Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum

Petras Maksimavičius, www.ausra.pl
2014 05 23 12:45
8
Petras Maksimavičius | Ausra.pl nuotr.

Petras Maksimavičius | Ausra.pl nuotr.

Petras Maksimavičius
Petras Maksimavičius

Lenkijoje minint Gegužės 3-iosios (1791 m.) konstitucijos paskelbimo jubiliejų, Seinų sinagogoje Lietuvos ir Lenkijos humanitarai, rašytojai, menininkai rinkosi į pirmąjį Kaimynų dialogo forumą, kuris pavadintas „Lietuva-Lenkija-Europa“. Susitikimą surengė LR konsulatas Seinuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas Kaune bei Seinuose veikiantis fondas „Pogranicze“.

Pradėdamas renginį „Pogranicze“ centro vadovas Kšištofas Čiževskis (Krzysztof Czyżewski) pabrėžė, kad lenkų ir lietuvių tarpusavio santykiai pasižymi labai turtingomis tradicijomis, o šis paveldas svarbus ne tik abiem šalims, bet taip pat Europai. Tačiau šiame paribyje, pasak jo, savo pėdsakus paliko ir nacionalizmas, etniniai konfliktai bei XX a. totalitarinės santvarkos. „Kokią vietą šiuolaikinėje Europoje užima ir kokią ateityje užims Lietuva ir Lenkija?“ – retoriškai klausė direktorius K. Čiževskis, atkreipdamas dėmesį į įvykius Ukrainoje. „Koks yra kultūros vaidmuo tame procese?“ Jo nuomone, bendras kultūros, istorijos paveldas gali padėti kurti tvarią ir gerą kaimynystę. Taip būtų įgyvendinta ir Europos kaimynystės politika, ypač atsižvelgiant į jos Rytų partnerystės lygmenį.

LR konsulato Seinuose vadovė dr. Vida Bagdonavičienė sveikindama forumo dalyvius pabrėžė, kad šiandien nekyla klausimo, ar reikia bendrauti ir bendradarbiauti. Tačiau kyla klausimas, kaip bendradarbiauti. Pasak jos, „Pogranicze“ centro veikla tai ypač geras pavyzdys, kaip per naujas veiklos formas kuriamos naujos tradicijos, nauji menai ir tuo pačiu su didele pagarba ir dėmesingumu atsižvelgiama į bendrą istoriją.

„Mūsų susitikimo progos: Gegužės 3-ioji, Gegužės 1-oji, Lietuvos ir Lenkijos kaimyninės sutarties 20-mečio paminėjimas, puikiai dera tarpusavy – visos jos laiko perspektyvoje yra susietos pagrindine idėja. Tai pilietinės visuomenės, modernios visuomenės kūrimas, bandymas sukurti tokių santykių modelį, kuris eliminuotų konfliktų tarp tautų ir valstybių galimybes.“

LR konsulato vadovė Vida Bagdonavičienė padėkojo „Pogranicze“ centro įkūrėjams Malgožatai ir Kšištofui Čiževskiams už darbą skatinant pagarbą, toleranciją tautoms, žmonėms ir kultūroms. Malgožatai Čiževskai (Małgorzata Czyżewska) įteikė LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus apdovanojimą. „Apdovanoju už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių santykių plėtojimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“, – citavo ministro įsakymą.

Po oficialaus Kaimynų dialogo forumo atidarymo įvyko lietuvių tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus parodos „Vilnius: tarp sacrum ir profanum“ pristatymas. Paveiksluose pavaizduota Vilniaus panorama, aikštės, ansambliai, architektūros paminklai. Parodos autorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, pristatydamas savo darbus, pabrėžė, kad kultūrinėje plotmėje lietuviai ir lenkai visuomet gebėdavo bendradarbiauti. Pasidžiaugė, kad visuomet turėjo ir turi Lenkijoje daug draugų, kad jam žinoma daugelio iškiliausių lenkų kūryba.

Antrojoje Kaimynų dialogo forumo dalyje „Pogranicze“ centro vadovas K. Čiževskis, profesoriai D. Špoperis (D. Szpoper), K. Buchovskis (K. Buchowski), E. Aleksandravičius ir A. Kulakauskas nagrinėjo XIX–XX a. sandūros kultūrines-politines realijas, atsiradusį naują požiūrį į kalbą, tautiškumą, Antano Baranausko svajones, kurias jis bandė įgyvendinti dirbdamas Seinuose. Pristatyta neseniai prof. Egidijaus Aleksandravičiaus išleista knyga lenkų kalba „Antanas Baranauskas. Giesmininko kelias“.

K. Čiževskis pabrėžė, kad jo vadovaujamas fondas kai kurias A. Baranausko idėjas bando įgyvendinti savo projektuose taip pat šiais laikais. Kaip pavyzdį paminėjo Žagarių bažnytėlę, kur lietuviškų pamaldų metu bandoma įterpti ir lenkiškus elementus. Pasak jo, tai gali būti vienas iš veiksmingų būdų stabdyti lietuvių kalbos ir kultūros nykimą. Mat tai paskatina lenkakalbius kartu dalyvauti tokiose iškilmėse, domėtis, susipažinti su lietuvių kalba, dvasiniu paveldu. Jo teigimu, tai bandė daryti mišriose kalbiniu požiūriu parapijose vysk. A. Baranauskas, tačiau dažnai susilaukdavo nuožmaus parapijiečių pasipriešinimo.

Diskusijų metu seiniškis J. Nazaruk paragino renginio dalyvius pamąstyti, kaip A. Baranausko skelbtas idėjas galima būtų perkelti į šias dienas ir įgyvendinti. Papasakojo, kaip Seinų lenkiškos mokyklos drauge su Lazdijų lietuviškomis švietimo įstaigomis rengia bendrus toleranciją ir abipusę pagarbą skatinančius projektus. Tikino, kad Seinuose nėra jokių prieštaravimų ir antagonizmų diskutuojant ar saugant bendrą istorijos paveldą.

Kitas pašnekovas, prisistatęs kaip Seinų paveldą globojančios draugijos narys, taip pat patikino, kad Seinų visuomenė kreipia daug dėmesio į paveldo išsaugojimą, o A. Baranausko asmenybė yra neeilinė ir verta dėmesio. Tačiau ragino Baranauską vadinti Baranowskiu, kadangi jis taip Seinuose buvo vadinamas. „Seinuose nieks nepažįsta Baranausko – pažįsta Baranowskį, ir tik taip jį derėtų vadinti“, – pridūrė. Pasak jo, minėta draugija atliko vysk. Antoni Baranowskio biografijos bei veiklos analizę, ir tuomet daug kas paaiškėjo. Dėl kai kurių jo veiklos Seinuose epizodų ketinama kreiptis į Vatikaną, kad būtų leista susipažinti su archyvinėmis medžiagomis. Vienas iš klausimų – ar valstiečių kilmės lietuvis, kokiu istorikų monografijoje pristatomas A. Baranauskas, galėjo tais laikais pasiekti vyskupo postą. „Net jo pavardės etimologija ir veido bruožai rodo, kad jis nėra lietuvių kilmės“, – kalbėjo Kaimynų dialogo forumo dalyvis.

K. Čiževskis, reaguodamas į šiuos išvedžiojimus, priminė, kad vis dėlto iniciatyvą Seinuose pastatyti paminklą A. Baranauskui iškėlė ir sėkmingai įgyvendino ne lenkai, o lietuviai. Pasak jo, forumo metu kilusi diskusija rodo, kad vysk. A. Baranauskas buvo neeilinė asmenybė, o tokio pobūdžio susitikimai ir diskusijos reikalingi.

Renginį paįvairino meno programa. Nikolo Paganinio (Niccolo Paganini) kompozicijas atliko buvęs LR Seimo narys Gediminas Dalinkevičius (smuikas) ir Simonas Bušma (gitara). Vėliau įteikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto įsteigti istoriko Juliušo Bardacho (Juliusz Bardach) apdovanojimai. Kitą dieną Krasnagrūdoje vyko literatūriniai skaitymai.

„Aušra“, 9/2014.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose?
  2. P.Maksimavičius. Tikri ar tariami sizifai?
  3. P.Maksimavičius. Vaikų darželis?!
  4. P.Maksimavičius. Manau, kad „Uważam, Rze…“ skaityti neverta
  5. P.Maksimavičius. Absurdum in quidem est
  6. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  7. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  8. P. Maksimavičius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartis ir ateitis
  9. P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų
  10. P. Maksimavičius. Slaptieji agentai ir KGB
  11. P.Maksimavičius. Lenkijoje plinta nacionalizmas
  12. P.Maksimavičius. Paminklams – ne, kapams – taip
  13. P. Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės?
  14. P.Maksimavičius. Pasaulio pabaigos nebuvo – liko senos bėdos
  15. P.Maksimavičius. Katinėlis pabėgo. Mes ieškome katinėlio
  16. P. Maksimavičius. Pilsudskio ir Marchlevskio gatvių sankryžoje
  17. Vilniuje atidaroma paroda „Tarp laiko ir istorijos“
  18. Č. Iškauskas. Kas bendra tarp šviesos ir švietimo? (pirmadienio mintys)
  19. P.Maksimavičius. Keista politika
  20. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  21. P.Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų
  22. P.Maksimavičius. Ir niekas mūsų neįtikins…
  23. Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai
  24. P.Maksimavičius. Vertybėmis grįsti interesai ar tik siauri interesai?
  25. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  26. S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
  27. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  28. Lietuva – tarp lyderių Europoje pagal užsienio turistų srautų augimą
  29. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  30. Lietuvių kultūros ir meno savaitgalis Seinuose ir Krasnogrūdoje

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. dzūkas says:
    7 m. ago

    pasibaisėtina kad Lietuvos urm kabina ‘žvaigždes” .
    Daugiau apie Pograniče veiklos pobūdį galima rasti įvedus į goglą “Osrodek Pogranicze”

    Atsakyti
  2. tai išdavystė says:
    7 m. ago

    Tai visiškas nusikalbėjimas, įžeidinėjimas ne tik A. Baranausko, bet ir lietuvių tautos. Tai gal tas ne lietuviškos kilmės, anot lenkų, A. Baranauskas neparašė nei lietuvių klasikinės poemos “Anykščių šilelio”? Pyktis ima ne ant lenkų, nes iš jų gero niekada nelaukiam, bet ant mūsų išdavikų, parsidavėlų, pastumdėlių, kurie neturi nei garbės, nei sąžinės bei teisės kalbėti Lietuvos vardu. Ir visai nesvarbu kur jie dirba – ministerijose ar konsulatuose. Jie tik gali išreikšti savo nuomonę, o ne lietuvių tautos.

    Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    7 m. ago

    Nu kaip grazu… 🙂
    Ne Baranauskas, o pasirodo, prose pana, Baranovski… Nu lenkas nebutu lenkas. Diskutuokim, kalbekim, ugdykim tolerancij lietuviai. O mes stumsim savo politikele: Vilniaus krasto okupacijos nebuvo, Baranauskas- ne lietuviu kilmes, nes matai bruozai jo (gaila niekas nepaklause ka gi jie prose pana ‘autoritetinga nuomone’ primena. galima nuspeti- lenka) nelietuviski, moksla ir kultura atnese, valstybe mums sukure… Zodziu vilno nase
    Sudas. Ka veikia musu atsakingi asmenys, ir kodel is viso jie kaip eriukai dalyvauja tokiose ‘konferencijose’, kur atviru tekstu tyciojamasi is Lietuvos ir lietuviu? Lietuviu valstieciu sunus mat negalejo… Na tai dabar eile Valanciui… Kokie bruozai pas pastaraji? Eksperto niekas nepaklause? Ar nuvaziavo tik ‘verksniuko’ apdovanojimu iteikti? O savo nuomone pasakyti? O tautos nuomone pasakyti? Atsiras nors vienas galintis tai padaryti… Besarmaciai, sedintys siltose kedese, besidalinantys ordinais, ir pardavinejantys Lietuviu tautos sunu ir dukru atsidavima uz skanesni duonos kasni visiems kas tik pasigviesia. Na bet nera ko stebetis… Ir pastarosios citatos autorius jau puosiamas melynais salikais, nors svetimiems niekada netarnavo :)… Sarmatos turekit, silpnablauzdziai. Jau siutas ima nuo visu situ ‘konferenciju’, kur uz Lietuvos mokesciu moketoju pinigus valdininkeliai sau iskylas, pasisedejmus ruosiasi ir beklausydami kaip ‘kaimynai’ siuksles pila ant garbingu musu tautos zmoniu net nesiteikia papriestarauti.
    ‘..Kaip pavyzdį paminėjo Žagarių bažnytėlę, kur lietuviškų pamaldų metu bandoma įterpti ir lenkiškus elementus. Pasak jo, tai gali būti vienas iš veiksmingų būdų stabdyti lietuvių kalbos ir kultūros nykimą..’ cia kas????? Naujausias anekdotas? Na tai jis ne toje skiltyje… O jei rimtai, tai be galo liudna darosi, matant kas mus atstovauja… Ar jiems sumoketa, ar jiems dzin, ar … koks dar variantas imanomas? Patarkite

    Atsakyti
  4. Perkūno Paukštis says:
    7 m. ago

    Vien perskaičius str. pavadinimą – turėtų nudžiūti liežuvis.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    7 m. ago

    Tai, kas rašoma Aušroje dar kartą parodo, kad jokia yptinga (artima) kaiminystė, bendradarbiavimai su Lenkija nėra nei reikalingi, nei galimi. Šimtą kartų buvo teisus Oskaras Milašius iš Lietuvos ir Lenkijos santykių analizavimų darydamas išvadą, kad bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis. Būtent tai ir pademonstruota renginyje Seinuose.
    Manau, kad konsulė turėtų susivokti, kad ji Seinuose organizavo Lietuvą įžeidžintį renginį ir dėl to atsiprašyti Tautą bei dėl šios žioplystės atsistatydinti iš pareigų.
    Be to, galutinai paaiškėja, kad pagrindinį lizdą lenkizacija šalyje yra susisukusi Kaune, taigi, kauniečiai, galvokite, ar jūsų patriotizmas yra jau daugiau lenkiškas negu lietuviškas. Taip einant toliau, gali būti, kad greitai to lizdo paukšteliai užsigeis, kad pagal bruožus turi būti ne Kaunas, o Kowno.

    Atsakyti
  6. Kelmas says:
    7 m. ago

    Visas renginys nukreiptas prieš lietuvybės stiprinimą.
    Jau ir Baranausko pavardę turėsime rašyti pagal lenkų norus su w raide ir apskritai, tokie ” malonūs susitikimai” vadovaujami ponios Bagdonavičienės (gal w raidę reikėtų jau rašyti) tuojau įrodys, kad vyskupas ne lietuvis ir pan.
    Didžiausias pasityčiojimas, kad “vardan tos draugystės” Žagariuose šv. mišių metu atsirado lenkų kalba.
    Ponai Aleksandravičiau ir Kulakauskai – atsipeikėkite, ką Jūs darote?
    Už kokius apdovanojimus įžeidinėjate vietos lietuvius?

    Atsakyti
  7. Vaidas says:
    7 m. ago

    Konsulė Bagdonavičienė jau seniai su Aleksandravičiumi susijusi, mat mokslus kartu Kaune daro ir dar pasaulio lietuviais rūpinasi.
    Dabar socdemai davė šiltą vietą Seinuose, tai tyčiojasi iš ten gyvenančių lietuvių.

    Atsakyti
  8. Getas says:
    7 m. ago

    Oficiali Lietuvos atstovė tam provokatoriui turėjo duoti atkirtį, o laukti prolenkistų Iš Kauno atkirčio ir nesitikėjau. V. Bagdonavičienė privalėjo pasakyti, kad Seinai tai Lietuva, nes sienos buvo nustatytos tarp dviejų suverenų Lietuvos ir Lenkijos dar Liublino sutartyje (1569) ir tik Pilsudkinė Lenkija 1919-20 metais kariniais veiksmais pažeidė šias sienas okupavo ir aneksavo Seinų-Suvalkų kraštą. Lietuvis vyskupas Baranauskas todėl ir dirbo Seinuose, Lietuvos teritorijoje.
    Kodėl mūsų atstovai sugeba tik nutylėti ir priimtįi įvairius lenkų šmeižtus ir mūsų tautos ir valstybės įžeidimus. Jei taip patyrinėti tai vadinami lenkai, gal pusė jų tai yra asimiliuoti baltai: jotvingiai (lot.getai), galindai, prūsai, lietuviai. Ir labai keista, kad sugebėta asimiliuoti tokia maišyta ir negražia kalba, kaip lenkų kalba. Jotvingiai, dzūkai grįžkite prie savo šaknų, gražios, skambios lietuvių kalbos, pats laikas dabar 21 amžiuje. Reikalaukite vėl įsijungti į LDK. Dabar pradedamas vajus dėl Karaliaučiaus krašto teisinio sprendimo ir baltiškų pavadinimų ten sugrąžinimo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
molkslasplius.lt nuotr.

G. Merkys. Ar paminėsime ir kaip paminėsime 1941 m. Birželio sukilimo metines?

2021 04 03
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

2021 04 02
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Akvarelės meistras: Algirdo Lukšto piešinių ir akvarelių paroda

Akvarelės meistras: Algirdo Lukšto piešinių ir akvarelių paroda

2021 03 30
Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

2021 03 28
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

2021 03 26
S. Skvernelis pakvietė Lenkijos Vyriausybės vadovą atvykti į Lietuvą

Įvyks Lietuvos ir Lenkijos seimų ir Senato narių asamblėjos sesija

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Bartas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 497; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
0
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

Lietuva yra viena iš pigiausių turistinių vietų Europos Sąjungoje, bet tai tikrai nėra vienintelė priežastis, kodėl Baltijos šalys sulaukia didelio...

Skaityti toliau

G. Merkys. Ar paminėsime ir kaip paminėsime 1941 m. Birželio sukilimo metines?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
9
molkslasplius.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorius profesorius Adas Jakubauskas, ėjęs pareigas tik nuo birželio mėn., balandžio 1...

Skaityti toliau

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

by daiva
2021 04 02
6
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

Po Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro apėmė keistas jausmas, tarsi paragavus karstelėjusio teisingumo pakaitalo....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Bartas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Meškeriotojai skatinami pagautas lydekas paleisti

Meškeriotojai skatinami pagautas lydekas paleisti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai