Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Rusai ketina sunaikinti pasaulinio garso prūsų archeologinių paminklų kompleksą

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2018-02-08 21:30:32
5
Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com
Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus.

Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017 m. gruodžio 15 d. kompanija „Hermes“ gavo 20 metų naudingų iškasenų žvalgymo ir gavybos licenciją Višniovoje vietovėje prie Kranto (Zelenogradsko), kur ketinama pramoniniu būdu kasti gintarą. Tai pirmas kartas, kai tokia licencija suteikiama privačiai kompanijai. Numatoma, kad „Hermeso“ gautos licencijos jau 2019 m. leis privačiai kompanijai iškasti apie 150 tonų gintaro. „Novyj Kaliningrad“ pastebi, kad 19 proc. „Hermeso“ akcijų priklauso kompanijai „Ruskomresurs“, kurios vienas iš akcininkų Sergejus Karasis yra žinomas kaip Kaliningrado srities vyriausybės pirmininko pavaduotojo Gario Goldmano verslo partneris.

Numatomos privačiai kompanijai išnuomotos gintaro gavybos vietos žemėlapis, kurį paskelbė „Novyj Kaliningrad“ netruko patraukti archeologų dėmesį. Žinomas Prūsijos priešistorės tyrinėtojas archeologas Vladimiras Kulakovas sugretino šį žemėlapį su Kaupo-Viskiautų archeologinio komplekso planu. „Deja, ši zona iš dalies dengia didžiausio ir įdomiausio Kaliningrado srities archeologijos paminklo teritoriją – pasaulinio garso archeologinio gyvenviečių ir kapinynų komplekso prie Kaupo miško vietovės (persidengimo planas pridedamas, jame balta spalva parodyta archeologijos paminklo teritorija, žydra – gintaro gavybos zona ir jos ribos). Akivaizdu, kad greitai mes neteksime dar vieno kultūros paveldo objekto, ir ši netektis bus neatitaisoma“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo rusų archeologas.

Žinomas Lietuvos archeologas ir senųjų prūsų kultūros tyrinėtojas Valdemaras Šimėnas įsitikinęs, kad mes neturime teisės abejingai stebėti, kaip naikinamas unikalus Prūsijos archeologinių paminklų kompleksas. „Skambinkime visais varpais! – rašo V. Šimėnas savo „Facebook“ paskyroje. – Tai negali įvykti! Kaupo arba Viskiautų skandinavų gyvenvietė – unikalus Europos reikšmės ir vienintelis Kaliningrado srityje esantis toks paminklas. Europinio mąsto objektas, skandinavų prekybinė faktorija, unikalus pilkapynas bus sunaikintas. Turime jį atsikovoti. Veikime visi kas gali. Tai – beprotybė!“

Kaupo-Viskiautų vietoje vikingų epochoje buvęs prekybos centras yra laikomas vienu iš didžiausių baltų prekybos su vikingais centrų greta Truso (dabar Lenkijoje) ir Gruobinios (Latvija).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trakų pilyje atidaroma Prūsų Lietuvos paveldo nuotraukų paroda
  2. Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras
  3. Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia?
  4. G.Beresnevičius. Rūsčiosios prūsų valstybės pergalės ir žlugimas
  5. Teodoro Lepnerio knygos „Prūsų lietuvis“ (1690) pristatymas Berlyne
  6. Rietave įteikiami geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso apdovanojimai
  7. Karaliaučiuje rastas lobis – retas amuletų rinkinys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Dainius says:
    7 metai ago

    Ka siulote daryti ?

    Atsakyti
  2. JUOZAS says:
    7 metai ago

    deja, barbarai yra barbarai. Jaunystėje teko matyti, kaip jie naikina finougrų archeologinius paminklus šalies šiaurėje.
    Kaip rašė V.Kudirka – taip “surusinamos” užgrobtos teritorijos. Mūsų atstovai turėtų skambinti į Europos institucijas, neduoti ramybės

    Atsakyti
  3. Aha says:
    7 metai ago

    Kaip tai rusiska. Teks su tuo susitaikyti. Rusams dzin kazkokie paveldai ar dar kazkas panasaus. Jiems reikia dabar piniga kalt, o cia kazkokios senienos trukdo….

    Atsakyti
  4. Giedrius says:
    7 metai ago

    Ką gi danų okupaciją 1016 m. primint verčia ir jų tuomet irgi okupuoto britų salyno palikuonių BAIMĖ
    (nuo 1945 m. Potsdamo – rugpjūčio 2 d. britų premjero, su JAV prezidentu įsipareigojimams – būsimai
    Taikos konferencijai dėl a b i e j ų Rytprusių dalių, t.y. dabartinės Tvankstos žemių /šiaurės ir pietų dalių/
    laikinojo valdymo skiriant administravimą iki konferencijos SSSR 16-os respublikų /dar su Karelijos/
    sąjungai ir naujai paformuojamų plotų išprievartautai ir pirmuosius Pasaulio žmogėdriško karo žingsnius
    iš plėšikiškųjų grobuonių Hitler & Stalin patyrusiai nuo 1939 m. rugsėjo Lenkijai), kai niekingai-naudingai
    “tyloje” pasitvarkyt britų Karalienės aplinka Europos sąjungoje, dabartinėje ir išeitinėje /jiems/, v a l i o j u s i.

    Prižaista, pritylėta arba “priplaukta”, kaip mūsų Gintaro kelio sargyboms po 1016 m. antpuolio aukštyn Nemunu
    į Kauno (ar dar gi kažkaip kitaip vadinto tuomet) santaką p e r s i k e l t PRADĖTA. Dėl to visose 1040 m.
    kronikose ir užuominos apie naują “civilizacijos mazgą’ Nemuno-Neries santakoje…

    O Prūsija… bijom (net ir Alkas dreba, tirta, “bliūkšta”, atsiliepimus apie prūsų IŠŽUDYMO pasekmių štakas
    t r i n d a m a s) – štai ir prisitrynėm, prisitildėm, prisibijojom …su Tereza May (jos Karaliene) ir Donaldu Trampu.

    Trumpai – drūtai:
    KADA IR KUR BUS SURENGTA 1945 m. Potsdame įsipareigota jų (pirmtakų) TAIKOS KONFERNCIJA
    “DĖL TOLIMESNĖS PRŪSŲ TVANKSTOS (iš NovoLenigrad, kol ant aikštės jos Lenin “aukštai” – valdomo
    Stalingrado/kai kam Kaliningrad?? ) ŽEMĖS A T E I T I E S.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      7 metai ago

      atodangos – Vasario 16-osios šimtmetyje taip ir nepadrįstant …prisipažint – buvus pirmuoju Valstybės vadovu – Jonui BASANAVIČIUI, tad “gelmingiau”, arb irgi iš gelmių-slėpinių:

      “1010 m. – Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis sunaikino prūsų Ramovės šventyklą Natangoje. Krivis Livoilesas (Lavailo) žuvo.

      1016 m. – Danijos karalio Sveno I Šakiabarzdžio sūnus Knutas II Didysis suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys po Hakono Sigurdarsono mirties, ėmė puldinėti Daniją. Prūsijoje jie gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų. Kaupo prekyvietės sugriovimas.

      1040 m. – Lietuvių mūšis su rusinais prie Slonimo.

      1042 m. – kuršiai plėšikavo ir nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Adomas Brėmenietis XI a. parašęs „Hamburgo vyskupų istoriją“ kuršius vadino „žiauriausia gentimi“, kurios visi vengia.

      1049 m. – „kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuvą“, mini rytų slavų metraštininkas „Sakmėje apie Igorio žygį“.

      1050 m. – Danijos karalius paskyrė specialų karo laivyno vadą, kuris turėjo kovoti su kuršių piratavimu, o Danijos bažnyčiose buvo įvestą speciali malda: „O, Dieve, apsaugok mus nuo kuršių!“. Kuršiai grobė ne tik Danija, bet ir Švediją ir Norvegiją, išnešdami net bažnytinius varpus.

      1054 m. – pasirodo pirmieji vokiečių pirkliai Dauguvos upės žiotyse.

      1065 m. – lietuviai puolė XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį. (Bychovco kronika)

      1066 – Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje.

      1066 m. – Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją.

      Apie 1080 m. – tapęs Danijos karaliumi, Knutas IV Šventasis surengė dar vieną žygį prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“, jas įveikė ir labai nuniokojo. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
      ir t.t. ir pan.”

      Aišku, jau dėl mūsų pačių rinktų duoklių Alandų ir Saaremos salynuose nėr jau tiek jauku, bet…
      “Nors lašą kraujo, nors lašą, –
      Besotė istorija prašo.”

      https://en.wikipedia.org/wiki/Cnut_the_Great

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Tarptautinė žinovų komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą | voruta.lt nuotr.
Architektūra

Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą

2025 07 07
5 d. uždarymas | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

2025 07 07
Filmas „Renovacija“
Kultūra

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs
  • Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą
  • Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių
  • Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą

Kiti Straipsniai

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

2025 07 04
Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

2025 07 03
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

2025 07 02
Išvykstame

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

2025 07 01
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Pajūryje A. Lukausko sugauti gintarai | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys

2025 06 19
Lietavos tvirtovė Slovakijoje

R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

2025 06 05
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

2025 05 13
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Prof. Vytautas Radžvilas pristatė knygą „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai