Paklausta, kaip išgyventų, jei per dieną maistui turėtų vos 5 litus kišenėje, poetė Indrė Valantinaitė prisipažino, jog gautų atsisakyti praktiškai visko.
„Maisto banko“ duomenimis, būtent tiek pinigų – apie 5 litus per dieną – savo stalui padengti turi sunkiausiai besiverčiantys Lietuvos žmonės.
Maistui ir knygoms taupyti nepratusi I. Valantinaitė įsitikinusi, kad dalijimasis ir rūpinimasis esančiais šalia – brandesnės visuomenės požymis. Skaityti toliau
Mokslininkų yra apskaičiuota, kad apie 10 procentų dėl ligų prarastų gyvenimo metų yra susiję su netinkama mityba. Todėl akivaizdu, kad mūsų sveikatai didelę įtaką daro maisto kokybė, saugumas ir mitybos įgūdžiai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad norint išsaugoti sveikatą bei ateityje turėti mažiau problemų, susijusių su netinkamu maitinimusi, mitybos įgūdžius būtina pradėti ugdyti jau vaikystėje. Skaityti toliau
Vaikai, nesuvokdami mitybos pasekmių sveikatai, dažnai renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, saldumynus ar saldintus gėrimus. Būtina, kad vaikas sveikos mitybos įpročių būtų mokomas ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Labai svarbu vaikus įtraukti į maisto ruošimo procesą, kalbėtis ir diskutuoti apie mitybą.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena kaip Skaityti toliau
Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas – tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius (atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus Skaityti toliau
Kelias dienas namuose ant virtuvės stalo palaikius maisto produktus ar neplautą lėkštę, jų paviršių netrukus padengs pelėsis. Tai – grybas, tik, nebent specialiai gamintumėte pelėsinį sūrį, jo greičiausiai nevalgysite. Kad apsaugoti maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.
Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė į klausimą, kas yra konservantas, atsako paprastai: „Konservantas yra medžiaga, naudojama produktų galiojimo laikui pratęsti. Visų konservantų veikimo principas panašus – neleisti daugintis mikroorganizmams, kurie sukelia produktų gedimą, puvimą ir panašiai“. Skaityti toliau
„Lietuvos politikai turėtų labiau atsižvelgti į kitų valstybių patirtį ir mokslininkų tyrimus. Skurdą mažina minimalaus mėnesio atlyginimo ir pensijų kėlimas, progresiniai pajamų ir turto mokesčiai, kova su nedarbu, socialinės paramos efektyvinimas“, – teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Giedrė Purvaneckienė Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Tarp skurdo ir gerovės Lietuvoje: struktūrinių sprendimų paieška“, skirtoje Tarptautinei kovos su skurdu dienai ir Pasaulinei maisto dienai. Skaityti toliau
Viename anekdote pasakojama, kad meilėje yra panašiai kaip su grybais, kai pastebi, kad žmogus suklydo – pagelbėti nebeįmanoma. Kaip elgtis grybaujant, kad taip neatsitiktų, kokių klaidų reikėtų vengti ruošiant grybų atsargas žiemai?
Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai pataria rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate. Reikėtų nepamiršti, kad apsinuodyti galima net ir gerais, tačiau netinkamai surinktais grybais. Per lietų rinkti ir per 8–9 valandas neišvirti grybai pradeda gęsti, sausu oru išrautos šios miško gėrybės gęsti pradeda po 10 valandų. Nepatartina grybauti po šalnų, ypač pakartotinų. Grybus miške dėkite tik į orą praleidžiančius indus, nes orui nepralaidžiuose ar polietileniniuose Skaityti toliau
Atšalus orams, ieškodami maisto atsargų, į gyventojų namus ir rūsius braunasi neprašyti svečiai – pelės ir žiurkės. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria atkreipti dėmesį į graužikų platinamas ligas ir imtis profilaktinių priemonių.
