Žymos archyvas: maistas

Uogos – naudingos, bet svarbu, kur renkamos (0)

nutrition.com nuotr.

Šviežios uogos – puikus vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo) šaltinis, jose daug žmogaus organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų, celiuliozės ir pektino. Tačiau, pasak specialistų, jos gali kaupti ir sunkiuosius metalus, būti užterštos pesticidais, kenkėjais. Taigi, uogų vertė ir sauga priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis jos augo, kaip buvo renkamos, pakuojamos, laikomos, transportuojamos. Skaityti toliau

Saugios – ir lietuviškos, ir lenkiškos braškės (0)

yourfreshestfood.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tiria, ar parduodamose braškėse pesticidų likučiai neviršija leidžiamų kiekių. Šiemet tyrimų rezultatai patvirtino, kad saugu valgyti tiek lietuviškas, tiek lenkiškas braškes. Tačiau nurodydami kilmės šalį pardavėjai dažnai bando apgauti pirkėjus.

Leistini pesticidų kiekiai neviršyti

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo ištirti 39 mėginiai dėl 276 pavadinimų pesticidų likučių. Skaityti toliau

Bona Sforca – Lietuvos ir Italijos ryšių pradžia (0)

Prezidentė Sforcų pilyje atidaro parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 14 d. Milane, Italijoje, darbo vizito išvykusi  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  Milano Sforcų pilyje atidarė parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“.

Ši paroda skirta kunigaikštienei Bonai Sforcai, kurios ryški asmenybė Renesanso laikais sujungė Vilnių ir Milaną. Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, paskatino Renesanso kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje. Ji ‒ Žygimanto Senojo žmona ir Žygimanto Augusto motina. Skaityti toliau

Pabradėje siautėjo nelegalūs imigrantai iš Vietnamo (5)

Nelegalių imigrantų maišto tramdymas | pasienietis.lt

Birželio 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje įsisiautėjo nelegalūs imigrantai iš Vietnamo. Juos tramdydami Lietuvos pasieniečiai buvo priversti panaudoti jėgą, ašarines dujas, gumines lazdas ir elektros šoko prietaisą ir tarnybinius šunis.

Užsieniečių registracijos centre neramumus sukėlusius nelegalius imigrantus iš Vietnamo pasieniečiai sutramdė panaudodami jėgą, ašarines dujas, Skaityti toliau

Lietuviškų vaisių ir daržovių rinkai neužtenka (1)

steadystrength.com nuotr.

Europos statistikos departamento ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kiekis negali patenkinti vietinės rinkos poreikio. Didžioji dalis lietuviškos produkcijos, deja, iškeliauja į užsienio valstybes, todėl norą sveikai maitintis gali patenkinti tik iš Europos Sąjungos importuojama produkcija.

Vaisių ir uogų supirkimas Lietuvos ūkiuose šių metų sausio–kovo mėnesiais siekė vos 2,3 tūkst. tonų., Skaityti toliau

S. Lapėnas. Lietuviai patys turtingiausi ES? Dideli mokesčiai – kelias į skurdą (0)

seimas-sildymas

Paskutinėje Europos komisijos ataskaitoje apie PVM tarifus akivaizdu, kad ES šalyse aktyviai naudojami „lengvatiniai PVM tarifai“ ir net „super lengvatinis PVM tarifas“, užtikrinantys ekonominį savos šalies konkurencingumą.

Net didindamos PVM kai kuriose srityse, jos neužmiršta, kad „galiausiai PVM sumoka galutinis vartotojas“ ir piniginių dydis yra ribotas, todėl bet kokį augimą kompensuoja „lengvatiniu PVM tarifu“ pirmo būtinumo produktams. Šią taisyklę naudoja praktiškai visos ES šalys, išskyrus Lietuvą. Ir atsisakymas nuo lengvatinio tarifo šildymui ir jo padidinimas iki 21 proc. eilinį kartą potencialiam investuotojui primena, Skaityti toliau

Pritarta siūlymui, kad reklamoje būtų perspėjima dėl maisto papildų, genetiškai modifikuoto maisto ir energinių gėrimų (0)

reklama-alkas.lt-nuotr

Seimas po svarstymo pritarė Reklamos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-2065(2), kuriomis siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti nustatyti tvarką, kaip reklamoje turi būti pateikiama informacija dėl maisto papildų, dėl energinių gėrimų reklamoje privalomų žodžių „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“ bei nuoroda, kad maistas yra genetiškai modifikuotas. Už šio įstatymo nuostatas balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Skaityti toliau

Kaip per karščius išvengti apsinuodijimo maistu? (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nors atšilę orai žmones vilioja iškylauti gamtoje, palepinant skrandį ką tik iškeptais šašlykais, dešrelėmis ir kitais gardumynais, vis dėlto VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojai gyventojus ragina būti atsakingais ir atkreipia dėmesį, kokie pavojai tyko suvalgius gabalėlį šiluma neapdorotos, keptos ant laužo vištienos ar pyragaičių su įvairiausiais įdarais.

„Vasarą, esant aukštai oro temperatūrai, apsinuodijimo maistu tikimybė išauga dvigubai. Reikia itin atidžiai žiūrėti į produktų galiojimo datą, kai juos perkate Skaityti toliau

Ar perkate kokybiškus ledus? (0)

fanpop.com nuotr.

Nuo šių metų įsigaliojo nauji reikalavimai valgomiesiems pieniškiems ledams, kurių sudėtyje yra pieno riebalai ir baltymai. Anksčiau į juos buvo galima dėti augalinių riebalų, o įsigaliojus naujam teisės aktui (Žemės ūkio ministro 2013 09 20 įsakymui Nr.649), šių rūšių leduose pieno riebalų negalima keisti jokiais augalinių riebalų mišiniais. Vienas pagrindinių tokių ledų komponentų turi būti saldi, šviežia grietinėlė.

Vartotojai gali pasirinkti valgomuosius ledus pagal jų pavadinimą. Skaityti toliau

Svarbūs patarimai apie maisto saugą iškylaujantiems (0)

hercampus.com nuotr.

Iškylos į gamtą neįsivaizduojamos be kepsnių, dešrelių, daržovių ar kitų užkandžių ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų maistu, kitų per maistą plintančių susirgimų atvejų. Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšta, šios bakterijos dauginasi greičiau. Tad norint ne tik smagiai paiškylauti, bet ir nesusirgti, reikia laikytis paprastų, bet svarių maisto saugos principų. Skaityti toliau

Lietuvos kulinariniam paveldui „EXPO 2015“ parodoje – jau beveik 100 tūkst. lankytojų dėmesys (0)

EXPO2015 tautodaile

Jau dvi savaites Milane, Italijoje vykstančioje pasaulinėje „EXPO 2015“ parodoje lankytojų dėmesiui pristatomas Lietuvos kultūrinis ir kulinarinis paveldas. Skaičiuojama, kad Lietuvos paviljono lankytojų skaičius artėja prie 100 tūkstančių.

„Saugome ir vertiname savo kultūrą, tik mums, lietuviams, būdingas tradicijas, kulinarinį paveldą. Dabar turime progą visa tai pristatyti pasauliui ir išties džiugu, kad mumis domisi tiek daug pasaulinės parodos lankytojų“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Užsukusius į paviljoną svečius pasitinka gidai – tikri lietuviškos kultūros ir kulinarinio paveldo ambasadoriai. Skaityti toliau

Maisto gaminių etiketėse – išryškinti alergenai (0)

vmvt.lt nuotr.

Žmonėms, kuriems maisto produktai sukelia alergines reakcijas, dabar kur kas lengviau išsirinkti jų sveikatai nekenksmingą gaminį. Mat pagal reglamentą dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams, kuris visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo nuo 2014 m. gruodžio 13 d., ant maisto produkto pakuotės turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis.

„Pasireiškia dviejų tipų organizmo reakcijos į tam tikras medžiagas ar gaminius – alergija arba netoleravimas. Suvalgius netinkamo produkto, Skaityti toliau

Senųjų veislių renesansas (0)

ropes_sodasirdarzas.lt

Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

Širdį primenančios ropės

V.Stokna – gamtinės žemdirbystės šalininkas. Jis su bendraminčiais ragina ieškoti ir saugoti senas augalų veisles, kurios žmoniją maitino ištisus šimtmečius.

Skaityti toliau

Kokią duoną rinktis metant svorį? (0)

Duona | LLBM nuotr.

Mokslininkų duomenimis, žmonių mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos jų sveikatai, deja, vis dar mažuma paiso visų sveikatos piramidėje nurodytų mitybos principų. Visiems gerai žinoma, kad grūdinės kultūros sudaro viso raciono pagrindą – jų rekomenduojama valgyti kasdien po keletą kartų, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas parodė, kad kiekvieną dieną šiuos produktus vartoja tik 14 proc. suaugusiųjų. Duoną, kuri yra pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis, reikėtų valgyti kasdien, tačiau pagal apklausas, tik 72,5 proc. lietuvių šių rekomendacijų laikosi. Skaityti toliau

7 mitai apie maisto papildus (0)

raudoni obuoliai1-K100

Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip įveikti skurdą? (video) (3)

56-4

Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Skaityti toliau

Lietuviai per mažai domisi vartojamu maistu (0)

Nutritionhealthfoods.com nuotr.

Normas viršijantis cukraus, druskos ir riebalų kiekis stebimas ne tik trečiosiose šalyse, tačiau ir Lietuvoje. Viršijamos leistinos paros normos didina ūmių ir lėtinių ligų susirgimų skaičių. Pasaulio sveikatos dienai paminėti skirtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad tokia situacija gali keistis tik tuomet, kai žmonės pradės aktyviau domėtis maistu, kurį vartoja.

Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistai didelį dėmesį skiria maisto saugai bei sveikai mitybai reglamentuoti. Skaityti toliau

Ekologiškų gaminių paklausa neslūgsta – daugėja eko parduotuvių (0)

„Biosala“

Ekologiško maisto ir natūralios kosmetikos mažmenine prekyba užsiimanti bendrovė „Bio Sala“ toliau tęsia plėtrą – Vilniuje, prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“, atidaryta didžiausia šios įmonės parduotuvė. Į 113 kv. m ploto parduotuvę investuota apie 50 tūkst. eurų. Pasak bendrovės įkūrėjo, ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos (EPA) pirmininko Andriaus Samaičio, plėtrą paskatino kasmet stabiliai, vidutiniškai 12 proc. augę pardavimai.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje metiniai sveikų produktų pardavimai didėja 10-12 proc. – vien ekologiškai užauginto maisto gaminių Skaityti toliau

5 priežastys valgyti pusryčius (0)

Pusryčiai | adverum.lt nuotr.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mityba turi reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui ir psichinei raidai, tačiau per 20 pastarųjų metų laikas, kurį žmonės praleidžia gamindami maistą, sutrumpėjo beveik 3 kartus – nuo 1 val. 40 min. iki 40 min. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, atliktas 2013 metais, parodė, kad tik 23,4 proc. lietuvių laikosi mitybos režimo ir valgo kasdien tuo pačiu metu, ir tik penktadalis žmonių rūpinasi, kad jų valgomas maistas būtų naudingas sveikatai. Dėl įtempto gyvenimo tempo dauguma mieste gyvenančių žmonių netgi atsisako pusryčių, valgydami Skaityti toliau

Ką valgė Lietuvos didieji kunigaikščiai? (0)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

„Mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, šiek tiek duonos, šiek tiek grūdų, sūrio, viena kita ropė, pastarnokas, termiškai apdorotas kopūsto lapas, nes pagal viduramžių suvokimą, gyvulys ėda žolę, o žmogus valgo termiškai apdorotą maistą“, – taip apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių maistą laidai „Istorijos detektyvai“ kalba  LDK istorinės virtuvės žinovas doc. dr. Rimvydas Laužikas.

Jo teigimu, tipiniai kunigaikščio Vytauto pietūs buvę tokie: „Keptas jautis arba keptas avinas, kokia nors troškinta žąsis ar kaplūnas, sūrio desertui, alaus užsigerti.“ Skaityti toliau

Penkios pagrindinės taisyklės šventiniam stalui (0)

Foodproductiondaily.com nuotr.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro medikai pataria, ką reikia daryti, kad maistas būtų ne tik skanus bet ir saugus. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas parengtos penkios taisyklės.

Laikykitės švaros

  • Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais ir kt. gyvūniniu maistu.
  • Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį.
  • Pagaminę maistą, išplaukite ir išdžiovinkite visus virtuvės paviršius, įrankius indus, naudotus maisto ruošimui.

Skaityti toliau

Svarstomi būdai, kaip apsaugoti visuomenę nuo alergenų maisto gaminiuose (0)

societyforscience.org nuotr.

Sveikatos apsaugos viceministrės dr. Jadvygos Zinkevičiūtės iniciatyva surengtas susitikimas, kuriame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos vartotojų instituto, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovai diskutavo vartotojų informavimo apie viešojo maitinimo įmonių patiekaluose esančias netoleravimą ar alergiją sukeliančias medžiagas. Skaityti toliau

Priklausomybė nuo maisto panaši į priklausomybę nuo narkotikų? (0)

A.Kubaičio nuotr.

Ar esate kada beprotiškai norėję traškančios picos gabalėlio, šokoladinio pyragaičio, vanilinių ledų ar kitų gardėsių, kurie, rodos, dieną nuspalvina šviesiomis spalvomis? Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai apie tokį nesuvaldomą norą ir potraukį paskanauti kaloringo, greito ir nesveiko maisto turi savo nuomonę.

Anot jų, toks nesuvaldomas skanumynų troškimas, nepaisant to, kad po to jausite kaltę ir graužatį, gali būti priklausomybė nuo maisto. Nors toks teiginys iš pradžių gali kelti šypseną ir didelę prieštaravimų laviną, visai gali būti, Skaityti toliau

Daržovės iš prekybos centrų: vitaminai jos ar nuodai? (0)

efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.

Pasidarė įprasta žiemą valgyti šviežius agurkus, salotas, pomidorus, ridikėlius iš prekybos centrų. Valgome tas daržoves ir galvojame, kad gauname dozę vitaminų ir stipriname imuninę sistemą. O kaip yra iš tiesų? Kiek nitratų gauname su pramoniniu būdu užaugintomis daržovėmis ir kaip jie kenkia žmogaus organizmui? Ar ne sezono metu geriau išvis nevalgyti daržovių, ar galima jas apdoroti taip, kad nitratų kiekis smarkiai sumažėtų, klausiama Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektoriaus, mitybos specialisto dr. Valerijaus Dobrovolskio. Skaityti toliau

Kokios duonos geriau nevalgyti? (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių. Skaityti toliau

Daugiau nei pusė lietuvių nežino ar vartoja GMO (1)

maistasDaugiau nei pusė Lietuvos gyventojų domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis ir tik labai nedidelė dalis nėra girdėjusi apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir iš jų gaminamus produktus. Beveik du trečdaliai neigiamai vertina tokius produktus, bet tik 9 proc. turi apie juos pakankamai informacijos. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais. Skaityti toliau

Ateityje pirmenybė bus teikiama ekologiniams šeimos ūkiams (0)

suris_zum.lt

Ateityje ekologiniai ūkiai bus skatinami intensyvinti savo gamybą, numatoma remti šeimos ir ekologinę gyvulininkystę plėtojančius ūkius. Šiuos ir kitus ekologinio žemės ūkio 2015-2020 m. strateginius tikslus ir jų įgyvendinimo priemonių planą aptarė Žemės ūkio ministerijoje susirinkę ekologinio žemės ūkio specialistai, mokslininkai, ūkininkai.

Artimiausius penkerius metus didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad ūkiai, kurie šiuo metu yra iš dalies chemizuoti, taptų visiškai ekologiniai. Remiant tokius ūkius, didesnis paramos intensyvumas bus skiriamas mišriems (gyvulininkystė ir augalinininkystė) bei šeimos ekologinės gamybos ūkiams. Tačiau kai kurie specialistai nuogąstauja, Skaityti toliau

Kodėl maisto kainos Lietuvoje aukštesnės nei Vokietijoje? (3)

societyforscience.org nuotr.

Sausio 5 d. į ūkio ministrą Evaldą Gustą kreipėsi Seimo narys Kęstutis Masiulis prašydamas ištirti, kodėl maisto produktų kainos Lietuvos parduotuvėse yra aukštesnės nei Vokietijoje bei Baltarusijoje.

Praeitą savaitę Baltarusijos naujienų tarnyba naviny.by paskelbė informaciją, kad Lietuvoje prekybos centre „Rimi“ daugumos maisto gaminių kainos yra aukštesnės nei panašių gaminių prekybos centruose „Aldi“ Vokietijoje ir „Evroopt“ Baltarusijoje.

„Galbūt baltarusiai specialiai klaidina vartotojus, tačiau Vokietijoje gyvenantys ar ten dažnai besilankantys tautiečiai patvirtina, kad tikrai kainos prekybos centruose mažesnės nei Lietuvoje. Įvedus eurą atsirado puiki proga valstybinėms institucijoms panagrinėti situaciją rinkoje, ar tarp prekybininkų ir tiekėjų nėra draudžiamų susitarimų Skaityti toliau

V. Balkus. Labdara. Ar visuomet tai gėris? (2)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Ką geriau padovanoti žmogui, norinčiam nusižudyti: virvę ar skutimosi peiliuką? Sakysite, kvailas klausimas. Tačiau būtent taip dažnai atrodo labdaringa veikla. Ir dažnai nežinia kas tampa laimingesnis: ar pilietis atlikęs kilniaširdiškumo aktą, ar paramos gavėjas. O ar visuomet duodančiosios rankos yra tiek nesavanaudės, kaip tai rodoma.

Pirmą kartą tikra dilema – duoti ar neduoti – man iškilo kuomet prie manęs prekybos centre priėjo labdaringo fondo savanoriai ir paprašė nupirkti maisto labdarai. Iki tol aš dažniausiai nepraeidavau pro žmogų, prašantį pagalbos net jei manęs prašydavo lito „iki bonkės“ .

Nesu pamokslaujantis pastorius, kuriam žūt būt reikia išaiškinti kaip blogai tokiam reikalui prašyti, Skaityti toliau

Kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį perpus? (1)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Pasauliui nepajėgiant išspręsti bado problemos, statistika, bylojanti apie veltui išmetamo maisto kiekį, gali pasirodyti kontraversiška – apskaičiuota, jog vien europiečiai iššvaisto beveik 90 mln. tonų maisto per metus. Tuo metu Lietuvoje šis skaičius siekia beveik 600 tūkst. tonų. Šį opų klausimą galima spręsti įvairias būdais – imtis naujų mitybos, pirkimo ar gaminimo įpročių, taip pat  labiau pasitikėti naujausių technologijų buities įranga, leidžiančia dvigubai ilgiau išsaugoti maisto skonį, naudingąsias savybes ir išvaizdą..

Lietuvos namų ūkio iššvaistomos sumos dėl išmetamų maisto gaminių siekia apie 1200 Lt per metus,

Skaityti toliau