Kinijoje įsibėgėja korovaviruso protrūkis, o tiksliau jau pilnavertė epidemija. Klausimų daug, o ir pati šalis nepasižymi atvirumu. Versijos iš kur jis kilo taip pat yra įvairios.
Be to internete ir net medijose plinta visiškai ekstravagantiškos versijos tarp kurių ir eilinis „farmacininkų sąmokslas“ ir net „biologinio ginklo prieš Kiniją“ panaudojimas.
Šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje pakalbėkime būtent apie visą tai… Skaityti toliau
Prastai vėdinamos patalpos, žmonių sausakimšos patalpos – švenčių laikotarpis visuomet pilnas dirgiklių, galinčių priversti nenoromis atsigulti į ligos patalą. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad teisingas rankų plovimas gali padėti išvengti gausybės aplinkoje tvyrančių infekcijų šaltinių.
„Per didžiausias metų šventes iš tiesų nemažai laiko skiriame artimųjų lankymui, dalyvaujame įvairiuose žmonių susibūrimuose, visur skubame, lekiame ir nieko nespėjame. Tai puikios sąlygos virusams ir baciloms tarpti. Dėl gausiai nukrautų šventinių stalų pamirštame imunitetą stiprinti maisto papildais ar vitaminais, o tuo labiau nešioti medicinines apsaugines kaukes. Skaityti toliau
Lapkričio mėnesį šalyje užregistruoti 199 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų iš jų kas ketvirtas – dėl ūmių kvėpavimo takų ligų. Tai dešimtadaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir mažiau nei spalio mėnesį.
„Sodros“ duomenimis, lapkričio mėnesį dėl ūmių kvėpavimo takų ligų išduota 36,2 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o šeimos narių slaugai – dar 16,7 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Dėl gripo išduota apie 250 pažymėjimų. Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius šiek tiek ūgtelėjo tik paskutinę lapkričio savaitę. Skaityti toliau
Termometro stulpeliui svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad nulinė oro temperatūra yra puiki terpė ligų sukėlėjams plisti. Į kovą su virusais ir bakterijomis pasitelkiant įvairias imuninės sistemos apsaugos ir grūdinimosi priemones, svarbiausia neprisidaryti sau dar daugiau žalos.
„Mieguistumas, nuovargis, sumažėjęs aktyvumas, depresyvi nuotaika, žemas kraujospūdis, galvos ar sąnarių skausmas, peršalimo ligos yra dažniausi sveikatos sutrikimai, kuriais skundžiasi Lietuvos gyventojai šaltuoju metų laiku. Į abi puses svyruojanti temperatūra yra pati žalingiausia imuninei sistemai, nes normaliam žmogaus organizmui reikia maždaug 1-2 dienų, kad prisitaikytų prie kintančių oro sąlygų, o Skaityti toliau
Vadovaudamiesi daugelio metų patirtimi vaistininkai perspėja, kad gripas Lietuvą gali pasiekti artimiausiu metu – šią arba per ateinančias dvi savaites. Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ pradeda vajų „Drauge prieš gripą“, kuria kviečia užsikrėsti ne gripu, o gerais įpročiais. Patariama rūpintis savijauta, gerbti aplinkinius, o pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, elgtis bendruomeniškai ir drauge užtikrinti, kad virusas neplistų.
Vaistininkai pataria, kad per gripo epidemiją reikia skirti papildomo dėmesio savo sveikatai: ne tik dažniau plauti rankas, vengti masinių susibūrimų vietų, bet ir skiepytis. Ingrida Damulienė sako, kad imantis šio vajaus nuo gripo pakviesti pasiskiepyti visi bendrovėje dirbantys vaistininkai, biuro darbuotojai, tai galėjo padaryti ir šalies pradinių klasių mokytojai. Skaityti toliau
Dar kelios savaitės ir visus jau po truputį užklups šventinio maratono banga. Pasiruošimas Kalėdoms ir Naujiems metams vieniems tampa malonumu, kitiems dideliu iššūkiu ir galvos skausmu. Kylantis nerimas ir įkyrios mintys tampa nemigos priežastimi. Apie tinkamą miego higieną ir patarimus kaip kokybiškai išsimiegoti kalba BENU vaistininkė Inga Norkienė ir psichologė, psichoterapeutė Jūratė Tilvikienė.
Nuolatinis skubėjimas, noras būti visur ir visada neretai kelia stresą. Pasekmė – miego sutrikimas – nemiga. Sergantiems nemiga yra ne tik sunku užmigti ar atsikelti anksti ryte, Skaityti toliau
Siekdama suvienodinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvoje besigydantiems užsienio šalių gyventojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ligoninėms parengė ypatingus patarimus – sudaryti užsienio kalbomis kalbančių medicinos darbuotojų sąrašus, interneto svetainėse skelbti daugiau informacijos anglų kalba ir pan.
Patarimai, parengti bendradarbiaujant su VšĮ „Investuok Lietuvoje“, padės gydymo įstaigoms geriau rengti pagalbą lietuviškai nekalbantiems pacientams. Skaityti toliau
Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamos storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo net 17 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina ir kitus gyventojus nedelsti ir nemokamai pasitikrinti dėl šios klastingos ligos.
„Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius ligoniams Lietuvos gydymo įstaigose atlikta daugiau nei 165 tūkst. slapto kraujavimo testų. Tai yra 17 tūkst. ligonių kasų Skaityti toliau
Vos atvėsus orams daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis ir kosulys yra vienas dažniausių nemalonių sveikatos negalavimų. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai į kosulį esame linkę žiūrėti pro pirštus nors iš tiesų jis gali signalizuoti apie rimtas lėtines ligas.
„Dažnai į vaistinę užėję žmonės prašo: „duokite man kokių nors vaistų nuo kosulio“ net nesusimąstydami, koks ir dėl kokių priežasčių atsiradęs kosulys juos kamuoja. Jeigu savijauta negerėja jau kuris laikas, o kosulys tik intensyvėja, Skaityti toliau
Kiekvieną penktadienį, nuo 8:00-14:30 val., Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje (Eivenių g. 2), vyksta grupiniai užsiėmimai sergantiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu.
Giedrė 1-ojo tipo cukriniu diabetu serga jau 33 metus ir be vaistų savo gyvenimo nebeįsivaizduoja. Tačiau jauna moteris – optimistiška ir sako, kad liga jos gyvenimui netrukdo, o į klausimą, ar ji gali valgyti tortus, tik nusijuokia.
„Supratimas apie diabetą ir gyvenimą su šia liga prieš trisdešimt metų buvo radikaliai kitoks nei dabar. Skaityti toliau
Susirgai – eik pas daktarą. Nori nesusirgti – išsirink išmintingą politiką!
Pagrindinės ankstyvos mirties priežastys mūsų šalyje yra lėtinės širdies ir kraujagyslių ligos (miokardo infarktas, insultas, kt.) bei vėžiniai susirgimai. Graudu, tačiau Europoje mes esame vieni iš lyderių šioje srityje. Apie tai negailestingai kalba Eurostat statistika, kuri pagal galimų išvengti mirčių skaičių, mūsų šaliai priskiria pirmąją vietą (Eurostat Database. htp://dx.doi.ora/10.1787/888933835668). Šiuo metu Lietuvos Nacionaliniame Vėžio institute yra Skaityti toliau
Esame įpratę, kad lengvo peršalimo simptomai yra neišvengiami lietuviško rudens palydovai, vis dėlto ir kosėjimas, ir čiaudėjimas – pavojingi aplinkiniams. Jei kosėjantis žmogus serga, į orą, net 6 metrų spinduliu, pasklinda virusai ir bakterijos, o drauge su jomis ir užkrato „dovanėlė“.
„Viena dažniausiai kosėjančių grupių – vaikai, kurie serga dažniau nei suaugusieji. Būtent todėl kiekvieną rudenį, vaikams grįžtant į mokyklas ir vaikų darželius, svarbu prisiminti, kad „taisyklingo“ kosėjimo ir čiaudėjimo vaikučius reikėtų mokyti nuo mažų dienų“, – pataria šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė. Skaityti toliau
Šiuo metu Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 120 tūkst. žmonių. Tačiau dar bene tiek pat nenutuokia, kad jau turi šiam susirgimui būdingų sveikatos pakitimų. Pasak Svalbono klinikos gydytojos endokrinologės Jelenos Vainikonytės-Krištaponės, kai kurie pacientai bijo cukrinio diabeto diagnozės ir į gydytojus nesikreipia sąmoningai. Tačiau specialistė nuramina, kad baimintis nevertėtų – cukrinį diabetą šiandien galima suvaldyti ir net išvengti kasdienių insulino injekcijų.
Cukrinis diabetas yra lėtinis, progresuojantis medžiagų apykaitos sutrikimas, kuriam Skaityti toliau
Širdies ir kraujagyslių ligoms yra būdingi žinomi požymiai, apie kuriuos sužinoma vis daugiau. Tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir tokie pojūčiai, kurių su širdies ligomis įprastai nesietų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytoja kardiologė Gintarė Bieliauskienė tikina, kad savo kūno siunčiamų ženklų turi klausytis ypač į rizikos grupes patenkantys asmenys, o juos pajutus – nedelsiant kreiptis į specialistus, nes uždelsus gresia negrįžtami širdies raumens pakitimai.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje – viena iš vyraujančių mirties priežasčių, tačiau ne Skaityti toliau
Toks nelaimingas nutikimas kaip neseniai Vokietijoje Baltijos jūroje besimaudžiusios ir užsikrėtusios pavojingomis bakterijomis moters mirtis vis dažniau skatina atkreipti dėmesį į neatsargaus maudymosi įvairiuose vandens telkiniuose keliamus pavojus.
„Ežerai, upės ar jūra karštomis vasaros dienomis daugeliui tampa pagrindiniu traukos tašku. Deja, bet maudynės įvairiuose vandens telkiniuose neretai pasibaigia nelaimėmis – ne tik patirtomis traumomis ar skendimu, bet ir įvairiomis ligomis: odos, akių, ausų, Skaityti toliau
Artėjant rugsėjo 1-ąjai, vienas iš didžiųjų tėvų rūpesčių – suruošti viską, ko atžaloms reikės mokykloje. Tam ne visada užtenka tik sąsiuvinių, pratybų ar naujų drabužių. Neretai tenka dar ir iš naujo įvertinti vaikų kambarį – stalą, kėdę, be to dažnam jau ir išaugtą kuprinę reikia pakeisti nauja. Sveikatos specialistai primena nepamiršti įsivertinti, ar vaikui paruošta aplinka padės jo kasdienei savijautai ir sveikatai. Nes net paprasčiausios klaidos gali grėsti rimtais augančio organizmo sveikatos sutrikimais.
Ergoterapeutė, doc. dr. Aušra Adomavičienė sako, kad bene dažniausios klaidos prasideda Skaityti toliau
Kartais jausti akių skausmą, pastebėti raudonį ar po ilgo įtempto darbo prie kompiuterio vaizdą matyti tarsi per miglą – daugelis turbūt susidūrė su tokiais akių nuovargio simptomais. Ir nors dažniausiai pagalvojame „niekis, praeis“, akis pasaugoti reikėtų.
Kiekvienas dirgiklis veikia akis, o pradėjus silpti regėjimui, regą susigrąžinti natūraliais būdais beveik neįmanoma. Kita vertus, paprasti kasdieniai pratimai gali padėti užkirsti kelią net ir labai rimtoms akių ligoms. Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino tvarką ir nuo šiol pacientams kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP) skyrimas gali būti nuolat pratęsiamas be apsilankymo pas šeimos gydytoją, kol pacientui bus reikalingos MPP.
Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme.
Šie pokyčiai palengvins sąlygas pacientams, kurie turėdami sveikatos sunkumų kas antrą kartą prireikus medicinos pagalbos priemonių turėdavo keliauti pas šeimos gydytoją. Skaityti toliau
Nejaugi gyventi ilgai ir laimingai galima ne tik pasakose? Klaipėdos universiteto lektorė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė žino receptą, kaip tai pasiekti realiame gyvenime, ir juo dalijasi.
– Atminties susilpnėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti – tai senatvės požymiai. Ar jie neišvengiamai būdingi kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui?
– Pažintinių funkcijų prastėjimas yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios priežasčių. Senstant dėl mielinio nervų ląstelių apvalkalo – membranos plonėjimo susilpnėja signalų perdavimas ir slopsta neuronų funkcija: atsiranda užmaršumas, Skaityti toliau
Nepaisant to, jog vasara jau eina link pabaigos ir dauguma augalų yra sužydėję, gausios žiedadulkių koncentracijos, žydint kai kuriems augalams, keliamos problemos žmogaus sveikatai išlieka svarbios.
Žiedadulkių koncentracija ore rugpjūčio mėnesį išauga dėl gausaus kiečių žydėjimo. Pradėję žydėti liepos viduryje, rugpjūtį kiečiai intensyviai žydi visoje šalyje. Žiedadulkės pasižymi aukštu alergeniškumu, o jų koncentracija ore labai didelė. Skaityti toliau
Neramus, nekokybiškas ar per trumpas miegas gali tapti mažesnio darbingumo, apatijos, agresijos protrūkių ar net ligų priežastimi. Tačiau norint įveikti nemigo naktis, tikrai nebūtina griebtis migdomųjų vaistų. Pirmiausia, reikėtų sureguliuoti miego režimą ir laikytis kokybiško miego taisyklių. Šiuo atveju, net poilsis dieną nėra priešas, jei tik jo ne per daug.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad dažniausiai nemigą sukelia nuovargis, pervargimas, stresas arba įkyrios mintys. Skaityti toliau
Skrydis žmogaus sveikatos iš esmės neveikia, tačiau kiekviena rimtesnė liga, o kartais net ir paprasčiausia sloga gali sugadinti atostogas dar net neatvykus į atostogų kurorto viešbutį. Nors įprasta sloga, atrodytų, menka bėda, bet skrendant ji gali sukelti skausmą ar net sutrikdyti klausą. Kaip galime išgelbėti atostogas, o kada skrydį reikia pakeisti apsilankymu pas gydytoją?
Peršalimas – pavojus klausai
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, jog peršalimą pasigavęs žmogus Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai.
Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais. Taip pat vėjaraupių infekcijai būdingas cikliškumas, o tai reiškia, jog kas 2–5 metus kartojasi vėjaraupių sergamumo pakilimai. Skaityti toliau
Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.
Su patyrusia specialiste kalbamasi, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei po kraujo ar kitokių tyrimų jums nustato didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – ne tik infarktas ir insultas, bet ir venų trombozė. Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet per penkis mėnesius (sausio–gegužės) pasiskiepijusių suaugusiųjų (18 m. ir vyresni) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės padaugėjo 44 kartus lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 321 ir 14 125 asmenys. Paskiepytų vaikų (iki 17 m. amžiaus) skaičius taip pat šiemet padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu (26,5 proc.), lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 24 362 ir 17 929 paskiepytų vaikų.
Iš viso, ULAC duomenimis, per penkis šių metų mėnesius, nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį – atitinkamai 38 487 ir 18 250 asmenų. Skaityti toliau
Tarptautinis EUREKA tinklas (eurekanetwork.org) praneša, kad lietuviai su partneriais iš Šveicarijos sukūrė naują ir pranašesnę lazerinę sistemą, kuri padės atlikti pažangiausius tyrimus dėl diabeto ir medžiagų apykaitos (metabolizmo) ligų.
Lietuvos įmonė „Brolis Semiconductors“ ir prestižinis Šveicarijos elektronikos ir mikrotechnologijų centras (CSEM) skelbia, kad jų naujasis lazerinis šaltinis, sukurtas pagal tarptautinės programos EUROSTARS projektą SWIRSENSE, gali padėti mokslininkams kritiškai įvertinti kraujo komponentus, tokius kaip gliukozė, laktatai ir šlapalas neinvaziniu būdu, tai reiškia, kad pacientams nebereikės imti kraujo mėginių, o tyrimai bus atliekami be adatų. Skaityti toliau
Alinant karščiams prakaituojame visi, tačiau kai kuriems tai tampa gyvenimo našta ištisus metus. Itin gausus prakaitavimas, vadinamas hiperhidroze, žmonėms sukelia diskomfortą ir trukdo savimi pasitikėti daugelyje kasdienių situacijų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Edita Naruševičiūtė-Skripkienė sako, kad gausų prakaitavimą lemia įvairios vidinės ir išorinės priežastys, pavyzdžiui, ligos ar net maistas. Jį gydyti galima keičiant gyvenimo būdą, vaistais arba ilgalaikį rezultatą suteikiančiomis botulino toksino injekcijomis. Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) praneša apie antrąjį šiais metais mirties atvejį nuo erkinio encefalito (EE), užregistruotą Vilniaus mieste. Pirmasis mirties nuo erkinio encefalito atvejis liepos pradžioje užregistruotas Šiaulių apskrityje.
Epidemiologiniu tyrimu nustatyta, kad prieš mėnesį ligoniui buvo įsisiurbusi erkė. Vietovė, kurioje erkė galėjo įsisiurbti nežinoma, tačiau, ligonis dažnai lankydavosi Labanoro apylinkėse. Skiepytas nuo erkinio encefalito nebuvo. ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas Skaityti toliau
„Mano gyvenimas pasikeitė, kai man buvo 25 metai, – jaudindamasis prisimena vilnietis Zbignevas Zajančkovskis. – Buvo labai karšta diena, poilsiavome visi mamos sode, maudėmės ten esančioje kūdroje, šokinėjome nuo nedidelio tiltelio. Šokau į vandenį tada daug kartų, tačiau vienas kartas buvo lemtingas – koja slystelėjo, nukritau į vandenį tiesiai ant galvos ir atsimušiau ja į dugną… Lūžo kaklas…“
Pasak jaunuolio, jis iškart po smūgio pajuto, kad atsitiko kažkas baisaus – jis nebejautė savo kūno, nebegalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Pradėjo skęsti, vis grimzdamas gilyn į vandenį. Skaityti toliau
Kraujavimas iš nosies gali atrodyti kaip gan menkas negalavimas, tačiau jis niekada neištinka be priežasties ir dažnai yra kokio nors negalavimo, kartais ir labai rimto, simptomas. Kraujavimo atvejai padažnėja vasarą – tą lemia sausas aplinkos oras, perkaitimas saulėje, tačiau priežastys gali slypėti ir giliau, o kai kuriais atvejais, būtent sureagavus į šį simptomą galima apsaugoti širdį.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova pasakoja sutinkanti nemažai atvejų, kai kraujavimą paskatina infekcinės kvėpavimo takų ligos, kurios pažeidžia nosies gleivinę: Skaityti toliau
