Žymos archyvas: Saturnas

Kosminei „Voyager“ misijai – 40 metų (video) (0)

Voyager1_mokslolietuva.lt

Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.

Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.

Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau

Gegužės danguje prasidės „baltosios“ naktys, patekės didžiausias Mėnulis (video) (0)

Prasidės „baltosios“ naktys | shutterstock.com nuotr.

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

Prasidės „baltosios“ naktys

Giedrais gegužės vakarais virš pietryčių horizonto išsiskiria Saturnas bei kiek dešiniau nuo jo ryškiausia Mergelės žvaigždė Spika. Gerokai aukščiau, tiesiai virš Saturno, švyti ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Šiaurės rytuose Lyros žvaigždyne dominuoja ryškioji Vega; Skaityti toliau

Balandžio danguje Sietynas prišauks pirmąją žalumą, įvyks „mikroskopinis“ Mėnulio užtemimas (video) (2)

Sietynas | NASA nuotr.

Vakarais kulminuos Liūto ir Vėžio žvaigždynai

Giedrais balandžio vakarais aukštokai pietuose, į vasaros Saulės vidudienio aukštį įkopęs, spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Jam iš dešinės glausis blaususis Vėžio žvaigždynas, o dešiniau nuo pastarojo švytės Dvyniai su išsiskiriančiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis. Nuo Dvynių žemyn link vakarų horizonto, abipus Paukščių tako, mirgės iš pavasarinio dangaus besitraukiantys ryškiausi žiemos žvaigždynai: Mažasis ir Didysis šuo su ryškiaisiais Sirijumi ir Prokionu, Šienpjoviai, Jautis su tarpuragėje spindinčia ryškiąja Jupiterio planeta. Skaityti toliau

Kovo dangus: dairykitės kometos, prasidės astronominis pavasaris (video) (0)

AFP/Scanpix / PanSTARRS kometa (2013 03 02 d., Queenstown, New Zealand, Minoru Soneto nuotr.)

Kovo 20 dieną 13 val. 02 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks pavasario lygiadienis. Tuomet visoje Žemės planetoje, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas trumpam susilygins ir bus 12 val. Ši diena šiauriniame Žemės pusrutulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Tai ne viskas. Danguje taip pat dairykitės ir kometos.

Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau telksis virš pietų-pietvakarių horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Skaityti toliau

Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą? (0)

Žybsnis Saulėje | AFP/Scanpix nuotr.

Čeliabinsko apylinkes Rusijoje vasario 15 d. sudrebinęs ir daug žalos pridaręs masyvaus meteorito sprogimas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 akivaizdžiai visiems priminė, kad gyvename kosmose, ir kad jame vykstantys reiškiniai gali turėti ir turi tiesioginę įtaka mūsų gyvenimui.

Jupiteris spindės Jaučio „galvoje“ Skaityti toliau

Sausio danguje: ryškusis Jupiteris, išraiškingi Šienpjoviai ir neprognozuojamas Saulės elgesys (2)

Priešpilnis Mėnulis sausio 21 d. susitinka su Jupiteriu | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Giedrais sausio vakarais į dangų nukreipti žvilgsniai pirmiausia susitiks su ryškiuoju Jupiteriu. Po juo temstant išryškės virš rytų horizonto kopiantys Šienpjoviai (Orionas) ir kiek kairiau nuo jų – Dvynių žvaigždės. Virš Dvynių matysime Vežėją su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Taurą su rausvuoju Aldebaranu ir greta spindinčiu Jupiteriu. Vėliau, apie 19 val., žemiau Dvynių pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs įspūdingasis Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Vis šie ryškiausi žvaigždynai kartu paėmus sudarys didelį daugiakampio arba rato pavidalo žvaigždžių telkinį vadinamą – Didžiuoju žiemos žvaigždžių ratu. Skaityti toliau

Šiąnakt danguje susikryžiuos meteorų strėlės (0)

Ryškus meteoras | Wikimedia Commons nuotr.

Giedrais lapkričio vakarais žvilgsnį trauks rytuose tekantis Tauro žvaigždynas su jame švytinčia stebėtinai ryškia Jupiterio planeta. Tuo tarpu Liūto žvaigždyne beveik visą mėnesį bus leonidų meteoritų srautas. „Krentančios žvaigždės“ suintensyvės naktį iš lapkričio 16 į 17 d.

Temstant viena paskui kitą žiebsis ryškiausios lapkričio žvaigždės: šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne – gelsvoji Kapela; vakaruose link horizonto bekrypstančiame Lyros žvaigždyne – melsvoji Vega; pietvakariuose besileidžiančiame Erelio žvaigždyne – gelsvai baltas Altayras; rytuose, Tauro žvaigždyne tiesiai po Jupiteriu išsiskirs oranžinis Aldebaranas; Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)

Sidabriškieji debesys 2010 06 29 | J.Vaiškūno nuotr.

Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau

Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)

Paukščių Takas. B.Tafreši nuotr.

Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau

Birželio dangus. Baltosios naktys, astronominė vasara ir sidabriškieji debesys (video) (2)

Birželyje Saulė po šiauriniu horizontu leisis labai negiliai, todėl naktys bus trumpos ir šviesios, o dangus nedžiugins žvaigždžių gausa net vidurnaktį. Plika akimi šviesiame danguje bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką bei blyškesnes birželio žvaigždes.

Prasidės „baltosios“ naktys

Dėmesį trauks tik pačios šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne spindės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras, Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau

„Žvaigždėtosios naktys 2012“ sukvietė astronomijos mėgėjus ir profesionalus (nuotraukos, video) (0)

Helloauki.blogspot.com nuotr.

Nuo pat gegužės 11 dienos pavakario į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.

Kaip ir kasmet, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.

„Žvaigždėtosios naktys“ – reta proga pasiklausyti įdomių paskaitų ir gyvai stebėti naktinio dangaus grožybes. Gaila, kad šiemet dangus apsiklojo storais debesų apdarais ir pabėrė gaivaus, pavasariško Skaityti toliau

Gegužę – įspūdinga pilnatis ir kibirkštys danguje (0)

Pilnatis. NASA nuotr.

Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!

Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. Skaityti toliau

Balandžio danguje – Saturno opozicija ir ryškiausia Venera (video) (0)

Saturnas | NASA nuotr..

Balandžio vakarais žiemos žvaigždynai vienas paskui kitą jau leidžiasi už vakarų horizonto: Didysis šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras.

Aukštokai palypėjęs pietuose švyti išraiškingas Liūto žvaigždynas su jame spindinčia  Marso planeta. Kiek dešiniau spingsi blausus Vėžio žvaigždynas, o dar dešiniau – žiba įspūdingi Dvyniai su šviesiomis Kastoro (aukščiau) ir Polukso (žemiau) žvaigždėmis.

Virš pietryčių horizonto teka Mergelės žvaigždynas su ryškumu išsiskiriančiomis Spikos žvaigžde bei Saturno planeta. Kiek kairiau ir aukščiau spindi Jaučiaganis Skaityti toliau

Balandžio mėnesio danguje Jupiterį keičia Saturnas (0)

Saturnas. NASA nuotr.

Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).

O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu. Skaityti toliau

Kovo danguje – nepakartojamas Veneros ir Jupiterio susitikimas (0)

Veneros ir Jupiterio susitikimas

Giedrais kovo vakarais visų dėmesį trauks virš vakarų horizonto dvi viena arti kitos švytinčios ryškios planetos Venera-Vakarinė ir Jupiteris. Ypatingu ryškumu išsiskirianti Venera kasdien artės prie Jupiterio. Arčiausiai vienas kito du ryškiausi kovo dangaus šviesuliai susieis kovo 13 d. ir sudarys nepakartojamą pavasarinio dangaus porą.

Ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais jau atsisveikindamos rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę ir rodys kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dienos ir nakties paliaubos bei sugrįžęs Marsas (0)

Marsas 2003 m. pro Hablo kosm. telesk. | NASA nuotr.

Kovo 20 d. 07 val. 14 min. Lietuvos laiku Saulė kirs dangaus pusiaują ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo to laiko diena aplenks naktį ir ilgės iki pat vasaros saulėgrąžos birželio mėnesį.

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Skaityti toliau

Dangus speiguotą vasarį (0)

Efoto.lt nuotr.

Pirmąjį šių metų mėnesį debesys labai retai kada leido gėrėtis pražystančiu žvaigždėmis dangumi. Tik paskutinėmis dienomis pragiedrėjo ir staigiai atšalo. Vasarį taip pat dažnai pasitaiko speigų, bet su jais ir giedras dangus – langas į Visatą.

Saulė šį mėnesį keliaus Ožiaragio žvaigždynu iki 17 dienos, kol pereis į Vandenį ir ten pasiliks iki mėnesio pabaigos. Dienos sparčiai ilgės ir per vasarį šviesusis paros laikotarpis išsiplės beveik dvejomis valandomis, o 10 valandų ilgio atžymą kirs 19 dieną. Skaityti toliau

Sausį skriesime arčiausiai savo žvaigždės (1)

Vos sutemus naujų metų pirmą mėnesį rytuose tekės Dvyniai ir Orionas (Šienpjoviai). Aukščiau jų –Tauras ir Vežėjas. Grįžulo Ratai tuo metu ritinėsis žemiausiai nusileidę šiaurės kryptimi. Jei norite pamatyti vasaros ryškiausią tandemą, Didįjį Vasaros Trikampį, tai nedelskite, nes jis sparčiai leisis vakaruose. Jau po 21 val. galima dairytis į rytus ir ieškoti Didžiojo Žiemos Trikampio: Didžiojo Šuns ryškiausios žvaigždės Sirijaus, Mažojo Šuns ryškiausiojo Prokiono ir Oriono Betelgeizės, o kairiau jau ir Vėžys su Liūtu stiebsis aukštyn. Skaityti toliau

Gautos naujos Saturno palydovo Titano nuotraukos (0)

„Cassini“ zondas į Žemę atsiuntė naujas Saturno palydovo Titano nuotraukas. Šis palydovas yra įdomus tuo, kad turi pakankamai tankią atmosferą, kuri sudaryta daugiausiai iš azoto (98%) ir metano (1,6%). Paskutinėje nuotraukoje į kadrą papuolė ir kitas žieduotos planetos palydovas Dionė. Skaityti toliau

Planetų paradas, Mėnulio užtemimas ir dar daugiau gruodžio mėnesį (1)

Giedrais gruodžio vakarais apie šeštą valandą vakaro leisis vasaros įsimintiniausių žvaigždžių trijulė, Didysis Vasaros Trikampis: Lyros Vega, Erelio Altayras ir Gulbės Denebas. Po poros valandų rytuose kils žiemiškieji žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Dvyniai. Sulaukus vidurnakčio pakyla Vėžys, Liūtas ir Didysis bei Mažasis Šuo. Tuo pačiu metu aukščiausiai kulminuoja ir Didysis Žiemos Trikampis: Didžiojo Šuns žvaigždyno ir viso dangaus ryškiausia žvaigždė Sirijus, Mažojo Šuns ryškiausias Prokionas ir Oriono Betelgeizė. Skaityti toliau

Kris ne tik lapai, bet ir „žvaigždės“ (0)

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Dažnai šį mėnesį būna debesuota, o pragiedrėjus jau žnaibosi ir žiemiškas šaltukas, bet atsispirti pražydusio žvaigždėmis dangaus kerams yra sunku.

Sutemus dar galime gana aukštai pamatyti Vasaros Didįjį Trikampį: Denebą, Vegą ir Altayrą, bet jis jau sparčiai leidžiasi žemyn į vakarų pusę. Skaityti toliau

Rugpjūčio danguje – žvaigždžių gausa, ryškus Jupiteris ir meteorų strėlės (0)

Perseidai |fooyoh.com nuotr.

Trumpėjant vasaros dienoms ir ilgėjant naktims rugpjūčio dangus tamsės ir vis labiau pildysis ryškiomis žvaigždėmis. Po saulėlydžio tiesiai virš galvos įsižiebs ryškiausia Lyros žvaigždyno žvaigždė – Vega, o virš vakarų horizonto sužibs Jaučiaganio žvaigždynui priklausantis Arktūras. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne švies Kapela. Pietryčiuose aukštai pakilęs spindės Erelis su savo ryškiausia žvaigždė – Altayru. Nuo pastarojo kiek į kairę ir beveik į zenitą iškilusiame Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas. Labiau sutemus jau išryškės ir visą vasarą šviesaus dangaus stelbtas Paukščių takas. Rugpjūčio vakarais jis jau drieksis šiaurės – pietų kryptimi Skaityti toliau

Liepos danguje Jupiteris keis Saturną (0)

Sietynas | Ričardo Balčiūno nuotr.

Sietynas paskelbs antrą vasaros pusę

Liepos vakarais žvaigždėtame danguje išsiskirs Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose ryškiausiai švytės Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Vakaruose žemyn leisis Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose aukštyn kops Kasiopėja. Skaityti toliau

Liepą skriesime toliausiai nuo Saulės (2)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Jupiteris. „Casini“ zondo nuotr.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Pastaroji yra viena iš artimiausių plika akimi matomų žvaigždžių. Jei skrietume šviesos greičiu, tai iki jos ir atgal teužtruktume 50 metų. Altayras dar arčiau – kelionėje į abi puses sugaištume kiek daugiau nei 30 žemiškųjų metų. Kita kalba su Denebu, kelionė su grįžimu užtruktų 6500 metų. Vakarinėje dangaus pusėje rausvai „pražys“ Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Skaityti toliau

Trumpiausios birželio naktys su didžiausiomis planetomis ir užtemusiu Mėnuliu (7)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Pilnas Mėnulio užtemimas

Štai ir sulaukėme kalendorinės vasaros su trumpų naktų mėnesiu birželiu. 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu dienos ims trumpėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė. Šis laikotarpis iki liepos vidurio yra nedėkingas mūsų platumų gyventojams, kurie žvalgosi po žvaigždžių žiedais nusėtą dangų. Gerai matysis tik ryškiausios žvaigždės ir žvaigždynai: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne akį traukiantis Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne švytės Vega, šiaurėje visai palei horizontą slinks Vežėjo Kapela, Skaityti toliau

Gegužės danguje ir toliau vienvaldžiaus Saturnas (0)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Liūtas

Vakarais kulminuos – Liūto žvaigždynas

Giedrais gegužės vakarais vienas pirmųjų pietryčiuose sužibs Saturnas. Spindės jis Mergelės žvaigždyne greta vienos ryškesnių Mergelės žvaigždyno žvaigždžių – Porimos (Mergelės Gama). Šiek tiek dešiniau ir aukščiau Mergelės kulminuos Liūto žvaigždynas. Aplink Liūtą žėrės pasklidusios ryškiausios gegužės vakaro žvaigždės: iš kairės Jaučiaganys su ryškiuoju Arktūru, dešiniau ir kiek žemiau Liūto spindės – blausios Vėžio ir ryškios Dvynių žvaigždės – Poluksas ir Kastoras, o šiauriau nuo jų – Vežėjas su ryškiąja Kapela. Skaityti toliau

Gegužės danguje – „neskęstanti“ planeta ir kometos dulkių „kibirkštys“ (0)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Heraklio kamuolinis spiečius M13

Gegužės mėnuo yra toks pat palankus kaip ir rugpjūtis, kuomet vidutiniškai būna apie 11 giedrų naktų. Tai ilgo stebėjimo (nuo 1958 iki 2008 metų) rezultatas. Duomenys rinkti Molėtų astronominėje observatorijoje ir Vilniuje dviejų garsiųjų astronomų: V.Straižio ir K.Černio. Paaiškėjo, jog Vilniuje giedru dangumi galime gėrėtis tik truputį ilgiau nei 3 mėnesius per metus, nors pasitaikė net 143 giedros naktys 1969 metais. Antirekordas priklauso 1985 metams su 57 naktimis.

Sutemus atsisveikindami sparčiai leisis žiemiški žvaigždynai: Dvyniai, Vėžys ir Liūtas. Skaityti toliau