras, ekonomistas dr. Audrius Rudys, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė.
Skaityti toliau

A. Jokubaitis: Susiduriame su pavojumi, kad Lietuva gali išnykti kaip politinis subjektas (7)

Prof. Alvydas Jokubaitis | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

– Kartu su Raimundu Lopata esate parašęs knygą „Lietuva kaip problema“. Savo kasdienybėje girdime daug kalbų apie įvairias problemas – socialines, ekonomines, teisines, politines , tačiau jūs tarsi pakylate virš visų šių kasdienybės problemų ir kaip pagrindinę problemą įvardijate pačią Lietuvą. Kas leidžia teigti, kad šiandien jau ne kažkoks konkretus teisinis, ekonominis, socialinis ar politinis klausimas, o pati Lietuva tapo svarbiausia mūsų problema?

– Man atrodo, kad šiandien, kai į viską žvelgiame plačiau, esminė problema yra ta, jog gali Skaityti toliau

V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija (73)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 metais modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990 metais jos nepriklausomybę atkūrusi lietuvių tauta netrukus ir Konstitucijoje įtvirtino, kad valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai.

Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos kaip modernios tautinės valstybės interesą – valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą. Vienodai būtina, tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Skaityti toliau

Danijilas Konstantinovas: Putino Rusijoje tautiškumas – uždraustas (0)

Danijilas-Konstantinovas-asmenine-nuotr

Danijilas Konstantinovas – rusų tautininkas, disidentas, gavęs prieglobstį Lietuvoje. Tėvynėje jam už tautinę politinę veiklą sukurpta kriminalinė byla, inkriminuota žmogžudystė. Nors teisme išsiaiškinta, kad priskiriamos žmogžudystės metu jis dalyvavo mamos gimtadienyje, valdžia, paleidusi jį iš kalėjimo, pareikalavo skubiai palikti šalį.

Akivaizdu, kad Vladimiro Putino režimas su disidentais „tvarkosi“ efektyviau, nei Adolfas Hitleris ar Josifas Stalinas, kur politiniai disidentai buvo disidentai ir tokių pačių gerbiami. Čia siekiama disidentus sudoroti ne tik politiškai, bet ir moraliai, užtraukiant visuomenės pasmerkimą, apskelbiant juos žmogžudžiais, pedofilais ar kitokiais nusikaltėliais. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos? (228)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai blaškantis geopolitinių, ideologinių, kultūrinių ir socialinių audrų sūkuriuose kyla klausimas – ar lietuviai taps save teigiančia tauta, ar galutinai ištirps, tapdami statybine medžiaga svetimiems projektams? Tautininkams, teigiantiems tautą ir tautinę valstybę, natūraliai kyla klausimas, dar dažniau užduodamas iš šalies: su kuo ir prieš ką? Norint, kad Lietuva išliktų ir skleistųsi pasaulyje, pirmiausiai reikia jėgos, kuri įtvirtintų Lietuvą pačioje Lietuvoje.

Šiuo metu mūsų šalyje galima suskaičiuoti daugybę judėjimų, organizacijų ir partijų, Skaityti toliau

O. Hamilton. „Padėtis Lenkijoje“ – naujajame Europos atpirkimo ožyje (4)

Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Šilardo / MTI nuotr.

Kai kuri nors Europos Sąjungos šalis išsirenka tautišką ar euroskeptišką vyriausybę, Europos Parlamentas ragina nedelsiant ištirti „padėtį“ toje šalyje. Pavyzdžiui, kai 2010 metais Vengrijos Ministru Pirmininku tapo Viktoras Orbanas, Europos Parlamentas surengė diskusiją dėl „padėties Vengrijoje“. Orbano partija Fidesz* žinoma kaip konservatyvi ir ginanti tautinį suverenumą. Kai Orbanas demokratiškai, dviejų trečdalių dauguma buvo išrinktas į Vengrijos Parlamentą**, jis gavo įgaliojimus reformuoti valstybės institucijas, kurios komunistams valdant buvo pasidariusios korumpuotos ir inertiškos. Kai jis ėmėsi šiuos lūkesčius įgyvendinti, Europos Parlamento buvo apkaltintas siekiąs diktatūros ir todėl priešus teisėsaugos institucijose keičiąs draugais. Parengtoje Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias? (23)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Naujųjų protestantų pamokos

Amerikiečių pastorius ir apologetas Timotis Keleris (Timothy Keller) knygoje „Už ir prieš Dievą“ kelia svarbų klausimą. Jo kelyje „Karščiausiai už socialinį teisingumą pasisakantys žmonės buvo moraliniai reliatyvistai, o dorajai moralei, atrodo, nėmaž nerūpėjo visame pasaulyje tarpstanti priespauda“. Linkdamas į pirmąjį kelią, mąstytojas natūraliai priėjo klausimą: „Jei moralė reliatyvi, ar to paties negalima pasakyti ir apie socialinį teisingumą?“

Nors šis autorius pirmiausiai kalba apie JAV dešinę ir kairę, jo įvardijama takoskyra aktuali visai šiuolaikinių Vakarų politinei sistemai. Skaityti toliau

Spalvingas Lietuvos tautinių mažumų paveikslas (0)

Tautines-mazumos-Lietuvoje-2Aivaras Stepukonis (sudarytojas), Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 278, ISBN 978-9955-868-68-2.

