Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

P.Maksimavičius. Keista politika

Petras Maksimavičius, www.ausra.pl
2012 05 29 11:23
3
Petras Maksimavičius

Petras Maksimavičius

Petras Maksimavičius
Petras Maksimavičius

Kai Lietuvoje kilo triukšmas dėl Lietuvos lenkų švietimo, Seinijoje atsirado viltis, kad Lenkijos lietuvių švietimo reikalai pagerės. Tą viltį sustiprino ir vieši Lenkijos Premjero Donaldo Tusko (Donald Tusk) pareiškimai, kad Lenkijos lietuviai netaps abiejų šalių pablogėjusių santykių įkaitais, priešingai – Lenkijos valstybė pagerins jų padėtį.

Tolesni įvykiai, deja, tą viltį nuslopino. Tiesa, abiejų premjerų sprendimu buvo įkurta dviejų šalių švietimo ekspertų grupė, tačiau jos darbams įtaką darė labiau politikai ir užsienio politikos strategai negu tie, kurie kiekvieną dieną užsiima švietimo klausimais. Todėl ši ekspertų grupė be „centro“ palaiminimo ir negalėjo priimti jokio sprendimo, kad ir koks jis būtų logiškas ir tarnautų švietimui. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai neseniai vykusiame Lenkijos Seimo Ryšių su tautiečiais užsienyje komisijos posėdyje labai aiškiai įvardijo, kokia buvo suformuluota užduotis, kurią turėjo įvykdyti švietimo ekspertų grupė. Tačiau Lietuvos atstovai ekspertų grupėje užsispyrė ir nerekomendavo savo Seimui stabdyti naujai priimto Švietimo įstatymo galiojimo. Kiekvienos šalies ekspertai paskelbė skirtingas nuomones. Sunku įsivaizduoti paralelią situaciją Lenkijoje – kad dviejų šalių derybininkai priimtų sprendimą rekomenduoti panaikinti Lenkijos Seimo priimtą teisės aktą. Juk labai greit pasigirstų šūkiai apie suvereniteto praradimą, pažeminimą, išdavystę ir pan.

Praėjusių metų spalio 24 dieną Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos iniciatyva Punske vyko konferencija, skirta Lenkijos lietuvių švietimo strategijos 10-mečiui. Joje dalyvavo aukšti Lenkijos nacionalinės edukacijos ministerijos bei Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pareigūnai, Palenkės vaivada, Palenkės švietimo kuratorius, „Aušros“ leidyklos, Punsko ir Seinų valsčių bei apskrities atstovai, lietuviškų mokyklų ir organizacijų vadovai. Konferencijos metu valdžios atstovai paskelbė, jog nuo 2013 metų ketinama padidinti lietuviškų mokyklų finansavimą 80 proc. (skaičiuojant nuo bazinės sumos) ir kad jau rengiami atitinkami teisės aktai, leisiantys tai padaryti. Tuomet atrodė, kad iš tiesų bus siekiama mokyklų finansavimą padidinti ir kartu pademonstruoti Lietuvai, kaip rūpinamasi lietuvių švietimu Lenkijoje. Žurnalistai pradėjo lenktyniauti vardydami, kokius didelius priedus gauna lietuviškos mokyklos: 20, 50, 200%, ir dar kokius gaus nuo 2013 m., padidinus finansavimą.

Tačiau kaip įspūdingai procentinė išraiška beatrodytų, realią padėtį rodo konkrečios sumos, kurios skiriamos lietuvių tautinės mažumos tapatybei mokyklose palaikyti. Taigi šių metų kovo viduryje Švietimo ministerijos parengtoje Seimo Tautinių mažumų komisijos nariams informacijoje nurodoma, jog 2006–2011 metais visoms mokykloms (o ne kiekvienai atskirai), kuriose mokosi Lenkijos lietuviai, kasmet skiriami priedai vidutiniškai siekdavo 1,5 mln. zlotų. 2011/2012 metais tai buvo 1.679.475 zlotų ir šią sumą pasidalijo 13 mokyklų (Seinų, Punsko ir Suvalkų savivaldybėse). Taigi kai užmirštame procentus ir pasižiūrime į konkrečias sumas bei mokyklų skaičių, pamatome gana varganą lietuvių švietimo padėtį. Galbūt todėl ypač politikai vengia kalbėti apie realią piniginę išraišką, o mielai vardija „procentus“.

Kad iki žadėtųjų 2013 metų nebūtų uždarytos lietuviškos mokyklos Punsko savivaldybėje, Lietuvos Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje priėmė greitą sprendimą ir skyrė joms finansinę paramą. Tai leido Punsko savivaldybės tarybai atidėti sprendimą uždaryti mokyklas, tikintis pažadų padidinti finansavimą išpildymo. Tačiau laikui bėgant nuotaikos pradėjo prastėti. Jau balandžio 26 d. Lenkijos Seime vykusiame Tautinių mažumų komisijos posėdyje apie papildomą 80% priedą nieks nekalbėjo. Kai kurie Seimo nariai ministerijų atstovams pateikė daug pavyzdžių, kaip savivaldybės piktnaudžiauja dabartine tvarka, kai subvencijos dydis priklauso nuo mokinių skaičiaus. Mat pasitaiko atvejų, kai savivaldybės, norėdamos gauti didesnę dotaciją (maža mokyklai), stengiasi išlaikyti mažesnį mokinių skaičių tautinių mažumų klasėse. Lietuvių bendruomenės atstovai komisijos posėdžio metu prašė padidinti finansavimą toms mokykloms, kuriose mokymas vyksta tautinės mažumos kalba, kadangi jų išlaikymo kaštai didesni, o skiriama parama tokia pat, kokią gauna mokyklos, kur tautinės mažumos kalbos mokoma kaip dalyko.

Nors Švietimo ministerijos atstovai ir sutiko su pateiktais argumentais, tačiau kalbėjo jau žymiai atsargiau negu 2011 m. spalio mėn. Punske. Kodėl taip atsitiko, galima tik spėlioti. Galbūt nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. balandžio kas nors pasikeitė užsienio politikoje. Galbūt tai reakcija į švietimo ekspertų grupės darbo rezultatus? Seimo komisijos posėdžio metu Švietimo ministerijos valstybės sekretorius Miroslavas Sieliatyckis (Mirosław Sielatycki), atsakydamas į lietuvių klausimus, pažymėjo, kad norint padidinti lietuviškų mokyklų finansavimą, reikia išklausyti ir kitų tautinių mažumų nuomonės, kadangi baltarusių, vokiečių ar ukrainiečių tautinės mažumos padėtis skirtinga. Tačiau, pasak jo, sprendimas turi būti vienas ir tenkinti visas tautines mažumas. „Kaip padaryti, kad visi būtų patenkinti?” – retoriškai klausė pareigūnas. Tačiau, atrodo, nei viena tautinė mažuma ligi šiol neprotestavo dėl ketinimų padidinti finansavimą. Kalbama juk apie padidinimą, o ne mažinimą. Kiekvienos tautinės mažumos švietimo padėtis skirtinga, tačiau argumentai, kad dėl to sudėtinga sukurti tinkamą finansavimo modelį, yra nerimti.

Atrodo, kad ankstesnės deklaracijos ir pažadai gali būti ir neištesėti. Gegužės 10 d. vyko kitas Seimo Tautinių mažumų komisijos posėdis, kurio metu keltas tautinių mažumų mokyklų finansavimo modelio pakeitimo klausimas. Ir šį kartą jokių konkrečių sprendimų Švietimo ministerijos atstovai nežadėjo. Netrukus išgirdome, kad Lenkija nenori taip pat atnaujinti dvišalės darbo grupės švietimo klausimams darbo, siūlo į problemų sprendimą įtraukti ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) komisarą. Aišku, reikia suprasti, kad siūlymas kviestis tarptautines organizacijas į tautinių mažumų švietimo problemų sprendimą taikomas tik Lietuvai. O gal tikimasi, kad aukštasis komisaras Knutas Volebekas (Knut Vollebaek) patars, kaip išsaugoti paskutines lietuviškas mokyklas Lenkijoje? Nuo 2013 m. juk gali nebelikti ko gelbėti.

„Aušra“, 2012/10

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  2. P. Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės?
  3. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  4. P.Maksimavičius. Ir niekas mūsų neįtikins…
  5. D.Grybauskaitė: Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms
  6. I.Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių padėtis šiandien
  7. Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų
  8. Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo
  9. Lenkijos lietuviai nesulaukė sprendimų
  10. K.Garšva. Dėl Punsko valsčiaus kaimų vardų
  11. Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
  12. ESBO komisaras lankysis pas Lenkijos lietuvius
  13. Lenkijos viceministras lankėsi Punske (video)
  14. I.Gasperavičiūtė. Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos
  15. ESBO komisaras tautinėms mažumoms K.Volebekas lankėsi Punske ir Seinuose (video)
  16. A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
  17. Lenkija raginama labiau rūpintis lietuvių kalba
  18. Lenkai sulaužė susitarimą su Punsko lietuviais
  19. G. Steponavičius dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų skundų vėl susitiko su K. Volebeku
  20. Ž.Makauskienė. Tolerancijos pamokos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. ... says:
    10 metų ago

    Ačiū už straipsnį.

    Atsakyti
  2. šerloks says:
    10 metų ago

    Lenkai 1990-91 metai nuo lietuvos atplėžė 20 000 km teritorijos, kuri JT dar 1924 buvo pripažinta Lietruvai.
    Būtų gerai jiems pateikti ieškinį už tai Jungtrinėms tautoms. Puolimu prieš puolimą. Jei ką.

    Tačiau įdomu ir tai, kad Baltarusiją tie šlėktos puola ir erzina nie kiek nemažiau. Tą pripažino vienas nacionalinės opozicijos lyderių Visocikis. Labai įdomus jo interviu šia tema su XXI amžiaus žurnalistu Visockiu: xxiamzius.lt/priedai/horizontai/horizontai_05.html

    dabar atsistatydino iš Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus pareigų Darius Kuolys. Matyt paveikė Meliano pagąsdinimas: ot pažiūrėsim kur dedi tuos keturis milijonus, skirtus tik pilietiniam mokinių ugdymui. Prisikabinti labai lengva. Bet nežinau ar man gaila. Tai, kad jis garliavą vairavo link prezidentūros, man nepatiko. Juk jau iš anksto buvo aišku, kad prezidentūra kažkam labai didelė kliūtis. Tad bandymas spausti prezidentę kištis į “harliavinę bylą” tarnavo tik tiems pasipiktinusiems pašalintiems prokurorams, kurie ir tykojo prezidentę pačiupti už šio kabliuko ir apkaltinti ją kišimusi.

    O LNK, pamenate, kiek kartų suko Gaivenio laidos “abipus sienos” anonsą apie neva slaptus Prezidentės pokalbius? Siejasi tai su „Lietuvos ryto“ televizijoje apie antrąjį „paksogeitą“ prabilusiu Aloyzu Sakalu. Juolab, kad „Abipus sienos“ prodiuseris gerai pažįstamas su vienu A.Sakalo bičiuliu. Tuomet buvo tik ruošiamasi “Žalimo skandalui” ir Sakalas iš anksto trynė rankas, o Gaivenis manė, kad Prezidentė jau jo rankose. Žalimo parodymai turėjo apkaltinti Venskienę visų žudynių organizavimu, o “slapti pokalbiai” paliudyti Prezidentę ją rėmus. Bet po kratų viskas atsisuko prieš policijos pareigūnus. Ką duodi, tą gauni. Ačiū Dievui, kad tas dėsnis gana greit suveikė.

    Kai ir šis sąmokslas nepavyko, sprogo Snoro skandalas. ( Prieš tai netikėtai miršta pagrindinis konservatorių rėmėjas Lubys. Detektyvai žino, kad melataminas (?) moka sukelti infarktą ir išgaruoja be pėdsakų per 30 val. Kas žino tikrasias priežastis. Be aišku viena – Konkurentų oligarchams neliko. ) Netyčia? Kitas nepavykęs ėjimas? O čia jau prasidėjo tikra “velnių veselja”. Atsiranda dvi strėlės nukreiptos į du taikinius. Viena viena linija – tai pedofilijos byla ir Kauno įvykiai, kurių sąmoningai klaidingos versijos tyrimas yra akivaizdžiai nukreiptas prieš Jos Ekscelenciją; antroji linija – banko „Snoras“ nacionalizavimas, ir dėl jo strėlės smaigalys nukreiptos į Lietuvos Banko vadovą V.Vasiliauską, Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

    Mano nuomone už Snoro banko siužeto kyšo Rusijos opozicijos ausys, kurios įtakoje yra ir lenkų neoliberalai ir tokio jos lyderio kaip Berezovskis, kurio pagalbos matomai tikėjosi Snoro vadovai, pabėgę į DB. Vasiliauskas pasigenda 3 milijardų, tuo tarpu prokurorai ieškinį pateikia tik 800 000 milijonų. Ar likusius išsidalins advokatai?:)
    Snoro žulikus apsiėmė ginti Irmantas Dobilas. Irmantas Dobilas taip pat yra LNK savininko Dariaus Mockaus valdomos bendrovės advokatas beveik šimtamilijoninėje byloje prieš privesto prie savižudybės ir 2010 birželio 29 d. nusišovusio verslininko A.Gureckio našlę Violetą Gureckienę – nors prokuratūroje yra Antano Gureckio priešmirtiniai rašteliai, kad dėl privedimo prie savižudybės kaltas Darius Mockus ir Raimundas Kurlianskis.
    Mockus – vienas dosniausių “Tvarka ir Teisingumas rėmėjų. Partija Tvarka ir teisingumas – pagrindinė laikinosios Seimo komisijos „Snoro“ banko bankrotui iniciatorė

    Puolimą prieš Seimo pirmininkę I.Degutienę inicijavęs A.Butkevičius – Socialdemokratų partijos pirmininkas. Socialdemokratų partija ilgą laiką buvo viena iš „Gazprom“ dukterinės įmonės „Dujotekana“ finansuojamų partijų.

    Darbo partija, taip pat palaikanti „Snoro“ banko bankroto parlamentinį tyrimą, taip pat turi sąryšių su Rusija, tik neaišku ar su pozicija, ar su neoliberalų opozicija. Greičiau su pastaraja.Nes pabėgus į Rusiją jo niekas nepuolė ginti. o šiuo metu teisme yra Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byla.

    Kai LNK prabilo apie Prezidentės telefoninių pokalbių paviešinimą, visi ėmė smerkti VSD. Bet užmiršo, kad Mockaus -Kurlianskio valdomas konsernas valdo kone visas telefonų kompanijas – Omnitel, Bitę… o gal ir Teo, reiktų pasitikslinti.

    Pabaigai pridursiu, kad savo nuomonės neturiu. Ji suformuota medijos, kaip ir visų kitų. Tad jei kur klystu, prašom pataisyti.

    Atsakyti
    • Eglė says:
      10 metų ago

      “Lenkai 1990-91 metai nuo lietuvos atplėžė 20 000 km teritorijos, kuri JT dar 1924 buvo pripažinta Lietruvai.” -1924 metais JT nebuvo, Tautų Sąjunga buvo. Bet nesvarbu, kokia čia ta teritorija?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose | punskas.pl nuotr.

Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose

2022 06 24
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal 1920 m. taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Vilniuje – Lenkijos lietuvių diena

2022 05 30
Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Poezijos pavasaris Seinuose

Poezijos pavasaris Seinuose

2022 05 22
Jorė 2022

Kviečia Jotvingių Jorė Punske

2022 04 28
Lituanistinio ugdymo forumas sieks stiprinti lietuvių tautinį tapatumą ir vieningumą (tiesiogiai)

Lituanistinio ugdymo forumas sieks stiprinti lietuvių tautinį tapatumą ir vieningumą (tiesiogiai)

2022 03 17
S. Birgelis. Suvalkai vėl tapo lietuvišku miestu

S. Birgelis. Suvalkai vėl tapo lietuvišku miestu

2022 02 14
Seinuose pagerbėme Antaną Baranauską (video)

Seinuose pagerbėme Antaną Baranauską (video)

2022 01 19
Lituanistinė mokykla | smm.lt, A. Žuko nuotr.

Lietuva skirs lėšų užsienio lituanistinėms mokykloms išlaikyti, rengs mokinių pasiekimų vertinimą

2021 12 19
Verslumo rekordas Lietuvos mokyklose: moksleiviai įsteigė 825 mokomąsias bendroves

Seime – siekis mokytojų tobulinimą perduoti į vienas rankas

2021 12 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka
Lietuvoje

Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka

2022 06 30
Seimas leido kurti Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą
Lietuvoje

Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?

2022 06 30
Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai
Lietuvoje

Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

2022 06 30
NATO investuos į inovacijų kūrimą
Lietuvoje

NATO investuos į inovacijų kūrimą

2022 06 30
Maisto kokybei – du nauji ženklai
Lietuvoje

Maisto kokybei – du nauji ženklai

2022 06 30
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas palaimino sveikatos reformą

2022 06 30
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“
Lietuvoje

Seimas patvirtino merų įgaliojimus

2022 06 30
Vytautas Landsbergis teigia, kad Seimo rinkimų rezultatai galėtų būti pripažinti neteisėtais (video)
Lietuvoje

Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

2022 06 30


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Atrodo apie Tarp Žemės ir Mėnulio praskries asteroidas (tiesioginė transliacija)
  • Romas apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • kaip jie galėjo prarasti ryšį apie A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka
  • Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?
  • Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1945; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1033; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 896; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 798; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 609; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 599; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose

by Kristina Aleknaitė
2022 06 24
1
Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose | punskas.pl nuotr.

Birželio 25 dieną (šeštadienį) Burbiškiuose prie Galadusio ežero (Lenkijos pusėje) vyks tradicinis lietuviškų ansamblių sąskrydis. Pradžia 18.00 val. Dalyvaus Punsko,...

Skaityti toliau

Vilniuje – Lenkijos lietuvių diena

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 30
2
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal 1920 m. taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Gegužės 31 d., antradienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijoje (Gedimino pr. 3) vyks Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
2
Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje | punskas.pl nuotr.

Keli kilometrai nuo Punsko, Šlynakiemyje, pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 73 metus buvo įrengtas lietuvių partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba. 

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Atrodo apie Tarp Žemės ir Mėnulio praskries asteroidas (tiesioginė transliacija)
  • Romas apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • kaip jie galėjo prarasti ryšį apie A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima
  • ar tiesa apie Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

Kitas straipsnis
Ateities perspektyva – žalioji urbanistika

Ateities perspektyva – žalioji urbanistika

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai