Žymos archyvas: maistas

Ar sveikai maitinsis jūsų mokyklinukai? (0)

R. Švedienės nuotr.

Prasidėjus mokslo metams, ypač pirmokų tėvai pradeda nerimauti, kaip maitinsis jų atžala, kaip apsaugoti jį nuo nesveiko maisto, kas ant pietų stalo bus patiekiama mokymo įstaigose. Pravers VšĮ Kėdainių PSPC gydytojos pediatrės Linos Kilienės patarimai, kaip tėvams tinkamai sudėlioti jų atžalų dienos valgiaraštį, kokie produktai būtų tinkamiausi užkandžių dėžutėje ar galima vaiką į mokyklą išleisti be pusryčių? Skaityti toliau

Sveikos mitybos pagrindas – 10 maisto gaminių (0)

Vaida Kurpienė | Rengėjų nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 70 proc. daugelio lėtinių ligų išsivystymą lemia mityba, žalingi įpročiai ir fizinis aktyvumas. Pagal šiuos duomenis Lietuva patenka į pirmąsias Europos šalių statistikos eilutes ir patenka į pavojaus grupę. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė teigia, kad vartojamais gaminiais susirūpinti reikėtų visiems ir pataria peržiūrėti savo šaldytuvą bei jo turinį palyginti su rekomenduojamais maisto gaminiais. Skaityti toliau

Europiečių valgiaraštyje daugėja vaisių ir daržovių (0)

w8themes.com nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalyse šiais metais prognozuojama nuraškyti beveik 12 milijonų tonų obuolių ir daugiau nei 2 milijonus tonų kriaušių. Rugpjūčio 6-ąją dieną tokias prognozes išplatino pasaulinė „Prognosfruit 2015“ konferencija, vienijanti daugiau nei 300 obuolių ir kriaušių augintojų iš viso pasaulio.

Šiais metais ES šalyse žadamas 5 proc. mažesnis obuolių derlius nei praeitais, tačiau tai vis vien yra net 7 proc. daugiau nei pastarųjų trejų metų vidurkis. Skaityti toliau

Siūloma ženklinti GMO turinčius maisto gaminius (1)

gmo-genetiskai-modifikuoti-organizmaiGenetiškai modifikuoti organizmai (GMO) turėtų būti nurodyti ant Lietuvoje parduodamų maisto prekių etikečių. Tokiam Teisingumo ministerijos siūlymui buvo pritarta Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybė svarstė Seimo nario Kęstučio Daukšio parengtą Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisą, kuria siūloma įteisinti, kad maisto gaminiai, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų, būtų ženklinami įspėjamuoju užrašu apie genetiškai modifikuotų organizmų neaiškų ir neištirtą poveikį žmogaus sveikatai. Skaityti toliau

Maistui alergiškais žmonėmis nuo šiol rūpinsis ir restoranai (0)

„La Crepe“  nuotr.

Žmonių gyvenimo ir maitinimosi įpročiai pamažu kinta: padrąsinti žiniasklaidos, sveikos mitybos guru, draugų ir pažįstamų, jie ima sportuoti, vis drąsiau atsisako riebių, nesveikų patiekalų ir greito maisto, rinkdamiesi maisto specialisto sudarytą racioną. Nors tai gali ir atrodyti kaip madų vaikymasis, mitybos specialistai džiaugiasi, kad anksčiau garbinę nesveiką maistą, dabar žmonės pradeda kreipti dėmesį ne tik į jo maistinę vertę, bet ir patiekalo ingredientuose esančias kenksmingas medžiagas. Ką valgyti, kokius ingredientus rinktis, koks maisto paruošimo būdas naudingiausias – šie klausimai tampa vis aktualesni. Ypač, jei tenka valgyti ne namie. Skaityti toliau

S. Veržikauskas. Geroji žinia veganams: žolė valgoma ir perkelia ją valgančius į aukštesnį dvasinį lygmenį (2)

Karvė | Uncyclopedia.wikia.com nuotr.

Humoreska

Žiūrėjau vakar filmuką apie meškinus ir jiems pavydėjau. Anie juk visavalgiai ir kol dar nėra lašišų, gali valgyti viską, kas po snukiu papuola. Įspūdinga buvo stebėti, kaip meškiukai, tarsi briedžiai kokie, ėdė žolę.

Aš, žmogus, taip pat esu vadinamas visavalgiu, tačiau mėsos valgyti negaliu, nes taip patampu netiesioginiu žudiku, teršiu karmą, tamsinu čakras ir naikinu sveikatą. Kūnas juk ne tam duotas, kad iš jo tyčiotis.

Tada pamaniau, kad jei pasistengčiau, gryna žole misti galėčiau ir aš. Bet, kad viską daryti teisingai, pasitelkiau mokslą. Karvių ir kitų žolėdžių virškinimo traktas nepalyginamai didesnis, nei žmogaus, yra net kelios virškinimo kameros. Viso to turėti negaliu, bet išeitis ir čia yra. Skaityti toliau

K. Starkevičius. Kremlius nekenčia savo tautos – formuoja alkanų zombių armiją (30)

kazys-starkevicius-tsajunga.lt-nuotr-K100

Naftos kaina dugne, rublis dugne, tačiau Vladimiro Putino politikai svarbiausia yra ne jo šalies žmonės, o mistinė „ant kelių klūpėjusios ir pakilusios Rusijos vizija“ ir asmeninė neribota valdžia. Tik taip galima paaiškinti įvykių šioje šalyje visumą.

Rusija dėl agresijos Ukrainoje, nuolatinio įžūlaus melavimo ir grasinimų kitiems yra atkirsta nuo finansinių rinkų. Jai gresia užsienyje esančio turto areštai dėl išdraskyto naftos koncerno „Jukos“. Šalies autoritetas smunka akyse dėl šių priežasčių ir dėl įrodyto fakto, kad Aleksandrą Litvinenką Londone nužudė būtent Maskvos siųsti agentai. Tačiau viso to Kremliui maža. Skaityti toliau

Kokių dešrelių geriau nekepti ant laužo? (0)

desreles2

Iš kelių šimtų Lietuvoje prekybos vietose parduodamų mėsos dešrelių rūšių vos kelios dešimtys yra tinkamos kepti ant laužo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė įspėja, kad susigundžiusiems ant laužo pasičirškinti dešrelių reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis ir jokiu būdu nepirkti produkto, jeigu jame yra nitritinės druskos E 250. Specialistė pabrėžia, kad ant visų laužui tinkamų dešrelių turėtų būti parašyta, kad šios yra kepamosios. Skaityti toliau

Vasarą suvalgome gerokai daugiau nesveiko maisto (0)

Panaudotas aliejus | Atliekų tvarkymo centro nuotr.

Vasarą suvalgome trečdaliu daugiau greito maisto, paruošiamo aliejuje. Tokią išvadą daro atliekų tvarkytojai, kurie surenka panaudotą augalinės kilmės aliejų iš maitinimo įstaigų.

„Jei žiemą surenkame vidutiniškai 6 tonas aliejaus per mėnesį, tai vasarą kiekvieną mėnesį pas mus atkeliauja apie 10 tonų panaudoto augalinio aliejaus“, – pasakoja įvairias atliekas surenkančios ir tvarkančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius. Tokį surinkimo padidėjimą jis sieja su mūsų mitybos įpročiais – vasarą greičiausiai suvalgoma daugiau aliejuje gruzdinamų patiekalų – bulvių, duonos, čeburekų, beliašų, žagarėlių ir kt. Skaityti toliau

Maisto gaminius turgavietėje rinkitės labai atidžiai (0)

VMVT nuotr.

Maisto gaminius turgavietėse kiekvienas turime rinktis labai atidžiai – perskaityti ženklinimo etiketes, atkreipti dėmesį, ar nepasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, nepirkti nelegaliose vietose – turgaviečių prieigose. Vasarą, kai produktai greičiau genda, tai ypač aktualu.

Šią savaitę Klaipėdos „Naujajame turguje“ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai pas vieną iš prekiautojų rado 39 pavadinimų Skaityti toliau

Kodėl ne visi gali valgyti duoną? (0)

Duona

Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kuria sergant žmogaus organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja, „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė pastebi, kad egzistuoja lengvesnė šios ligos forma, kai netoleruojami tik kviečiai. Tuomet dar galima vartoti rugius ir mums įprastą duoną. Tačiau kitu atveju alergizuojančius javus reikia keisti grūdinėmis kultūromis be glitimo – ryžiais, kukurūzais ir soromis. Grūdus galima keisti į juos panašiais produktais: grikiais, bolivinėmis balandomis ir burnočiais. „Sunkiausia be glitimo pagaminti skanius kepinius: duoną, pyragą, sausainius“,  – pažymi Guoda Azguridienė. Skaityti toliau

Uogos – naudingos, bet svarbu, kur renkamos (0)

nutrition.com nuotr.

Šviežios uogos – puikus vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo) šaltinis, jose daug žmogaus organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų, celiuliozės ir pektino. Tačiau, pasak specialistų, jos gali kaupti ir sunkiuosius metalus, būti užterštos pesticidais, kenkėjais. Taigi, uogų vertė ir sauga priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis jos augo, kaip buvo renkamos, pakuojamos, laikomos, transportuojamos. Skaityti toliau

Saugios – ir lietuviškos, ir lenkiškos braškės (0)

yourfreshestfood.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tiria, ar parduodamose braškėse pesticidų likučiai neviršija leidžiamų kiekių. Šiemet tyrimų rezultatai patvirtino, kad saugu valgyti tiek lietuviškas, tiek lenkiškas braškes. Tačiau nurodydami kilmės šalį pardavėjai dažnai bando apgauti pirkėjus.

Leistini pesticidų kiekiai neviršyti

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo ištirti 39 mėginiai dėl 276 pavadinimų pesticidų likučių. Skaityti toliau

Bona Sforca – Lietuvos ir Italijos ryšių pradžia (0)

Prezidentė Sforcų pilyje atidaro parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 14 d. Milane, Italijoje, darbo vizito išvykusi  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  Milano Sforcų pilyje atidarė parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“.

Ši paroda skirta kunigaikštienei Bonai Sforcai, kurios ryški asmenybė Renesanso laikais sujungė Vilnių ir Milaną. Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, paskatino Renesanso kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje. Ji ‒ Žygimanto Senojo žmona ir Žygimanto Augusto motina. Skaityti toliau

Pabradėje siautėjo nelegalūs imigrantai iš Vietnamo (5)

Nelegalių imigrantų maišto tramdymas | pasienietis.lt

Birželio 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje įsisiautėjo nelegalūs imigrantai iš Vietnamo. Juos tramdydami Lietuvos pasieniečiai buvo priversti panaudoti jėgą, ašarines dujas, gumines lazdas ir elektros šoko prietaisą ir tarnybinius šunis.

Užsieniečių registracijos centre neramumus sukėlusius nelegalius imigrantus iš Vietnamo pasieniečiai sutramdė panaudodami jėgą, ašarines dujas, Skaityti toliau

Lietuviškų vaisių ir daržovių rinkai neužtenka (1)

steadystrength.com nuotr.

Europos statistikos departamento ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kiekis negali patenkinti vietinės rinkos poreikio. Didžioji dalis lietuviškos produkcijos, deja, iškeliauja į užsienio valstybes, todėl norą sveikai maitintis gali patenkinti tik iš Europos Sąjungos importuojama produkcija.

Vaisių ir uogų supirkimas Lietuvos ūkiuose šių metų sausio–kovo mėnesiais siekė vos 2,3 tūkst. tonų., Skaityti toliau

S. Lapėnas. Lietuviai patys turtingiausi ES? Dideli mokesčiai – kelias į skurdą (0)

seimas-sildymas

Paskutinėje Europos komisijos ataskaitoje apie PVM tarifus akivaizdu, kad ES šalyse aktyviai naudojami „lengvatiniai PVM tarifai“ ir net „super lengvatinis PVM tarifas“, užtikrinantys ekonominį savos šalies konkurencingumą.

