Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas

Bronius Kuzmickas, www.alkas.lt
2015-10-11 20:20:24
2
Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.
Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.

Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros traukos lauką. Buvo sistemingai kalbama apie vokiečių mokslo, meno, valstybinės santvarkos pranašumus, skiepijamas didžiavimasis vokiečių kultūra. Be mokyklos, jaunus lietuvius labai vokietino tarnyba vokiečių kariuomenėje, atliekama tolimesniuose šalie rajonuose, taip pat teismai, vietinis administracinis aparatas. Spaudoje vienas po kito pradeda rodytis straipsniai, kad lietuvių kalbos vartojimas trukdo valstybės pažangai, gyventojų švietimui ir kultūrai. Viešojoje nuomonėje plito nepakantumas lietuvių kalbai, kultūrai, lietuviams kaip savitai etninei grupei. Vokiečių dvarininkai reikalavo visiškai išnaikinti lietuvių kalbą.

Tik liuteronų bažnyčia buvo kiek pakantesnė lietuvių kalbai. Tą iš dalies lėmė šios konfesijos tikėjimo sampratos savitumas. Be to, nemažai dvasininkų buvo lietuvių kilmės, artimiau bendravo su liaudimi, geriau suprato jos gyvenimą ir dvasinius poreikius. Atsiliepė ir tai, kad praeityje iš dvasininkų yra buvę daug lietuvių raštijos darbuotojų, bažnyčioje buvo susidariusi šiokia tokia pakantumo lietuvių kalbai tradicija.

Iki 1860 m. krikštijant lietuvių vaikus buvo užrašomi lietuviški vardai. Visa tai šiek tiek stabdė nutautėjimą, stiprino prieraišumą prie gimtosios kalbos, pasitikėjimą ja. Tačiau, toleruodama, nors ir ne visur, lietuvių kalbą, liuteronų bažnyčia nerodė pakantumo lietuvių liaudies kultūrai, ypač dainoms, papročiams, rūbams, papuošalams, vadino juos pagoniškais, ragino jų atsisakyti. Nepritarė dvasininkija ir pasaulietinei kultūrinei veiklai. Priešiška pasaulietinei kultūrai, liaudies menui buvo ir atsiskyrusi nuo bažnyčios pietistinė susirinkimininkų sekta, kuri tvirtai laikėsi gimtosios kalbos ir todėl, stiprėjant visuomeninio gyvenimo ir bažnyčios germanizacijai, savo pusėn patraukdavo daugybę suvokietinta bažnyčia bei jų kalbos nemokančiais kunigais nepatenkintų lietuvių. Ir oficialioji, ir neoficialioji religija, nors ir laikėsi lietuvių kalbos, lietuvių kultūros požiūriu atliko tą neigiamą vaidmenį, kad Prūsijos lietuvius konfesiškai ir kultūriškai atribojo nuo Lietuvos lietuvių, kliudė formuotis bendrai nacionalinei kultūrinei savimonei.

Veiksminga ideologinė germanizacijos priemonė buvo vokiškoji nacionalistinė lietuvių tautos, jos kultūros, istorijos interpretacija, ne tik viešai propaguojama, bet ir metodiškai brukama lietuviams kartu su vokiškojo patriotizmo, ištikimybės kaizerio valdžiai skiepijimu. Svarbiausias tos interpretacijos momentas buvo lietuvių, ypač Prūsijoje gyvenančių, kultūringumo, kūrybinių sugebėjimų neigimas.

Jaunoji karta, sąmoningai ar nesąmoningai paklusdama „gyvenimo logikai“, vis dažniau laikydavo save vokiečiais, gimtosios kalbos mokėjimas nedaug ką reiškė. Ir lietuvių kalbos pagalba vokiečių valdžia lietuvius išauklėdavo vokiečių dvasia. Rytų Prūsijos kaimuose ir miesteliuose gausėjo žmonių, savo tautiškumą apibūdinančių taip: „Mano tėvai buvo greičiausiai lietuviai, tačiau aš esu vokietis“. Gausėjo žmonių, kurie ir mokėdami lietuviškai savo dvasia buvo jau visiškai nutautę, į savo tautą žiūrėjo per vokiškojo patriotizmo akinius, gėdijosi savo tautybės, savo gimtosios kalbos, buvo nusistatę prieš lietuvių nacionalinį judėjimą. Lietuvių kalbos plotas tolydžio mažėjo, traukėsi į šiaurę, link Nemuno.

Prūsijos lietuvių germanizacijos faktai patvirtina mintį, kad gimtosios kalbos mokėjimo anaiptol nepakanka tam, kad maža tauta ar jos dalis šimtmečius trunkančioje politinėje nelaisvėje išlaikytų savo tautinę savimonę ir kultūrinę individualybę. Tam būtini dar ir kiti dalykai – gyva istorinė atmintis, nusimanymas apie nacionalines kultūrines vertybes, atitinkama kultūrinių realijų interpretacija, pagaliau sąmoninga integruojanti tautinė nuostata. Stokojant šių dalykų, gimtoji kalba gali virsti vien išviršine forma, technine susižinojimo, minčių perteikimo priemone. Net ir turint laikraščius ar mokyklas šia kalba, tautinė sąmonė nyks, bus nepastebimai „išplaunama“. Lietuviško požiūrio į savo tautos, savo krašto kultūrą, praeitį ir ateitį kaip tik ir nebuvo negausiuose, atstovaujančiuose vokiečių valdžią, lietuviškuose laikraščiuose, religinėje literatūroje, lietuviškai vedamose tikybos pamokose. Prūsijos germanizacija, deja, primena, kad galima ir kitokia tautos istorinė raida, kada, praradus gimtąją kalbą, yra išlaikomi pagrindiniai tautinės sąmonės komponentai, ateities tautinio atgimimo šaltinis. Apie tai liudija airių tautos istorija.

Neigiamai atsiliepė šimtmečius trukęs abiejų Lietuvos dalių istorinio kelio nevienodumas, konfesinių skirtumų sukeliamas tarpusavio nepasitikėjimas. Prūsijos ir Lietuvos lietuvius jungė kalba, liaudies kultūra, tačiau skyrė tikyba, rašmenys, medžiaginis gyvenimo lygis.

Prūsijos lietuviai, jų istorija, jų gyvenimo socialinės sąlygos, apskritai baltiškasis kultūrinis krašto substratas nebuvo kiek plačiau atspindėtas nei vokiečių literatūroje, nei dailėje, nei muzikoje. Daugiausia dėmesio lituanikai parodė tik vokiečių kalbininkai.

Rytprūsiuose nesusiklostė vietinės kultūros tradicijų, išlaikančių ir įteisinančių lietuvių ir prūsų kultūrinį palikimą bei krašto istorinio kelio savitumą, panašių į lietuviškas-lenkiškas „kraštiečių“ („krajovcų“) tradicijas Lietuvoje. Buvo gausūs ir raiškūs medžiaginiai krašto etniškojo savitumo elementai – baltiškojo tipo namai ir sodybų planuotė, tautodailė, netgi gyventojų tipas. Tai buvo konstatuota ir įvertinta vokiečių literatūroje, tačiau nesusidarė vietinės kultūrinės savimonės, integruojančios paskirus elementus į visumą.

Atitrūkdami nuo gimtosios etninės kultūros lietuviai tapdavo vokiečiais, nutautėdavo visiškai ir negrįžtamai. Lietuviškasis etninis pradas negalėjo plačiau „prasimušti“ pro atėjūnų atneštos ir propaguojamos kultūros sluoksnį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas
  2. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  3. Bus paminėtos Mažosios Lietuvos genocido 70-osios metinės
  4. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatomas Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas
  5. Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose
  6. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  7. T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas
  8. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  9. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  10. L. Balčiūnaitė. Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės?
  11. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  12. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  13. Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
  14. A. Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  15. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. prūsė says:
    7 metai ago

    tai netiesa. Knygnešiai iš Karaliaučiaus nešė letuviškas knygas visą carinį laikotarpį.
    Suintensyvėjo vokietinimas per mokyklas tik 20 amžiuje, kai Wilsonas paskelbė apie tautų apsisprendimo teisę. O labiausiai – naciams atėjus į valžią Vokietijoje.

    Atsakyti
  2. prūsė says:
    7 metai ago

    beje, Lietuvos lenkinimas vykdomas ir nepriklausomybės laikais. Per mokyklas ir per bažnyčią Šalčininkų ir Vilniaus rajonose baltarusai, ukrainiečiai ir kitos mažumos verčiamos ir gundamos savo vaikus vesti tik į lenkiškkas mokyklas. Kaip “sumažėjo” Lietuvos baltarusių galima pamatyti palyginus sovietinius gyventojų surašymus su dabartiniais. Bažnyčiose lietuviškų užrašų neaptiksite, nors ant kapinaičių paminklų pavardės liudija apie vietinių kilmę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Unsplash.com, M. fentono nuotr.

R. Jezukevičienė. Nigro notanda lapillo dies*

2023 03 15
Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda

2023 03 15
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris

LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

2023 03 13
Lituanistinio švietimo įstaigoms – naujos skaitmeninės mokymo priemonės | smm.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo įstaigoms – naujos skaitmeninės mokymo priemonės

2023 03 10
Ambasadorius Vitas Korseltas, Ilja Lemeškinas, Zigmantas Gudžinskas | rengėjų nuotr.

Įteikti apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams

2023 03 07
Liuda Petkevičiūtė | asmeninė nuotr.

L. Petkevičiūtė. Ką turi žinoti kiekvienas lietuvis

2023 03 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Petka apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • jo apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
  • Požeminėse aikštelėse taip pat galioja taisyklės
  • Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku
  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

by daiva
2023 03 18
0
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

Mes kiekviename žingsnyje pabrėžiame, kad esame krepšinio tauta. Rodo mūsų televizijos vietines ir tarptautines krepšinio batalijas žydruosiuose ekranuose, o mes...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

by daiva
2023 03 17
5
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių...

Skaityti toliau

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 15
22
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko, dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo projekto ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Petka apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • jo apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Mindaugas Gervaldas apie M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?
Kitas straipsnis
Aleksandras Lukašenka | president.gov.by nuotr.

Gudijos prezidento rinkimus vėl laimėjo A. Lukašenka (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai