Kai jūsų kūnui trūksta jodo: apie pavojų sveikatai išduoda ne tik šąlančios kojos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net trečdalis žmonijos kenčia dėl jodo trūkumo. Jodo neturinčiose žemėse gyvenantiems lietuviams ypač trūksta šio mikroelemento.

Tačiau dažnas neįsiklauso į kūno siunčiamus ženklus. Sveikatos žinovai siūlo išmokti atpažinti kūno siunčiamus perspėjimus – net ir šąlančios kojos gali pranešti apie jodo stygių ir galimas sunkias ligas.

Sunkūs sveikatos sutrikimai

PSO statistikos duomenys liūdina. Jodo trūkumas daugiau nei 300 milijonų pasaulio gyventojų sukelia skydliaukės ligas, kurios turi įtakos negrįžtamiems sveikatos pakitimams.

Mokslininkai jau nustatė tiesioginį ryšį tarpo jodo trūkumo ir tokių nepagydomų ligų kaip diabetas, širdies ligos ar vėžys.

Kūnui gali būti žalingas net ir nedidelis jodo stygius, apie kurį praneša tokie iš pirmo žvilgsnio nekalti ženklai, kaip padidėjęs svoris, slenkantys plaukai, papilkėjusi oda ar šąlančios kojos.

Dažnai net nesusimąstome, kad šalčio netoleravimas gali būti vienas iš rimtų signalų apie jodo trūkumą ir dėl to sutrikusią skydliaukės hormonų veiklą.

Dėl šio mikroelemento trūkumo neretai kenčia ir žmonių psichinė savijauta. Tačiau sumažėjus darbingumui, padidėjus dirglumui ir nervingumui, retas kuris įtaria kylančią grėsmę savo psichinei ir fizinei sveikatai.

Liūdniausia PSO statistikos dalis ta, kad kas penkta besilaukianti moteris susiduria su jodo trūkumu. Šio, iš pirmo žvilgsnio visiškai nekalto, mikroelemento trūkumas gali turėti skaudžių padarinių vaisiaus vystymuisi, sukelti persileidimą, apsigimimus, protinį atsilikimą.

Jodo stygių paprasta patikrinti

Profilaktiškai bei įtariant požymius, jodo stygių galima patikrinti atlikus paprastą testą namuose. Tereikia suvilgyti vatos gabalėlį jodo odos tirpalu ir patepti jo ant riešo, pilvo ar vidinės šlaunies pusės.

Testo atsakymai priklauso nuo besikeičiančios jodo spalvos. Jei ruda dėmė ant odos išsilaiko ryški bent parą, jūsų kūne jodo sukaupta pakankamai.

Jeigu spalva dingsta greičiau nei po 12–24 valandų, vadinasi, šio mikroelemento trūksta ir verta išsitirti skydliaukės veiklą atlikus kraujo tyrimą.

Kur gauti jodo?

PSO duomenimis, suaugusiam žmogui per parą reikia 150 mikrogramų jodo. Besilaukiančioms ir žindančioms – iki 200, 2–6 metų vaikams – 90 mikrogramų per dieną.

Deja, bet „pakvėpuoti jodo prie jūros“ važiuojantys poilsiautojai gali nusivilti sužinoję, kad kūnas šio mikroelemento per orą gali gauti tik iki 2 proc. reikalingo dienos kiekio.

Didžiausią dalį jodo kūnas įsisavina iš maisto ir vandens. Lietuviams jodo katastrofiškai trūksta dėl to, kad Lietuvos dirvožemyje ir geriamajame vandenyje šio mikroelemento visai nėra.

Pasaulyje jodo trūkumą ir jo sukeltus negalavimus padeda mažinti valgomosios druskos jodavimas. Tačiau joduotą druską vertėtų naudoti baigiant ruošti patiekalą, nes termiškai apdorojant šis mikroelementas greitai skyla.

Bene daugiausia natūralaus jodo turi jūros gėrybės – jūros dumbliai, krevetės, moliuskai, tunas, menkė, lašiša, taip pat kiaušiniai, pieno gaminiai. Kiek mažiau – džiovintos slyvos, lazdynų riešutai, brokoliai, pupelės, špinatai.

Lietuviams, ypač gyvenantiems 100 kilometrų atstumu nuo Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės, vaistinėles buvo patariama papildyti ir kalio jodido tabletėmis.

Šis vaistas yra gyvybiškai svarbus įvykus atominei katastrofai. Branduolinio reaktoriaus avarijos atveju jodo tabletės būtinos apsaugant skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo.

Jodo trūkumas, kaip ir jo perteklius, gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus. Todėl sveikatos žinovai siūlo nenuvertinti šio mikroelemento svarbos ir įsiklausyti į savo kūno perspėjimus.