Žavės žvaigždžių gausa ir ryškis
Giedrais sausio vakarais virš rytų-pietryčių horizonto spindi ryškiausi žiemos žvaigždynai ir 4 planetos: Venera, Saturnas, Marsas Jupiteris. Tuoj po saulėlydžio rytuose kyla Šienpjoviai (Orionas) su ryškiuoju Rigeliu, o šiek tiek kairiau – Dvyniai su išsiskiriančiomis žvaigždėmis Kastoru bei Poluksu ir rausvuoju Marsu.
Virš Dvynių švyti Vežėjas su ryškia Kapelos žvaigžde, o virš Oriono – Tauras su rausvuoju Aldebaranu, garsiuoju Sietynu ir jame įsitaisiusia itin ryškia Jupiterio planeta.
Po iš pietų į pietvakarius slenkančiu įspūdinguoju Pegaso kvadratu blausiame Vandenio žvaigždyne – įspūdingiausias ir ryškiausias sausio dangaus brangakmenis – akinančiai skaisti Venera-Vakarinė ir daug kartų jai šviesiu nusileidžiantis Saturnas. Sausio 31 d. kiek žemiau Saturno sužibs plonas jaunas Mėnulio pjautuvas, o jau vasario 1-osios vakare jis jau puikuosis įsiterpęs į tarpą tarp akinančios Vakarinės ir Saturno.
Po 20 val., kai palei pietryčių horizontą iškyla ryškiausia viso dangaus žvaigždė – Sirijus, pietinėje padangėje prieš mūsų akis atsiveria žavinga žiemos žvaigždžių paroda: plačiu ratu ryškiausių žvaigždžių apsupti Šienpjoviai ir 3 šviesiausios planetos traukte traukia žvilgsnius net tų, kurie per sunkius savo kasdienius rūpesčius retai randa laiko pažvelgti į dangaus skliautą.
Tarp žvaigždžių puikuosis keturios planetos
Įspūdingu Mėnulio ir Saturno susiliejimu (okultacija) sausio 4 d. prasidėjęs sausis vis labiau įsibėgėdamas tebedžiugins 4 ryškiausiųjų planetų rikiuote giedrų vakarų danguje.
Venera-Vakarinė ir toliau stebins savo itin ryškiu spindėjimu sausio vakarais po saulėlydžio pirmoji užsižiebdama link pietvakarių horizonto svyrančiame blausiame Vandenio žvaigždyne. Greta jos nesunku susirasti ir daug kartų už ją blausesnį Saturną. Arčiausiai viena kitos abi planetos bus sausio 19 d. vakare. Bemaž 280 kartų Venerai šviesumu nusileidžiantis Saturnas spindės šiek tiek žemiau ir kairiau ryškiosios Veneros-Vakarinės.
Jupiteris įspūdingai švytės Tauro žvaigždyne ir bus ryškiausiu naktinio dangaus šviesuliu po Mėnulio ir Vakarinės.
Marsas sausio 16 d. pasiekęs opoziciją ir atsidūręs arčiausiai Žemės bus gerai matomas visą naktį Dvynių žvaigždyne, įprastą ryškiausių Dvynių žvaigždžių Kastoro (spindi aukščiau) ir Polukso (spindi žemiau) porą papildydamas iki trejetuko. Ryškiausias per visus metus ir visą naktį matomas Marsas trauks stebėtojų ir fotografų dėmesį. Merkurijaus nematysime.
Planetų „parado“ nebus
Kad ir kaip gražiai sausio danguje bežibėtų ryškiausių planetų ketvertas, žiniasklaidos ištriūbyto „planetų parado“ nei sausio 21 d., nei sausio 25 d. nebus. Nors sąlyginė sąvoka „planetų paradas“ nėra mokslinė ir naudojama tik astronomijos populiarinimo tikslais, tačiau astronomai yra pateikę tokį sąvokos apibrėžimą: „Planetų paradas – tai planetų padėtis, kai siauroje dangaus srityje (20-30 laipsnių) gana arti viena kitos toje pačioje pusėje nuo Saulės susitelkia keletas plika akimi matomų planetų“.
Yra skiriamas „Didysis paradas“ – kai susitelkia 5 ar daugiau planetų ir „Mažasis paradas“, kuomet suartėja 4 planetos. Taigi, kad ir kokia graži yra sausio mėnesio planetų rikiuotė ekliptikos lanke, į sąvokos „planetų paradas“ apibrėžimo sritį, deja, nepapuola.
2025-ieji dovanos nenuspėjamus ir nuspėjamus reginius
Nors dangaus reiškiniai yra gana dėsningi, bet ne viskas yra tiksliai numatoma ir nuspėjama. Ypač tuomet kai sensacijų žada ištroškusi žiniasklaida. Štai, pvz., iš anksto, net dieną matoma, ryškiausia 2025-ųjų metų žiniasklaidos paskelbta kometa C/2024 G3 (ATLAS), sausio 13-osios suartėjimą su Saule išgyveno, nuo jos kaitros nesubyrėjo, tačiau pamatyti šią uodeguotą-ūsotą tolimo kosmoso viešnią galimybių deja nebus dėl to, kad laikinai įgijusi didžiausią šviesį ji skries per daug arti Saulės, o vėliau blėsdama nuskries į pietinį dangaus pusrutulį…
Pro saulę praskriejančią kometą C/2024 G3 (ATLAS) sausio 13 d. pagavo Saulės observatorijos SOHO LASCO C3 koronografas skirtas stebėti Saulės vainiką ir jos aplinką:
Jeigu kometų elgesio išskaičiavimas yra sudėtingas dalykas, tai Mėnulio ir Saulės užtemimų numatymas priešingai – tikslus ir neabejotinas. Tad neabejotinai šiemet Lietuvoje sulauksime dviejų įspūdingų reginių – visiško Mėnulio ir dalinio Saulės užtemimo. Dalinis Saulės užtemimas įvyks kovo 29 d., o visiškas Mėnulio – spalio 7 d.. Tiktai belieka palinkėti – kuo daugiau giedros!