Visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, taip pat Lietuvoje, viena iš pagrindinių priemonių, taikomų greitai reaguoti į pavojų, kilusį maistui ir pašarams, yra Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (angl. RASFF) – ja siunčiami pranešimai apie nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius. Kokie tai gaminiai ir kaip vykdoma jų valstybinė kontrolė, – komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Skirmantė Ambrazienė.
Lapkričio 14 d. Briuselio plenarinėje sesijoje, Europos Parlamentas balsavo už keturis pasiūlymus dėl rezoliucijų, kuriais priešinasi Europos Komisijos siūlymams ir ragina atsiimti sprendimų projektus, leidžiančius į rinką patekti produktams, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų, taip pat atnaujinti leidimus tiekti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų ir medvilnės.
Vykę balsavimai rodo, kad kol kas dauguma dabartinio EP narių į GMO žvelgia kritiškai, todėl prieštarauja EK tvirtinant arba atnaujinant GMO leidimus. Didžioji dalis Europos liaudies partijos (ELP) parlamentarų priešingai,
„Mokydamasis gyventi, žmogus mokosi ir mirti“
Leonardas da Vinčis
Kaimo vaikas su mirtimi „susipažįsta“ gana anksti. Ji tarsi neatsiejama gyvenimo dalis ir eina visuomet greta. Miršta maži, ką tik iš kiaušinių išsiritę viščiukai, miršta jau pastypę, padaigoti, beplunksniai. Paukšteliai miršta tyliai, jų dvaselės atsiskiria lengvai – nuplaukia į padangę debesėliu… Mudu su broliu juos gražiai palaidodavome (buvome girdėję, kad mirusius reikia užkasti į žemę), kapelius puošdavome lauko gėlėmis, o iš šakaliukų išdėstydavome kryželius. Skaityti toliau
Gausiausiai grybautojų lankomų regionų atstovai savaitgalį jau ruošiasi grybų entuziastų antplūdžiui. Nors vasara šykštėjo lietaus, oras rugsėjį grybavimui gana palankus, tad grybautojų miškuose gerokai padaugėjo nuo pat pirmų rugsėjo dienų. Dauguma lietuvių grybus pažįsta ir į pintinę nuodingųjų, šiukštu, nededa, bet specialistai primena, kad apsinuodyti lengva ir netinkamai paruoštais valgomaisiais grybais.
Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus darbuotoja Daiva Kosinskaitė sako, kad Varėnos rajonas grybavimo atžvilgiu yra vienas populiariausių, tad čia, prasidėjus rudeniui, Skaityti toliau
Angliavandeniai dažnai sulaukia labai daug aplinkinių kritikos. Lieknėjantys žmonės dažnai teigia, kad angliavandenių turintys gaminiai kenkia mūsų kūnui bei sveikatai, tad jų turėtume atsisakyti. Iš tikrųjų, tiesa yra šiek tiek kitokia. Faktas, kad rafinuoti angliavandeniai (sausainiai, tortai, pyragai, saldainiai) tikrai nėra labai naudingi mūsų kūnui. Tačiau, pilno grūdo gaminmiai mums yra ne tik naudingi, bet ir labai reikalingi. Pilnagrūdžių gaminių reikia kiekvienam žmogui, kuris nori būtų sveikas ir gyvas.
Vienas iš mėgiamiusių naudingųjų angliavandenių yra pilnagrūdžiai makaronai. Jie Skaityti toliau
Pusryčiavimo svarba yra grindžiama maistingais ir sveikais produktais, galinčiais visai dienai suteikti reikalingos energijos.
Pradėti reiktų nuo to, jog pusryčiams visuomet būdavo suteikiama didelė svarba. Nuo senų laikų, kai Lietuvą dar valdė kunigaikščiai, pusryčiams buvo skiriama daug dėmesio ir laiko. Netgi pasakojama, jog to meto pusryčiavimas – tarsi kelių veiksmų vaidinimas puošniame Skaityti toliau
Kiaušiniai – vieni dažniausiai naudojamų maisto gaminiai, pasižyminčių aukšta maistine verte. Kaip ir daugelio kitų maisto gaminių, kiaušinių kokybė ir maistinė vertė priklauso nuo daugelio faktorių, iš kurių vienas svarbiausių – šviežumas. Pasirinkti šviežiausius kiaušinius vartotojams padeda ant pakuočių nurodyti tinkamumo vartoti terminai.
Tačiau, ar visuomet vartotojai tiksliai žino, koks kiaušinių tinkamumo vartoti terminas ir kaip suprasti kitą ženklinimo informaciją? Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus. Šiais ir dauguma kitų receptų bei gamybos aprašymų nemokamai gali naudotis visos mūsų šalies ugdymo ir gydymo įstaigos, taip užtikrindamos sveiką ir skanią vaikų bei ligonių mitybą. Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet šiltuoju metų laiku išauga bakterijų sukeltų žarnyno infekcinių ligų atvejų skaičius, kadangi bakterijos „mėgsta“ šilumą. ULAC duomenimis, kasmet vasaros mėnesiais registruojama daugiau nei 50 proc. visų šių infekcijų atvejų.
Dažniausiai registruojamos Lietuvoje per maistą plintančios infekcijos yra kampilobakteriozė, salmoneliozė, Skaityti toliau
Greitai besisukančioje rutinoje, apsupti milijono darbų ir rūpesčių, valgymui dažnai neskiriame tiek dėmesio, kiek reikėtų. Skubūs pietūs prie kompiuterio, vakarienė priešais televizorių ar greitas užkandis bėgant į susitikimą – tokie kasdieniai mitybos įpročiai dažnai yra lydimi nemalonaus pilvo pūtimo, sunkumo, persivalgymo jausmo, o ateityje gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų. Vaistininkė ir profesionali kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė ragina bent retkarčiais stabtelėti ir valgyti sąmoningai bei pasakoja, kas yra sąmoningas valgymas ir kodėl jis svarbus mūsų sveikatai ir gerai savijautai. Skaityti toliau
Klaipėdietės Jurgitos (43 m.) gyvenimą prieš metus pakeitė Lietuvos sveikuolių sąjungos skelbtas 30 dienų grikių iššūkis, kurio sumanytoja buvo Vegetarų draugijos primininkė, chemijos mokslų daktarė, 88 m. Ksavera Vaištarienė.
Nuo birželio 1 dienos ši garbaus amžiaus moteris Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“ vėl kvies jungtis prie grikių iššūkio tuos, kurie pavargo gerti tabletes, vaikščioti pas gydytojus ir negali išbristi iš įvairių varginančių diagnozių. Tie, kas Skaityti toliau
Neseniai atliktos apklausos metu paaiškėjo priežastys, kodėl lietuviai išmeta maistą. Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30-50 procentų viso maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma.
Maisto švaistymas ir globalios problemos
Pasak specialistų, jeigu žmonės neskubėtų maisto gaminių išmesti vos tik pasibaigus Skaityti toliau
Kiaušinių marginimo būdų ir priemonių įvairovė neišmatuojama, tačiau reikėtų žinoti, kad ne visi būdai yra saugūs sveikatai. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad renkantis dažus, reikėtų atidžiai skaityti etiketes. Vis dar populiaru margučius marginti tekstiliniais dažais, kuriuos nuo seno naudojo mūsų seneliai, taip pat skutimosi putomis, nagų laku ir kitais įmantriais būdais. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad ne maistui skirti dažai gali būti pavojingi sveikatai ir net paskatinti rimtus susirgimus. Skaityti toliau
Lietuvos mėsos perdirbėjai fiksuoja kiaulienos brangimą tarptautinėse biržose, tuo pačiu brangsta ir kiaulės Lietuvoje.
Brangimas ženklus – per savaitę sudarė ~20proc. ir tai išeina už įprastų svyravimo ribų ir kelia dar didesnę įtampą ir neapibrėžtumą, kaip situacija vystytis toliau.
Analizuojant priežastis, pagrindine priežastimi yra Skaityti toliau
Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.
Gyvename kartu su plastiku
Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje Skaityti toliau
Ukmergės kraštas tapo karščiausiu gamtinio (ekologinio ūkininkavimo tašku šalyje, o kovo 21 d. šį įvaizdį dar labiau įtvirtino – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė – Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), surengusi organizacijos ataskaitinį susirinkimą.
Norėta per kelias valandas atlikti įprastus įstaigos ataskaitinio susirinkimo veiksmus ir aptarti svarbiausias gamtinio ūkininkavimo bėdas, tačiau nutiko kitaip – susirinkimas užsitęsė, nes ugnikalniu prasiveržė gamtiškai ūkininkaujančiųjų reikalavimai valdžiai elgtis sąžiningai. Skaityti toliau
Žiemos išsekintas organizmas nusipelnė dėmesio ir rūpesčio – juk pavasarį dera sutikti kupiniems energijos. Sveikos gyvensenos specialistai sako, jog į vaistinę skubėti neverta, mat stiprinti imunitetą galima pirmiausiai atsigręžiant į supermaistą.
Vienas tokių produktų – dažnai pakankamai neįvertinami daigai, pasižymintys itin didele vitaminų, mikroelementų ir fermentų gausa. Sudaigintos sėklos puikiai papildo įvairius patiekalus, o kartą jų paragavus, iš valgiaraščio net nesinori išbraukti. Skaityti toliau
Užgavėnės – seniausių apeigų ir žaidimų tradicija, šventė, kurios svarbiausias patiekalas – blynai. Todėl vartotojams reikėtų daugiau žinoti apie miltus ir jų kokybę.
Miltų yra pačių įvairiausių rūšių: kvietiniai, kvietrugių, ruginiai, kietųjų kviečių miltai, kietųjų kviečių kruopmilčiai, kietųjų kviečių sėlenų kruopmilčiai, ryžių, grikių, kukurūzų, žirnių, sorų, avižiniai, miežiniai miltai. Miltai vertingi dėl jų sudėtyje esančių maistingųjų ir mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų ir vitaminų (B1, B2, PP, E). Skaityti toliau
Jau šį savaitgalį, kovo 1–3 d. sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami nerti į šventinę Kaziuko mugės nuotaiką ir aplankyti net 4 km per Senamiestį ir centrą besidriekiančias prekyvietes.
Šiais metais organizatoriai žada, kad mugės lankytojai bus maloniai nustebinti gausia kultūrine programa bei scenografiniais sprendimais. Kaziuko mugė atsinaujina visomis prasmėmis: tai ir naujas mugės organizatorius, naujas įvaizdis ir gausi meninė programa, kuri vyks penkiolikoje skirtingų senamiesčio vietų. Skaityti toliau
Visais laikais mėsa ir jos gaminiai kėlė daugybę diskusijų. Tiesa, mitybos specialistai tikina, jog visiškai išbraukti jos iš savo valgiaraščio nederėtų. Tačiau dažnam vartotojui kyla natūralus klausimas: kokią gi mėsą – raudoną ar baltą – rinktis, kuri iš jų vertingesnė ir kaip dažnai derėtų mėsingus patiekalus įtraukti į savo kasdienį meniu?
Mėsoje – gyvybiškai svarbus vitaminas B12 Skaityti toliau
Parduotuvių lentynose siūlomos kiaušinių pakuotės būna pažymėtos antspaudu, nurodančiu, kokiomis sąlygomis yra laikomos vištos: 0 – ekologiniame ūkyje laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai; 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Įdomu tai, kad pastarųjų trijų rūšių maistingumo vertės skirtumas žmogaus organizmui yra nežymus, nes mineralų ir vitaminų kiekis juose beveik vienodas. Tokią informaciją įrodo naujausias tyrimas*, kurį atliko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Maisto technologijos fakulteto mokslininkė Asnatė Ķirsė-Ozoliņa. Skaityti toliau
„Pasaulyje didėjant žmonių skaičiui, vabzdžių įtraukimas į valgiaraštį yra reali išeitis sprendžiant žmonijos maisto iššūkį. Manoma, kad iki 2050 pasaulio gyventojų skaičius paaugs daugiau nei dviem milijardais ir sieks beveik 10 milijardų. Todėl ieškoma veiksmingiausių maisto gamybos būdų.
Gamtos tyrimų centro entomologas ir VU Gyvybės mokslų centro profesorius Sigitas Podėnas sako, kad jau dabar sulaukia verslininkų užklausimų. Verslininkai nori auginti vabzdžius žmonių maistui.“ – sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau
Maisto tendencijų prognozuotojai ir stebėtojai vieningai sutaria, kad rauginimas – tai viena ryškiausių 2019-ųjų metų maisto sektoriaus tendencijų. Ši mada pamažu atkeliauja ir į Lietuvą, tačiau pasak rauginimo specialistės ir knygos „Natūralus rauginimas“ autorės Ievos Šidlaitės, lietuviai dar nepakankamai supranta raugintų gaminių vertę. Lietuvoje rauginti gaminiai – nieko neįprasto, nes daugelis juos valgo kasdien, todėl kartais pamirštama didžiulė jų naudą organizmui. Skaityti toliau
Lietuva palyginti maža šalis, tačiau jos gaminami gaminiai pasiekia daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Nors eksporto erdvę labiausiai išplėtė pagrindiniai stambieji mūsų šalies pieno ir mėsos perdirbėjai, pamažu į užsienio rinkas skinasi kelią lietuviškas medus, pagardai, šaldytos uogos. Kad naujų rinkų paieška nebūtų it klaidžiojimas rūke, patys gamintojai ir perdirbėjai kviečiami dialogui: ką, kur, kada ir kiek galėtume pasiūlyti užsieniečiams.
Pieno gaminių eksportas augo trečdaliu
Nuo 2014 m. Lietuvai atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų, Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos rinkoje dar yra nemažai sveikatai nepalankių maisto gaminių, kuriuose yra daug cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių, mažai skaidulinių medžiagų ir pan., tačiau mūsų šalies rinkoje taip pat yra daugiau nei 190 gaminių, pažymėtų „Rakto skylutės” simboliu.
„Rakto skylutės“ ženklu paženklinti maisto gaminiai – ne dietiniai, tačiau jų sudėtis yra palankesnė sveikatai, o šis ženklas padeda žmonėms lengviau pasirinkti tokius gaminius. Skaityti toliau
Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliktas maisto prekių kainų palyginimo tyrimas, kurio metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse.
„Matome, kad žmonių kalbos dėl aukštų maisto kainų nėra iš piršto laužtos. Vienas svarbiausių Vyriausybės uždavinių yra didinti prekybininkų konkurenciją ir apsaugoti gyventojų perkamąją galią, Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai žino, jog daug druskos vartoti nesveika, o didžiausias jos kiekis yra bulvių traškučiuose ir maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. O ar žinote, kodėl druskos vartojimą reikia riboti, ir kaip ji veikia mūsų organizmą?
Prasidėjus Kalėdų laukimui, esame užsiėmę ne tik darbais, bet ir šventiniais rūpesčiais, tad kartais pietų pertrauką tenka iškeisti į dovanų paieškas artimiesiems. Nors papietauti dažnai nelieka laiko, anot mitybos žinovo, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. dr. Rimanto Stuko, pietų praleisti jokiu būdu nepatartina, todėl geriausia išeitis skubantiems – sumuštinis.
Bet kaip jį paruošti ir tinkamai supakuoti, kad šis būtų ne tik sveikatai palankus bei maistingas, bet ir neprarastų gero skonio? Skaityti toliau
Gruodžio 2 d. Švietimo ir mokslo ministeriją užėmusių mokytojų atėjo palaikyti Medikų sąjūdis, Dėstytojų bei mokslininkų atstovai, Socialinio darbuotojų asociaciją, Aktorių gildija ir kiti.
Dalindamiesi karštu maistu su mokytojais, profesiniai sąjūdžiai nutildė tuos Seimo narius, kurie tikėjosi susistumdymo prie biudžeto pyrago.
Valdžios galvos skausmas – kaip dabar nuraminti mokytojus ir išvilioti juos iš ministerijos?
Dėl galiojančių standartų kai kurie prekinės išvaizdos neturintys vaisiai ir daržovės iki šiol nebuvo pardavinėjami, dėl to nemažai maisto buvo paverčiama atliekomis. Žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo ši tvarka pakeista. Tikimasi, kad dėl to maisto bus iššvaistoma mažiau.
Kasmet Lietuvoje išmetama daugiau kaip 500 tūkst. tonų maisto atliekų, o visoje Europoje iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus. Didžiausią išmetamo maisto dalį sudaro vaisiai ir daržovės. Prie to prisideda ir griežti reikalavimai, taikomi produktams, kad šie atitiktų prekybos standartus. Skaityti toliau
