Karaliaučiaus krašto gyventojai nuo liepos 27 d. be vizų gali lankytis Lenkijos šiaurės regione, o lenkai keliauti po visą Karaliaučiaus kraštą. Įsigaliojo Lenkijos ir Rusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų bevizio judėjimo. Susitarimą praėjusių metų pabaigoje pasirašė Lenkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai. Dabar jis iš tikrųjų pradeda veikti.
Iškeis medinius langus
Jau tuomet, kai buvo deramasi dėl sutarties, Lenkijos regionų, kuriuose ji turėjo galioti, verslininkai ir savivaldybininkai tryško entuziazmu. Manyta, kad bevizio režimo įsigaliojimas atvers nemažą Karaliaučiaus rinką ir spartins ekonominę Lenkijos šiaurės regiono plėtotę. „(…) Vien Karaliaučiuje, kuriame gyvena 600 tūkstančių žmonių, visus supuvusius medinius langus reikia pakeisti plastmasiniais. Ir kas tai turi padaryti, jeigu ne lenkų firmos“, – neslėpė tuomet džiaugsmo Lenkijos Pamario vaivadijos vicemaršalka Vieslavas Byčkovskis (Wiesław Byczkowski) (www.trojmiasto.pl). Kiti tikėjosi nevaržomo jachtų, turistinių laivų, keltų plaukiojimo, turistų antplūdžio ir pan. Trumpai sakant – sutarties pasirašymo rezultatai turėjo būti vien teigiami. Tie, kas murmėjo apie galimą kontrabandos augimą, pigių ir nekokybiškų prekių ar naujos kultūros antplūdį, sudarė mažumą arba liko neišgirsti. Dar mažiau girdėjosi balsų, kad bevizio judėjimo įvedimas daugiau naudos duos Rusijos užsienio politikos strategams negu eiliniams duonos valgytojams abiejose sienos pusėse.
Lenkijos Seimas bevizio režimo sutartį ratifikavo š. m. kovo 16 d. Tačiau ne vienbalsiai. Net trečdalis Lenkijos Seimo narių (ypač Teisės ir teisingumo frakcijos) nepritarė šiai sutarčiai. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad niekam, kas bent šiek tiek skaito naujienas ir domisi kaimynais, nekyla abejonių, jog bevizio judėjimo įvedimas Lenkijos ir Karaliaučiaus krašto pasienyje – tai didesnio politinio plano dalis. Sutarčiai įsigaliojus (liepos 27 d.) įtakingas Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ taip pat pripažino, kad Rusijai ši sutartis suteiks politinės naudos, o Lenkija tikisi ne tik politinės, bet ir ekonominės.
Galima bus lankyti visą Karaliaučiaus kraštą, išskyrus vietas, kur… nebus galima
Kaip sutartis iš tikrųjų bus įgyvendinama? Pamario bei Varmijos-Mozūrijos vaivadijų pasienio apskričių gyventojai galės kreiptis į Rusijos konsulines įstaigas ir gauti specialius leidimus lankytis visoje Karaliaučiaus srityje. Visoje srityje, išskyrus vadinamuosius „uždarus“ regionus. Ir ši sąvoka, apie kurią anksčiau neužsiminta, jau ne visiems patinka. Ką reiškia „uždari“ regionai Karaliaučiaus krašte, jeigu šis kraštas jau seniai paverstas dideliu, vientisu, „uždaru“ ir ypatingai militarizuotu regionu? Karaliaučiaus srityje dislokuotas galingas Rusijos „Baltijos laivynas“, instaliuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos, prie Lietuvos sienos įrenginėjamos modernios žemė-žemė tipo raketos „Iskander“, nekalbant apie karinių radarų sistemą. Rusijos armijos specialistai ligi šiol laikosi gerai išbandytos praktikos ir nenori pastatyti kelio ženklų ar būsimiems lenkų turistams ir verslininkams dalinti žemėlapių, kuriuose pažymėti strateginiai kariniai „uždari“ objektai. Taip pat paaiškėjo, kad žlugo (matyt, dėl tos pačios priežasties) visos viltys nevaržomai naudotis vandens keliais. Jokie jachtininkai ar baidarininkai negalės naudotis naujos sutarties privalumais.
Kitaip bus Lenkijos pusėje. Nusipirkę 20-30 eurų kainuojantį leidimą Rusijos piliečiai galės lankytis šiauriniame Lenkijos regione ir pusę metų svečiuotis iki 90 dienų. Ar tai esmingai paveiks šio regiono ekonomikos plėtrą? Dar prieš pusmetį skleidžiama informacija turėjo šią tezę pagrįsti. Šiandien jau apie tai nekalbama. Visų pirma paaiškėjo, kad jau šiandien apie 200 tūkstančių Karaliaučiaus krašto gyventojų turi galiojančias Šengeno vizas, gali nevaržomai keliauti po Europą ir Varmijos-Mozūrijos vaivadijoje ilgai neužsibūna. Mažiau pasiturintys, kuriems Šengeno vizos įsigijimas ir kelionė, pvz., į Vokietiją per brangiai kainuoja, pasinaudos leidimais be vizų atvykti į Olštiną ar Gižicką. Tačiau ar nepasiturintys turistai čia laukiami?
Lietuvos spauda rašo tai, kas Lenkijos spaudoje nutylima
Rusija jau seniai siekia bevizio režimo su Europos Sąjunga. Rusijos užsienio reikalų ministras neseniai pareiškė, jog po pusantrų metų tikisi, kad ES valstybės pritars beviziam režimui su Rusija. Lenkijos parama, įteisinant bevizį judėjimą pasienio regione, tai pirmas ir labai svarbus žingsnis šį strateginį tikslą Rusijai pasiekti. Be abejonės, Rusija pasistengs pademonstruoti, kad sutartis su Lenkija veikia puikiai, ir ne tik Karaliaučiaus krašto, bet ir visos plačiosios Rusijos piliečiai verti didesnio pasitikėjimo ir leidimo įsilieti į bendrą ES erdvę, o Lenkija – puiki tarpininkė tarp Briuselio ir Maskvos.
2010 metų pradžioje buvo planuojamas trišalės sutarties pasirašymas. Prie bevizio pasienio regionų režimo sutarties turėjo prisijungti taip pat Lietuva. Tačiau po kurio laiko planai pasikeitė. Maskvos ėmė netenkinti Lietuvos valdžios pozicija. Buvo siūloma, įgyvendinus supaprastintą judėjimą per sieną, Karaliaučiaus srities gyventojams leisti įvažiuoti į Lietuvos teritoriją ne daugiau kaip 30-50 kilometrų. Rusija nori „veidrodinio“ principo, t. y. – kad Lietuva atvertų Karaliaučiaus srities plotui prilygstančią savo teritoriją. Analogiškai sutiko padaryti Lenkija, o ES institucijos be didesnių konsultacijų su visomis ES šalimis tai palaimino.
„Saulės tekėjimas vakaruose“
Lietuva, atsisakydama pasirašyti sutartį tokiomis sąlygomis, kuriomis pasirašė Lenkija, argumentuoja, kad pagal ES teisės aktus 50 km pasienio ruožas yra didžiausias leistinas atstumas, kuriame gali būti įteisintas pasienio gyventojų bevizis judėjimas (pagal Šengeno reikalavimus).
Pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šioje Rusijos ir Lenkijos sutartyje įžvelgia aiškius geopolitinius žaidimus ir pranašauja artėjančias Lietuvai problemas. Komentuodamas Lenkijos ir Rusijos sutarties pasirašymą teigia, kad pasinaudojant euro zonos krize ir su tuo susijusiomis diskusijomis, o Lietuvoje visuomenės (ir politikų) dėmesį nukreipusiu „Snoro“ banko skandalu buvo padaryta Šengeno taisyklių taikymo išimtis, kuriai lengvai pritarė Europos Parlamentas. Tai turės geopolitines pasekmes. Jis primena, kad nebuvo taip pat Lenkijos partneriškų (kaip derėtų kaimynams) konsultacijų su Lietuva dėl šio „Karaliaučiaus atvejo“. „(…) Antai turime strateginį ir geopolitinį fenomeną, anei būtą, anei regėtą per visą tūkstantmetę istoriją. Tai Rusija vakaruose nuo Lietuvos. Nesirūpinome ta anomalija, o dabar gausime. Jau gauname“, – rašė V. Landsbergis („Saulės tekėjimas vakaruose“, www.landsbergis.lt).
Suvalkų vaivados sumanymas
Mūsų Seinų apskritis į šio susitarimo galiojimo teritoriją nepateko. Tačiau dar ne viskas prarasta, kadangi analogiška sutartis laukia Baltarusijos Prezidento pritarimo, ir bus įteisintas bevizis judėjimas Lenkijos ir Baltarusijos pasienio regionuose. Gal kai kas dar prisimename, kai praėjusio šimtmečio pabaigoje buvusios Suvalkų vaivadijos buvęs vaivada sumanė savarankiškai plėsti regioninius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis ir Suvalkijoje įrengti „koridorių“, jungsiantį Gardino sritį su Karaliaučiaus kraštu. Kai pas vaivadą vis dažniau ėmė lankytis Rusijos ambasados diplomatai, Varšuvos kantrybė baigėsi ir sumanymas žlugo.
Šiuo metu padėtis kita. Atrodo, kad užmirštą projektą bus galima įgyvendinti įteisinant pasienio bevizio judėjimo ruožus. Taip sėkmingai bus sukurtas platus „koridorius“, kuris nuo Gardino per Suvalkiją nusidrieks iki pat Gdansko. Ir nieko čia nebūtų blogo, jeigu laisvesnis žmonių judėjimas tarnautų paprastiems žmonėms – jų gerovės kūrimui, o ne valstybių jėgos demonstravimui. Europos istorijoje dar niekada nepasiteisino tokiu principu strateginių „koridorių“ kūrimas. Pasekmės visuomet būdavo apgailėtinos.
Tai tada mums belieka koridoriu daryti per Lenkija i vakaru Ukraina. 🙂
Išeina, kad Ušacko prieš trejus metus atliktu įdirbiu dėl bevizio režimo su Karaliaučiumi pasinaudojo Lenkija. Kodėl Lietuva savo iniciatyvas regione užleido Lenkijai!…
The consequences are far reaching and people in the West seem to have a short memory. It’s clear today that development in Russia didn’t go the way the West anticipated. Russia became the perfect KGB state. 80% of government officials are former or active KGB officers, including President Vladimir Putin himself. The objective of the Soviet regime was to overthrow the United States as the world’s leading power. The Soviet KGB fathered state-sponsored terrorism. The PLO was dreamt up by KGB. In 1960s a new element was added to the Soviet/PLO war; international terrorism. Today’s international terrorism was conceived at the Lubyanka.
As Yuri Andropov once explained to Ion Pacepa, the Muslim world was a Petri dish in which the Russians might “nurture a virulent strain of America-hatred from the bacterium of Marxist-Leninist thought.” KGB General Alexander Sakharovsky once said to Pacepa: “In today’s world, when nuclear arms have made military force obsolete, terrorism should become our main weapon.” Americans and Europeans no longer remember the past and don’t realize that history is now repeating itself. No effective counter-strategy is likely to emerge from Washington because a regime predicated on economic optimism cannot accept the negative implications of ongoing Russian enmity. People will simply believe what they wish to believe. More people indulge their own ideas of the world rather than deal with its realities.
beje, ten pat rasite ir straipsnių apie tai kaip atskilusius nuo Rusijos KGB agentus tuoj pat ėmėsi globoti Rusijos mafija.
globalpolitician.com/23436-terror-russia
o šitame bloge rasime labai daug medžiagos apie Andropovo ir vėlesnę KGB veiklą prisidedant prie terorizmo pasaulyje, taip pat apie KGB veiklą po jos suskilimo Jelcino laikais ir naująją Putino politiką jos rezervistų atžvilgiu, kaip atskilusius ėmė globoti Rusijos žd mafija bei kas iš tikrųjų vyksta “islamo pavasariuose”:
//thespiritoftruth.blogspot.com
Šiame bloge blogistas Adamsas yra surinkęs nemažai medžiagos. Apie tai mūsų laikraščiuose nerasite nė su žiburiu.