Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

P. Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės?

2012-03-12 11:34:09
Petras Maksimavičius
0
Petras Maksimavičius

Petras Maksimavičius

Palenkės vaivada Maciej Žyvno (Maciej Żywno) bei jo tarnybos suka galvas, kaip Seinų (kaimiškoje) savivaldybėje lietuviškus kaimus pažymėti dvikalbėmis lentutėmis. Rūpestis dėl lietuvių tautinės mažumos padėties Seinų savivaldybėje pagirtinas, tačiau susidaro įspūdis, kad kaip ir Punsko atveju, ši iniciatyva turi visų pirma politinį atspalvį.

Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad prieš keletą metų Seinų savivaldybėje esančio Burbiškių kaimo gyventojai surinko parašus ir kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl jų kaimo pavadinimo dviem kalbomis. Gyventojų kreipimąsi parėmė Lenkijos lietuvių bendruomenė ir kreipėsi ne tik į savivaldybę, bet ir centrinės valdžios institucijas. Teigiamo sprendimo nebuvo. Tiek vietinė, tiek centrinė valdžia jokių veiksmų nesiėmė ir ignoravo gyventojų prašymus. Neoficialiai buvo užsimenama, kad prieš savivaldybės rinkimus vengta sukelti lenkų tautybės gyventojų nepasitenkinimo bangą. Galimas daiktas, jog manyta, kad dvikalbių lentučių pakabinimas tik Punsko savivaldybėje duos pakankamą pagrindą tvirtinti, kad lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje naudojasi aukštais savo tapatybės apsaugos standartais.

Taigi kas atsitiko 2012 metais? Seinų savivaldybės vadovas paskelbė, kad rengs visuose kaimuose konsultacijas su gyventojais ir stengsis parūpinti dvikalbes kaimų pavadinimų lentutes. Pranešimuose pabrėžiama, kad tai daroma lietuviams prašant. Tačiau nepasakoma to, apie ką ilgus metus kalba lietuvių bendruomenė. O ji prašo sudaryti vienodas galimybes išsaugoti savo tapatybę ir kalbą visiems Seinų ir Punsko krašte gyvenantiems lietuviams. Akivaizdu, kad tapatybės ir kalbos neišsaugos dvikalbiai vietovių pavadinimai, o visų pirma švietimo rėmimas, kultūros plėtra, daugumos tolerancijos skatinimas, kultūros paveldo įamžinimas, raginimas vartoti lietuvių kalbą viešajame gyvenime – tai, ką numato 2005 metais priimtas Lenkijos tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymas.

Jau ne kartą „Aušroje“ rašyta, kad Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymas buvo kuriamas remiantis 2002 metų Lenkijos gyventojų visuotinio surašymo duomenimis. Tautinių mažumų atstovų skaičių ir jų gyvenamą teritoriją svarbu buvo žinoti todėl, kad įstatymas numato, kuriose savivaldybėse galima vartoti tautinės mažumos kalbą kaip pagalbinę kontaktuose su administracija, kur galimi vietovių pavadinimai tautinės mažumos kalba ir pan. Tokiu būdu buvo išanalizuota, kokią įtaką valstybės gyvenimui arba jos nacionaliniams interesams turės minėto įstatymo priėmimas. Galų gale platesnės teisės buvo suteiktos tik Punsko savivaldybėje gyvenantiems lietuviams.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad 2011 metais Lenkijoje įvyko naujas visuotinis gyventojų surašymas, kurio metu buvo klausiama taip pat tautybės. Todėl kyla natūralus klausimas, kodėl konsultacijas dėl dvikalbių pavadinimų reikia rengti dabar, nelaukiant paskutinio surašymo duomenų? Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau atrodo, kad tikimasi dar prastesnių rezultatų negu 2002 metais. Anuomet Seinų savivaldybėje pritrūko vos keliasdešimties lietuvių, kad lietuvių kalbos statusas būtų įteisintas taip kaip dabar Punsko savivaldybėje. Dabar, paaiškėjus, kad lietuvių Seinų savivaldybėje dar mažiau liko, sumažėtų argumentų įteisinti dvikalbius vietovių pavadinimus. Juk neturėtumėm būti naivūs, dvikalbiai pavadinimai bus panaudoti politiniams tikslams. Juk nuo dvikalbių lentučių pakabinimo nepadaugės lietuvių, neįsisteigs lietuviškos mokyklos, neatsiras daugiau pagarbos lietuvių kalbai ir kultūros paveldui. Tad kodėl pradedama ne nuo to galo spręsti lietuvių problemas?

