Žymos archyvas: maistas

Neišnaudoti pievų lobiai (0)

Jadvyga Balvočiūtė |  R.Kondratjevo nuotr.

„Mažiau laiko skiriame kurti santykiams nei technikai“, – sakė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Kiek patylėjo ir pridūrė: „Pirmiausia turėtume suvokti, kas esame, kur esame, ką turime atlikti ir sukurti gyvenime ir ką po savęs palikti, o tik tada galvoti apie technologijas.“

Iš kur žinau

Visą gyvenimą žoliaujanti moteris Gėlininkų sąjungos konferencijoje teigė, kad, jos įsitikinimu, svarbiausia šiame gyvenime – Skaityti toliau

V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus (0)

alloverpress.ee nuotr.

Europos Sąjungos strategų paradoksai: vienais sprendimais atveriami keliai genetiškai modifikuotiems augalams, kurie gamtai ir žmonių sveikatai gali būti pražūtingi, o kitais sprendimais įvedami griežti žalinimo reikalavimai, dėl kurių mažės ir brangs produkcijos gamyba. Žalinimo reikalavimai įsigalios kitais metais, tačiau jau šiemet pasėlius deklaruoti besiruošiantiems Skaityti toliau

Dėl lietuviškų kumpių ir dešrų eksporto į JAV liko išspręsti tik techninius klausimus (1)

desraDėl eksporto į JAV liko išspręsti tik techninius klausimus, – tai paaiškėjo „AgroBalt 2014“ parodos metu vykusiame seminare „JAV  rinka“,  kuris sutraukė nemažą Lietuvos maisto perdirbėjų auditoriją, besidominčią ekporto į JAV galimybėmis. Seminare dalyvavo JAV mėsos instituto viceprezidentas Viljamas V. Vestmanas (William W. Westman) ir Maisto rinkodaros instituto ekspertas Erikas R. Lybermanas (Erik R. Lieberman). Skaityti toliau

Šešis lietuviškus gaminius EK yra pripažinusi išskirtinės kokybės (0)

Žemaitiškas kastinys

Šiuo metu tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija yra pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų – Lazdijų krašto medų ir lietuvišką skilandį. Tai reiškia, kad šie produktai išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe, yra gaminami pagal autentiškus receptus.

Kokie produktai gali būti ženklinami specialiomis nuorodomis?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos Skaityti toliau

Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis maistą? (0)

societyforscience.org nuotr.

Ar atidžiai skaitote maisto produktų etiketes? Ką iš tikrųjų jose reiškia raidė „E“ su skirtingais numeriais? Po jais slepiasi įvairiausi – sintetiniai ir natūralūs, žmogaus sveikatai kenksmingi ir nepavojingi – maisto priedai: įvairūs dažikliai, konservantai, skonio stiprikliai, emulsikliai, stabilizatoriai ir kiti.

„Dažnai tėvai skundžiasi, kad jų vaikai hiperaktyvūs, jiems sunku susikaupti. Tokį poveikį gali sukelti dažikliai, esantys vaikų pamėgtuose vaisvandeniuose, – pasakoja Irma Šveikauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekologijos ir aplinkotyros mokslų doktorantė. – Dėl maiste esančių skonio ir kvapo stipriklių, kurie veikia centrinę nervų sistemą, vaikams kyla noras nuolat užkandžiauti.“ Skaityti toliau

Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus (0)

zali.lt nuotr.

Kovo 20 d., nuo 12 val., Žemės dienos proga, žalieji Vilniuje Kudirkos aikštėje rengia „GMO pietų“ akciją, pristatydami praeiviams prekybos centruose įsigytus maisto produktus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų organizmų ir pasiūlydami jais pasivaišinti. Tęsdami praėjusių metų tradicijas Lietuvos žaliųjų organizacijos – Susivienijimas Žali.LT ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vėl bandys atkreipti visuomenės dėmesį į vis labiau aktualėjančią genetiškai modifikuotų organizmų problemą. Skaityti toliau

Japonija pageidauja lietuviškos jautienos (2)

Žemės ūkio ministerijos nuotr.

Žemės ūkio ministerija didžiausioje Azijos regione vykstančioje Tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje „Foodex Japan 2014“ pirmą kartą pristatė Lietuvos stendą parodos lankytojams. Parodoje Azijos, Europos ir kitų regionų valstybių verslo atstovams pristatytos Lietuvos maisto pramonės galimybės, užmegzti naudingi verslo ir valstybės institucijų kontaktai.

Lietuvos delegacija susitiko su Japonijos žemės ūkio, žuvininkystės ir miškų ministerijos Taptautinių santykių generaliniu direktoriumi Hiromichi Matsushima, Tarptautinio Gyvūnų sveikatos skyriaus direktoriumi Norio Kumagai, Japonijos Sveikatos, darbo ir gerovės ministerijos viceministre Shinako Tsuchiya ir šios ministerijos Importuojamo maisto saugos skyriaus direktoriumi Akira Miki, Skaityti toliau

Asvejos regioninis parkas kviečia į knygos sutiktuves (1)

0.498671001393579768Kovo 4 d., antradienį, 18 val., Asvejos regioninio parko Lankytojų centre ( Radvilų g.1, Dubingiai, Molėtų r.) bus pristatoma knyga „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Asvejos regioninio parko gyventojai, maisto gurmanai ir visi norintieji kviečiami susipažinti su LDK valdovų, didikų Radvilų, valstiečių valgymo įpročiais, valgių gaminimo tradicijomis. Susitikime dalyvaus knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ autorius dr. Rimvydas Laužikas.  Skaityti toliau

Po pakeitimo vartotojai galės lengviau išsirinkti kokybiškus valgomuosius ledus (1)

fanpop.com nuotr.

Nuo gegužės 1 d. valgomieji ledai bus griežčiau skirstomi pagal naudojamas žaliavas bei jų kiekį, tad keičiasi ir šių produktų ženklinimo reikalavimai. Dėl to valgomųjų ledų pavadinimai bus tikslesni, aiškesni, informatyvesni ir atsiras naujos ledų rūšys: plombyras, sorbetas, šerbetas, vaisiniai valgomieji ledai.

Kokios sudėties ledai galės būti vadinami pieniškais, grietininiais ir plombyru?

Gaminant valgomuosius ledus naudojama daug ir įvairių žaliavų, todėl labai svarbu, kad gamintojai suskirstytų ledus ne tik pagal sudedamąsias dalis, bet ir jų kiekį. Skaityti toliau

Apvytę vaisiai, daržovės vitaminų ir mineralų nėra praradę, o nitratų turi mažiau nei švieži (0)

atlasupstairs.com nuotr.

Artėjant pavasariui, netinkamai laikomi vaisiai apvysta, pasikeičia jų išvaizda, o daržovės dar pradeda ir dygti, žaliuoti. Kaip vartoti tokius produktus, kad jie nepakenktų sveikatai?

Žiemos pabaigoje ir pavasarį iš visų daržovių bene atidžiausiai maistui reikėtų ruošti bulves. Mat pradėjus dygti ir pažaliavus bulvei, susidaro sveikatai pavojingas toksinas solaninas. Ši kancerogeninė medžiaga gali sukelti vėžinius susirgimus, skrandžio ir kvėpavimo organų veiklos sutrikimus. Ypač didelė solanino koncentracija susikaupia po pažaliavusia bulvių luobele. Tad tą bulvės vietą reikėtų storiau nulupti arba tokių daržovių visai nesirinkti maistui. Solanino kiekis Skaityti toliau

GMO į mėsą, pieną ar kiaušinius per pašarus nepatenka (2)

procosara.org nuotr.

Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama. Skaityti toliau

Žemaitiškas kastinys įtrauktas į saugomų produktų sąrašą (3)

Kastinis

Europos Komisija įtraukė tradicinį lietuvišką pieno produktą – žemaitišką kastinį – į tradicinių garantuotų gaminių registrą. Šis lietuviškas produktas papildys beveik 1 200-ų jau saugomų produktų sąrašą. Į saugomų produktų sąrašą jau yra įtraukti „Stakliškių midus“, lietuviškas varškės sūris, Seinų/Lazdijų krašto medus ir skilandis.

Žemaitiškas kastinys yra tradicinis pašildytos išsuktos ir po to atšaldytos grietinės produktas. Jam būdinga vienalytė, tiršta, rišli (+6 °C temperatūroje gali būti trupanti), standaus kremo su pavieniais skysčio lašeliais, gerai tirpstanti burnoje konsistencija. Spalva gelsva. Priklausomai nuo vartotų prieskonių žemaitiškas kastinys gali turėti atspalvį ir įdėtų prieskonių dalelių. Skonis pienarūgštis, sūrstelėjęs, jaučiami prieskoniai. Skaityti toliau

KTU mokslininkai tobulina elektroninę nosį (video) (1)

Elektroninė nosis | KTU nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mėsos technologijos laboratorijos lankytojams nepatartina stipriai kvepintis – tai gali išvesti iš pusiausvyros elektroninę nosį, kuri fiksuoja visą tiriamos aplinkos kvapų puokštę. Mokslininkų komanda, siekdama ištobulinti IT sprendimų bendrovės „Art21“elektroninės nosies programinę įrangą, laboratorijoje atlieka eksperimentus su paukštienos mėginiais.

Uoslė dar pagal Aristotelio pasiūlytą pojūčių hierarchiją yra žemiau nei rega ar klausa, o šiuolaikiniame pasaulyje kvapas yra daugiau dekoracija, o ne informacijos šaltinis. Skaityti toliau

Tortas „Napoleonas“ pakeitė gyvenimą (0)

Regina ir Vidas Pykiai su konkurso „Mūsų kulinarinis paveldas“ komisijos nariu Balstogėje

Ką reikia padaryti, kokiu keliu eiti, kad pasisektų įgyvendinti pasirinktus tikslus? Galbūt reikia atsirasti tam tikroje vietoje, tam tikru laiku. Gal turėti laimės? Gal siekti žinių aukštosiose mokyklose, universitetuose? Specializuotis kitose šalyse? Keliauti?.. Tikrai žinia tiktai viena: reikia įdėti daug pastangų ir darbo, ir reikia būti kantriam.

Augindami šiais laikais vaikus, norėtumėm, kad jie baigtų aukštuosius mokslus, įsigytų populiarias ir gerai mokamas profesijas, dirbtų prestižinėse įmonėse, korporacijose, siektų karjeros. Ir geriausiai – tuoj pat. Tačiau kartais geriausi universitetai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip galime pakeisti pasaulį? (4)

mokslo_sriubaTrylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmonė?

„Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną. Skaityti toliau

Kad didžiosios metų šventės nevirstų tik valgymu ir gėrimu prie stalo (0)

Švenčių stalas | Babiesandbacon.com nuotr.

Pasiruošimas šventei – ne tik maisto gaminimas, bet ir namų puošimas bei tvarkymas, dovanėlių pirkimas, pakavimas. Dauguma žmonių jau dabar galvoja, kuo padengs Kūčių vakarienės stalą, kokie patiekalai bus gaminami, ką reikia nusipirkti iš anksto, kuo nustebinti svečius bei artimuosius šv. Kalėdų dienomis. Šie rūpesčiai ne vienam sukelia nereikalingą įtampą, kuri gali tapti širdies ir virškinamojo trakto negalavimų priežastimi. O kur dar Kūčių vakarienė, kurios metu pagal tradicijas reikia būtinai paragauti dvylikos patiekalų? Kalėdų dieną vėl laukia stalas su gausybe įvairiausių skanėstų, tad daugelis iš mūsų pažeidžia mitybos režimą bei taisykles ir persivalgo. Skaityti toliau

Kaip paruošti žuvies patiekalus šventėms? (0)

Dreamstime.com

Tradicinis šv. Kūčių stalas neįsivaizduojamas be patiekalų iš silkių ir kitų žuvų. Tai labai vertingi maisto produktai, juose daug gyvybiškai svarbių medžiagų – A, D, E ir B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, magnio, mikroelementų – jodo, cinko, seleno. Cinkas ir selenas, vitaminai A ir E stiprina organizmo imuninę sistemą, fosforas gerina nervų sistemą. Žuvis turi daug gerų polinesočiųjų riebalų, kitaip – omega 3 riebalų rūgščių. Jos labai svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, imunitetui. Šių riebalų mūsų organizmas pats pasigaminti negali, todėl ir rekomenduojama valgyti daugiau žuvies. Skaityti toliau

Kaip švenčių stalui išsirinkti saugius ir kokybiškus maisto gaminius (0)

Švenčių stalas | Babiesandbacon.com nuotr.

Kiekviena šeimininkė per didžiausias metų šventes, šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus, artimuosius stengiasi pradžiuginti kuo įvairesniais bei įdomesniais patiekalais. Tačiau norint įsigyti geros kokybės ir saugius maisto gaminius, svarbu nepamiršti kelių dalykų.
Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į gaminių spalvą, pavidalą, sudėtį, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti laiką, perskaityti kas parašyta etiketėse – sudedamųjų dalių sąrašą, gamintojo pavadinimą ir adresą, kilmės šalį. Skaityti toliau

I.Valantinaitė. Tai, kas vienam tėra puodelis kavos, kitam – visos dienos maistas (1)

Poetė Indrė Valantinaitė | kmn.lt,  R. Ščerbausko nuotr.

Paklausta, kaip išgyventų, jei per dieną maistui turėtų vos 5 litus kišenėje, poetė Indrė Valantinaitė prisipažino, jog gautų atsisakyti praktiškai visko.

„Maisto banko“ duomenimis, būtent tiek pinigų – apie 5 litus per dieną – savo stalui padengti turi sunkiausiai besiverčiantys Lietuvos žmonės.

Maistui ir knygoms taupyti nepratusi I. Valantinaitė įsitikinusi, kad dalijimasis ir rūpinimasis esančiais šalia – brandesnės visuomenės požymis. Skaityti toliau

Tinkama vaikų mityba – sveikatos pagrindas (0)

Nutritionhealthfoods.com nuotr.

Mokslininkų yra apskaičiuota, kad apie 10 procentų dėl ligų prarastų gyvenimo metų yra susiję su netinkama mityba. Todėl akivaizdu, kad mūsų sveikatai didelę įtaką daro maisto kokybė, saugumas ir mitybos įgūdžiai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad norint išsaugoti sveikatą bei ateityje turėti mažiau problemų, susijusių su netinkamu maitinimusi, mitybos įgūdžius būtina pradėti ugdyti jau vaikystėje. Skaityti toliau

10 patarimų moksleiviams kaip sveikai maitintis (0)

Nutritionhealthfoods.com nuotr.

Vaikai, nesuvokdami mitybos pasekmių sveikatai, dažnai renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, saldumynus ar saldintus gėrimus. Būtina, kad vaikas sveikos mitybos įpročių būtų mokomas ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Labai svarbu vaikus įtraukti į maisto ruošimo procesą, kalbėtis ir diskutuoti apie mitybą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena kaip Skaityti toliau

Šiandien minima Europos sveikos mitybos diena (0)

Nourishingourchildren.org nuotr.

Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas – tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius (atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus Skaityti toliau

Ar galėtume gyventi be konservantų? (1)

Purplefoodie.com nuotr.

Kelias dienas namuose ant virtuvės stalo palaikius maisto produktus ar neplautą lėkštę, jų paviršių netrukus padengs pelėsis. Tai – grybas, tik, nebent specialiai gamintumėte pelėsinį sūrį, jo greičiausiai nevalgysite. Kad apsaugoti maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.

Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė į klausimą, kas yra konservantas, atsako paprastai: „Konservantas yra medžiaga, naudojama produktų galiojimo laikui pratęsti. Visų konservantų veikimo principas panašus – neleisti daugintis mikroorganizmams, kurie sukelia produktų gedimą, puvimą ir panašiai“. Skaityti toliau

Skurdas Lietuvoje didėja, skursta ir dirbantieji (4)

Efoto.lt, Ramūno nuotr.

„Lietuvos politikai turėtų labiau atsižvelgti į kitų valstybių patirtį ir mokslininkų tyrimus. Skurdą mažina minimalaus mėnesio atlyginimo ir pensijų kėlimas, progresiniai pajamų ir turto mokesčiai, kova su nedarbu, socialinės paramos efektyvinimas“, – teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Giedrė Purvaneckienė Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Tarp skurdo ir gerovės Lietuvoje: struktūrinių sprendimų paieška“, skirtoje Tarptautinei kovos su skurdu dienai ir Pasaulinei maisto dienai. Skaityti toliau

Ar verta rizikuoti sveikata dėl įtartino grybo? (0)

Raudonviršis | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Viename anekdote pasakojama, kad meilėje yra panašiai kaip su grybais, kai pastebi, kad žmogus suklydo – pagelbėti nebeįmanoma. Kaip elgtis grybaujant, kad taip neatsitiktų, kokių klaidų reikėtų vengti ruošiant grybų atsargas žiemai?

Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai pataria rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate. Reikėtų nepamiršti, kad apsinuodyti galima net ir gerais, tačiau netinkamai surinktais grybais. Per lietų rinkti ir per 8–9 valandas neišvirti grybai pradeda gęsti, sausu oru išrautos šios miško gėrybės gęsti pradeda po 10 valandų. Nepatartina grybauti po šalnų, ypač pakartotinų. Grybus miške dėkite tik į orą praleidžiančius indus, nes orui nepralaidžiuose ar polietileniniuose Skaityti toliau

Graužikai braunasi į gyvenamąsias patalpas (0)

areaesag.blogspot.com nuotr.

Atšalus orams, ieškodami maisto atsargų, į gyventojų namus ir rūsius braunasi neprašyti svečiai – pelės ir žiurkės. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria atkreipti dėmesį į graužikų platinamas ligas ir imtis profilaktinių priemonių.

Centro duomenimis, tiesiogiai graužikų platinamų ligų grupėje Panevėžio apskrityje daugiausia registruojama jersiniozės ir leptospirozės atvejų. Praėjusiais metais sergamumas šiomis ligomis siekė atitinkamai 0,6 ir 0,1 atvejo/10 000 gyventojų. Jau šiais metais sausio–rugsėjo mėnesį buvo užregistruoti 4 jersiniozės ir 4 leptospirozės atvejai, kai 2012 metais per tą patį laikotarpį atitinkamai 10 ir 2 atvejai. Skaityti toliau

Baltieji vaikai virsta mažuma Londono ir Vokietijos mokyklose (3)

Musulmonai UKNeseniai paskelbtais Jungtinės Karalystės Švietimo departamento duomenimis, tik kiek daugiau nei 30% Londono mokyklas šiuo metu lankančių vaikų yra baltieji. Žvelgiant į oficialiame departamento tinklapyje paskelbtus skaičius tampa akivaizdu, jog didžiausiame Britanijos mieste baltieji tampa nykstančia rase.

Kalbant apie Londoną, patogumo dėlei paprastai išskiriamos „vidinė“ ir „išorinė“ miesto dalys. Šiuo metu visoje karalystės sostinėje mokosi 498 445 vaikai, o net 176 920 iš jų kasryt eina į mokyklas įsikūrusias „vidinėje“ jos dalyje. Švietimo departamentui apibendrinant surinktus duomenis, net 81.3%  pradinukų bei  80.7% vidurinių Londono širdyje įsikūrusias mokyklas belankančiųjų buvo priskirti priskirta „ne baltųjų britų“ kategorijai. Daugiausia jų susitelkę Niuhamo priemiestyje Skaityti toliau

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojams atsiveria naujos rinkos (0)

Žuvyje yra daug cinko | „Facebook“ nuotr.

Rugsėjo 24 – spalio 4 dienomis Lietuvoje vyks Brazilijos Federacinės Respublikos žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto ministerijos auditas dėl Lietuvos žuvininkystės produktų valstybinės kontrolės sistemos įvertinimo, siekiant eksportuoti lietuviškas žuvis ir jų produktus į Braziliją.

Šio audito tikslas – įvertinti mūsų šalies gamintojų pasirengimą eksportuoti į Braziliją savo pagamintą žuvininkystės produkciją bei įsitikinti valstybinės kontrolės efektyvumu žuvų perdirbimo sektoriuje. Skaityti toliau

Lietuviai nesupranta ekologiškumą žyminčių gaminių ženklų (0)

ES ekologinio gaminio žymėjimasNors beveik du trečdaliai – 66 procentai – Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems rūpi naudoti ekologiškus gaminius, didelė dalis iš jų neatpažįsta ženklų, kuriais žymimi ekologiškos gamybos  sertifikatą  turintys pramonės gaminiai. Tai atskleidė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. Šiuo tyrimu buvo siekta išsiaiškinti ES ekologiškos gamybos ženklo (EU Ecolabel) žinomumą Lietuvoje.

Tik 27 procentai tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad turi pakankamai informacijos, kaip atpažinti ekologiškus gaminius. 46 nuošimčiai apklaustųjų gaminio ekologiškumą patvirtinančios informacijos ieško ant gaminio pakuotės, kiti gi klausia pardavėjų patarimo ar sprendžia pagal bendrą gaminio išvaizdą. Skaityti toliau

Medaus ženklinime neturi būti naudojamas žodis „natūralus“ (2)

Aroundtheplate.org nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia šalies bitininkų, medaus pakuotojų ir prekybininkų dėmesį, kad medaus ženklinimo etiketėje negali būti naudojamas žodis „natūralus“. Tokias išvadas pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, įvertinusi atitinkamą Europos Komisijos išaiškinimą.

Kreipimąsi dėl medaus ženklinimo išaiškinimo inicijavo Lietuvos bitininkų sąjunga. Europos Komisija, išnagrinėjusi Žemės ūkio ministerijos kreipimąsi, informavo, kad termino „natūralus“ medaus pavadinime neturėtų būti. Europos Komisijos nuomone, Skaityti toliau