Žymos archyvas: maistas

Ar naudojame saugius virtuvės įrankius ir gaminius? (0)

pixabay.com nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, vykdydami besiliečiančių su maistu gaminių ir medžiagų kontrolę, 2017 m. ištyrė 50 pavadinimų keramikos, nerūdijančio plieno ir plastiko gaminių saugą ir kokybę. Tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų naudojami virtuvės įrankiai, indai ir dėžutės maistui yra saugūs ir kokybiški – reikalavimų neatitiko vos 3 mėginiai iš visų patikrintų gaminių.

Lietuvoje prekiaujama įvairiose šalyse pagamintais su maistu besiliečiančiais gaminiais, pavyzdžiui, Skaityti toliau

Kinijos nacionalinė televizija pranešė apie lietuviškų gaminių importą į šalį (3)

 „Verslios Lietuvos“ vadovė Daina Kleponė Kinijoje | „Verslios Lietuvos“ nuotr.

Lietuva susilaukė Kinijos nacionalinės televizijos dėmesio kaip valstybė, kuri viena pirmųjų išreiškė norą dalyvauti tarptautinėje importui į Kiniją skirtoje parodoje „China International Import Expo“. Į šią parodą, kuri vyks šiemet lapkričio 5-10 d. Šanchajuje, „Versli Lietuva“ planuoja organizuoti 10-ies Lietuvos įmonių išvyką ir jų dalyvavimą dvejose nacionaliniuose stenduose.

„Labai vertiname Kinijos valdžios atstovų parodytą išskirtinį dėmesį Lietuvai. Skaityti toliau

Nepelnytai pamiršta: kodėl ant savo stalo tradicinę duoną turėtume dėti dažniau (0)

Apeigine duona_Jonkus photography. nuotr

Lietuvių mėgstama juoda duona yra toks maistas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir valgymo įpročiams, šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų pasirinkimas,

Skaityti toliau

Pelėsiniai grybai: vieni paskanina sūrį, kiti daro maistą kenksmingu (1)

foodandstyle.com nuotr.

Pelėsiniai grybai yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais, sutinkami gali būti ištisus metus įvairiausioje aplinkoje lauke ar patalpose. Pelėsiniai grybai dauginasi tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės terpėje, jų augimą skatina šiltos ir drėgnos sąlygos. Pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios keliauja oru, vandeniu, sutinkamos ant įvairiausių medžiagų – medžio, kartono, tinko, dažų, odos ir t.t.

Maisto gaminių pelėjimą sukelia įvairių rūšių pelėsiniai grybai, pavyzdžiui, Thamnidium, Rhizopus, Cladosporium, Penicillium ir Aspergillus genčių. Dažniausiai pelėsiai ant maisto gaminių patenka iš aplinkos Skaityti toliau

Seimas domėjosi, ar Lietuvos rinkai tiekiamas maistas yra žemesnės kokybės (1)

consumerreports.org nuotr.

Seimo Laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto gaminių gruodžio 6 d. posėdyje apklausė buvusius ir esamus šalies institucijų pareigūnus.

Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nurodė, kad jos vadovavimo ministerijai laikotarpiu institucija buvo atsakinga už „horizontaliąją“ maisto kontrolę (gamyboje naudojamas trąšas, pesticidus ir pan.), o kitą, kontrolę vykdyti buvo pavesta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Skaityti toliau

Kodėl naudinga valgyti pusryčius? (0)

pixabay.com nuotr.

Pusryčiai – svarbus energijos šaltinis sėkmingai dienos pradžiai. Pusryčius verta valgyti ne tik dėl geros savijautos, puikios nuotaikos, sotumo jausmo, bet ir dėl savo fizinės sveikatos. Papusryčiavę turėsite daugiau jėgų fizinei ir protinei veiklai, ne taip išalksite iki pietų, jausitės energingesni ir aktyvesni. Pusryčiai – viena svarbiausių sveiko gyvenimo taisyklių.

Norite būti sveiki? Pusryčiaukite! Skaityti toliau

L. Slušnys: Vaikų pažintis su sveika mityba turi prasidėti ūkiuose (0)

inkagency.lt nuotr.

Šiuolaikiniai tėvai dažnai suka galvas ir svarsto, kaip sudominti mažuosius daržovėmis ir vaisiais bei padėti jiems ugdyti įprotį sveikai maitintis. Ką daryti, kad daržovės lėkštėje nebūtų nustumiamos į šoną? Pasirodo, vaikus sudominti sveikais maisto gaminiais galima apsilankius šalies ūkiuose ir iš arti parodžius kaip auginamos daržovės – net 20 Lietuvos vaikų darželių tai galėjo pamatyti savo akimis. 

Daržovės ir vaisiai – ypatingai svarbūs elementai augančiam organizmui. Deja, tačiau Lietuvoje gyventojai jų suvartoja dar gerokai mažiau nei kitose valstybėse. Skaityti toliau

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai (2)

Rėjus Hemondas | Rengėjų nuotr.

Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“  („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau

Sveiko maisto šventėje pristatyti neregėti skanėstai vakarėliams (nuotraukos) (0)

Šventės rengėjų nuotr.

Rugsėjo 24 d. Pažaislyje įvyko 21-oji sveiko maisto šventė, sulaukusi beveik 1000 svečių ir lankytojų.  Šventės tema „Vakarėlių užkandžiai“ suintrigavo daugelį sveikos gyvensenos šalininkų ir gurmanų. Maisto įvairovė galėjo nustebinti ir daug mačiusius skanautojus – nuo vegetariškų ikrų, burokėlių torto iki raugintų pupų.

„Sveiko maisto šventės lankytojų skaičius kiekvienas metais auga, ji rengiama vis profesionaliau. Šįmet sulaukėme daug jaunų šeimų, naujų žmonių, kas mus labai džiugina. Skaityti toliau

I. Bakėjus: Žmogaus svoris priklauso ne nuo maisto, o nuo jo vidinės būsenos (0)

Ignas Bakėjus: Žmogaus svoris priklauso ne nuo maisto, o nuo jo vidinės būsenos | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Rugsėjo 24 d., Pažaislyje, vyks – „Sveiko maisto šventė“, kurioje bus galima išgirsti naudingų žinomo Lietuvoje trenerio, „Mano Herojus!“ („MyHero!“) – sporto ir sveikos gyvensenos vieno iš įkūrėjų bei sumanymo vadovo, dėstytojo ir sveikos gyvensenos skatintojo patarimų apie mitybą, sportą ir sąmoningumą. Be sveikų užkandžių vaišinimosi, vaikų mokomosios programos, sveikatai palankių gaminių mugės, šventėje vyks ir įspūdingas sveiko maisto vakarėlis, kuriam maistą ruošia restoranas – „Monte Pacis“, o vakaro programą rengia – „Varom“ komanda.

Žinomas Lietuvoje treneris, „Mano Herojus!“ („MyHero!“) – sporto ir sveikos gyvensenos vienas iš įkūrėjų bei sumanymo vadovas, dėstytojas ir sveikos gyvensenos skatintojas,

Skaityti toliau

Ar sūris sūrus? (0)

medicalnewstoday.com nuotr.

Per didelis ar nesaikingas druskos vartojimas gali būti kenksmingas žmogaus sveikatai.
Neretoje Europos Sąjungos šalyje sūriai nurodomi pagrindinių maisto produktų – druskos šaltinių trejetuke (kartu su duona ir mėsos gaminiais).

Pagrindinėje sūrio žaliavoje – piene natrio yra natūraliai, tačiau sūris reikšmingu druskos šaltiniu tampa todėl, kad druskos pridedama gamybos metu. Druska reikalinga sūrių nokinimui ir brandinimui, ji stabdo bakterijų dauginimąsi ir suteikia sūriui malonų skonį, ji svarbi tiek sūrių gamybos technologijoje, tiek saugai užtikrinti. Skaityti toliau

Suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros, gauname per 83 proc. paros druskos normos (1)

 nmvri.lt nuotr.

Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 procentų sudaro natris ir 60 procentų – chloridai.

Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0,15–0,3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir kad pailginti tinkamumo vartoti trukmę.

Skaityti toliau

Duona – reikšmingas druskos šaltinis (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti maisto gaminių tyrimai.

2015–2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų – 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g gaminio, duonoje – nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana – 0,94 g / 100 g). Skaityti toliau

Maisto švaistymas – visos Europos bėda (0)

zum.lt nuotr.

Europos Komisijos (EK) finansuojamo projekto „Fusions“ (Food Use for Social Innovation by Optimising Waste Prevention Strategies) 2016 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) kasmet išmetama apie 88 mln. tonų maisto vidutiniškai už 143 mlrd. eurų. Prarandama ar išmetama beveik trečdalis pagaminto maisto pasaulyje – tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse.

Kovai su šiuo reiškiniu EK 2016 m. sukūrė ES Platformą dėl maisto švaistymo ir maisto atliekų (ES Platforma). Skaityti toliau

Žemaitis užmojo – išsaugoti lietuvių kulinarinį paveldą (1)

Petras Bieliauskas | zum.lt nuotr.

Turbūt daugelis pritars minčiai, kad restoranai su patiekalų gausa mirgančiais meniu negali lankytojų palepinti taip, kaip savo paprastais patiekalais juos lepindavo močiutės. Nesvarbu, kuriame Lietuvos krašte patiekalai ragauti, juose visada būdavo iš kartos į kartą perduodamų regiono tradicijų ir meilės maistui – tik taip pagamintas patiekalas tampa ne tik būdu alkiui numalšinti, bet ir atskira istorija. Tuo vadovaujasi ir meilės tremtiniu save vadinantis Petras Bieliauskas, Vidurio Lietuvos gyventojus pažindinantis su kulinarijos paveldui priklausančiu unikaliu pasaulyje gaminiu – žemaitišku kastiniu. Skaityti toliau

Kad Velykų pusryčiai būtų sveikesni (0)

velykos | ofdesign.net nuotr.

Šv. Velykos – gražiausia atgimstančio pavasario ir bundančios gamtos šventė. Iš seno Lietuvoje buvo laikomasi įvairių šventinių velykinių papročių ir tradicijų, kai kurie iš jų siekia net akmens amžių. Tačiau, pasak etnologų, dauguma tradicijų nyksta, o išlieka tik valgymo kultūra.

Velykinis pyragas, margučiai, kiaulienos patiekalai (šaltiena, virtos dešros, kumpis) – tradicinės Velykų stalo vaišės. Nereikėtų pamiršti, kad žmonės, laikydamiesi senovės papročių ir tradicijų, prie Velykų stalo sėsdavo po septynių savaičių gavėnios, savaitę iki Velykų griežtai laikydavosi pasninko. Skaityti toliau

Gavęs paramą, verslininkas įgyvendino svajonę sveikai maitinti vaikus (0)

raudoni obuoliai1-K100

Užsimerkę ir pagalvoję apie močiutės sodą rytmetį, turbūt net užuosti galėtumėte kvepiantį, sultingą rasa pasidengusį raudonskruostį obuolį, kurio skonio neatkartos jokie nublizginti, pesticidais nupurkšti atvežtiniai vaisiai. Kiekvienas norime maitintis sveikai ir tokį maistą patiekti savo šeimai, tad ūkininkams tenka nemenkai pasistengti, norint išlikti konkurencingiems ir nenuleisti produkcijos kokybės kartelės. Verslininkas iš Pasvalio rajono Arvydas Paškevičius žengė dar toliau – pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), sveikos gyvensenos įpročius diegia Lietuvos darželiuose ir mokyklose. Skaityti toliau

Norintiems numesti svorį – pirma mityba ir tik tada sportas (0)

malayalamlive.co nuotr.

Maisto ir sporto santykis nagrinėjamas nuo antikinių laikų. Viena senovės graikų legenda pasakoja apie Miloną, atletą iš Krotono miesto, – jis kasdien suvalgydavo 10 kg mėsos, 10 kg duonos ir išgerdavo 9 litrus vyno. Nuo antikos laikų mitybos taisyklės pasikeitė – sveikatingumo klubo treneris, dietistas Lukas Jaliūnas pataria, į ką norintys numesti svorį turėtų atkreipti dėmesį šiandien. 

Badas niekada nepasiteisina 

Visų pirma specialistas įspėja nesusižavėti sensacingomis mitybos naujovėmis ir nežaloti Skaityti toliau

Kaip nepasimesti tarp salotų įvairovės? (0)

kalynskitchen.com nuotr.

Parduotuvių lentynose vis gausėja daržovių pasirinkimas, atsiranda nauji, dar nematyti pavadinimai, tačiau dažniausiai mes vis renkamės tas pačias, įprastas salotų rūšis. Pastaruoju metu Lietuvoje prekiaujama virš 20 skirtingų rūšių salotų, taigi  pasirinkimas toks didelis, kad galėtume valgyti skirtingas ištisus metus.  

Kale – dar vadinami laukiniais kopūstais arba dėl savo garbanotų lapų kraštelių – lapiniais-garbanotais kopūstais. Kale lapais galite keisti špinatus žaliuosiuose kokteiliuose, Skaityti toliau

Stiklinėje saldaus gėrimo – paros cukrų norma (0)

rd.com nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas primena: jei siekiate sumažinti cukrų kiekį maiste, turite griežtai apriboti daug cukrų turinčių gaminių vartojimą, visų pirma – saldintų gaiviųjų gėrimų, kompotų, sulčių ir netgi geriamųjų jogurtų. Gėrimų porcijos dažniausiai yra didesnės nei maisto ir jų lengva daug suvartoti.

Pasaulio sveikatos organizacija pataria per dieną suvartojamų laisvųjų cukrų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio ir pažymi, kad sumažinus dar 5 proc. Skaityti toliau

Riešutai – vitaminų lobynas (0)

Įvairių rūšių riešutai | Pixabay.com nuotr.

Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus. Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto produktams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų. Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.

Pasak Santariškių vaikų ligoninės dietistės Jolitos Bagdonavičiūtės, valgydami riešutus Skaityti toliau

Ministras A. Veryga paragino daugiau dėmesio skirti sveikai mitybai (0)

Nutritionhealthfoods.com nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, susitikęs su šalies maisto pramonės atstovais, aptarė gyventojų mitybos gerinimo klausimus, sveikatai nepalankių gaminių ribojimo patirtis ES šalyse ir tolesnius bendrus veiksmus, siekiant bendro tikslo geresnės gyventojų sveikatos.

„Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama gyventojų sveikatai ir mitybos gerinimui. Atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos maisto ir mitybos politiką, kitus strateginius dokumentus, siekiame, kad ir Lietuvoje būtų kuo daugiau Skaityti toliau

Ispanijoje pristatyti lietuviški patiekalai (0)

urm.lt nuotr.

Vasario 22-ąją Valensijoje (Ispanijoje) vykstančiose „Gastronomijos dienose“  Lietuvos konsulatas pristatė Užgavėnių šventės papročius ir lietuviškos virtuvės tradicijas.  

Renginio dalyviai ir svečiai buvo vaišinami čia pat kepamais Užgavėnių blynais. Susirinkusieji ragavo lietuviškos duonos, bandelių, sūrio bei kitų skanėstų.

Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje (0)

Veikliosios_pakuotes_ktu.lt

Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie lietuvių mitinį „valgiaraštį“ (audio) (1)

Birutė Jasiūnaitė | youtube.com stop kadras

Dvidešimt devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie lietuvių valgių simboliką.

„Kiekvienas gyvas sutvėrimas, o žmonių fantazija dažnai suteikia šitiems visokiems veikėjams ir žmogaus pavidalą, valgyti tai nori! Viską jie valgo. Valgo jie duoną, valgo jie blynus, labai mėgsta košę, sriubą kartais. (…) Kada pradeda dabar šnekėti, kad kugelis ir cepelinai yra lietuvių tautinė virtuvė, tai man juokas ima,“ – sako B. Jasiūnaitė.

Skaityti toliau

Elgesio taisyklės prie stalo: kaip valgyti vaisius ir daržoves (0)

peterblakeboroughsblog.com nuotr.

Ar dažnai atsiduriate tokioje situacijoje, kad nedrįstate imti vaisių ar daržovių nuo stalo, nes nežinote, kaip teisingai juos valgyti? Ką daryti su vynuogių kauliukais, kaip valgyti arbūzą ar žirnius?

Tiek vaisiams, tiek daržovėms taip pat galioja etiketas ir yra taisyklės, kaip taisyklingai valgyti ir nerausti iš gėdos. Vaisių stalą ruošiantys šeimininkai taip pat turėtų išmanyti taisykles, nes neteisingai patiektas vaisius galės taip ir likti neparagautas arba svečiai bus priversti pasijusti nemaloniai.

Skaityti toliau

Užsieniečiai nerado atitikmens lietuviškiems cepelinams (video) (0)

Japonas pirmą kartą ragauja cepeliną

Yra manančių, kad lietuviški didžkukuliai nėra tas patiekalas, kuriuo galime didžiuotis. Visgi dažnas lietuvis bent kartą metuose pasiduoda mažai nuodėmei suvalgydamas porciją cepelinų viešint savaitgalį pas mamą ar vartant meniu lietuviškos virtuvės restorane.

Tuo tarpu beveik 7 iš 10-ies lietuvių didžiuodamiesi pristato cepeliną, kaip svarbiausią nacionalinį patiekalą – rodo  inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo 1700 apklaustųjų. Skaityti toliau

2017-ųjų maisto apžvalga: daržovės, kruopos ir jautiena (0)

tastykitchen.com nuotr.

Lietuvių mitybos įpročiai vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, tačiau specialistai pripažįsta, kad ir čia jau prigyja svetur paplitusios gastronominės mados – žmonės darosi drąsesni ir išrankesni, norima kokybiškų ir natūralių produktų. Maisto specialistas Lukas Semeževičius pabrėžia, kad Lietuvoje įsitvirtina Vakarų šalių požiūris, kai maistas – vėl tarsi vaistas, ir šis požiūris atsispindi maisto tendencijų prognozuotojų įžvalgose bei mitybos specialistų rekomendacijose. Skaityti toliau

Saldumynų atsisakę žmonės džiaugiasi pasiekimais (0)

Saldumynų atsisakę žmonės džiaugiasi pasiekimais | Technologijos.lt nuotr.

Gruodį pasibaigė saldumynų mėgėjų mestas sau iššūkis nevalgyti gaminių su pridėtiniu cukrumi 30 dienų. Lietuvos sveikuolių sąjungos išplatintas vaizdo įrašas daugelį žmonių paskatino nevalgyti skanėstų. Prie socialiniame tinkle esančios iššūkio grupės prisijungė pusantro tūkstančio žmonių.

Štai keletas  dalyvavusiųjų atsiliepimų:

,,Iššūkių laikytis drauge su bendraminčiais yra žymiai lengviau. Anksčiau  parduotuvėje Skaityti toliau

Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės? (0)

gmo-morkos_technologijos-lt

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti or­ga­niz­mai (GMO) – daž­nai gvil­de­na­ma te­ma tiek ži­nia­sklai­do­je, tiek svei­kos gy­ven­se­nos bei ap­lin­ko­sau­gos ra­te­liuo­se, ar tie­siog kal­ban­tis su drau­gais apie nau­­jau­­sia­­sias tech­no­lo­gi­­jas. Dau­­gelis, tik­riau­siai ir Jūs, apie GMO tu­ri­te vie­no­kią ar ki­to­kią nuo­mo­nę. Gal­būt tai svei­kin­ti­nas ir pa­sau­lį nuo ba­do gel­bė­sian­tis iš­ra­di­mas, o gal – ne­są­ži­nin­gas žai­di­mas su gam­ta ne pa­gal jos tai­syk­les?

Ta­čiau, ar tik­rai ži­no­me, kas gi iš tik­rų­jų tie mi­tais api­pin­ti GMO? Ar su­si­mąs­to­me, kas iš tie­sų la­biau­siai le­mia nuo­mo­nių apie GMO for­ma­vi­mą­si vi­suo­me­nė­je? Skaityti toliau