Šioje mokslinės knygos Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys apžvalgoje glaustai apibūdinsiu idėjines leidinio ištakas, sudarymo logiką, pagrindines temas bei vyraujančias sąvokas. Įvardysiu ir tyrimo objektus, kurių ėmėsi knygos bendraautoriai, į tautines mažumas Lietuvoje pažvelgę kiekvienas savaip – kas kultūrologo, kas istoriografo, kas etnologo, sociologo, filosofo, ar net teisėtyrininko akimis. Skaityti toliau

Knygų mugėje – vertingi susitikimai su autoriais ir svarbiausios leidinių premjeros (0)

lt.facebook.com_vilniausknygumuge.lt

Vasario pabaigoje Vilniuje vyksianti svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse netrukus pristatys dar platesnę kultūrinę programą, kurioje vėl žada daug įspūdingų, ilgai lauktų susitikimų su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais. Su skaitytojais bendraus keliasdešimt užsienio rašytojų, trumpam į Lietuvą sugrįš svetur kuriantys autoriai. Leidėjai kvies į naujausių knygų premjeras ir jų aptarimus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas (2)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Straipsnis skiriamas 1905 m. gruodžio 4–5 d. suburto Didžiojo Vilniaus Seimo 109-osioms metinėms.

1874 m. rugpjūčio 10 d. gimęs Antanas Smetona jau mokykloje išsiskyrė tautiškumu ir lyderio bruožais. Skaitė ir platino uždraustą lietuvišką spaudą, atstovavo moksleiviams konfliktuose su valdžia. Baigęs Peterburgo universitetą įgijo teisininko specialybę. Dirbo advokatūroje, po to – Žemės banke [1]. Skaityti toliau

K. Juraitis. Kreipimasis į Vytautą Juozapaitį ir jo partijos kolegas (29)

Kazimieras Juraitis | sauksmas.lt nuotr

Pastaruoju metu itin išryškėjo tendencija Lietuvos valstybingumo likučius šluoti kaip sniego valytuvu – buldozeriu. Kai prieš metus ar pusantrų Rumpėjas (Rumpey) pareiškė, jog Europos Sąjungoje sąvoka „tautinė valstybė“ – atgyvena, daugelis iš mūsų pasipiktino: kaip gali būti, kad tokio aukšto rango politikas nusišneka? Niekam iš eilinių piliečių nė į galvą neatėjo, kad tai – ne nusišnekėjimas, o gryniausia tiesa. Tautinė valstybė Europos Sąjungoje – nepageidaujamas reiškinys. Kol mes į lito keitimą euru žiūrėjome techniniu požiūriu – tai išties gal eurą ir racionaliau naudoti kaip valiutą, Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Lenkijos veiksnys (8)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Lenkijos valstybė egzistuoja jau daugiau kaip vienuolika amžių. Tokioje ilgoje istorijoje telpa ir galybės bei sėkmės viršūnės, ir silpnumo bei nuosmukio slėniai, ir net nebūties duobės. Bet tiek stiprybės, tiek valstybės sunykimo metais lenkai buvo valstybininkų tauta. Ypač tai rodo jų sugebėjimas valstybiškai mąstyti net tada, kai Lenkijos valstybės nėra – du 19-ojo amžiaus sukilimai, „Armija Krajova“ veikla II pasaulinio karo metais. Ir visais laikais buvo tiesioginis ryšys tarp Lenkijos valstybės ir lenkų tautos: tauta mąsto valstybiškai, valstybė elgiasi nacionalistiškai. Skaityti toliau

J. Panka. Tautininko atsakymas „pankistui“ Jovaišui (12)

Julius Panka | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Medikai sako, kad kai suaugęs, sveikas žmogus balsu diskutuoja pats su savimi, jam kuo skubiau reiktų pasitikrinti sveikatą.

Tačiau labai įdomu, ką medikai pasakytų apie žmogų, kuris diskutuoja pats su savimi viešojoje erdvėje, internetiniame portale. Turiu omenyje poną Karolį Jovaišą, kuris per paskutinius porą mėnesių jau tris straipsnius skyrė juodinti tautininkus ir mano kuklią personą.

Po jo pirmojo „straipsnio“ (Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!) Skaityti toliau

Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą (0)

Dž. O'Sulivanas | institute.sk nuotr.

Nesiliaujanti „antifašistinė“ Maskvos propaganda, nepagrįsti pareiškimai apie išpuolius prieš rusus Ukrainoje, rusakalbių kurstymas Rytų Ukrainoje, rusų pajėgos be skiriamųjų ženklų, užimančios valstybės administracijos pastatus Kryme, surežisuotas neteisėtas plebiscitas jame ir tuomet aneksija, prezidento Vladimiro Putino patikinimai, kad jis neturi tolimesnių ketinimų užimti teritorijas Europoje (nors gindamas etninius rusus, gali būti priverstas įsikišti kitur) – taip, visa tai kelia nerimą ir primena ketvirtąjį dešimtmetį.

Argi ne ten veda nacionalizmas – į fašizmą ir karą? Skaityti toliau

V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva (15)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Moderni tautinė valstybė

Lietuva yra moderni tautinė valstybė. Valstybė, sukurta ir atkurta niekieno kito, o nacionalistų, remiantis tautiniu idealu ir visuotinai pripažinta tautų apsisprendimo teise. Nėra kito principo, legitimuojančio Lietuvą, pagrindžiančio mūsų valstybės teisę būti pasaulio žemėlapyje. Nėra vien asmens apsisprendimo teisės, priešingai, šią ir visas kitas jo teises užtikrina ir saugo tautos steigiama valstybė.

Lietuva yra moderni valstybė ir tai rodo ne kokią Lietuvos ūkio ir mąstymo pažangą, o būtent minėtą tautinio suverenumo principą. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama (7)

Laurynas Kasčiūnas

Lietuvoje tampa madinga diskusijas apie tautinę valstybę pradėti ar pabaigti klausimu, ar vis dar norime kurti praeito amžiaus pradžioje gyvavusią uždarą etninę valstybę? Tai kartais netgi primena sovietmetį, kai bolševikai kūrė mitą apie atsilikusią, provincialią, fašistinę tarpukario Lietuvą.

O juk kalbame apie Lietuvą, kurioje šalia išplėtotos nacionalinės idėjos ir etninės tautos virsmo į politinę tautą buvo atrasta ir įtvirtinta lietuvių ir kitų tautinių bendruomenių santykių darna, kurios, žvelgiant į šiandieninį LLRA bujojimą, pasigendame net ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas (13)

Tautinis jaunimas | V.Strikaitytės nuotr.

2. Tautiškumas ir valstybingumas

Tautininkystė teigia ne tik tautą. Ji teigia tautinę valstybę. Čia galima tam tikra įtampa – tarp tautos ir valstybės, tarp jų idealų, modelių ir prioritetų.

Vladas Pūtvis-Putvinskis teigė, jog valstybė visada buvo ir bus įvairių tautų bendrabutis. Entonis Smitas (Anthony Smith) skiria tautą-valstybę ir tautinę valstybę. Tauta-valstybė šiandien galima tik totalitarinėmis sąlygomis – apie tokią valstybę tam tikru tarpsniu svajojo žymiausias lietuvių filosofas Antanas Maceina. Antanas Smetona ir smetoniniai tautininkai šiuo klausimu taip pat laikėsi vidurio kelio: Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Tautinės valstybės nesėkmės priežastys (12)

Prof. dr. Alvydas Jokubaitis | feisbuko profilio nuotr.

Pranešimas perskaitytas Vilniaus universiteto TSPMI ir Lietuvos Politologų asociacijos metinėje konferencijoje 2013 11 22 d.

Prancūzų politikos filosofas Pjeras Mano (Pierre Manent) mano, kad savo atsiradimo momentu tautinė valstybė buvo geriausias įrankis demokratijai kurti, bet šiandien ji suvokiama kaip kliūtis. Jo nuomone, naudingo įrankio virtimo kliūtimi dialektikos negali išvengti jokia politinio gyvenimo forma: „tai, kas mums leidžia pasiekti tikslą tuo pačiu metu yra tuo, kas trukdo to paties tikslo siekiui ir net nukreipia priešinga kryptimi“. Skaityti toliau

L.Šopauskas. Sofistika? (11)

Darius Kuolys | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Retorinė Pauliaus Stonio „politologinės analizės“ analizė

Tiesos.lt redakcija sveikina savo skaitytojus ir akademinį jaunimą su Rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių diena, Laisvės diena – ir turėdama pedagoginių bei akademinių paskatų skelbia filosofo ir logiko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo dr. Laisvūno Šopausko atliktą retorinę Pauliaus Stonio straipsnio „Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?“ analizę. Tikimės, kad ji bus naudinga ne tik visuomeniškiems piliečiams, bet ir studijuojančiam jaunimui.

Interneto svetainėje propatria.lt rugpjūčio 5 dieną buvo paskelbtas Dariaus Kuolio tekstas Skaityti toliau

P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę? (37)

Paulius Stonis | feisbuko nuotr.

Skelbdami šį tekstą toliau siekiame skatinti principingas diskusijas pilietinės visuomenės, tautos ir valstybės santykio klausimais. Esame įsitikinę, kad tokios diskusijos yra būtinos, nes grindžiamas tikru pasitikėjimu bendradarbiavimas galimas tik tarp savo vertybines nuostatas ir veiklos principus bei tikslus gebančių ir pasiryžusių aiškiai formuluoti ir atvirai juos įvardyti pilietinių darinių. Sutelkti tautiškai ir valstybiškai orientuotas jėgas niekada nepavyks, jei bus vengiama atviros ir sąžiningos diskusijos, kurios metu išaiškėtų konkretūs pasaulėžiūrinių ir vertybinių nuostatų skirtumai, trukdantys sutelktai veikti. Pateikiamą tekstą reikia suprasti kaip D. Kuolio straipsnyje išsakytų argumentų, Skaityti toliau