Net didindamos PVM kai kuriose srityse, jos neužmiršta, kad „galiausiai PVM sumoka galutinis vartotojas“ ir piniginių dydis yra ribotas, todėl bet kokį augimą kompensuoja „lengvatiniu PVM tarifu“ pirmo būtinumo produktams. Šią taisyklę naudoja praktiškai visos ES šalys, išskyrus Lietuvą. Ir atsisakymas nuo lengvatinio tarifo šildymui ir jo padidinimas iki 21 proc. eilinį kartą potencialiam investuotojui primena, Skaityti toliau

Pritarta siūlymui, kad reklamoje būtų perspėjima dėl maisto papildų, genetiškai modifikuoto maisto ir energinių gėrimų (0)

reklama-alkas.lt-nuotr

Seimas po svarstymo pritarė Reklamos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-2065(2), kuriomis siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti nustatyti tvarką, kaip reklamoje turi būti pateikiama informacija dėl maisto papildų, dėl energinių gėrimų reklamoje privalomų žodžių „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“ bei nuoroda, kad maistas yra genetiškai modifikuotas. Už šio įstatymo nuostatas balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Skaityti toliau

Kaip per karščius išvengti apsinuodijimo maistu? (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nors atšilę orai žmones vilioja iškylauti gamtoje, palepinant skrandį ką tik iškeptais šašlykais, dešrelėmis ir kitais gardumynais, vis dėlto VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojai gyventojus ragina būti atsakingais ir atkreipia dėmesį, kokie pavojai tyko suvalgius gabalėlį šiluma neapdorotos, keptos ant laužo vištienos ar pyragaičių su įvairiausiais įdarais.

„Vasarą, esant aukštai oro temperatūrai, apsinuodijimo maistu tikimybė išauga dvigubai. Reikia itin atidžiai žiūrėti į produktų galiojimo datą, kai juos perkate Skaityti toliau

Ar perkate kokybiškus ledus? (0)

fanpop.com nuotr.

Nuo šių metų įsigaliojo nauji reikalavimai valgomiesiems pieniškiems ledams, kurių sudėtyje yra pieno riebalai ir baltymai. Anksčiau į juos buvo galima dėti augalinių riebalų, o įsigaliojus naujam teisės aktui (Žemės ūkio ministro 2013 09 20 įsakymui Nr.649), šių rūšių leduose pieno riebalų negalima keisti jokiais augalinių riebalų mišiniais. Vienas pagrindinių tokių ledų komponentų turi būti saldi, šviežia grietinėlė.

Vartotojai gali pasirinkti valgomuosius ledus pagal jų pavadinimą. Skaityti toliau

Svarbūs patarimai apie maisto saugą iškylaujantiems (0)

hercampus.com nuotr.

Iškylos į gamtą neįsivaizduojamos be kepsnių, dešrelių, daržovių ar kitų užkandžių ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų maistu, kitų per maistą plintančių susirgimų atvejų. Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšta, šios bakterijos dauginasi greičiau. Tad norint ne tik smagiai paiškylauti, bet ir nesusirgti, reikia laikytis paprastų, bet svarių maisto saugos principų. Skaityti toliau

Lietuvos kulinariniam paveldui „EXPO 2015“ parodoje – jau beveik 100 tūkst. lankytojų dėmesys (0)

EXPO2015 tautodaile

Jau dvi savaites Milane, Italijoje vykstančioje pasaulinėje „EXPO 2015“ parodoje lankytojų dėmesiui pristatomas Lietuvos kultūrinis ir kulinarinis paveldas. Skaičiuojama, kad Lietuvos paviljono lankytojų skaičius artėja prie 100 tūkstančių.

„Saugome ir vertiname savo kultūrą, tik mums, lietuviams, būdingas tradicijas, kulinarinį paveldą. Dabar turime progą visa tai pristatyti pasauliui ir išties džiugu, kad mumis domisi tiek daug pasaulinės parodos lankytojų“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Užsukusius į paviljoną svečius pasitinka gidai – tikri lietuviškos kultūros ir kulinarinio paveldo ambasadoriai. Skaityti toliau

Maisto gaminių etiketėse – išryškinti alergenai (0)

vmvt.lt nuotr.

Žmonėms, kuriems maisto produktai sukelia alergines reakcijas, dabar kur kas lengviau išsirinkti jų sveikatai nekenksmingą gaminį. Mat pagal reglamentą dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams, kuris visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo nuo 2014 m. gruodžio 13 d., ant maisto produkto pakuotės turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis.

„Pasireiškia dviejų tipų organizmo reakcijos į tam tikras medžiagas ar gaminius – alergija arba netoleravimas. Suvalgius netinkamo produkto, Skaityti toliau

Senųjų veislių renesansas (0)

ropes_sodasirdarzas.lt

Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

Širdį primenančios ropės

V.Stokna – gamtinės žemdirbystės šalininkas. Jis su bendraminčiais ragina ieškoti ir saugoti senas augalų veisles, kurios žmoniją maitino ištisus šimtmečius.

Skaityti toliau

Kokią duoną rinktis metant svorį? (0)

Duona | LLBM nuotr.

Mokslininkų duomenimis, žmonių mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos jų sveikatai, deja, vis dar mažuma paiso visų sveikatos piramidėje nurodytų mitybos principų. Visiems gerai žinoma, kad grūdinės kultūros sudaro viso raciono pagrindą – jų rekomenduojama valgyti kasdien po keletą kartų, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas parodė, kad kiekvieną dieną šiuos produktus vartoja tik 14 proc. suaugusiųjų. Duoną, kuri yra pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis, reikėtų valgyti kasdien, tačiau pagal apklausas, tik 72,5 proc. lietuvių šių rekomendacijų laikosi. Skaityti toliau

7 mitai apie maisto papildus (0)

raudoni obuoliai1-K100

Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip įveikti skurdą? (video) (3)

56-4

Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Skaityti toliau

Lietuviai per mažai domisi vartojamu maistu (0)

Nutritionhealthfoods.com nuotr.

Normas viršijantis cukraus, druskos ir riebalų kiekis stebimas ne tik trečiosiose šalyse, tačiau ir Lietuvoje. Viršijamos leistinos paros normos didina ūmių ir lėtinių ligų susirgimų skaičių. Pasaulio sveikatos dienai paminėti skirtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad tokia situacija gali keistis tik tuomet, kai žmonės pradės aktyviau domėtis maistu, kurį vartoja.

Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistai didelį dėmesį skiria maisto saugai bei sveikai mitybai reglamentuoti. Skaityti toliau

Ekologiškų gaminių paklausa neslūgsta – daugėja eko parduotuvių (0)

„Biosala“

Ekologiško maisto ir natūralios kosmetikos mažmenine prekyba užsiimanti bendrovė „Bio Sala“ toliau tęsia plėtrą – Vilniuje, prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“, atidaryta didžiausia šios įmonės parduotuvė. Į 113 kv. m ploto parduotuvę investuota apie 50 tūkst. eurų. Pasak bendrovės įkūrėjo, ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos (EPA) pirmininko Andriaus Samaičio, plėtrą paskatino kasmet stabiliai, vidutiniškai 12 proc. augę pardavimai.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje metiniai sveikų produktų pardavimai didėja 10-12 proc. – vien ekologiškai užauginto maisto gaminių Skaityti toliau

5 priežastys valgyti pusryčius (0)

Pusryčiai | adverum.lt nuotr.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mityba turi reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui ir psichinei raidai, tačiau per 20 pastarųjų metų laikas, kurį žmonės praleidžia gamindami maistą, sutrumpėjo beveik 3 kartus – nuo 1 val. 40 min. iki 40 min. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, atliktas 2013 metais, parodė, kad tik 23,4 proc. lietuvių laikosi mitybos režimo ir valgo kasdien tuo pačiu metu, ir tik penktadalis žmonių rūpinasi, kad jų valgomas maistas būtų naudingas sveikatai. Dėl įtempto gyvenimo tempo dauguma mieste gyvenančių žmonių netgi atsisako pusryčių, valgydami Skaityti toliau