Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

P.Maksimavičius. Tikri ar tariami sizifai?

Petras Maksimavičius
2012-10-12 10:07:38
1
Petras Maksimavičius

Petras Maksimavičius

Petras Maksimavičius
Petras Maksimavičius

Dievai pasmerkė Sizifą ridenti didžiulį akmenį į kalno viršūnę, nuo kurios šis nuriedėdavo veikiamas savo svorio. Jie ne be pagrindo manė, jog nesama baisesnės bausmės už bergždžią ir beviltišką darbą. Jeigu tikėsime Homeru, Sizifas buvo išmintingiausias ir apdairiausias iš mirtingųjų. Pasak kito šaltinio, priešingai, jis buvo linkęs plėšikauti. Ligi šiol skiriasi nuomonės dėl priežasčių, privertusių jį tapti nereikalingu požemio karalystės darbininku.

Šiandien labai madinga užsiimti lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių vertinimu. Vieni sako, kad tie santykiai visai neblogi, kiti, kad tragiški. Vieni siūlo patylėti, kiti – atlikti pagoniškus apsivalymo ritualus. Kuo toliau, tuo sparčiau daugėja legendinių sizifų, kurie sako, kad vis labiau prakaituoja taisydami blogėjančius tautų ar eilinių žmonių tarpusavio ryšius. Skundžiasi, kad darbas nepavydėtinai sunkus, kadangi tiek, kiek gero nuveikia – lengva ranka sugriauna neišmanėliai arba sąmoningi kenkėjai. Ir vėl akmenį prieš kalną iš naujo ridenti tenka. Ar tas darbas beviltiškas kaip anais legendiniais laikais? O gal atsitiko taip, kad vieni sizifai nuo pat pradžių stengėsi savo misiją tinkamai ir nuoširdžiai atlikti, o kiti, pasinaudodami palankiomis aplinkybėmis, užsiėmė tik „plėšikavimu“?

Kai kas linkęs manyti, kad tas jų sizifinis darbas jau nepanašus į sizifinį, o labiau primena iš inercijos tų pačių nusibodusių frazių ar palyginimų kartojimą, nematant, kad pasaulis gerokai pasikeitęs, kad iš naujo reiktų apsvarstyti, ar tai, kas atrodė aktualu prieš dešimt metų, šiandien neteko prasmės ir skubiai reikia ieškoti naujų idėjų ir bendradarbiavimo formų.

Antai savo požiūrį šiuo klausimu pareiškė Varšuvoje gyvenantis Lietuvos nacionalinės ir meno premijos laureatas, žinomas lietuvių menininkas Stasys Eidrigevičius. „(…) Pasižiūrėkime, ką rodo Lietuvos televizija? Iš Lietuvos televizijos sklinda tik bloga informacija apie Lenkiją. Dažnai kalbuosi su žmonėmis ir klausiu: o ką rašo lenkų spauda, ką rodo lenkų televizija? Rodo tik blogus reportažus iš Lietuvos. Tai kas čia gero gali būti?! Liepos pradžioje lenkų intelektualai pasirašė kažkokius popierius, kad stengsis gerinti santykius su Lietuva. Ir visi sakė: bus gerai, gerai, gerai. Aš pasakiau: nieko gero nebus, nes tai – tik savo pavardžių reklamavimas. (…) Tokių draugelių kompanijų yra ir Lietuvoje, kurios reklamuoja tik save.” (2012-09-14 d. interviu; www.skrastas.lt). Stasio Eidrigevičiaus diagnozė galbūt pernelyg griežta, tačiau jos susiformavimui, matyt, daug įtakos turėjo ilgus metus gyvenimas Varšuvoje ir kai kurių procesų matymas iš labai arti. Per dvidešimt metų Lenkijoje buvo daug iniciatyvų steigti Lietuvos mylėtojų, bičiulių, draugų, bendražygių, bendraminčių… klubus ir draugijas. Sunku net suskaičiuoti, kiek jų buvo, o dar sunkiau suvokti, kas juos steigė. Bet visų istorija bemaž vienoda – steigdavosi greit, veikdavo triukšmingai ir išnykdavo tyliai. Gal tokia politikos logika, tačiau tiems žmonėms, kurie domisi ir kuriems tikrai rūpi Lietuvos ir Lenkijos ateitis, sukeldavo galvose tik daugiau sumaišties ir nusivylimo. Todėl Stasio Eidrigevičiaus žodžiai visai nestebina.

Dialogas, dialogas ir dar kartą dialogas – tai raktas į daugelio problemų sprendimą. Taip manė šiuolaikinės europinės tvarkos kūrėjai ir, matyt, neklydo, jeigu daugeliu atvejų taip pavykdavo užkirsti kelią grasinimams, jėgos demonstravimui, diskriminacijai ar dar blogesniems dalykams. Bent šioje Europos dalyje politinės ir ekonominės transformacijos procesai praėjo gana neskausmingai. Kaip bus toliau, neaišku, bet daugelis pastebi, kad laikai keičiasi. O labiausiai neramina tai, kad vis labiau linkstama iš naujo apsvarstyti valstybės ar tautos nueito kelio teisingumą, jos vietą šiuolaikiniame pasaulyje, siūlomi radikalūs pokyčiai. Kai kas vadina tai naujai kylančia nacionalizmo banga Europoje. Pavyzdys gali būti Lenkijoje suintensyvėjusios diskusijos apie du valstybės raidos kelius, pavadintus „Jogailaičių“ ir valstybės įkūrėjų „Piastų“ vardais. Šios dvi didingos dinastijos valdė Lenkiją, o jų vidaus ir užsienio politika turėjo daug išskirtinių bruožų. Tiek vienos, tiek kitos koncepcijos šalininkai mato skirtingus valstybės raidos kelius, o tai reiškia ir kitokius santykius su kaimynais. Ieškoma istorijoje laikotarpių, kuriais viena ar kita kryptis dominavo, ir bandoma parodyti, kuris laikmetis Lenkijai buvo didingesnis, garbingesnis. Tai nėra nauja diskusija. Ji atsirado XIX amžiuje ir kartkartėmis išryškėdavo J. Pilsudskio, R. Dmovskio, Paryžiaus „Kultūros“ ir net Liaudies Lenkijos ideologų darbuose. Kurios koncepcijos įgyvendinimo šalininkai šiuo metu laimi, atrodo, galime nesunkiai suvokti. Tai, matyt, komplikuoja taip pat lietuvių ir lenkų tarpusavio santykius, kadangi nespėta prie naujos realybės priprasti. Todėl ankstesnių darbų ir vien dialogo jau nepakanka. Svarbi tampa ir to dialogo nauja kokybė.

Reikia manyti, kad minėti procesai paveiks arba jau veikia ir tautinių mažumų gyvenimą bei požiūrį į jas. Nekalbant apie išpuolius prieš tautines mažumas, kurie neseniai vyko Palenkės vaivadijoje, matome ir kitas tendencijas arba bandymus iš naujo pasižiūrėti į tautinių mažumų vaidmenį šiame regione. Toks lūžis anksčiau ar vėliau turėjo įvykti. Beveik dvidešimt metų buvo kartojama, jog šis regionas turtingas įvairių tautų ir kultūrų tradicija, kad čia gyvena daug kito tikėjimo ar tautybės atstovų. Ir tai tiesa. Įvairios nevyriausybinės organizacijos ėmėsi misijos ieškoti tų kultūros pėdsakų, dokumentuoti juos ir išryškinti. Esant progai pasinaudodamos Europos Sąjungos ar savosios valstybės ministerijų teikiama finansine parama. Ir taip dvidešimt metų lygiagrečiai vyko darbas: vieni ieškojo paribio išnykusių kultūrų, kiti (tautinės mažumos) bandė saugoti dar gyvas savąsias kultūras. Tie keliai kartais susikirsdavo, bet niekada nesueidavo į vieną vagą. Kodėl? Juk tai turėjo būti natūralus procesas. Ir čia atsakymų sugalvoti būtų galima daug. Vienas iš jų – skirtingi interesai. Kitaip sakant, vieni rinkosi lengvesnį, kiti sunkesnį akmenį ridenimui. Vieniems rūpėjo jį užridenti, kitiems pakakdavo tik prie jo prisiliesti.

Praėjus dvidešimčiai metų jau pasigirsta vis daugiau balsų, kad ilgus metus valdžios reklamuota Palenkės vaivadijos tautinė ir religinė įvairovė buvo daugiau rinkodaros gudrybė, turėjusi pritraukti turistus ir sukurti teigiamą regiono įvaizdį užsienyje, o iš tikrųjų niekas net neplanavo rimtesnių investicijų šiam paveldui išsaugoti, įamžinti ir išeksponuoti. Atsirado sąvoka „martwa wielokulturowość“ (liet. miręs daugiakultūriškumas). Ką tai reiškia? Atsakymas banaliai paprastas. Paėmę į rankas turistinius vadovus, paskaitę interneto tinklalapius, pvz., apie Balstogės miestą, rasime daugybę aprašymų apie kultūrinę šio miesto įvairovę. Tačiau atvykę į vietą jokio stebuklo nepatirsime. Balstogės, Suvalkų ar Augustavo gatvė nesiskiria nuo eilinės lenkiško miesto gatvės. „Kultūrų įvairovę galime patirti tik kapinėse“, – neseniai pareiškė Krokuvoje dirbanti menininkė Ana Kopec (Anna Kopeć), kuri aplankė Balstogę. „(…) Pajutau, kad Balstogė gėdijasi savo praeities“, – pažymi menininkė, o šūkiai, kviečiantys patirti kultūrų įvairovę, pasak jos, buvo tiesiog rinkodaros strategijos dalis („Kurier Poranny“, 2012-09-17). Sunku su šia diagnoze nesutikti.

„Aušra“, 2012/18

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės?
  2. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  3. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  4. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  5. P.Maksimavičius. Manau, kad „Uważam, Rze…“ skaityti neverta
  6. P. Maksimavičius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartis ir ateitis
  7. P.Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų
  8. P.Maksimavičius. Keista politika
  9. P.Maksimavičius. Ir niekas mūsų neįtikins…
  10. P.Maksimavičius. Vertybėmis grįsti interesai ar tik siauri interesai?
  11. P.Maksimavičius. Nesutinkame, kadangi… nesutinkame
  12. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  13. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  14. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  15. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  16. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  17. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  18. Ž.Makauskienė. Lenkiška tolerancija
  19. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  20. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pilypas ne iš kanapių says:
    10 metų ago

    Visiems vadinamos Palenkės gyventojams laikas grįžti prie savo šaknų, ypač dabar atgimstant etninei kultūrai. ši kultūra ir visus suartins, nes matome, jog ant šios kultūros – baltiškos kultūros susikūrusios valstybės ir skaldo gyventojus į mažumas ir t.t. Jei prieš 100 metų buvo teigiama, kad lietuvių kalba reikia nesimelsti, nes Dievas jos nesupranta, o melstis reikia tik lenkiškai, tai tokį požiūrį dabar pateikiamą gan rafinuotai reikia atmesti. Lietuvoje iki šiol propaguojama, kad Lietuva apsikrikštijo tik apsikrikštijus Jogailai, o juk tikrasis krikštas įvyko, apsikrikštijus Lietuvos karaliui Mindaugui – 1253 m. jo įsteigto bažnytinės provincijos bei įsisteigę Domininkonai ir Pranciškonai gyvavo iki Jogailos. Tad kodėl propaguojamas šis dvilypumas ir iš kur plaukia ši netiesa, galime nesunkiai numanyti.
    Jogaila pradžioje buvo priėmęs pravoslavišką krikščionybę, tačiau kai mjam buvo pažadėta Lenkijos karalystė, tada jis atsisakė stačiatikystės.
    Tai, kad melstis buvo verčiama šiose teritorijose lenkiškai ir taip buvo asimiliuojamos šios baltų gentys. Žodžiu, visa tai reikia Lenkijai pripažinti ir atmesti savo mesijo vaidmenį.
    Žvelgiant dar giliau, žinome kaip buvo plečiama krikščionybė: juk anuo metu 1-ajame tūkst. apie 800 metus kai Konstantinopolio imperatorius nurodė Kirilui ir Metodijui sukurti naują abėcelę ir net kalbą (arabų islamo sparčios sklaidos pavyzdžiu), kad bizantiškąją krikščionybę skleisti į šiaurės Europą- Baltų genčių gyvenančią teritoriją, Tai Romos Krikščionybė paskelbė karą savo bizantiškiems krikščionims – broliams ir frankai net buvo užkariavę Konstantinopolį. Mat anuo metu buvo griežtai nustatyta, jog naują religiją galima skelbti tik hebrajų, graikų ir lotynų kalbomis. Tad ir Lenkija šį principą naudojo asimiliuojant baltų gentis, tik ji tą darė po Jogailos krikšto,14 a.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui (priima Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta) | Seimo kanceliarijos nuotr.

2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui

2023 01 13
Ukrainos verslininkų valdomos Lietuvos įmonės „Altimus-Tech“ priešlėktuvinei gynybai skirtas paleidimo įrenginys | įmonės nuotr.

Ukrainai dovanojamą oro gynybos techniką Lietuvos institucijos 6 mėn. marinuoja kaime

2023 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Jei abejojate, ar jus stabdo pareigūnas

2023 02 06
Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • vajetau apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • o kiek apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • hm apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jei abejojate, ar jus stabdo pareigūnas
  • Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti
  • Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  • Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
28
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • vajetau apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • o kiek apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • hm apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
Gražiausia 2012 metų Kauno rajono sodyba – Vilkijos apylinkėse

Gražiausia 2012 metų Kauno rajono sodyba – Vilkijos apylinkėse

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai