Žymos archyvas: Prūsija

Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

vyt_mirt_minejimas_plakatas2-K100Spalio 28 d. 17 val. Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytauto Didžiojo atminimui. Istorikas Tomas Baranauskas skaitys pranešimą „Neįvykęs antrasis Žalgiris“, koncertuos grupė „Thundertale“. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Spalio 27-ąją sukanka 584 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Daug kalbama apie valdovo karinius žygius, valstybingumo tvirtinimo politiką, bet eilė temų nėra analizuojama plačiajai visuomenei prieinamoje erdvėje.“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi? (33)

Karaliaučius

Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas. Tiesa, jos neiškyla aukščiau įvairių veikėjų nuomonių raiškos ir iškart gesinamos, tačiau problema teberusena.

Skandalinga prieš kokį dešimtmetį nuskambėjusi tuometinio Rusijos Dūmos deputato, iš Latvijos kilusio rusų šovinisto Viktoro Alksnio frazė, kad Kaliningrado sritis tai – „iskonno russkije ziemli“ („nuo seno rusų žemės“), iki šiol skamba kaip pasityčiojimas iš istorijos ir Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (17)

Dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.

Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau

Agluonėnai pagerbė savo kraštietį Richardą Kantą – filosofo Imanuelio Kanto prosenelį (0)

Nuotraukoje iš kairės: kaimo turizmo sodybos šeimininkas Jonas Čepas, Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė, docentė Nerija Putinaitė, profesorius Alvydas Jokubaitis | Klaipėdos raj. savivaldybės nuotr.

Gegužės 16 d. Agluonėnuose, Lietuvininkų ąžuolyne, atidengtas naujas krikštas, skirtas vieno iš žymiausių visų laikų filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui, kuris gyveno gretimame Kantvainų kaime. Ta proga pasodinti keturi ąžuoliukai: Imanueliui Kantui, kurio 290-ąsias gimimo metines šiemet minime, Kristijonui Donelaičiui – jo 300-osioms gimimo metinėms, Spaudos atgavimo 110-osioms metinėms ir ketvirtas – visiems, susirinkusiems į šventę.

Jono Čepo kaimo turizmo sodyboje vyko konferencija „XVIII a. šviesuoliai: Imanuelis Kantas ir Kristijonas Donelaitis“. Pranešimus skaitė profesorius Alvydas Jokubaitis, docentės Nerija Putinaitė ir Silva Pocytė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.

Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno idėjinis palikimas Europai (0)

V. Bagdonavičius ir kun. Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos | T.Staniko nuotr.

Prieš metus,  2013 m. gegužės 10 – 11d.,  Detmolde (Vokietija) vyko Europos dienos. Šis miestas  tų dienų metu ypatingai pagerbė didį mūsų tautos sūnų Vydūną, čia praleidusį paskutiniuosius septynerius gyvenimo metus. Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bei Detmoldo merijos rūpesčiu  prie namo, kuriame po dramatiškos dvejus metus trukusios kelionės 1946 m. rudenį Vydūnas buvo pirmiausiai prisiglaudęs, buvo iškilmingai atidengti jam skirta atminimo lenta bei lietuvių skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas biustas.

Šio biusto  liedinimu ir tam skirtomis lėšomis rūpinosi Lietuvoje veikianti Vydūno draugija, akciją rėmė  Lietuvos ambasada Vokietijoje ir Vokietijos ambasada Lietuvoje.  Vydūnui ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Europos dienų proga Detmolde surengtoje konferencijoje  „Europos idėja Skaityti toliau

Bus paminėtas Vilniaus išvadavimas iš Rusijos imperijos (1)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai 1792 m. | kam.lt iliustracija

Balandžio 23 d., 19.30 val., Katedros aikštėje prie Valdovų rūmų vilniečiai ir miesto svečiai pamatys Lietuvos karių, vilkinčių istorines XIV–XVIII amžiaus uniformas, Vilniaus išvadavimo trumpą inscenizaciją, virš Valdovų rūmų kariai iškels istorinę Lietuvos vėliavą ir griaudės istorinių artilerijos pabūklų salvės. Renginys skirtas paminėti Vilniaus atgavimo iš Rusijos imperijos įgulos 220-ąsias metines.

1794 m. balandžio 23 d. iš Vilnių užėmusios Rusijos imperijos 2800 karių įgulos miestą atkovojo kiek daugiau nei 1000 Lietuvos karių ir ginkluotų Vilniaus gyventojų. Skaityti toliau

Paroda „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pradės savo kelionę (0)

Organizatorių nuotr.Sausio 30 d. 16 val. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks renginys, skirtas K. Donelaičio (1714–1780) jubiliejiniams metams. Jo metu bus pristatyta kilnojamoji paroda „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“. Renginį ves dr. Sigitas Narbutas, kalbės dr. Napoleonas Kitkauskas, doc. dr. Darius Kuolys, dr. Algirdas Matulevičius.

Kilnojamojoje parodoje „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pasakojama apie lietuvių literatūros klasiko gyvenimą, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Šunų balius (5)

Šunys susiuosto

Po Martynų* rudenyj, kai atsirand pakluonėse daug padlių, šunys sutarė pasikelti balių. Vieną išsiuntė į Prūsus pipirų nupirkus parnešti.

Tas ir būtinai prapuolė.

Užtai dabar susibėgę du šunys susiuosto: be nėra katras iš Prūsų su pipirais parbėgąs.

Sakė Pilypas Slančiauskas (Pilyps Slančiauckas) iš Trumpaičių k. Joniškio raj. (Užrašė Matas Slančiauskas 1887-1888m.) Iš „Šiaurės Lietuvos pasakos“ [surinko Matas Slančiauskas], Vilnius, 1974 m. Skaityti toliau

Kelionė į prūsiškąjį dailės paveldą (3)

Spalio 24 d.  17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje  pristatoma nauja knyga „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“.

Sudėtingą Rytų Prūsijos krašto istorija nunešė užmarštin daugelio dailininkų pavardes, didžioji dalis dailės kūrinių negrįžtamai prarasta. O jų – ir kūrėjų, ir kūrinių – būta išties nemažai. Pristatomoje knygoje kalbama apie Rytų Prūsijos provincijos ir jos etninės teritorijos, Mažosios Lietuvos dailės paveldą. Tai kalbėjimas apie Rytų Prūsijos dailės istoriją, Nidos dailininkų koloniją, Kuršių nerijos praeitį. Skaityti toliau

Rytoj prasideda trečioji ekspedicija „K.Donelaitis ir R.Prūsijos kultūrinis palikimas“ (0)

Kristijonas_DonelaitisTikt n’užmirškit irgi manęs ir mano namelių,
Kad pulkais susikviesit į česnis pasilinksmint.
K. Donelaitis „Metai: Vasaros darbai“

Liepos 23-28 d. rengiama jau trečioji ekspedicija, kurios metu žygio dalyviai aplankys vakarinę Karaliaučiaus srities dalį, istorinę Prūsų žemę Sembą iš kurios pasieks poeto gimtinę – Lazdynėlius.

2014 aisiais minėsime mums svarbaus literatūros pradininko K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. K.Donelaičio „Metai“ – lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) epas, padėjęs pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Žalgirio mūšis (54)

Tomas Baranauskas

Žalgirio mūšis buvo lemiamo lūžio momentas du šimtmečius trukusiame lietuvių kare su kryžiuočiais. Tai buvo kova dėl išlikimo. Mūšį laimėjo jau pasikrikštijusi ir sąjungą su Lenkija sudariusi Lietuva. Ir tai buvo dar vienas smūgis Vokiečių ordinui. Jis nebegalėjo tikėtis tokios paramos prieš krikščionišką valstybę, kokios sulaukdavo anksčiau kovodamas su pagonimis.

Kryžiuočiai buvo pagrindinė Lietuvos problema XIII–XIV a. Jų antpuoliai alino kraštą, trukdė Lietuvos kultūrinę bei ekonominę raidą, ribojo santykius su kitomis šalimis. Likviduodamas Vokiečių ordino grėsmę Vytautas Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose (5)

A.Gliožaitis „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“ viršeliai

Leidykla „Gairės“ pristato Algirdo Antano Gliožaičio monumentalią monografiją „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“. Leidinyje meistriškai pateikiama lietuvininkų politinių nuostatų raidos analizė XVIII–XX a. dokumentuose ir to laikotarpio žemėlapiuose, vaizduojančiuose Mažąją Lietuvą. Vertinama žemėlapių įvairovė, ypatumai ir valstybių vykdytos politikos atspindys juose.

Šios knygos pasirodymas yra reikšmingas įvykis politikams, kultūros istorikams, kartografams, Klaipėdos, Karaliaučiaus krašto gyventojams, lietuvininkams, gyvenantiems užsienyje ir turintiems vilties sugrįžti į Tėvynę bei visiems, kas neabejingi Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai. Skaityti toliau

T. Dirgėla. Lietuvininkas Liudvikas Rėza – lietuvių kultūros pagrindų kūrėjas (7)

Liudvikas Gediminas Rėza, Karaliaučiaus universiteto profesorius

Prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza, išleidęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, sakė: Lietuvių liaudies dainos, kaip šis rinkinys rodo, daugiausia yra meilės dainos: jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama šeimos gyvenimo laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs šeimos narių ir giminių santykiai…

Našlaitis, nuvertęs kalnus

Liudvikas Gediminas Rėza pasaulį išvydo 1776 metų sausio 9 dieną Karvaičių kaime, buvusiame Kuršių nerijoje. Rėzai sulaukus vos dviejų metų, mirė jo motina, o dar po dviejų – ir tėvas. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Tėvų žemė (60)

Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ – pačioje XVI amžiaus pabaigoje rašė Mikalojus Daukša. Jam rūpėjo visų pirma kalba, nuo kurios gręžėsi lenkėjantis to meto Lietuvos valstybės elitas. Mes gi šį karta kalbėkime apie žemę.

Daugiau kaip 200 metų lietuviai kovėsi už savo žemę su kalavijuočių ir kryžiuočių kariaunomis. Lietuvos valstybės kilimo pradžia sutapo su vokiečių ekspansijos pradžia Pabaltijyje. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

Vydūnas

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija (25)

Tomas Baranauskas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Gruodžio 14-ąją Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje pristatyta išskirtinę reikšmę mūsų praeities pažinimui turinti knyga – Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografija „Aisčiai. Kilmė“.

Joje pateikta aisčių istorijos vizija tarsi iš pabirusių mozaikos šukių prieš skaitytojo akis sudėliota pirmą kartą. Daugelio svarbių šios knygos tezių nerasime net ankstesniuose paties E. Jovaišos darbuose. Iš archeologijos, istorijos ir lingvistikos duomenų, poleminių ekskursų, neretai tikslių citatų pavidalu pateiktų kitų autorių tyrimų fragmentų sudėliota tokia aisčių istorijos panorama, kokią vargu ar kas nors tikėjosi išvysti. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatomas Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas (0)

Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas

Lapkričio 29 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Muziejų metams bei Tilžės akto sukakčiai paminėti skirtas projektas: tarptautinė mokslinė konferencija „Vakarų Lietuvos istorinio kostiumo savitumas: tradicijų pastovumas ir pokyčiai“, parodų „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ bei „Interpretacija“ atidarymai, naujos drabužių kolekcijos, sukurtos pagal muziejaus eksponatus, pristatymas.

Šio projekto tikslas yra pirmą kartą pristatyti ir apibendrinti Vakarų Lietuvos gyventojų istorinį kostiumą Skaityti toliau

Teodoro Lepnerio knygos „Prūsų lietuvis“ (1690) pristatymas Berlyne (1)

Teodoras Lepneris „Prūsų lietuvis“Lapkričio 21 d. 19 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje (Charitestr. 9, 10117 Berlynas) Berlyne vyks dvikalbio leidinio: Teodoro Lepnerio „Prūsų lietuvis“ (1690), parengto Lietuvos istorijos institute pagal Berlyno Valstybinėje bibliotekoje saugomą rankraštį, pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos rengėja ir vertėja Vilija Gerulaitienė.

Tai Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje renginys, bendradarbiaujant su Vokietijos kultūros forumu Rytų Europai ir Lietuvos istorijos institutu. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (I) (12)

Vydūnas

Vydūno asmuo, principai ir gyvenimas, mokslas ir kūryba sudaro vientisą harmoniškią visumą, kuri imponuoja savo susiderinimu bei vieningumu ir priverčia nusilenkti net tuos, kuriems jo mokslas atrodo nepakankamai moksliškas, o kūryba nepakankamai meniška.
Vincas Mykolaitis-Putinas

Kad Vydūno portretas yra ant šiuo metu kone didžiausio apyvartoje 200 litų nominalo lietuviško pinigo – savotiškas paradoksas. Pinigų jam trūko visada, bet jie niekada nebuvo reikalingi tiek, kad taptų turto, prabangos sinonimu. Vydūnas ir pinigai, godumas, vergija turtui – nesuderinami dalykai. Šis žmogus daugiau ar mažiau žinomas kiekvienam. Žinomas ir gerbiamas, galbūt, net ne visada žinant, už ką. Jei reikėtų parinkti tikslinius žodžius interneto paieškai, papildomai galėtume surinkti nepaisydami žodžių eilės pagal svarbą: lietuvybė, daina, Prūsija, Tilžė, vegetarizmas, dora, joga, teosofija… Skaityti toliau

A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė (4)

Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. Lietuvoje ir Latvijoje švenčiama baltų vienybės diena. Tą dieną 1236 m. lietuviai ties Šiauliais sumušė iš plėšikavimų grįžtančią Kalavijuočių ordino kariuomenę, o jos likučius pribaigė žiemgaliai. Istorijoje šis įvykis žinomas Saulės mūšio vardu. Jo reikšmė buvo didžiulė – Kalavijuočių ordinas po pralaimėjimo taip ir neatsigavo, o sulaukę 1237 m. pavasario šio ordino likučiai susijungė su Prūsijos kryžiuočiais ir tapo Teutonų ordino padaliniu, pavadintu Livonijos kryžiuočių ordinu.

Mindaugo Lietuva gavo atokvėpį iki 1244 m., per kurį sėkmingai priešinosi mongolų ekspansijai Rytuose ir plėtė valstybę dar iki galo nesuslavėjusiose rytinėse baltų žemėse. Skaityti toliau

R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika (8)

Voplaukio mūšio vadai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikotarpiu (1295–1315 m.) įvyko vienas svarbus ir šaltiniuose įgavęs atgarsį susidūrimas su Vokiečių ordino prūsiškąja šaka. Šis 1311 m. įvykęs mūšis mums žinomas Voplaukio pavadinimu, kuris istorijos specialistų ir mėgėjų kartais praleidžiamas dėl mažesnės jo įtakos tolimesniems Ordino veiksmams. Jo rezultatai nebuvo tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Saulės, Durbės ar Aizkrauklės kautynių, tačiau Voplaukis pasižymėjo keliais įdomiais aspektais, kurios toliau ir aptarsime.

Vytenis didžiuoju kunigaikščiu tapo tuo metu, kai, po 1283 m. užbaigto jotvingių nukariavimo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su Vokiečių ordino karo mašina susidūrė kaip niekad arti – ties Nemunu. Nepralaimėti karo tapo pagrindine Lietuvos valstybės užduotimi, todėl Vytenio veiksmai savo sumanumu ir agresyvumu nenusileido kryžiuočių veiksmams. 1298 m. jis sudarė sutartį su Rygos miestu (ji truko iki 1313 m.) ir taip paralyžiavo Ordino livoniškąją šaką, sulaikydamas ją nuo bet kokių priešiškų veiksmų, o pietvakariuose teko elgtis kiek pragmatiškiau – su kalaviju rankoje belstis į kryžiuočių užkariautų namų duris. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Rūsčiosios prūsų valstybės pergalės ir žlugimas (32)

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Spausdiname „Valstiečių laikraščio“ žurnalistės Rūtos Klišytės paskelbtą ligi šiol niekur nepublikuotą šviesaus atminimo religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus įžvalgas apie mūsų brolių prūsų tautos pergales ir tragišką likimą. G.Beresnevičiui liepos 7 d. šiemet būtų sukakę 51-eri.

Žynių valdoma despotija

Klaidinga būtų įsivaizduoti baltų pasaulį uždarą, giriose tūnantį. Prūsija visąlaik buvo daugybės tautų, jų įtakų bei interesų susikirtimo zona. Juk Prūsiją nuo Romos skyrė tik 800 km, iš Skandinavijos pusės ji buvo laivais pasiekiama. Manding, prūsai nebuvo baltai, o subaltėjusi klajoklių tauta. Skaityti toliau

Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras (7)

PrūsijaNėra pasaulyje kito krašto, kurio visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad… Čia žymus stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.

Išliko inkliuzų pavidalu

„Ši iškili Europos tauta, galima sakyti, buvo išnaikinta per tris kartus. Pirmąkart prūsus išvėtė istorijos sūkurys, palaidojęs daugelį senųjų Europos tautų, antrąkart – Kryžiuočių ordinas, Skaityti toliau

V.Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos (2)

Steponas Darius (nuotr. iš N.Dariūtės-Maštarienės knygos „Darius ir Girėnas“

Baltijos pajūris – tai aisčių baltų gyvenimo tūkstantmečiai. Klaipėdos kraštas – amžių Lietuvos istorija, mūsų tautos būtis bei žūtbūtinių kovų už laisvę vieta. Eiliuotoji Livonijos kronika mini, jog Klaipėdos pilis buvo puolama taip dažnai, kad visiems antpuoliams surašyti „reikėtų veršio odos paieškoti“. Viso to negalima palikti užmarštyje. Klaipėdos krašto autochtonas visuomenės veikėjas pedagogas Martynas Gelžinis knygoje „Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva“ apibendrino: „Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istorija yra tokia plati, gili ir patraukli, slepianti savyje daug ir įdomių mokslinių ir teisinių problemų, kurias mokslininkai vis ir vėl imsis tyrinėti“ ir priminė: „Jei mes tuose tyrimuose nedalyvausime, tai kiti parašys tokią Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istoriją, kokia ne mums, bet jiems patiks“.

Sausio 15-oji – Klaipėdos diena Skaityti toliau

Jono Vanagaičio redaguoto almanacho „Kovos keliais“ antrojo leidimo pristatymas Klaipėdos mieste ir krašte (2)

Jonas Vanagaitis

Sausio 14 dieną 14 val. įvyks Jono Vanagaičio redaguoto almanacho „Kovos keliais“ antrojo leidimo pristatymas Klaipėdos mieste ir krašte.

1938 m., minint 15-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, buvo išleistas almanachas „Kovos keliais“, kurį sudarė Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas Jonas Vanagaitis. Leidinyje buvo išspausdinta apie 80 straipsnių apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją nuo XVI a., o daugiausia dėmesio buvo skirta 1923 m. sausio mėnesio įvykiams Klaipėdos krašte. Nors almanachas buvo romantinės istorijos kūrinys, tačiau iki šiol jis kaip šaltinis lieka svarbus Klaipėdos krašto istorijai ir kultūrai pažinti. Skaityti toliau

Tragiškas Šilutės ir Pagėgių krašto dvarų likimas (0)

2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys* „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį išleisti šilutiškiams padėjo klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis suredagavo leidinį ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido.

Leidykla tęsia tradiciją išsamiai aprašyti Klaipėdos krašto dvarus. 2005 m. buvo išleista didelio visuomenės dėmesio sulaukusi knyga „Klaipėdos dvarai“. Pristatomas leidinys – tai ilgas ir kruopštus šešių autorių (Reginos Meškauskienės, Kęstučio Demerecko, Jūratės Pancerovos, Onos Norkutės, Dariaus Barasos, Jolantos Mačiulienės) darbo rezultatas. Jame surinkta visa iki šiol žinoma medžiaga apie Šilutės ir Pagėgių krašto dvarus, Skaityti toliau