Centro duomenimis, tiesiogiai graužikų platinamų ligų grupėje Panevėžio apskrityje daugiausia registruojama jersiniozės ir leptospirozės atvejų. Praėjusiais metais sergamumas šiomis ligomis siekė atitinkamai 0,6 ir 0,1 atvejo/10 000 gyventojų. Jau šiais metais sausio–rugsėjo mėnesį buvo užregistruoti 4 jersiniozės ir 4 leptospirozės atvejai, kai 2012 metais per tą patį laikotarpį atitinkamai 10 ir 2 atvejai. Skaityti toliau
Neseniai paskelbtais Jungtinės Karalystės Švietimo departamento duomenimis, tik kiek daugiau nei 30% Londono mokyklas šiuo metu lankančių vaikų yra baltieji. Žvelgiant į oficialiame departamento tinklapyje paskelbtus skaičius tampa akivaizdu, jog didžiausiame Britanijos mieste baltieji tampa nykstančia rase.
Kalbant apie Londoną, patogumo dėlei paprastai išskiriamos „vidinė“ ir „išorinė“ miesto dalys. Šiuo metu visoje karalystės sostinėje mokosi 498 445 vaikai, o net 176 920 iš jų kasryt eina į mokyklas įsikūrusias „vidinėje“ jos dalyje. Švietimo departamentui apibendrinant surinktus duomenis, net 81.3% pradinukų bei 80.7% vidurinių Londono širdyje įsikūrusias mokyklas belankančiųjų buvo priskirti priskirta „ne baltųjų britų“ kategorijai. Daugiausia jų susitelkę Niuhamo priemiestyje Skaityti toliau
Rugsėjo 24 – spalio 4 dienomis Lietuvoje vyks Brazilijos Federacinės Respublikos žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto ministerijos auditas dėl Lietuvos žuvininkystės produktų valstybinės kontrolės sistemos įvertinimo, siekiant eksportuoti lietuviškas žuvis ir jų produktus į Braziliją.
Šio audito tikslas – įvertinti mūsų šalies gamintojų pasirengimą eksportuoti į Braziliją savo pagamintą žuvininkystės produkciją bei įsitikinti valstybinės kontrolės efektyvumu žuvų perdirbimo sektoriuje. Skaityti toliau
Nors beveik du trečdaliai – 66 procentai – Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems rūpi naudoti ekologiškus gaminius, didelė dalis iš jų neatpažįsta ženklų, kuriais žymimi ekologiškos gamybos sertifikatą turintys pramonės gaminiai. Tai atskleidė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. Šiuo tyrimu buvo siekta išsiaiškinti ES ekologiškos gamybos ženklo (EU Ecolabel) žinomumą Lietuvoje.
Tik 27 procentai tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad turi pakankamai informacijos, kaip atpažinti ekologiškus gaminius. 46 nuošimčiai apklaustųjų gaminio ekologiškumą patvirtinančios informacijos ieško ant gaminio pakuotės, kiti gi klausia pardavėjų patarimo ar sprendžia pagal bendrą gaminio išvaizdą. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia šalies bitininkų, medaus pakuotojų ir prekybininkų dėmesį, kad medaus ženklinimo etiketėje negali būti naudojamas žodis „natūralus“. Tokias išvadas pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, įvertinusi atitinkamą Europos Komisijos išaiškinimą.
Kreipimąsi dėl medaus ženklinimo išaiškinimo inicijavo Lietuvos bitininkų sąjunga. Europos Komisija, išnagrinėjusi Žemės ūkio ministerijos kreipimąsi, informavo, kad termino „natūralus“ medaus pavadinime neturėtų būti. Europos Komisijos nuomone, Skaityti toliau
2013-ieji paskelbti sveikatos metais, todėl, artėjant naujų mokslo metų pradžiai, Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai ragina mokymo įstaigų administracijas ir šias paslaugas teikiančias įmones daugiau dėmesio skirti vaikų maitinimo organizavimui, ypač tiekiamo maisto kokybei mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu į Tarnybą kreipėsi keletas įmonių, planuojančių vaikų maitinimui mokyklose ir vaikų darželiuose tiekti ne tą pačią dieną, o iš anksto pagamintą ir vėliau pašildytą maistą. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad laikinai uždrausta realizuoti ir nurodyta perženklinti trijų pavadinimų Estijoje pagamintų koldūnų partijas, nustačius, kad mėsos įdaro šiuose gaminiuose yra vidutiniškai 10 proc. mažiau nei ženklinimo etiketėje deklaruoja gamintojas.
Estijos gamintojo „UVIC A.S.“ produkcijos mėginiai atrinkti įgyvendinant kasmetinį maisto produktų saugos ir kokybės stebėsenos planą. Įgyvendinant šį planą tikrinama ne tik maisto produktų sauga ir kokybė, bet ir vertinama, ar ženklinimo etiketėje pateikta informacija atitinka produktų savybes ir neklaidina vartotojų. Skaityti toliau
Vasara – iškylų metas. Šiltos gražios dienos išvilioja miestiečius į iškylas prie vandens telkinių, į mišką. „Nieko nėra linksmiau, kaip su būriu draugų žygiuoti miško keliukais, maudytis ežero vėsiam vandeny, stovyklauti, kepti bulves laužo žarijose. Tačiau nepamirškite ir apie pagrindinius pavojus sveikatai gamtoje ir kaip jų išvengti“, – primena Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ručinskaitė.
Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena: dėl nesaugaus maisto vartojimo karštomis vasaros dienomis kasmet padaugėja bakterinių žarnyno infekcijų. Vasarą registruojama daugiau nei pusė visų metų žarnyno infekcijų atvejų. Pavyzdžiui, pernai gegužę – rugsėjį salmonelioze sirgo 1 009 iš visų 1 584 susirgusiųjų per metus, kampilobakterioze – 467 iš 917, bakterijų sukeltų intoksikacijų maistu – 182 iš 343.
Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos jie gali sukelti ligą ir tapti pavojingais mūsų Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja gyventojus ir primena, kad įsigydami maisto gaminius iš nelegalių prekiautojų rizikuojame savo sveikata. Vis dar pasitaiko atvejų, kai greitai gendančius mėsos, žuvies ar pieno gaminius siūlo įvairūs neaiškūs „gatvės“ prekeiviai. Naujausias toks atvejis – Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių uždrausta prekyba maisto gaminiais gatvėje, tiesiai iš automobilio bagažinės.
Žmogus ėmėsi šio verslo neturėdamas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo Skaityti toliau
Dėl pernelyg greito gyvenimo tempo daugelio žmonių mityba tampa nevisavertė, todėl jiems gali trūkti kai kurių maistinių medžiagų. Šiems trūkumams kompensuoti skirti maisto papildai, kurių šiandieninė rinka gali pasiūlyti tikrai daug: Europos maisto papildų rinka yra vertinama 8,2 milijardais eurų, pasaulinė rinka – 45 milijardais eurų. Natūralu, kad vartotojams kyla daug klausimų – kaip pasirinkti iš gausybės siūlomų maisto papildų, į ką atkreipti dėmesį? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai. Skaityti toliau
Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt. Todėl vasarą svarbu ne tik gerti daug skysčių, bet ir vartoti maisto produktus, kurie leistų lengviau prisitaikyti prie aukštos aplinkos temperatūros ir su kuriais gautume organizmui reikalingų medžiagų. Skaityti toliau
Ledai – vertingas, skanus, turintis aukštą maistinę vertę pieno produktas, puikiai vėsinantis karštą vasarą. Siekiant, kad vartotojai galėtų mėgautis saugiais ir kokybiškais ledais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių metų gegužės pabaigoje atliko tikslinį šių produktų patikrinimą gamybos įmonėse ir prekybos vietose. Apibendrinus daugiau kaip 500 patikrinimų duomenis pripažinta, kad naujam valgomųjų ledų sezonui pasiruošta – 85 % patikrinimų metu nenustatyta jokių ledų ženklinimo, saugos ar kokybės pažeidimų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Antoninos Greičiuvienės teigimu, iš viso buvo patikrinta 516 valgomųjų ledų Skaityti toliau
Atšilus orams dauguma skubame iškylauti į gamtą ir, žinoma, neįsivaizduojame laisvalaikio praleidimo be maisto – kepsnių, dešrelių, daržovių, užkandžių – ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų, kurių priežastimi dažniausiai būna per maistą plintančios ligos. Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšti orai, šios bakterijos dauginasi greičiau. Daugeliu atvejų šių ligų galima išvengti, laikantis maisto saugos principų.
Ką daryti, kad geros nuotaikos nesugadintų sugedęs maistas, kokios pagrindinės saugaus maisto pasirinkimo ir tvarkymo taisyklės? Skaityti toliau
Maisto ir farmacijos pramonė tiesiog dievina aspartamą. Jo yra visur – pradedant koka-kola ir baigiant pyragaičiais: ir pusfabrikačiuose iš grūdų, ir vitaminizuotuose vaikų maisto prieduose. Praktiškai į visus supakuotus maisto produktus įdėta aspartamo. Jo ten netgi daugiau negu limonaduose. Susidaro įspūdis, kad kuo daugiau valgai, tuo geriau.
Kodėl milijonai žmonių, kurių trečdalis kenčia nuo nutukimo, patikėjo tuo, kad be jokios kontrolės vartojant cheminę medžiagą, tenkinančią žmogaus saldumynų poreikį, nekenkia sveikatai? Tai galima paaiškinti tik Skaityti toliau
Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai nori atkreipti dėmesį, kad šiltuoju metų laiku, ypatingai karštomis vasaros dienomis, didėja tikimybė užsikrėsti maistu plintančiomis infekcijomis. Žarnyno infekcines ligas gali sukelti daug patogeninių mikroorganizmų (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos), tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Skaityti toliau
Ilgai laukta šiluma nepalieka abejingų – stengiamės kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, daugiau keliaujame. Tai laikotarpis, kai mielai valgome, iškylaujame lauke. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku derėtų nepamiršti dviejų dalykų, susijusių su maistu ir sveikata – asmens higienos ir tinkamų maisto laikymo sąlygų.
Susergama užsikrėtus nuo maisto
Pastaruoju metu Vilniuje didėja sergamumas žarnyno infekcijomis. Kasmet vidutiniškai Skaityti toliau
Esu mokomosios knygos „Bendroji mikrobiologija/maisto produktų mikrobiologija“, išleistos 2011 m., sudarytoja. Senokai domiuosi maisto kilme ir kokybe bei įtaka žmogaus organizmui. Lietuvoje vartojami saldikliai nėra saugūs dėl toksiškumo, o vartojami kasdien. Neramina ir televizijos reklama, siūlanti vartoti tai, kas nesaugu.
Aspartamas
Aspartamas – plačiai naudojamas saldiklis, sudarytas iš 2 amino rūgščių: asparto rūgšties Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Latvijos atsakinga kontrolės institucija savo internetiniame puslapyje pranešė apie lietuviškoje šalto rūkymo dešroje laboratoriniais tyrimais nustatytą 9 proc. arklienos DNR. Kad produktų gamybai buvo naudojama arkliena, ženklinimo etiketėje nebuvo nurodyta.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra gavusi oficialios informacijos iš Latvijos kompetetingos institucijos Skaityti toliau
2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.
Dounininkai, pontininkai ir kiti
Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Skaityti toliau
Kovo mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad sriuba yra valgoma dažnai – 87 proc. apklaustųjų nurodė, kad sriubą valgo bent kartą per savaitę. Iš jų 43 proc. valgo sriubą 2–4 kartus per savaitę, dar 24 proc. – kasdien arba beveik kasdien. Tik 2 proc. nevalgo arba beveik nevalgo sriubos.
Sriubą iki kelių kartų per savaitę dažniau valgo dirbantys žmonės nei nedirbantys. Analizuojant pagal amžių, 16–25 metų gyventojai sriubą dažniausiai valgo kartą per savaitę, vyresni – iki kelių kartų per savaitę. Skaityti toliau
Artėjant Velykoms visos šeimininkės nukraus šventinius stalus kiaušiniais ir, greičiausiai, vištienos patiekalais. Visgi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė A. Preidytė primena, jog viena dažniausių maistu plintančių infekcijų mūsų šalyje yra salmoneliozė, kuria dažniausiai užsikrečiama nuo vištų kiaušinių, vištienos ir jos produktų.
Salmoneliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, Skaityti toliau
Danijos žiniasklaida paskelbė grėsmingą žinią – dėl pernelyg didelio alkoholio ir nesveiko maisto vartojimo Danijos gyventojų numatomas sveiko gyvenimo metų skaičius gerokai sutrumpėjo. Naujoje mokslo studijoje palyginus 19 šalių Danija atsidūrė priešpaskutinėje – 18 vietoje.
Sveiko gyvenimo metų (arba gyvenimo be negalios trukmės) duomenys rodo, kiek metų tam tikro amžiaus žmogus gali tikėtis gyventi be negalios. Skaityti toliau