Kuo čia dėtas Vyriausybės atstovas regione – Palenkės vaivada? Jis reiškia Vyriausybės nuomonę ir įgyvendina jos pavedimus. Vaivados teisininkai ieško būdų, kaip dvigubus pavadinimus įteisinti esant 19 proc. lietuvių savivaldybėje (įstatymas nustato 20 proc. ribą). Iš tiesų tai įmanoma. Atskiruose kaimuose, jeigu dauguma gyventojų panorės, tai lentutė su dvikalbiu pavadinimu atsiras. Tačiau tuo ir baigsis, kadangi tai nesuteiks galimybių pakelti lietuvių kalbos statusą visoje savivaldybėje, vartoti ją kontaktuose su savivaldybės įstaigos tarnautojais. Pasakysite, kad tai neturi didesnės reikšmės, kadangi gyventojai ir taip vartos lenkų kalbą, kurią puikiai moka. Punske tai neturi reikšmės, o Seinuose turėtų. Visų pirma, nepaisant to, ar lietuvių kalba praktiniame gyvenime bus ar nebus vartojama, ji bus oficialiai pripažinta ir labiau ginama. O tai reiškia, kad nieks negalės piktai atkreipti dėmesio garsiau tarpusavy savivaldybės pastato koridoriuje besikalbantiems lietuviams, „mieliau“ bus įdarbinami lietuvių kalbą mokantys tarnautojai ir pan. O tai didintų tarpusavio toleranciją ir supratimą kitose gyvenimo srityse, pvz., sprendžiant kultūros paveldo išsaugojimo klausimą ar antilietuviškų paminklų statybos Berznyko kapinėse.

Išeitis iš šios situacijos yra labai paprasta ir aiški. Nepradėti nuo lentučių kabinimo, o imti analizuoti neseniai Europos Tarybos paskelbtą raportą apie lietuvių kalbos apsaugos būklę Lenkijoje ir bandyti tas rekomendacijas bent dalinai įgyvendinti. Pati svarbiausia ET ekspertų rekomendacija Lenkijai – imtis veiksmų, kad lenkų visuomenėje didėtų žinojimas apie tautinių mažumų kalbas ir kultūrą, būtų skatinama tolerancija. Būdų tai daryti labai daug.

Net ir neskaitęs minėto raporto, esant autentiškai gerų norų, Seinų savivaldybės viršaitis, vaivados remiamas, galėtų šį bei tą nuveikti. Žinoma, rašau tik apie tas problemas, kurios susikaupusios šios savivaldybės ribose. Viršaitis galėtų deramai sutvarkyti ir išsaugoti senąsias lietuvių kapines Aradnykuose, stengtis padėti spręsti Berznyko „paminklų“ problemą, pradėti „Žiburio“ mokyklai kompensuoti už savivaldybės vaikų mokymą, nupirkti naujus tautinius drabužius lietuvių liaudies kapelai, skatinti lietuvių kilmės vaikus mokytis lietuviškose klasėse, paremti lietuviškų ansamblių veiklą…

Tai nevyks. Nevyks todėl, kad iki 2005 m. Seinų savivaldybė ne kūrė, bet vieną po kitos uždarinėjo mokyklas, kurios buvo svarbios lietuvių tautinės mažumos išlikimui. Šiuo metu Seinų savivaldybėje jau nėra nei vienos mokyklos ar klasės lietuvių dėstomąja kalba. Senos lietuviškos kapinaitės Aradnykuose prieš keliolika metų buvo aptvertos ir pastatyta informacinė lenta, tačiau tuo pat metu leista jose karvėms ganytis. Seinų savivaldybė niekada neįsteigė jokio kultūros centro, kuris saugotų vietos kultūrą nuo išnykimo, o dalį savivaldybės vaikų priglaudusi Seinų „Žiburio“ mokykla jau septinti metai prašo ir laukia, kada savivaldybė pradės mokėti mokiniams priklausantį priedą. Todėl visai neįtikina pasakymai, jog dvikalbiai kaimų pavadinimai, kurių daugelis gyventojų net nenorės, skirti lietuviams, kad galėtų amžiams šioje žemėje išlikti.

Konsultacijos su gyventojais – geras ir pagirtinas dalykas. Jis atskleidžia gyventojų nuotaikas, visuomenės pakantumo lygį. Gal kada nors kas nors ryšis panašias konsultacijas surengti Seinų mieste. Įdomu būtų išgirsti, ką apie lietuvių paveldo išsaugojimą, lietuviškus užrašus, istorinių įvykių minėjimus… mano Seinų gyventojai. Tiek vienoje, tiek kitoje savivaldybėje lietuviai nesudaro įstatyme numatytų 20 proc. gyventojų skaičiaus. Tad ir nereikėtų šių savivaldybių išskirti. Jeigu net išryškėtų negražūs ir nemalonūs dalykai, vis vien vertėtų paklausti, kad mažiau spekuliuotume, o daugiau žinotume apie realią lietuvių padėtį Seinų ir Punsko krašte.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  2. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  3. P.Maksimavičius. Vertybėmis grįsti interesai ar tik siauri interesai?
  4. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  5. Ž.Makauskienė. Kodėl lietuviai šipina lenkus?
  6. A.Aleksandravičius. Kodėl Lietuva yra gera valstybė
  7. G.Visockas. Kodėl visą pyktį sukoncentravome į Austriją?
  8. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  9. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  10. Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo
  11. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  12. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  13. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
  14. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  15. Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
  16. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  17. D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
  18. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  19. K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai
  20. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Dronas | Alkas.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
16
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius...

Skaityti toliau

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Pusė Lietuvos gyventojų sumažino savo elektros suvartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Vis dėlto,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Jasondrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
Kitas straipsnis
Kauno miestos savivaldybės nuotr.

Atidengta atminimo lenta lakūnui Pranui Hiksai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai