Kaip atsilaikyti ligų metui prasidėjus: vaistininkė pataria išbandyti kontrastinį dušą

Termometro stulpeliui svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad nulinė oro temperatūra yra puiki terpė ligų sukėlėjams plisti. Į kovą su virusais ir bakterijomis pasitelkiant įvairias imuninės sistemos apsaugos ir grūdinimosi priemones, svarbiausia neprisidaryti sau dar daugiau žalos.

„Mieguistumas, nuovargis, sumažėjęs aktyvumas, depresyvi nuotaika, žemas kraujospūdis, galvos ar sąnarių skausmas, peršalimo ligos yra dažniausi sveikatos sutrikimai, kuriais skundžiasi Lietuvos gyventojai šaltuoju metų laiku. Į abi puses svyruojanti temperatūra yra pati žalingiausia imuninei sistemai, nes normaliam žmogaus organizmui reikia maždaug 1-2 dienų, kad prisitaikytų prie kintančių oro sąlygų, o

neužsigrūdinęs žmogus, susidūręs su šaltesniu oru ar vandeniu nei jo organizmo prisitaikymo galimybės gali susirgti. Kad būtume atsparesni, verta pasitelkti grūdinimąsi, taip pat atstatyti reikiamą vitaminų bei mineralų kiekį organizme“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.

Pradedantiesiems – kontrastinis dušas

Grūdinimasis ne tik stiprina imunitetą, bet ir padeda išvengti kvėpavimo sistemos ligų aktyvindamas T limfocitus, apsaugančius organizmą nuo infekcinių ligų sukėlėjų. Be to, grūdinimasis padidina kūno budrumą, mažina stresą, gerina kraujotaką, padeda greičiau atsistatyti raumenims, kovoti su depresija, net lygina odą ir suteikia plaukams žvilgesio.

Tad maudymasis po šaltu vandeniu ištisus metus yra puiki atgaiva protui ir kūnui. Po šilto dušo kūnas kurį laiką tampa tingus, o šalto vandens terapijos suteikia energijos.

„Siekiant stiprinti imunitetą, nuosekliai grūdintis ar tiesiog dieną pradėti energingai bei žvaliai, reiktų rinktis kontrastinį, dar vadinamąjį Džeimso Bondo rytinį šilto-šalto vandens dušą. Tačiau daug kam vien nuo minties apie šaltą dušą ryte per kūną bėgioja šiurpuliukai, ypač šaltuoju metu. Todėl pradėti grūdintis reiktų nuosekliai ir iš lėto, prieš tai įsitikinus, ar vanduo ne per šaltas – kitaip rizikuojama susirgti. Pradėti grūdintis galima nuo apsitrynimų, apsipylimų šaltu vandeniu. Vėliau jau galima pereiti prie kontrastinio dušo, vėsaus ir ledinio dušo. Po grūdinimosi procedūrų visuomet patariama apsitrinti šiurkščiu rankšluosčiu, kad oda paraustų ir pajaustume šilumą“, – pataria vaistininkė.

Jos teigimu, grūdintis reiktų pradėti nuo kojų pirštų galiukų leidžiant šiltą srovę ir po truputį mažinant temperatūrą.

„Nuoseklaus grūdinimosi patarimais ypač reikėtų vadovautis žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą, kitų rizikų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tuo tarpu esant kūno perkaitimui ar karščiuojant, apskritai reiktų vengti ledinio vandens temperatūrai mušti ir verčiau rinktis vėsius kompresus“, – sako L. Vanagaitė.

Taip pat svarbu ilgai neužsibūti šaltame ore, nepiktnaudžiauti ilgu maudymųsi vandens telkiniuose po pirties. Pradedantiesiems patariama bent jau po pirmojo išėjimo iš pirties neskubėti į eketę, pratinti kūną iš lėto.

Vitaminai ir mineralai: kaip išsirinkti iš gausybės rago

Vanagaitės teigimu, peršalimas ar kvėpavimo takų ligos gali užklupti bet kuriuo metu, todėl verta ne tik grūdinimųsi stiprinti imuninę sistemą, bet ir nepamiršti mineralų bei mikroelementų, įvairios, subalansuotos mitybos.

„Žiemą labai sunku apspręsti, kokius vitaminus, maisto papildus ar vaistažoles ar kokį grūdinimosi būdą pasirinkti, nes šiuo metu viskas atrodo gyvybiškai svarbu. Tačiau vienos stebuklingos tabletės nuo visų ligų niekas dar nesukūrė, o taip pat ne visi vitaminai ir mineralai dera tarpusavyje – jų suderinamumą galima pasitikrinti mūsų vaistinėse įdiegtoje elektroninėje sistemoje. Vienas svarbiausių antioksidantų žmogaus organizmui, ypač dėl kvėpavimo takų sistemos, yra vitaminas C, kuris priklauso vandenyje tirpiems vitaminams, todėl organizmas absorbuoja tik tam tikrą kiekį, o visa kita yra pašalinama. Geriausia rinktis natūralų vitaminą C, vengiant didelių vienkartinių dozių – geriau kiekvieną dieną vartoti mažesnio stiprumo vitaminus“, – sako L. Vanagaitė.

Žiemą, kai žmogui trūksta saulės spindulių, patariama vartoti ir vitaminą D, kurio trūkumas plačiai paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose mažiau saulėtose Europos šalyse. Šis vitaminas yra labai svarbus imuninei sistemai, tai yra statybinė medžiaga kaulų funkcijai, padeda organizmui įsisavinti kalcį.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, šaltuoju metu savo mitybą taip pat reiktų įtraukti įvairių sėklų, riešutų, ypač moliūgo sėklų, tuomet organizmas gauna reikiamą kiekį cinko, kuris irgi svarbus imuninei sistemai. Ežiuolės turintys preparatai taip pat padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą. Juos patartina pradėti vartoti anksčiau, o šaltuoju periodu gerti bent jau 2 mėnesius.