Žymos archyvas: maistas

Svarbūs patarimai apie maisto saugą iškylaujantiems (0)

hercampus.com nuotr.

Iškylos į gamtą neįsivaizduojamos be kepsnių, dešrelių, daržovių ar kitų užkandžių ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų maistu, kitų per maistą plintančių susirgimų atvejų. Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšta, šios bakterijos dauginasi greičiau. Tad norint ne tik smagiai paiškylauti, bet ir nesusirgti, reikia laikytis paprastų, bet svarių maisto saugos principų. Skaityti toliau

Lietuvos kulinariniam paveldui „EXPO 2015“ parodoje – jau beveik 100 tūkst. lankytojų dėmesys (0)

EXPO2015 tautodaile

Jau dvi savaites Milane, Italijoje vykstančioje pasaulinėje „EXPO 2015“ parodoje lankytojų dėmesiui pristatomas Lietuvos kultūrinis ir kulinarinis paveldas. Skaičiuojama, kad Lietuvos paviljono lankytojų skaičius artėja prie 100 tūkstančių.

„Saugome ir vertiname savo kultūrą, tik mums, lietuviams, būdingas tradicijas, kulinarinį paveldą. Dabar turime progą visa tai pristatyti pasauliui ir išties džiugu, kad mumis domisi tiek daug pasaulinės parodos lankytojų“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Užsukusius į paviljoną svečius pasitinka gidai – tikri lietuviškos kultūros ir kulinarinio paveldo ambasadoriai. Skaityti toliau

Maisto gaminių etiketėse – išryškinti alergenai (0)

vmvt.lt nuotr.

Žmonėms, kuriems maisto produktai sukelia alergines reakcijas, dabar kur kas lengviau išsirinkti jų sveikatai nekenksmingą gaminį. Mat pagal reglamentą dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams, kuris visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo nuo 2014 m. gruodžio 13 d., ant maisto produkto pakuotės turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis.

„Pasireiškia dviejų tipų organizmo reakcijos į tam tikras medžiagas ar gaminius – alergija arba netoleravimas. Suvalgius netinkamo produkto, Skaityti toliau

Senųjų veislių renesansas (0)

ropes_sodasirdarzas.lt

Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.

Širdį primenančios ropės

V.Stokna – gamtinės žemdirbystės šalininkas. Jis su bendraminčiais ragina ieškoti ir saugoti senas augalų veisles, kurios žmoniją maitino ištisus šimtmečius.

Skaityti toliau

Kokią duoną rinktis metant svorį? (0)

Duona | LLBM nuotr.

Mokslininkų duomenimis, žmonių mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos jų sveikatai, deja, vis dar mažuma paiso visų sveikatos piramidėje nurodytų mitybos principų. Visiems gerai žinoma, kad grūdinės kultūros sudaro viso raciono pagrindą – jų rekomenduojama valgyti kasdien po keletą kartų, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas parodė, kad kiekvieną dieną šiuos produktus vartoja tik 14 proc. suaugusiųjų. Duoną, kuri yra pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis, reikėtų valgyti kasdien, tačiau pagal apklausas, tik 72,5 proc. lietuvių šių rekomendacijų laikosi. Skaityti toliau

7 mitai apie maisto papildus (0)

raudoni obuoliai1-K100

Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip įveikti skurdą? (video) (3)

56-4

Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Skaityti toliau

Lietuviai per mažai domisi vartojamu maistu (0)

Nutritionhealthfoods.com nuotr.

Normas viršijantis cukraus, druskos ir riebalų kiekis stebimas ne tik trečiosiose šalyse, tačiau ir Lietuvoje. Viršijamos leistinos paros normos didina ūmių ir lėtinių ligų susirgimų skaičių. Pasaulio sveikatos dienai paminėti skirtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad tokia situacija gali keistis tik tuomet, kai žmonės pradės aktyviau domėtis maistu, kurį vartoja.

Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistai didelį dėmesį skiria maisto saugai bei sveikai mitybai reglamentuoti. Skaityti toliau

Ekologiškų gaminių paklausa neslūgsta – daugėja eko parduotuvių (0)

„Biosala“

Ekologiško maisto ir natūralios kosmetikos mažmenine prekyba užsiimanti bendrovė „Bio Sala“ toliau tęsia plėtrą – Vilniuje, prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“, atidaryta didžiausia šios įmonės parduotuvė. Į 113 kv. m ploto parduotuvę investuota apie 50 tūkst. eurų. Pasak bendrovės įkūrėjo, ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos (EPA) pirmininko Andriaus Samaičio, plėtrą paskatino kasmet stabiliai, vidutiniškai 12 proc. augę pardavimai.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje metiniai sveikų produktų pardavimai didėja 10-12 proc. – vien ekologiškai užauginto maisto gaminių Skaityti toliau

5 priežastys valgyti pusryčius (0)

Pusryčiai | adverum.lt nuotr.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mityba turi reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui ir psichinei raidai, tačiau per 20 pastarųjų metų laikas, kurį žmonės praleidžia gamindami maistą, sutrumpėjo beveik 3 kartus – nuo 1 val. 40 min. iki 40 min. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, atliktas 2013 metais, parodė, kad tik 23,4 proc. lietuvių laikosi mitybos režimo ir valgo kasdien tuo pačiu metu, ir tik penktadalis žmonių rūpinasi, kad jų valgomas maistas būtų naudingas sveikatai. Dėl įtempto gyvenimo tempo dauguma mieste gyvenančių žmonių netgi atsisako pusryčių, valgydami Skaityti toliau

Ką valgė Lietuvos didieji kunigaikščiai? (0)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

„Mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, šiek tiek duonos, šiek tiek grūdų, sūrio, viena kita ropė, pastarnokas, termiškai apdorotas kopūsto lapas, nes pagal viduramžių suvokimą, gyvulys ėda žolę, o žmogus valgo termiškai apdorotą maistą“, – taip apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių maistą laidai „Istorijos detektyvai“ kalba  LDK istorinės virtuvės žinovas doc. dr. Rimvydas Laužikas.

Jo teigimu, tipiniai kunigaikščio Vytauto pietūs buvę tokie: „Keptas jautis arba keptas avinas, kokia nors troškinta žąsis ar kaplūnas, sūrio desertui, alaus užsigerti.“ Skaityti toliau

Penkios pagrindinės taisyklės šventiniam stalui (0)

Foodproductiondaily.com nuotr.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro medikai pataria, ką reikia daryti, kad maistas būtų ne tik skanus bet ir saugus. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas parengtos penkios taisyklės.

Laikykitės švaros

  • Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais ir kt. gyvūniniu maistu.
  • Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį.
  • Pagaminę maistą, išplaukite ir išdžiovinkite visus virtuvės paviršius, įrankius indus, naudotus maisto ruošimui.

Skaityti toliau

Svarstomi būdai, kaip apsaugoti visuomenę nuo alergenų maisto gaminiuose (0)

societyforscience.org nuotr.

Sveikatos apsaugos viceministrės dr. Jadvygos Zinkevičiūtės iniciatyva surengtas susitikimas, kuriame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos vartotojų instituto, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovai diskutavo vartotojų informavimo apie viešojo maitinimo įmonių patiekaluose esančias netoleravimą ar alergiją sukeliančias medžiagas. Skaityti toliau

Priklausomybė nuo maisto panaši į priklausomybę nuo narkotikų? (0)

A.Kubaičio nuotr.

Ar esate kada beprotiškai norėję traškančios picos gabalėlio, šokoladinio pyragaičio, vanilinių ledų ar kitų gardėsių, kurie, rodos, dieną nuspalvina šviesiomis spalvomis? Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai apie tokį nesuvaldomą norą ir potraukį paskanauti kaloringo, greito ir nesveiko maisto turi savo nuomonę.

Anot jų, toks nesuvaldomas skanumynų troškimas, nepaisant to, kad po to jausite kaltę ir graužatį, gali būti priklausomybė nuo maisto. Nors toks teiginys iš pradžių gali kelti šypseną ir didelę prieštaravimų laviną, visai gali būti, Skaityti toliau

Daržovės iš prekybos centrų: vitaminai jos ar nuodai? (0)

efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.

Pasidarė įprasta žiemą valgyti šviežius agurkus, salotas, pomidorus, ridikėlius iš prekybos centrų. Valgome tas daržoves ir galvojame, kad gauname dozę vitaminų ir stipriname imuninę sistemą. O kaip yra iš tiesų? Kiek nitratų gauname su pramoniniu būdu užaugintomis daržovėmis ir kaip jie kenkia žmogaus organizmui? Ar ne sezono metu geriau išvis nevalgyti daržovių, ar galima jas apdoroti taip, kad nitratų kiekis smarkiai sumažėtų, klausiama Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektoriaus, mitybos specialisto dr. Valerijaus Dobrovolskio. Skaityti toliau

Kokios duonos geriau nevalgyti? (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių. Skaityti toliau

Daugiau nei pusė lietuvių nežino ar vartoja GMO (1)

maistasDaugiau nei pusė Lietuvos gyventojų domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis ir tik labai nedidelė dalis nėra girdėjusi apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir iš jų gaminamus produktus. Beveik du trečdaliai neigiamai vertina tokius produktus, bet tik 9 proc. turi apie juos pakankamai informacijos. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais. Skaityti toliau

Ateityje pirmenybė bus teikiama ekologiniams šeimos ūkiams (0)

suris_zum.lt

Ateityje ekologiniai ūkiai bus skatinami intensyvinti savo gamybą, numatoma remti šeimos ir ekologinę gyvulininkystę plėtojančius ūkius. Šiuos ir kitus ekologinio žemės ūkio 2015-2020 m. strateginius tikslus ir jų įgyvendinimo priemonių planą aptarė Žemės ūkio ministerijoje susirinkę ekologinio žemės ūkio specialistai, mokslininkai, ūkininkai.

Artimiausius penkerius metus didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad ūkiai, kurie šiuo metu yra iš dalies chemizuoti, taptų visiškai ekologiniai. Remiant tokius ūkius, didesnis paramos intensyvumas bus skiriamas mišriems (gyvulininkystė ir augalinininkystė) bei šeimos ekologinės gamybos ūkiams. Tačiau kai kurie specialistai nuogąstauja, Skaityti toliau

Kodėl maisto kainos Lietuvoje aukštesnės nei Vokietijoje? (3)

societyforscience.org nuotr.

Sausio 5 d. į ūkio ministrą Evaldą Gustą kreipėsi Seimo narys Kęstutis Masiulis prašydamas ištirti, kodėl maisto produktų kainos Lietuvos parduotuvėse yra aukštesnės nei Vokietijoje bei Baltarusijoje.

Praeitą savaitę Baltarusijos naujienų tarnyba naviny.by paskelbė informaciją, kad Lietuvoje prekybos centre „Rimi“ daugumos maisto gaminių kainos yra aukštesnės nei panašių gaminių prekybos centruose „Aldi“ Vokietijoje ir „Evroopt“ Baltarusijoje.

„Galbūt baltarusiai specialiai klaidina vartotojus, tačiau Vokietijoje gyvenantys ar ten dažnai besilankantys tautiečiai patvirtina, kad tikrai kainos prekybos centruose mažesnės nei Lietuvoje. Įvedus eurą atsirado puiki proga valstybinėms institucijoms panagrinėti situaciją rinkoje, ar tarp prekybininkų ir tiekėjų nėra draudžiamų susitarimų Skaityti toliau

V. Balkus. Labdara. Ar visuomet tai gėris? (2)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Ką geriau padovanoti žmogui, norinčiam nusižudyti: virvę ar skutimosi peiliuką? Sakysite, kvailas klausimas. Tačiau būtent taip dažnai atrodo labdaringa veikla. Ir dažnai nežinia kas tampa laimingesnis: ar pilietis atlikęs kilniaširdiškumo aktą, ar paramos gavėjas. O ar visuomet duodančiosios rankos yra tiek nesavanaudės, kaip tai rodoma.

Pirmą kartą tikra dilema – duoti ar neduoti – man iškilo kuomet prie manęs prekybos centre priėjo labdaringo fondo savanoriai ir paprašė nupirkti maisto labdarai. Iki tol aš dažniausiai nepraeidavau pro žmogų, prašantį pagalbos net jei manęs prašydavo lito „iki bonkės“ .

Nesu pamokslaujantis pastorius, kuriam žūt būt reikia išaiškinti kaip blogai tokiam reikalui prašyti, Skaityti toliau

Kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį perpus? (1)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Pasauliui nepajėgiant išspręsti bado problemos, statistika, bylojanti apie veltui išmetamo maisto kiekį, gali pasirodyti kontraversiška – apskaičiuota, jog vien europiečiai iššvaisto beveik 90 mln. tonų maisto per metus. Tuo metu Lietuvoje šis skaičius siekia beveik 600 tūkst. tonų. Šį opų klausimą galima spręsti įvairias būdais – imtis naujų mitybos, pirkimo ar gaminimo įpročių, taip pat  labiau pasitikėti naujausių technologijų buities įranga, leidžiančia dvigubai ilgiau išsaugoti maisto skonį, naudingąsias savybes ir išvaizdą..

Lietuvos namų ūkio iššvaistomos sumos dėl išmetamų maisto gaminių siekia apie 1200 Lt per metus,

Skaityti toliau

Ant proveržio slenksčio: maistą auginsime miestuose (2)

maistas labaratorijoje_mitcityfarm.media.mit.edu

Šviežios, skanios ir sveikos salotos, pomidorai, avietės, žalumynai išauginti ne mažame ekologiniame ūkyje atokiame kaime, o už kelių kvartalų nuo jūsų namo dideliame mieste. Mokslinė fantastika? KTU viešėjusio „MIT CityFARM“ laboratorijos įkūrėjo Keilebas Harperis (Caleb Harper) įsitikinimu, jau artimiausią dešimtmetį tai taps realybe: miestiečiai ūkininkaus savo gyvenamoje vietoje.

Bostone (JAV) gyvenantis Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkas, dėstytojas K. Harperis į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusį paskaitų ciklą „Zooetika“ atskrido iš Mumbajaus. Indijoje amerikietis įkūrė dar vieną iš visame pasaulyje dygstančių maisto auginimo laboratorijų.

Skaityti toliau

Kai net sveikas maistas tampa priešu (2)

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris. Tačiau gydytojams vis nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties. Ką daryti?

Gali būti, kad atsakymas čia pat: organizmas nebetoleruoja kai kurio net ir sveiko maisto, todėl susergama lėtine maisto alergija. Specialistų pastebėjimu, ši bėda dabar užklumpa kas antrą žmogų. Jos nustatymo būdas skiriasi nuo iškart pasireiškiančios maisto alergijos diagnostikos ir kartais primena detektyvą.

Klasikinė maisto alergija gali prasidėti net po keliolikos sekundžių ar minučių paragavus organizmą įjautrinančio maisto. Skaityti toliau

Maistinės kandys – nemalonūs namų „svečiai“ (1)

Maluninis ugniukas.lot. Ephestia kuhniella_pelias.lt

Grįžę iš parduotuvės su ankstyvais Kalėdų pirkiniais ar į rankas paėmę kelias dienas nevartotus birius produktus neretai nustembame – juose knibžda vabzdžiai. Dažniausiai tai – maistinės kandys, naikinančios maistą. Sparčiai besidauginantys vabzdžiai pridaro daugybę žalos, jų apniktus maisto produktus reikia išmesti, o nesunaikinus patelių sudėtų lervų, kandys netrukus gali pasirodyti ir vėl.

Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkai ieško paprastų būdų maisto kokybei tikrinti (0)

Biojutiklis_fmf.lt

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) kuriamas biojutiklio prototipas, kuris gali greitai nustatyti maisto produktuose esančius junginius, rodančius maisto kokybę ir šviežumą. Mokslininkai kuria degtukų dėžutės dydžio prietaisą, ant kurio užlašinus tiriamo skysčio lašą, galima greitai nustatyti ieškomos medžiagos koncentraciją. Biojutiklis reaguoja į cheminį poveikį ir iškart pateikia atsakymą.

,,Biojutikliai puikiai tinka maisto pramonėje, nes jie veikia selektyviai ir greitai. Galima tiksliai nustatyti dominančių junginių kiekį produktuose, išmatuoti gliukozės, vitamino C, Skaityti toliau

Parduotuvių prekystalius puošia ir išgalvoti „Eko“ prekiniai ženklai (0)

Andrius Samaitis | asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje įsibėgėja pažengusių valstybių mada – ekologiškų ir sveikų produktų vartojimas. Miestų centruose vyksta ūkininkų turgeliai, prekybos centrai ir specializuotos parduotuvėlės siūlo įsigyti ekologiškos kosmetikos, o mamos vaikams perka pieną tiesiai iš pažįstamo ūkininko. Statistika rodo, kad tai jau tapo tendencija: kasmet parduodama 10–12 proc. daugiau sveikų produktų. Į šią nemažą rinką – skaičiuojama, kad vien ekologiškai užauginto maisto Lietuvoje kasmet parduodama už 50 mln. litų – nusitaikė ne vienas prekybininkas. Kai kurie nevengia ir pagudrauti – įprastą maistą ar kosmetiką įpakuoti į žalią pakuotę, aprašyme paminėti gamtos prisilietimą ir tuo pateisinti didesnę prekės kainą. Skaityti toliau

Išgyvenimo laukinėje gamtoje taisyklės – naujose kanalo „Discovery channel“ realybės šou serijose (0)

Ed_Stafford_Amazoneje_lt.wikipedija.org

Televizijos kanalas „Discovery channel“ tęsia visame pasaulyje populiarų realybės šou „Išgyventi su Edu Stafordu“. Edas Stafordas yra pirmasis pasaulyje žmogus pėsčiomis kirtęs visą Amazoniją – nuo Amazonės ištakų iki jos žiočių. Ši nepaprasta, 860 dienų trukusi kelionė buvo rodoma „Discovery channel“ kanale.

Edas Stafordas sugrįžo į televizijos ekranus su laida „Išgyventi su Edu Stafordu“ (angl. „Marooned with Ed Stafford“). Šiame realybės šou jis turi praleisti dešimt dienų atokiausiose žemės kampeliuose, turėdamas tik filmavimo kamerą ir nieko, kas praverstų ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis – maisto, vandens, netgi peilio.  Savo nuotykius ir įspūdžius Edas filmuoja pats, tad jis yra paliktas visiškai Skaityti toliau

Tyrimas. Kaip maitinami Lietuvos moksleiviai? (0)

Nourishingourchildren.org nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kiekvienų mokslo metų pradžioje vertina ir analizuoja, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai.

Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams kokybišką maitinimą užtikrinantiems aspektams – valgyklų patalpų būklei, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose. Skaityti toliau

Sveikai maitintis įmanoma! 3 paprasti žingsniai (0)

w8themes.com nuotr.

Maistas – mūsų gyvybės šaltinis. Tačiau šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje dažniausiai mes jam skiriame labai mažai dėmesio, arba neskiriame visai. Valgome bet kada – kai turime laiko, kai peralkstame arba atvirkščiai, ryjame tiesiog iš nuobodulio. Valgome bet ką – kas papuolė po ranka, greitą maistą, tai, kas siūloma kavinėje dienos pietums, ar ką paskubomis įsidėjome į pirkinių krepšelį prekybos centre. Per daug nesigiliname, ar tai naudinga mūsų kūnui, ar ne.

Ir koks to rezultatas? Pavalgę apsunkstame, tampame mieguisti, atsiranda tingumo jausmas. Skaityti toliau

Piratavimas: kasdienių poreikių tenkinimas internete pažeidžiant autorių teises (0)

„In Latino“ atidarymas | rengėjų nuotr.

Spalio 9-16 d. vykstantis festivalis „In Latino“ dalijasi pokalbiu, aktualiu ne tik teisininkams ar kūrėjams, bet ir visiems dirbantiems meno, kultūros ar komunikacijos srityse.

„Nuosekliai daugėja ginčų dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatų kontoros „Borenius“ advokatas dr. Stasys Drazdauskas. Teigdama, kad Vakarų Europoje autorių teisių apsauga veikia ženkliai geriau jau Skaityti toliau