Žymos archyvas: Petras Maksimavičius

Baltijos kelias Lenkijos lietuvių akimis S. Birgelio dokumentiniame filme (video) (0)

Baltijos kelias | R. Požerskio nuotr.

Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines.

Kviečiame pasižiūrėti Sigito Birgelio dokumentinio filmo apie Baltijos kelią.

Apie Baltijos kelią pasakoja jo dalyvė Jūratė Kardauskienė iš Punsko bei istorikas Petras Maksimavičius iš Seinų. Skaityti toliau

Konferencija VASARIO 16-osios KŪRĖJAI IR PUOSELĖTOJAI PUNSKO IR SEINŲ KRAŠTE (0)

konferencija_vasario16

P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas? (12)

Žiemos stovykla Seinuose | e-ausra.pl nuotr.

Lenkijoje nenutyla diskusijos apie įsibėgėjančią švietimo reformą. Tačiau susidaro įspūdis, kad politikų ir publicistų žvilgsniai krypsta ne į tą pertvarkos pusę, kuri yra esminė keičiant valstybės raidos greitį ir kryptis. Bent man atrodo, kad svarbiausi klausimai ne tie, kiek reforma kainuos, kiek mokytojų neteks darbo, ar išliks gimnazijos, ar ne, kokio amžiaus vaikai privalės pradėti lankyti mokyklą. Tai neesminiai, antraeiliai dalykai. Tai tik priemonės pagrindiniam tikslui pasiekti. Pagrindinis su švietimo pertvarka susijęs klausimas yra ne organizacinio, bet ideologinio pobūdžio. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Bendradarbiauti būtina, tačiau ne Lietuvos lenkų reikalų sąskaita (9)

Alkas.lt koliažas

Labai norėčiau, kad buvusio Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus lūkesčiai dėl naujai išrinkto Lenkijos prezidento naujos politikos kaimynų atžvilgiu išsipildytų. A. Kubilius jau ne kartą ragino Lenkiją mažiau kalbėti apie Pilsudskį, o daugiau apie „iPhone“. Kitaip sakant, norėtų, kad Lenkija nebūtų pamokslautoja, bet regiono lyderė, kuri aplink save burtų silpnesnes kaimynes ir taip mažintų Rusijos norą laikyti jas „artimu užsieniu“. Pasak jo, tokią politiką vykdė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczyński). Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo nuoširdžiais ir draugiškais Lietuvos santykiais su kaimyne Lenkija. Skaityti toliau

Žinomi šalies istorikai ragina priimti Tautos istorinės atminties įstatymą (9)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti  Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlio šio svarbaus įstatymo priėmimo.  Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.

Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Tautinio ir socialinio solidarumo politika tampa Lenkijos raidos varomąja jėga (5)

Petras Maksimavičius | Ausra.pl nuotr.

Kodėl tiek daug lietuvių emigruoja iš Lietuvos? Ką padaryti, kad jie nenutrauktų ryšio su tėvyne, telktųsi lietuvių bendruomenėse, o geriausiai – kuo skubiau sugrįžtų? Tokie ir daug panašių klausimų ir diskusijų per pastarąjį dešimtmetį vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos posėdžiuose, kuriuose ir man teko dalyvauti.

Pradžioje šie klausimai buvo keliami visų pirma PLB suvažiavimų metu. Keliolika metų stebint procesus lietuvių bendruomenėse ryškėjo vykstantys pokyčiai. PLB suvažiavimuose vis rečiau buvo matyti „senosios“ emigracijos atstovų veidus, o vis dažniau „jaunosios“ kartos atstovus. Žinoma, tai natūralus procesas, kartų kaita. Tačiau besikeičiant bendruomenių lyderiams, keitėsi ir diskusijų tematika. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Šalutinis poveikis neišvengiamas (4)

Petras Maksimavičius | Ausra.pl  nuotr.

„Pažįstu žmones, sukurtus tarsi iš akmens, kurie nuolatos budės. Pažįstu žmones, sukurtus iš popieriaus, kurie nebijo grumtis su vėju… Žinau, kaip kartais būna šalta gyventi, kai viskas sukurta iš stiklo“, – dainuoja garsi lenkų roko atlikėja (pasiklausykite „Łatwopalni“). O drauge su ja dainuoja milijonai jaunų lenkų. Kiekvienas galėtume skirtingai tuos žodžius suprasti, dar sunkiau išversti juos į kitą kalbą, o daugelis šiuose žodžiuose net nesurastume jokios gilesnės prasmės. Norint tai suprasti – nors akimirką reikėtų pabūti lenku.

Nepaisant to, kad kūrinys parašytas galvojant apie konkretų tuo metu sunkiai sergantį žmogų, Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Atsargiai! Informacinio karo metu padarytos žaizdos gyja lėtai… (5)

Petras Maksimavičius | asmeninė nuotr.

„Turi teisę tylėti. Viskas, ką pasakysi, gali būti panaudota prieš tave“, – šią frazę ne kartą esame girdėję amerikiečių Holivudo filmuose. Paprastai ją išsakydavo filmo pabaigoje didvyriški policininkai arba prokurorai, kai po ilgų persekiojimų pavykdavo sučiupti nusikaltėlį, kuris netikėtai užkluptas net nebandydavo priešintis.

Prieš kelerius metus dviejų komisijų posėdyje Lenkijos Seime buvo svarstomi Lenkijos lietuvių reikalai. Tiksliau sakant, svarstyta, kokiomis teisėmis naudojasi Lenkijoje gyvenantys lietuviai, o kokiomis negali naudotis Lietuvoje gyvenantys lenkai. Lenkijos lietuvių atstovai ilgai vardijo argumentus, pagrindžiančius tai, kas trukdo jiems išlikti lietuviais, Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum (8)

Petras Maksimavičius

Lenkijoje minint Gegužės 3-iosios (1791 m.) konstitucijos paskelbimo jubiliejų, Seinų sinagogoje Lietuvos ir Lenkijos humanitarai, rašytojai, menininkai rinkosi į pirmąjį Kaimynų dialogo forumą, kuris pavadintas „Lietuva-Lenkija-Europa“. Susitikimą surengė LR konsulatas Seinuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas Kaune bei Seinuose veikiantis fondas „Pogranicze“.

Pradėdamas renginį „Pogranicze“ centro vadovas Kšištofas Čiževskis (Krzysztof Czyżewski) pabrėžė, kad lenkų ir lietuvių tarpusavio santykiai pasižymi labai turtingomis tradicijomis, o šis paveldas svarbus ne tik abiem šalims, bet taip pat Europai. Tačiau šiame paribyje, pasak jo, savo pėdsakus paliko ir nacionalizmas, etniniai konfliktai bei XX a. totalitarinės santvarkos. „Kokią vietą šiuolaikinėje Europoje užima ir Skaityti toliau

P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose? (0)

Punskas. 1978 m. | Punskas.pl nuotr.

Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Paminklams – ne, kapams – taip (3)

Iškaltas įrašas skelbia, kad įamžinti 1920 metų lenkų karių žygdarbio Lietuvoje ir Baltarusijoje nėra galimybės. I. Gasperavičiūtės nuotr.

Alkas.lt jau nekartą rašė apie lietuvių istorinės atminties ir lietuviškos savigarbos niekinimą Beržininkų  (Berznykų) kapinėse esančiose lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje . Kadangi tas paniekos ir vandalizmo veiksmas yra ne tik sėkmingai ir uoliai tęsiamas, bet ir įgyja vis naujus pavidalus skelbiame dar vieną Petro Maksimavičiaus rašinį apie tai.

***

Neseniai „Aušra“ rašė apie Berznyko kapines ir ten vykdomą neįprastą istorinės atminties žadinimo politiką. Skaityti toliau

Baltijos kelias Lenkijos lietuvių akimis (video) (0)

„Baltijos kelias“ | E.J.Morkūno nuotr.

Prieš 24-erius metus, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines.

Kviečiame pasižiūrėti dokumentinio filmo apie Baltijos kelią.

Filmas yra Lietuvos istorijos vadovėlio pagrindinėms mokykloms priedas.

Jo autorius Sigitas Birgelis.

Apie Baltijos kelią pasakoja jo dalyvė Jūratė Kardauskienė iš Punsko bei istorikas Petras Maksimavičius iš Seinų. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Pilsudskio ir Marchlevskio gatvių sankryžoje (0)

Sovietinis palikimas Lenkijos valdžiai akių nebado | Punskas.lt nuotr.

Pilsudskio ir Marchlevskio gatvių sankryžoje vyksta kasdienis monotoniškas gyvenimas. Nei tie, kas netoli šios sankryžos gyvena, nei tie, kurie čia retkarčiais važiuoja, nepastebi nieko keisto ir neįprasto. Sankryža kaip sankryža.

Problemą neseniai įžvelgė Lenkijos Senatas, kurio nariams tokių (ir panašių) sankryžų pavadinimai nepatinka. Sunku su tuo nesutikti. Pilsudskis 1918 m. kūrė Lenkijos valstybę, Marchlevskis priešingai – aršiai priešinosi Lenkijos nepriklausomybės atkūrimui. Skaityti toliau

Lenkijos švietimo viceministras Punske pagalbos lietuviškoms mokyklos nežadėjo (video) (3)

Susitikimas su M.Jakubovskiu | Punskas.pl nuotr.

Balandžio 29 dieną Punsko valsčiuje viešėjo tautinių mažumų mokyklas kuruojantis Lenkijos švietimo viceministras Maciejus Jakubovskis (Maciej Jakubowski). Jis aplankė kelias lietuviškas mokyklas, susitiko su savivaldybės, lietuvių organizacijų ir įstaigų vadovais.

Lietuvių švietimo problemas pristatė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Pasak jo, šiemet valsčiaus mokykloms trūksta daugiau nei dviejų milijonų zlotų. Mokinio krepšelį skiria Lenkija, bet jo per mažai, tad savivaldybei dalį lėšų tenka pridėti iš savo biudžeto. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Slaptieji agentai ir KGB (5)

punskas.lt nuotr.

Kai 1981 m. gruodžio 13 d. generolas Jaruzelskis (Jaruzelski) įvedė Lenkijoje karo padėtį, Lenkijos pasienyje esančiuose sovietiniuose kariniuose daliniuose ir kitose „jėgos struktūrose“ buvo paskelbta aukščiausioji kovinė parengtis, suderinti ryšio dažniai, išdalintos dujokaukės, maisto atsargos, koviniai šoviniai. Tankų varikliai buvo šildomi jau kelias naktis anksčiau. Daugelis atsimename, kokia snieginga ir šalta buvo 1981/82 metų žiema. Esant reikalui, per Rakelijos, Aradnykų, Alnų ir kitus Seinijos kaimus tankai būtų įvažiavę į Liaudies Lenkijos teritoriją, kad sustabdytų „Lenkijos revoliuciją“. Šios informacijos negaliu pagrįsti jokiais istoriniais šaltiniais ar archyviniais dokumentais. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Katinėlis pabėgo. Mes ieškome katinėlio (17)

nacjonalizm„Ateina, ateina, ateina nacionalistai“ – kovo 9 d. žygiuodami Poznanės centrine gatve skandavo keli šimtai žmonių. Daugelis jų stengėsi slėpti savo veidus šalikais ar skarelėmis. Mitingo metu skųstasi neryžtinga valdžia, tautinių vertybių nuosmukiu, Europos Sąjungos institucijų kišimusi į Lenkijos reikalus, policijos išplėstomis teisėmis. Eisenos dalyviai aiškiai demonstravo neigiamą nusiteikimą kairiųjų pažiūrų politikų ir mažumų atžvilgiu. „Tautinis pasipriešinimas“ – skelbė eisenos pradžioje nešamas plakatas.

Nacionalistų eisenos Lenkijoje tapo madingos. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Absurdum in quidem est (3)

Petras Maksimavičius

„Lietuviai veikėjai blogi!“ – iš sakyklos 1978 metais (ir ne tik tais) šaukė Seinų parapijos klebonas. Aš tai to klebono beveik neatsimenu, tik tėvai apie jį man pasakodavo. Dabar tuos laikus primena Seinų bazilikoje kabanti lentelė – parapijiečių dėkingumui už klebono nuveiktus darbus išreikšti. „Lietuviai veikėjai griauna parapiją. Jie elgiasi begėdiškai, mūsų neklauso“, – mėgdavo kartoti. Klebonas labiausiai pyko matydamas, kad lietuviai mažame būrelyje tarpusavy pasikalba, šnibžda viens kitam į ausį, iš lietuvių išeivijos gautais laiškais pasidalija. Todėl valstybės saugumo tarnyboms sunku buvo jų ketinimus nuspėti. Pastebėta, kad ne per Seinų paštą siunčiami laiškai iš užsienio adresatus dažniau pasiekdavo. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Vaikų darželis?! (7)

„Žiburio“ moksleiviai | ziburys.pl nuotr.

Teatleidžia man darželinukai už straipsnio pavadinimą. Rašysiu ne apie juos, o apie suaugusiuosius, kurie nesuvokiamo pykčio vedami bando iš vaikų paskutinius žaislus atimti. Ir nieko nebegalima padaryti. Negi vaikų darželiu užsiims ESBO, JTO, seimai, jų komitetai ar komisijos? Tai būtų pernelyg vaikiška ir nerimta. Vaikų darželyje veikia kitos taisyklės. Arba prie jų prisitaikai, arba vienas lieki stovėti kampe. Tada jau tik dvi išeitys – garsiai trepsėti kojomis ir tikėtis, kad kas nors išgirs, arba tyliai verkti.

Mėnesio pradžioje viename skaitomiausių Lietuvoje dienraščių „Lietuvos žinios“ pasirodė straipsnis apie itin sudėtingą Lenkijos lietuvių padėtį (perspausdino jį www.punskas.pl). Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų (5)

Lentučių pakabinimas tų lietuviškų kaimų nepadarė labiau lietuviškų

Neseniai, gruodžio 9 d., Punske vykusio Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) tarybos posėdžio metu, tarp kitko, kalbėta apie lietuvių kultūros paveldo išsaugojimą Lenkijoje ir su tuo susijusias problemas. Tai nėra nauja tema. Jau ne kartą apie tai diskutuota, ne kartą bandyta įvairiais būdais tą paveldą registruoti ir išsaugoti.

Nemažai darbo atliko prieš kelis dešimtmečius Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) įsteigta speciali komisija, kuri surinko gana daug informacijos. Nors dėl politinės santvarkos nepavyko daugelio objektų įamžinti ar deramai jų pažymėti, Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Pasaulio pabaigos nebuvo – liko senos bėdos (0)

Petras Maksimavičius

Kaip paprastai prieš naujųjų metų pradžią prisiklausėme pasakojimų apie artėjančią „naująją tvarką“, galimas revoliucijas, regresijas, recesijas, represijas, gresiančias pandemijas ir žmonių bejėgiškumą. Kai kurie pranašai labai pasistengė ir net pasaulio pabaigą prieš šv. Kalėdas paskelbti spėjo. Tačiau pasaulis taip greit nekinta ir nepasibaigia. Nepakanka spragtelėti pirštais. Nebent tai padarytų pasaulio Kūrėjas. Vidurio Amerikos indėnų tauta, sukūrusi Majų civilizaciją, be kita ko, paliko mums kalendorių, kurio aiškintojai pranašavo galimą pasaulio pabaigą 2012 metų Kūčių išvakarėse. Archeologams Gvatemaloje aptikus dar antrąjį akmenyje išraižytą majų kalendorių, kuris, kaip ir pirmasis, baigiasi 2012 metų gruodžio 21 diena, Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Lenkijoje plinta nacionalizmas (39)

Petras Maksimavičius

Dar neseniai visi išpuoliai prieš kitataučius buvo vadinami chuliganų išpuoliais, nors spaudos kioskuose nesunkiai galima buvo nusipirkti antisemitinės literatūros, niekas į tai nekreipė dėmesio. Oficialiosios institucijos siejo tai su nereikšmingomis jėgomis, kurios nedaro jokios esminės įtakos visuomenės nuomonei.

Tokia pozicija privedė prie tų „nereikšmingų“ jėgų stiprėjimo. Balstogėje prasidėjo rasistiniai išpuoliai prieš čia studijuojančius svetimšalius. Keli jų buvo sumušti viešosiose vietose vidury dienos. Daugėjo išpuolių visame regione: Jedvabne, Balstogėje, Seinų savivaldybėje, Punske… Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Tikri ar tariami sizifai? (1)

Petras Maksimavičius

Dievai pasmerkė Sizifą ridenti didžiulį akmenį į kalno viršūnę, nuo kurios šis nuriedėdavo veikiamas savo svorio. Jie ne be pagrindo manė, jog nesama baisesnės bausmės už bergždžią ir beviltišką darbą. Jeigu tikėsime Homeru, Sizifas buvo išmintingiausias ir apdairiausias iš mirtingųjų. Pasak kito šaltinio, priešingai, jis buvo linkęs plėšikauti. Ligi šiol skiriasi nuomonės dėl priežasčių, privertusių jį tapti nereikalingu požemio karalystės darbininku.

Šiandien labai madinga užsiimti lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių vertinimu. Vieni sako, kad tie santykiai visai neblogi, kiti, kad tragiški. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartis ir ateitis (4)

Petras Maksimavičius

Paprasto recepto, kaip pagerinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) veiklą, nėra. Tačiau esu įsitikinęs, kad PLB dabartis ir ateitis priklausys nuo Lietuvos valstybės politikos ir jos priimamų sprendimų. Jeigu Lietuvos institucijos manys, kad sprendžiant su užsienio lietuviais susijusius klausimus PLB reikalinga, tai PLB išliks, jeigu ne – tai išnyks. Todėl šiandien, šiek tiek provokuodamas, retoriškai paklausiu: ar PLB dar reikalinga? Vienas iš svarbiausių tikslų, dėl kurių ji buvo įkurta – padėti atgauti Lietuvai nepriklausomybę – jau pasiektas. Belieka kita užduotis – padėti užsienio lietuviams išsaugoti tautinę tapatybę. Tačiau lyginant su pirmąja užduotimi, tai jau ne toks svarbus uždavinys, o jį vykdyti (kas natūralu) vis labiau imasi Lietuvos valstybė. Tai ji, o ne PLB užsienio lietuviams tapo traukos centru. Taip ir turėjo atsitikti. To juk ilgus dešimtmečius siekė PLB. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose (4)

Petras Maksimavičius

Karaliaučiaus krašto gyventojai nuo liepos 27 d. be vizų gali lankytis Lenkijos šiaurės regione, o lenkai keliauti po visą Karaliaučiaus kraštą. Įsigaliojo Lenkijos ir Rusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų bevizio judėjimo. Susitarimą praėjusių metų pabaigoje pasirašė Lenkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai. Dabar jis iš tikrųjų pradeda veikti.

Iškeis medinius langus

Jau tuomet, kai buvo deramasi dėl sutarties, Lenkijos regionų, kuriuose ji turėjo galioti, verslininkai ir savivaldybininkai tryško entuziazmu. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Manau, kad „Uważam, Rze…“ skaityti neverta (3)

Petras Maksimavičius

Neseniai vienas vis labiau visuomenėje populiarėjantis savaitraštis „Uważam, Rze..“ („Manau, kad“) paskelbė rašinį, pavadintą „Užmirštos lenkų skerdynės Seinuose“ („Uważam, Rze…“, 2012-05-17). Rašoma apie 1919 metų rugpjūčio įvykius Seinuose, o straipsnio autorius istorikas Slavomiras Cenckievičius (Sławomir Cenckiewicz) kaltina lietuvių karinius dalinius įvykdžius lenkų civilių gyventojų pogromą šiame mieste.

Pirma mintis, kuri atėjo į galvą, pamačius straipsnio pavadinimą, buvo ta, kad po daugelio metų istorikai atrado ligi šiol nežinotus istorinius šaltinius, nustatė naujus faktus, rado žuvusiųjų sąrašus ar pan. Kita mintis, kad statybininkai netoli Seinų atsitiktinai aptiko masinių žudynių aukų kapavietę. Tačiau įpusėjus skaityti straipsnį nerimas atslūgo ir Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Keista politika (3)

Petras Maksimavičius

Kai Lietuvoje kilo triukšmas dėl Lietuvos lenkų švietimo, Seinijoje atsirado viltis, kad Lenkijos lietuvių švietimo reikalai pagerės. Tą viltį sustiprino ir vieši Lenkijos Premjero Donaldo Tusko (Donald Tusk) pareiškimai, kad Lenkijos lietuviai netaps abiejų šalių pablogėjusių santykių įkaitais, priešingai – Lenkijos valstybė pagerins jų padėtį.

Tolesni įvykiai, deja, tą viltį nuslopino. Tiesa, abiejų premjerų sprendimu buvo įkurta dviejų šalių švietimo ekspertų grupė, tačiau jos darbams įtaką darė labiau politikai ir užsienio politikos strategai negu tie, kurie kiekvieną dieną užsiima švietimo klausimais. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės? (0)

Petras Maksimavičius

Palenkės vaivada Maciej Žyvno (Maciej Żywno) bei jo tarnybos suka galvas, kaip Seinų (kaimiškoje) savivaldybėje lietuviškus kaimus pažymėti dvikalbėmis lentutėmis. Rūpestis dėl lietuvių tautinės mažumos padėties Seinų savivaldybėje pagirtinas, tačiau susidaro įspūdis, kad kaip ir Punsko atveju, ši iniciatyva turi visų pirma politinį atspalvį.

Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad prieš keletą metų Seinų savivaldybėje esančio Burbiškių kaimo gyventojai surinko parašus ir kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl jų kaimo pavadinimo dviem kalbomis. Gyventojų kreipimąsi parėmė Lenkijos lietuvių bendruomenė ir kreipėsi ne tik į savivaldybę, bet ir centrinės valdžios institucijas. Skaityti toliau

„Terra jatwezenorum 2011“ sutiktuvės (video) (5)

2011 m. gruodžio 17 d. Punsko valsčiaus konferencijų salėje vyko mokslinė populiarioji konferencija bei naujausio istorijos paveldo metraščio TERRA JATWEZENORUM 2011 sutiktuvės. Pranešimus skaitė: Kovo 11-osios signataras Algirdas Patackas (Kaunas), garsiojo knygnešio Vinco Markevičiaus anūkė Gražina Markevičiūtė-Markauskienė (Kaunas), leidinio sudarytojas ir vyr. redaktorius Sigitas Birgelis (Punskas), istorijos puoselėtojas, kelių knygų autorius Gintaras Lučinskas (Alytus), rašytoja Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė (Alytus), publicistas ir visuomenininkas Petras Maksimavičius (Seinai), metraščio sekretorė Nijolė Birgelienė (Punskas). Skaityti toliau

D.Tuskas: keisti Švietimo įstatymą (5)

Kaip praneša Lenkijos žinių agentūra PAP, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas laiške Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui pareiškė, kad dvišalės švietimo ekspertų darbo grupės darbo rezultatai neatrodo patenkinami ir pasiūlė Lietuvai keisti Švietimo įstatymą.

Šis Lenkijos premjero laiškas yra atsakas į Lietuvos Vyriausybės vadovo ankstesnį laišką, Skaityti toliau

Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo (2)

Rugsėjo 14-16 dienomis Liubline vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinės, etninės ir kalbinės mažumos Europos Sąjungoje”. Ji surengta pradedant Lenkijai pirmininkauti ES tarybai. Tai jau antroji panašios tematikos konferencija Liubline. Prieš metus paminėtas Lenkijos tautinių mažumų įstatymo įsigaliojimo penkmetis. Tuomet konferencijos dalyviai svarstė, kaip per penkerius metus pasikeitė šalyje gyvenančių tautinių mažumų padėtis. Skaityti toliau