Gegužės 29 dieną Berlyno Štazi muziejuje pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.
„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau pasiekę Lietuvą dažnai rasdavo prieglobstį lietuvių šeimose
Atidarydamas parodą Ambasadorius Darius Semaška priminė, kad pabėgėlių dalia palietė ir lietuvius – per 60 tūkstančių Lietuvos piliečių traukdamiesi nuo sovietinio teroro Antrojo pasaulinio karo pabaigoje rado prieglobstį Vokietijoje.
Jis padėkojo už nuoseklią Vokietijos Federacinės Respublikos poziciją nepripažinti Baltijos valstybių okupacijos ir pabrėžė esminį vokiečių karių NATO priešakinėse pajėgose indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.
„Vilko vaikų istorija įkūnija Antrojo pasaulinio karo siaubą ir parodo totalitarinių režimų vykdytą terorą. Vilko vaikai mums primena ir apie tragiškai nutrūkusią 500 metų trukusią tiesioginę Lietuvos ir Vokietijos kaimynystę“, – pažymėjo diplomatas.
Vokiečių ir lietuvių kalbomis parengtoje parodoje atsispindi skaudus vilko vaikais vadinamų mažamečių Antrojo pasaulinio karo ir pokario aukų likimas.
Vilko vaikams skirtą parodą Štazi muziejuje galima bus pamatyti iki birželio 22 dienos. Vėliau ji persikels į Potsdamą, kur nuo birželio 26 dienos bus eksponuojama Brandenburgo federalinės žemės Landtage.
Rengiant parodą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui talkino Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lietuvoje veikianti vokiečių bendrija „Edelweiss-Wolfskinder“, organizacija „Karo vaikai“ (vok. „Kriegskinder“) Granzėje (vok. Gransee) (Vokietija). Dalinį finansavimą suteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
