Visi žinome, kad pieno gaminiai ir mėsa turtinga baltymais. Tačiau ar šie gaminiai tikrai sveikiausias pasirinkimas vaikams, suaugusiems, aktyviai sportuojantiems žmonėms? Kokios geriausios šių gaminių alternatyvos? Apie tai kalbinama Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ir vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Mėsos mėgėjams bloga žinia?
Šiaurės Amerikoje ištyrus daugiau nei 81 000 vegetarų ir mėsavalgių atskleisti šokiruojantys rezultatai. Skaityti toliau
Nors šiandien avižos dažnam atrodo įprasta, niekuo neypatinga valgiaraščio dalis, tik retas žino, kokią gilią žymę jos įspaudė lietuvių kultūroje. Pasak gastronomijos paveldo tyrinėtojo, profesoriaus Rimvydo Laužiko, skaičiuojama, kad avižos į Lietuvą atkeliavo daugiau nei prieš 4,5 tūkst. metų, ir jau proistoriniais laikais tapo neatsiejama lietuviškos virtuvės dalimi.
Augino ir ūkiuose, ir dvaruose
Profesorius R. Laužikas pasakoja, kad avižos yra viena pirmųjų į Lietuvą atkeliavusių javų Skaityti toliau
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia užtikrinti, kad valgytojų stalą pasiektų iš tiesų ekologiški gaminiai, pagaminti laikantis griežtų ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Šią savaitę ŽŪM susirinkę Ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos tarybos nariai diskutavo dėl taikytinų sankcijų, nustačius neleistinas ekologinėje gamyboje medžiagas. Taryboje vieningai sutarta, kad sankcijos turi būti griežtos, tačiau proporcingos pažeidimo mastui.
Norint, kad pirkėjams būtų tiekiami tikrai ekologiški gaminiai, kontroliuojamas visas ekologiškų gaminių gamybos procesas Skaityti toliau
Kristina Bondar – 36 metų fotografė, kuriai išlaikyti grožį ir jaunystę pavyksta sveikų gyvenimo įpročių dėka.
Kardinaliai pertvarkiusi savo mitybą, perėjusi prie sveiko gyvenimo būdo ji sukūrė savo „detox“ (detoksikacinę) programą bei šiandien įveikti sveikatos sutrikimus padeda ir kitiems.
– Jūsų gyvenimo būdas dabar yra kitoks nei seniau. Papasakokite, kaip gyvenote iki šių pasikeitimų? Skaityti toliau
Vasario 11 d., Naisiuose, vyko ketvirtosios Didžiosios Užgavėnės. Į šventę kasmet susirenka gausus būrys dalyvių: persirengėlių, blynkepių, tautodailininkų, kulinarinio paveldo prekybininkų, meno kūrėjų ar šiaip smalsuolių, panorusių smagiai atsisveikinti su žiema. Ir šiais metais čia sugužėjo daug svečių, kuriuos pasveikinti atvyko Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, visiems linkėdamas gražios šventės ir dėkodamas Naisių Skaityti toliau
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padaugėjus pranešimų apie prastai atrodantį ir nekokybišką maistą, kuriuo kai kuriose šalies ligoninėse maitinami ligoniai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga inicijuoja akciją, kurios metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai vyks į šalies ligonines, kuriose tikrins ir vertins ligoniams tiekiamą maistą ir sieks nustatyti pagrindines žmonių skundų priežastis. Pirmas toks apsilankymas į atsitiktinai pasirinktas gydymo įstaigas numatytas jau nuo vasario 7 d. Skaityti toliau
Žiemą lašinių vartojimas Lietuvoje išauga labiausiai, nes atvėsus orams jaučiame didesnį energijos poreikį, o lašiniai puikiai malšina alkį ir suteikia jėgų. Švieži, sūdyti, rūkyti, vytinti, stori ar ploni, su raumenų sluoksniu ar be jo, minkšta ar kieta odele – lašinių būna pačių įvairiausių. Apie juos pasakoja ir kaip išsirinkti pataria maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.
Renkantis lašinius svarbiausia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, kvapą ir storį. Kokybiški lašiniai yra baltos arba vos rausvos spalvos, be kraujosruvų ir pigmentinių dėmių, sumušimų, nepageltę ir nepatamsėję, be ryškiai matomų šerių. Skaityti toliau
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, vykdydami besiliečiančių su maistu gaminių ir medžiagų kontrolę, 2017 m. ištyrė 50 pavadinimų keramikos, nerūdijančio plieno ir plastiko gaminių saugą ir kokybę. Tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų naudojami virtuvės įrankiai, indai ir dėžutės maistui yra saugūs ir kokybiški – reikalavimų neatitiko vos 3 mėginiai iš visų patikrintų gaminių.
Lietuvoje prekiaujama įvairiose šalyse pagamintais su maistu besiliečiančiais gaminiais, pavyzdžiui, Skaityti toliau
Lietuva susilaukė Kinijos nacionalinės televizijos dėmesio kaip valstybė, kuri viena pirmųjų išreiškė norą dalyvauti tarptautinėje importui į Kiniją skirtoje parodoje „China International Import Expo“. Į šią parodą, kuri vyks šiemet lapkričio 5-10 d. Šanchajuje, „Versli Lietuva“ planuoja organizuoti 10-ies Lietuvos įmonių išvyką ir jų dalyvavimą dvejose nacionaliniuose stenduose.
„Labai vertiname Kinijos valdžios atstovų parodytą išskirtinį dėmesį Lietuvai. Skaityti toliau
Lietuvių mėgstama juoda duona yra toks maistas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir valgymo įpročiams, šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų pasirinkimas,
Pelėsiniai grybai yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais, sutinkami gali būti ištisus metus įvairiausioje aplinkoje lauke ar patalpose. Pelėsiniai grybai dauginasi tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės terpėje, jų augimą skatina šiltos ir drėgnos sąlygos. Pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios keliauja oru, vandeniu, sutinkamos ant įvairiausių medžiagų – medžio, kartono, tinko, dažų, odos ir t.t.
Maisto gaminių pelėjimą sukelia įvairių rūšių pelėsiniai grybai, pavyzdžiui, Thamnidium, Rhizopus, Cladosporium, Penicillium ir Aspergillus genčių. Dažniausiai pelėsiai ant maisto gaminių patenka iš aplinkos Skaityti toliau
Seimo Laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto gaminių gruodžio 6 d. posėdyje apklausė buvusius ir esamus šalies institucijų pareigūnus.
Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nurodė, kad jos vadovavimo ministerijai laikotarpiu institucija buvo atsakinga už „horizontaliąją“ maisto kontrolę (gamyboje naudojamas trąšas, pesticidus ir pan.), o kitą, kontrolę vykdyti buvo pavesta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Skaityti toliau
Pusryčiai – svarbus energijos šaltinis sėkmingai dienos pradžiai. Pusryčius verta valgyti ne tik dėl geros savijautos, puikios nuotaikos, sotumo jausmo, bet ir dėl savo fizinės sveikatos. Papusryčiavę turėsite daugiau jėgų fizinei ir protinei veiklai, ne taip išalksite iki pietų, jausitės energingesni ir aktyvesni. Pusryčiai – viena svarbiausių sveiko gyvenimo taisyklių.
Norite būti sveiki? Pusryčiaukite! Skaityti toliau
Šiuolaikiniai tėvai dažnai suka galvas ir svarsto, kaip sudominti mažuosius daržovėmis ir vaisiais bei padėti jiems ugdyti įprotį sveikai maitintis. Ką daryti, kad daržovės lėkštėje nebūtų nustumiamos į šoną? Pasirodo, vaikus sudominti sveikais maisto gaminiais galima apsilankius šalies ūkiuose ir iš arti parodžius kaip auginamos daržovės – net 20 Lietuvos vaikų darželių tai galėjo pamatyti savo akimis.
Daržovės ir vaisiai – ypatingai svarbūs elementai augančiam organizmui. Deja, tačiau Lietuvoje gyventojai jų suvartoja dar gerokai mažiau nei kitose valstybėse. Skaityti toliau
Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“ („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.
Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau
Rugsėjo 24 d. Pažaislyje įvyko 21-oji sveiko maisto šventė, sulaukusi beveik 1000 svečių ir lankytojų. Šventės tema „Vakarėlių užkandžiai“ suintrigavo daugelį sveikos gyvensenos šalininkų ir gurmanų. Maisto įvairovė galėjo nustebinti ir daug mačiusius skanautojus – nuo vegetariškų ikrų, burokėlių torto iki raugintų pupų.
„Sveiko maisto šventės lankytojų skaičius kiekvienas metais auga, ji rengiama vis profesionaliau. Šįmet sulaukėme daug jaunų šeimų, naujų žmonių, kas mus labai džiugina. Skaityti toliau
Rugsėjo 24 d., Pažaislyje, vyks – „Sveiko maisto šventė“, kurioje bus galima išgirsti naudingų žinomo Lietuvoje trenerio, „Mano Herojus!“ („MyHero!“) – sporto ir sveikos gyvensenos vieno iš įkūrėjų bei sumanymo vadovo, dėstytojo ir sveikos gyvensenos skatintojo patarimų apie mitybą, sportą ir sąmoningumą. Be sveikų užkandžių vaišinimosi, vaikų mokomosios programos, sveikatai palankių gaminių mugės, šventėje vyks ir įspūdingas sveiko maisto vakarėlis, kuriam maistą ruošia restoranas – „Monte Pacis“, o vakaro programą rengia – „Varom“ komanda.
Žinomas Lietuvoje treneris, „Mano Herojus!“ („MyHero!“) – sporto ir sveikos gyvensenos vienas iš įkūrėjų bei sumanymo vadovas, dėstytojas ir sveikos gyvensenos skatintojas,
Per didelis ar nesaikingas druskos vartojimas gali būti kenksmingas žmogaus sveikatai.
Neretoje Europos Sąjungos šalyje sūriai nurodomi pagrindinių maisto produktų – druskos šaltinių trejetuke (kartu su duona ir mėsos gaminiais).
Pagrindinėje sūrio žaliavoje – piene natrio yra natūraliai, tačiau sūris reikšmingu druskos šaltiniu tampa todėl, kad druskos pridedama gamybos metu. Druska reikalinga sūrių nokinimui ir brandinimui, ji stabdo bakterijų dauginimąsi ir suteikia sūriui malonų skonį, ji svarbi tiek sūrių gamybos technologijoje, tiek saugai užtikrinti. Skaityti toliau
Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 procentų sudaro natris ir 60 procentų – chloridai.
Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0,15–0,3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir kad pailginti tinkamumo vartoti trukmę.
Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti maisto gaminių tyrimai.
2015–2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų – 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g gaminio, duonoje – nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana – 0,94 g / 100 g). Skaityti toliau
Europos Komisijos (EK) finansuojamo projekto „Fusions“ (Food Use for Social Innovation by Optimising Waste Prevention Strategies) 2016 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) kasmet išmetama apie 88 mln. tonų maisto vidutiniškai už 143 mlrd. eurų. Prarandama ar išmetama beveik trečdalis pagaminto maisto pasaulyje – tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse.
Kovai su šiuo reiškiniu EK 2016 m. sukūrė ES Platformą dėl maisto švaistymo ir maisto atliekų (ES Platforma). Skaityti toliau
Turbūt daugelis pritars minčiai, kad restoranai su patiekalų gausa mirgančiais meniu negali lankytojų palepinti taip, kaip savo paprastais patiekalais juos lepindavo močiutės. Nesvarbu, kuriame Lietuvos krašte patiekalai ragauti, juose visada būdavo iš kartos į kartą perduodamų regiono tradicijų ir meilės maistui – tik taip pagamintas patiekalas tampa ne tik būdu alkiui numalšinti, bet ir atskira istorija. Tuo vadovaujasi ir meilės tremtiniu save vadinantis Petras Bieliauskas, Vidurio Lietuvos gyventojus pažindinantis su kulinarijos paveldui priklausančiu unikaliu pasaulyje gaminiu – žemaitišku kastiniu. Skaityti toliau
Šv. Velykos – gražiausia atgimstančio pavasario ir bundančios gamtos šventė. Iš seno Lietuvoje buvo laikomasi įvairių šventinių velykinių papročių ir tradicijų, kai kurie iš jų siekia net akmens amžių. Tačiau, pasak etnologų, dauguma tradicijų nyksta, o išlieka tik valgymo kultūra.
Velykinis pyragas, margučiai, kiaulienos patiekalai (šaltiena, virtos dešros, kumpis) – tradicinės Velykų stalo vaišės. Nereikėtų pamiršti, kad žmonės, laikydamiesi senovės papročių ir tradicijų, prie Velykų stalo sėsdavo po septynių savaičių gavėnios, savaitę iki Velykų griežtai laikydavosi pasninko. Skaityti toliau
Užsimerkę ir pagalvoję apie močiutės sodą rytmetį, turbūt net užuosti galėtumėte kvepiantį, sultingą rasa pasidengusį raudonskruostį obuolį, kurio skonio neatkartos jokie nublizginti, pesticidais nupurkšti atvežtiniai vaisiai. Kiekvienas norime maitintis sveikai ir tokį maistą patiekti savo šeimai, tad ūkininkams tenka nemenkai pasistengti, norint išlikti konkurencingiems ir nenuleisti produkcijos kokybės kartelės. Verslininkas iš Pasvalio rajono Arvydas Paškevičius žengė dar toliau – pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), sveikos gyvensenos įpročius diegia Lietuvos darželiuose ir mokyklose. Skaityti toliau
Maisto ir sporto santykis nagrinėjamas nuo antikinių laikų. Viena senovės graikų legenda pasakoja apie Miloną, atletą iš Krotono miesto, – jis kasdien suvalgydavo 10 kg mėsos, 10 kg duonos ir išgerdavo 9 litrus vyno. Nuo antikos laikų mitybos taisyklės pasikeitė – sveikatingumo klubo treneris, dietistas Lukas Jaliūnas pataria, į ką norintys numesti svorį turėtų atkreipti dėmesį šiandien.
Badas niekada nepasiteisina
Visų pirma specialistas įspėja nesusižavėti sensacingomis mitybos naujovėmis ir nežaloti Skaityti toliau
Parduotuvių lentynose vis gausėja daržovių pasirinkimas, atsiranda nauji, dar nematyti pavadinimai, tačiau dažniausiai mes vis renkamės tas pačias, įprastas salotų rūšis. Pastaruoju metu Lietuvoje prekiaujama virš 20 skirtingų rūšių salotų, taigi pasirinkimas toks didelis, kad galėtume valgyti skirtingas ištisus metus.
Kale – dar vadinami laukiniais kopūstais arba dėl savo garbanotų lapų kraštelių – lapiniais-garbanotais kopūstais. Kale lapais galite keisti špinatus žaliuosiuose kokteiliuose, Skaityti toliau
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas primena: jei siekiate sumažinti cukrų kiekį maiste, turite griežtai apriboti daug cukrų turinčių gaminių vartojimą, visų pirma – saldintų gaiviųjų gėrimų, kompotų, sulčių ir netgi geriamųjų jogurtų. Gėrimų porcijos dažniausiai yra didesnės nei maisto ir jų lengva daug suvartoti.
Pasaulio sveikatos organizacija pataria per dieną suvartojamų laisvųjų cukrų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio ir pažymi, kad sumažinus dar 5 proc. Skaityti toliau
Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus. Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto produktams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų. Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.
Pasak Santariškių vaikų ligoninės dietistės Jolitos Bagdonavičiūtės, valgydami riešutus Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, susitikęs su šalies maisto pramonės atstovais, aptarė gyventojų mitybos gerinimo klausimus, sveikatai nepalankių gaminių ribojimo patirtis ES šalyse ir tolesnius bendrus veiksmus, siekiant bendro tikslo – geresnės gyventojų sveikatos.
„Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama gyventojų sveikatai ir mitybos gerinimui. Atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos maisto ir mitybos politiką, kitus strateginius dokumentus, siekiame, kad ir Lietuvoje būtų kuo daugiau Skaityti toliau
Vasario 22-ąją Valensijoje (Ispanijoje) vykstančiose „Gastronomijos dienose“ Lietuvos konsulatas pristatė Užgavėnių šventės papročius ir lietuviškos virtuvės tradicijas.
Renginio dalyviai ir svečiai buvo vaišinami čia pat kepamais Užgavėnių blynais. Susirinkusieji ragavo lietuviškos duonos, bandelių, sūrio bei kitų skanėstų.
