Gruodžio 2 d. Švietimo ir mokslo ministeriją užėmusių mokytojų atėjo palaikyti Medikų sąjūdis, Dėstytojų bei mokslininkų atstovai, Socialinio darbuotojų asociaciją, Aktorių gildija ir kiti.
Dalindamiesi karštu maistu su mokytojais, profesiniai sąjūdžiai nutildė tuos Seimo narius, kurie tikėjosi susistumdymo prie biudžeto pyrago.
Valdžios galvos skausmas – kaip dabar nuraminti mokytojus ir išvilioti juos iš ministerijos?
Dėl galiojančių standartų kai kurie prekinės išvaizdos neturintys vaisiai ir daržovės iki šiol nebuvo pardavinėjami, dėl to nemažai maisto buvo paverčiama atliekomis. Žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo ši tvarka pakeista. Tikimasi, kad dėl to maisto bus iššvaistoma mažiau.
Kasmet Lietuvoje išmetama daugiau kaip 500 tūkst. tonų maisto atliekų, o visoje Europoje iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus. Didžiausią išmetamo maisto dalį sudaro vaisiai ir daržovės. Prie to prisideda ir griežti reikalavimai, taikomi produktams, kad šie atitiktų prekybos standartus. Skaityti toliau
Šiandien buvo daug … važiavau į mokytojų mitingą, ten paprašytas jau skubiai spaudžiau į ministeriją palaikyti varomus iš ten mokytojus.
Nežinau ar įmanoma dar kvailiau sugalvoti. Nežinau kodėl jie pamanė galį išspausti sukilusius pedagogus, turinčius kovinę, taip, taip, būtent kovinę užduotį laikytis, kol atvyks pastiprinimas nuo Seimo, kuriems jau senai neberūpi asmeniniai atlyginimai, kurių negaus už streikuotas dienas. Kurie dabar spaudžiasi vienas prie kito ir jaučia neįtikėtinus bendrystės dalykus. Kovos bendrystės…
Skaityti toliau
Kodėl šeima šiuolaikinėje kultūroje neretai tampa masinio puolimo taikiniu Nr.1? Kam ir kodėl taip norisi išklibinti visuomenės sąrangos ir natūralaus sambūvio pamatus?
Pirmiausia dabarties ekonomizmo formuojamo pasaulio raidą lemia ne klausimas: kas gera žmogui?, bet klausimas: kas naudinga dabar funkcionuojančiai ekonominei ir socialinei sistemai?, kas dar labiau ją skatina bei stimulioja? Skaityti toliau
Baigėsi Feisbuko 30 dienų iššūkio grupėje, turinčioje virš 21 tūkstančio narių, skelbtas pirmasis Cukraus detokso ratas. Kristina Bondar, knygos „Cukraus detoksas“ autorė, spalio 15 dieną kvietė visus prisijungti ir pagerinti savo sveikatą, atsikratyti emocinio valgymo, išsigydyti lėtines ligas, rasti savo slaptus alergenus, sveikai numesti svorio visam laikui.
„Cukraus detoksas“ – tai vartai į sveiką gyvenseną. Mes negalim būti nei sveiki, nei liekni, nei laimingi, jei kasdien valgome gaminius, kurie yra mums nenaudingi, Skaityti toliau
Įprasta manyti, kad riebalai – blogis, kuris ne tik gadina mūsų išvaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau ar žinote, kad riebalai – viena iš pagrindinių mūsų kūno maisto medžiagų, ir jie mums būtini? Tačiau ne vienodais kiekiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) mitybos specialistai pataria kaip pasirinkti sveikatai naudingesnius riebalus. Skaityti toliau
Sveikos ir teisingos mitybos taisyklės nurodo, kad su maistu būtina gauti atitinkamus kiekius visų reikalingų medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, makroelementų ir mikroelementų. Mikroelementų trūkumo pasekmės gali iš karto ir nepasireikšti, tačiau jų stoka gali būti pavojinga ir sukelti sveikatos sutrikimus, komplikuotis į ligas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mini jodo trūkumą kaip vieną iš pagrindinių su maistu susijusių veiksnių, lemiančių gyventojų sveikatą.
Jodo stokos klausimas yra toks senas kaip ir žmonijos istorija. Pirmosios žinios apie jodo sukeliamas ligas siekia senovės Kinijos, Indijos, Graikijos ir Romos imperijos laikus. Skaityti toliau
Spalio 21–25 dieną Paryžiuje vyksta tarptautinė paroda SIAL, kurioje savo produkciją pristato ir Lietuvos maisto pramonės atstovai. Jų stendus aplankė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis ir su darbo vizitu Paryžiuje viešintis Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Pokalbių su įmonių atstovais metu domėtasi verslo aktualijomis bei eksporto tendencijomis, aptarti galimo bendradarbiavimo klausimai ir ambasados pagalbos didinant lietuviškų gaminių žinomumą bei pardavimus Prancūzijoje aspektai. Skaityti toliau
Spalio 19-21 dienomis, Lietuvos melomanų ausis džiugins išskirtinis Irano skambesys. Rahelė Barzegari drauge su „Gian Trio“ lankysis Vilniuje, Palangoje ir Kaune, džiugindami išskirtinio skambesio išsiilgusius klausytojus.
„Ši muzika nukreipta į žmogaus vidų, skirta savęs pažinimui, įsiklausymui į save“, – teigia „Rumi namų“ Vilniuje įkūrėjas, vienas iš „Gian Trio“ narių Dariušas Rasaulis (Dariush Rasouli). Tuo tarpu Rahele Barzegari savo vokalu atkreips dėmesį į moteriškąją Irano pusę. Skaityti toliau
Populiarėjant sveikos mitybos tendencijoms ir žmonėms vis labiau rūpinantis, ką deda į lėkštę, vis dažniau atsigręžiama į vieną iš pagrindinių patiekalų – košę. Jau rytoj bus minima pasaulinė košės diena, tad šis patiekalas ir jo maistinė vertė dabar aptariama kaip niekada garsiai. Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė teigia, kad būtent košė galėtų tapti sprendimu daugeliui šiandien taip dažnai keliamų klausimų dėl visavertės vaikų mitybos. Tačiau prie to turi prisidėti tiek ugdymo įstaigos, tiek tėvai, tiek verslas. Skaityti toliau
Dėl ypatingai šiltos vasaros, specialistai įspėja apie maistinių kandžių populiacijos pagausėjimą: kandys migruoja į žmonių gyvenamas patalpas, kur ieško sau tinkamo maisto bei tinkamų vietų dėti kaušinius. Jos veisiasi tokiuose biriuose gaminiuose kaip miltai, kruopos ar net daugelio namuose sutinkamuose duonos gaminiuose. Kaip nuo to apsisaugoti ir tinkamai laikyti maisto produktus, pataria kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė.
Kaip teigia kenkėjų kontrolės biologas Liutauras Grigaliūnas, dėl neįprastai šiltos vasaros, kuri ganėtinai užsitęsė, šiuo metu pastebimas maistinių kandžių suaktyvėjimas, Skaityti toliau
Renginys „Taikos duona“ Europoje vyksta jau penktus metus. Šiemet jo rengėjai sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių vienuolikos valstybių žemės ūkio ministrus ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus pakvietė į Latviją ir Estiją. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje.
Minėtasis renginys Vokietijos pastangomis pradėtas rengti nuo 2014 metų, kai buvo minimos Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų pasaulius, 25-osios griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje „mirties linijoje“, Skaityti toliau
Vyriausybė apsisprendė, kokios priemonės bus taikomos siekiant labiau apginti vartotojus, didinti konkurenciją ir sukurti sąžiningas taisykles prekybos tinklų rinkoje.
Iki lapkričio 1 dienos Ūkio, Žemės ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos bei atsakingos įstaigos įpareigotos pateikti reikiamus teisės aktų projektus.
„Tai priemonės, kurios jau buvo teigiamai įvertintos specialistų ir jas matome kaip perspektyviausias. Skaityti toliau
Jau daugelį kartų platesniame kontekste aptartos valstiečių ir žaliųjų valdžios reformos sukelia tiek diskusijų, kad kai kurios jų vertos platesnio ir gilesnio išnagrinėjimo. Šiaip linkdamas į bendresnio pobūdžio svarstymus ir vengdamas nuorodų į savo mažareikšmį asmenį šįsyk padarysiu išimtį, žengdamas nuo atskiro prie bendro. Asmeninės išpažintys kartais leidžia per atskiro asmens pavyzdžius suprasti kiek bendresnius dėsnius.
Labai mėgstu bulvinius patiekalus – ypač cepelinus pagal specialų giminės receptą, Skaityti toliau
Greipfrutai, pienas, kava ir arbata – įprasti maisto gaminiai, kuriuos galima rasti bene kiekvieno šaldytuve ar virtuvės spintelėje. Tačiau žmonėms, kurie vartoja vaistus, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai ką jie valgo.
Farmacininkas Dainius Viederis pažymi, kad minėti maisto gaminiai gali paveikti vaisto poveikio stiprumą, sulėtinti arba pagreitinti jo pasisavinimą ar padidinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Ką reikėtų žinoti apie greipfrutų, pieno, kavos ir arbatos sąveiką su vaistais? Skaityti toliau
Vasara yra vienas iš bene labiausiai alergijoms palankių sezonų. Neatsargiai pasirinktas maistas, vabzdžiai ir augalai – vidurvasarį aplink apstu priežasčių, kurios gali sukelti didesnę ar mažesnę kūno reakciją. Neveltui, liepos 8-oji jau paskelbta ir Tarptautine alergijos diena.
Didžiausią pavojų visi alergenai kelia tiems, kurių organizmas į alergiją reaguoja itin jautriai. O pati pavojingiausia yra žaibiška alerginė reakcija arba anafilaksinis šokas, kuris gali baigtis net mirtimi. Specialistai paaiškina, kaip atpažinti pavojingai pasireiškusią alergiją ir kaip galime padėti tiems, kuriuos ji ištiko. Skaityti toliau
Šilta jūra, savita architektūra ir istoriniai paminklai, didžiausias visoje Gruzijoje botanikos sodas ir nepakartojama Adžariška virtuvė … Tokie žodžiai pirmiausia išsprūsta, kalbant apie įspūdžius iš kelionės į Adžarijos sostinę Batumį.
O kad patys pajaustumėte Batumio dvasią, siūlome prieš žiūrint mūsų reportažą pasigaminti tikrą Adžarišką chačapuri: Tešlai: 1 kg miltų, 800 g šilto vandens, 10 g druskos, 20 g cukraus, 10 g sausų mielių. Įdarui: lygiomis dalimis imeretiško ir sulguni Skaityti toliau
Vaikų ir suaugusiųjų mylimas sumuštinis dažnai nėra laikomas sveiku maistu, tačiau mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas teigia, kad sumuštinis – be reikalo nuvertinamas. „Į sumuštinį telpa visa sveikos mitybos piramidė, tad, nepaisant visų mitų, kokybiškai paruoštas sumuštinis yra idealus angliavandenių, gerųjų riebalų, skaidulų ir baltymų šaltinis, tinkamas ne tik pusryčiams, bet ir pietums ar vakarienei“, – teigia R. Stukas ir dalinasi patarimais, kokį sumuštinį ruošti, kad jis būtų maistingas ir vertingas jūsų mitybai. Skaityti toliau
Ar gali sveikas maistas tapti jūsų slaptu priešu? Vis tik taip atsitinka, kai organizmas netoleruoja tam tikrų maisto gaminių ir prasideda įvairūs uždegiminiai procesai, kurie gali tapti lėtiniais. Tuomet dažnai pučia pilvą, lydi nuovargis, jaučiami įvairūs skausmai, išberia odą ar net pradeda augti svoris.
Varginantys simptomai išnyksta
Įpratę pasitikėti tik tabletėmis žmonės dažnai stebisi, kaip vien dėl mitybos pakeitimų gali išnykti įvairūs nemalonūs simptomai. Skaityti toliau
Visi žinome, kad pieno gaminiai ir mėsa turtinga baltymais. Tačiau ar šie gaminiai tikrai sveikiausias pasirinkimas vaikams, suaugusiems, aktyviai sportuojantiems žmonėms? Kokios geriausios šių gaminių alternatyvos? Apie tai kalbinama Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ir vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Mėsos mėgėjams bloga žinia?
Šiaurės Amerikoje ištyrus daugiau nei 81 000 vegetarų ir mėsavalgių atskleisti šokiruojantys rezultatai. Skaityti toliau
Nors šiandien avižos dažnam atrodo įprasta, niekuo neypatinga valgiaraščio dalis, tik retas žino, kokią gilią žymę jos įspaudė lietuvių kultūroje. Pasak gastronomijos paveldo tyrinėtojo, profesoriaus Rimvydo Laužiko, skaičiuojama, kad avižos į Lietuvą atkeliavo daugiau nei prieš 4,5 tūkst. metų, ir jau proistoriniais laikais tapo neatsiejama lietuviškos virtuvės dalimi.
Augino ir ūkiuose, ir dvaruose
Profesorius R. Laužikas pasakoja, kad avižos yra viena pirmųjų į Lietuvą atkeliavusių javų Skaityti toliau
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia užtikrinti, kad valgytojų stalą pasiektų iš tiesų ekologiški gaminiai, pagaminti laikantis griežtų ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Šią savaitę ŽŪM susirinkę Ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos tarybos nariai diskutavo dėl taikytinų sankcijų, nustačius neleistinas ekologinėje gamyboje medžiagas. Taryboje vieningai sutarta, kad sankcijos turi būti griežtos, tačiau proporcingos pažeidimo mastui.
Norint, kad pirkėjams būtų tiekiami tikrai ekologiški gaminiai, kontroliuojamas visas ekologiškų gaminių gamybos procesas Skaityti toliau
Kristina Bondar – 36 metų fotografė, kuriai išlaikyti grožį ir jaunystę pavyksta sveikų gyvenimo įpročių dėka.
Kardinaliai pertvarkiusi savo mitybą, perėjusi prie sveiko gyvenimo būdo ji sukūrė savo „detox“ (detoksikacinę) programą bei šiandien įveikti sveikatos sutrikimus padeda ir kitiems.
– Jūsų gyvenimo būdas dabar yra kitoks nei seniau. Papasakokite, kaip gyvenote iki šių pasikeitimų? Skaityti toliau
Vasario 11 d., Naisiuose, vyko ketvirtosios Didžiosios Užgavėnės. Į šventę kasmet susirenka gausus būrys dalyvių: persirengėlių, blynkepių, tautodailininkų, kulinarinio paveldo prekybininkų, meno kūrėjų ar šiaip smalsuolių, panorusių smagiai atsisveikinti su žiema. Ir šiais metais čia sugužėjo daug svečių, kuriuos pasveikinti atvyko Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, visiems linkėdamas gražios šventės ir dėkodamas Naisių Skaityti toliau
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padaugėjus pranešimų apie prastai atrodantį ir nekokybišką maistą, kuriuo kai kuriose šalies ligoninėse maitinami ligoniai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga inicijuoja akciją, kurios metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai vyks į šalies ligonines, kuriose tikrins ir vertins ligoniams tiekiamą maistą ir sieks nustatyti pagrindines žmonių skundų priežastis. Pirmas toks apsilankymas į atsitiktinai pasirinktas gydymo įstaigas numatytas jau nuo vasario 7 d. Skaityti toliau
Žiemą lašinių vartojimas Lietuvoje išauga labiausiai, nes atvėsus orams jaučiame didesnį energijos poreikį, o lašiniai puikiai malšina alkį ir suteikia jėgų. Švieži, sūdyti, rūkyti, vytinti, stori ar ploni, su raumenų sluoksniu ar be jo, minkšta ar kieta odele – lašinių būna pačių įvairiausių. Apie juos pasakoja ir kaip išsirinkti pataria maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.
Renkantis lašinius svarbiausia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, kvapą ir storį. Kokybiški lašiniai yra baltos arba vos rausvos spalvos, be kraujosruvų ir pigmentinių dėmių, sumušimų, nepageltę ir nepatamsėję, be ryškiai matomų šerių. Skaityti toliau
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, vykdydami besiliečiančių su maistu gaminių ir medžiagų kontrolę, 2017 m. ištyrė 50 pavadinimų keramikos, nerūdijančio plieno ir plastiko gaminių saugą ir kokybę. Tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų naudojami virtuvės įrankiai, indai ir dėžutės maistui yra saugūs ir kokybiški – reikalavimų neatitiko vos 3 mėginiai iš visų patikrintų gaminių.
Lietuvoje prekiaujama įvairiose šalyse pagamintais su maistu besiliečiančiais gaminiais, pavyzdžiui, Skaityti toliau
Lietuva susilaukė Kinijos nacionalinės televizijos dėmesio kaip valstybė, kuri viena pirmųjų išreiškė norą dalyvauti tarptautinėje importui į Kiniją skirtoje parodoje „China International Import Expo“. Į šią parodą, kuri vyks šiemet lapkričio 5-10 d. Šanchajuje, „Versli Lietuva“ planuoja organizuoti 10-ies Lietuvos įmonių išvyką ir jų dalyvavimą dvejose nacionaliniuose stenduose.
„Labai vertiname Kinijos valdžios atstovų parodytą išskirtinį dėmesį Lietuvai. Skaityti toliau
Lietuvių mėgstama juoda duona yra toks maistas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir valgymo įpročiams, šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų pasirinkimas,
Pelėsiniai grybai yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais, sutinkami gali būti ištisus metus įvairiausioje aplinkoje lauke ar patalpose. Pelėsiniai grybai dauginasi tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės terpėje, jų augimą skatina šiltos ir drėgnos sąlygos. Pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios keliauja oru, vandeniu, sutinkamos ant įvairiausių medžiagų – medžio, kartono, tinko, dažų, odos ir t.t.
Maisto gaminių pelėjimą sukelia įvairių rūšių pelėsiniai grybai, pavyzdžiui, Thamnidium, Rhizopus, Cladosporium, Penicillium ir Aspergillus genčių. Dažniausiai pelėsiai ant maisto gaminių patenka iš aplinkos Skaityti toliau
