Ilgai laukta šiluma nepalieka abejingų – stengiamės kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, daugiau keliaujame. Tai laikotarpis, kai mielai valgome, iškylaujame lauke. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku derėtų nepamiršti dviejų dalykų, susijusių su maistu ir sveikata – asmens higienos ir tinkamų maisto laikymo sąlygų.
Susergama užsikrėtus nuo maisto
Pastaruoju metu Vilniuje didėja sergamumas žarnyno infekcijomis. Kasmet vidutiniškai Skaityti toliau
Esu mokomosios knygos „Bendroji mikrobiologija/maisto produktų mikrobiologija“, išleistos 2011 m., sudarytoja. Senokai domiuosi maisto kilme ir kokybe bei įtaka žmogaus organizmui. Lietuvoje vartojami saldikliai nėra saugūs dėl toksiškumo, o vartojami kasdien. Neramina ir televizijos reklama, siūlanti vartoti tai, kas nesaugu.
Aspartamas
Aspartamas – plačiai naudojamas saldiklis, sudarytas iš 2 amino rūgščių: asparto rūgšties Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Latvijos atsakinga kontrolės institucija savo internetiniame puslapyje pranešė apie lietuviškoje šalto rūkymo dešroje laboratoriniais tyrimais nustatytą 9 proc. arklienos DNR. Kad produktų gamybai buvo naudojama arkliena, ženklinimo etiketėje nebuvo nurodyta.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra gavusi oficialios informacijos iš Latvijos kompetetingos institucijos Skaityti toliau
2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.
Dounininkai, pontininkai ir kiti
Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Skaityti toliau
Kovo mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad sriuba yra valgoma dažnai – 87 proc. apklaustųjų nurodė, kad sriubą valgo bent kartą per savaitę. Iš jų 43 proc. valgo sriubą 2–4 kartus per savaitę, dar 24 proc. – kasdien arba beveik kasdien. Tik 2 proc. nevalgo arba beveik nevalgo sriubos.
Sriubą iki kelių kartų per savaitę dažniau valgo dirbantys žmonės nei nedirbantys. Analizuojant pagal amžių, 16–25 metų gyventojai sriubą dažniausiai valgo kartą per savaitę, vyresni – iki kelių kartų per savaitę. Skaityti toliau
Artėjant Velykoms visos šeimininkės nukraus šventinius stalus kiaušiniais ir, greičiausiai, vištienos patiekalais. Visgi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė A. Preidytė primena, jog viena dažniausių maistu plintančių infekcijų mūsų šalyje yra salmoneliozė, kuria dažniausiai užsikrečiama nuo vištų kiaušinių, vištienos ir jos produktų.
Salmoneliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, Skaityti toliau
Danijos žiniasklaida paskelbė grėsmingą žinią – dėl pernelyg didelio alkoholio ir nesveiko maisto vartojimo Danijos gyventojų numatomas sveiko gyvenimo metų skaičius gerokai sutrumpėjo. Naujoje mokslo studijoje palyginus 19 šalių Danija atsidūrė priešpaskutinėje – 18 vietoje.
Sveiko gyvenimo metų (arba gyvenimo be negalios trukmės) duomenys rodo, kiek metų tam tikro amžiaus žmogus gali tikėtis gyventi be negalios. Skaityti toliau
Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena, kad nepakankamas kalio suvartojimas siejamas su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, bei kai kuriomis kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį gali sumažėti kraujospūdis bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kalis gali turėti teigiamos įtakos kaulų tankiui ir mažinti neigiamą per didelio suvartojamo natrio kiekio poveikį. Daugiausia kalio yra vaisiuose ir daržovėse Skaityti toliau
Žvėryno natūralios medicinos centro įkūrėja Jelena Tulčina teigia, kad 90 proc. žmonių Lietuvoje turi priklausomybę nuo maisto. Ši priklausomybė, anot gydytojos, primena narkomaniją, o ją atpažinti galima pagal 3 požymius. J. Tulčina atskleidžia, kaip šią priklausomybės rūšį atpažinti.
„Pirmiausia, žmogus turi atsakyti sau į klausimą, ar yra maisto produktų, be kurių jis negali gyventi. Tai yra vienas svarbiausių atsakymų, įrodančių, kad žmogus yra prisirišęs prie vienų ar kitų produktų. Jų organizmas gali netoleruoti ar būti persisotinęs, todėl atsiranda įvairios lėtinės ligos ir alergijos“, – patirtimi dalijosi Jelena Tulčina. Ji prieš daugiau nei 11 metų Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad patikrinus prekybos įmones ir prekyvietes, nustatyta, kad praėjusią savaitę į maisto skandalą įsivėlusios Lenkijos įmonės „Viola“ gaminiais Lietuvos rinkoje neprekiaujama.
Tyrimas buvo pradėtas, tikrinant žiniasklaidoje pasirodžiusią ir neoficialiai Lenkijos atsakingų institucijų pareigūnų pateiktą informaciją, kad sustabdyta mėsos perdirbimo įmonės „Viola“ veikla. Skandalas kilo, vietinės žiniasklaidos priemonėse pasirodžius informacijai, kad minėta įmonė gamyboje galėjo naudoti pasibaigusio tinkamumo vartoti termino žaliavas. Skaityti toliau
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė ataskaitą apie atliktus naujausius energinių gėrimų vartojimo Europoje tyrimus. Šie tyrimai buvo pradėti kai kurių valstybių narių atstovams išreiškus susirūpinimą dėl augančio energinių gėrimų populiarumo, ypač tarp vaikų ir paauglių. Mokslininkų nuomone, gausus ir nuolatinis energinių gėrimų vartojimas gali kelti pavojų sveikatai.
EFSA mokslininkų apklausose dalyvavo daugiau nei 52 tūkstančiai gyventojų iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Visi apklaustieji buvo suskirstyti į skirtingas Skaityti toliau
Kelių metų tendencija rodo, kad internetinė prekyba įgauna vis didesnį mastą. Vartotojai naršo interneto svetaines ieškodami patrauklių akcijų, nuolaidų ar pigesnių maisto prekių. Nemaža dalis maisto tvarkymo subjektų šalia įprastinės pardavimo veiklos susikuria ir svetaines internete, kur reklamuoja ir pardavinėja konditerijos gaminius, pieno produktus, vaisius, daržoves, maisto papildus ir kitus produktus. Dažnai siūloma prekes pristatyti pirkėjui tiesiai į namus. Skaityti toliau
Sveikatinimo srityje dirbantys sveikatos žinovai, sveikos gyvensenos skatintojai labai dažnai kalba apie moksliškai įrodytus mitybos ir sveikatos sąryšius, praneša apie netinkamų įpročių galimas pasekmes. Mokslininkų teigimu, net 30 proc. onkologinių ligų atsiranda dėl neteisingos mitybos, didėja pavojus susirgti ar susergama širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukrinio diabetu.
Nėra lengva mūsų gyventojus įtikinti, jog dažnai netinkami mitybos įpročiai, netinkamai pasirinkti maisto gaminiaitiesiogiai įtakoja mūsų savijautai ir sveikatai. Šį kartą norime Skaityti toliau
Vis labiau populiarėjant ekologiško, sveiko maisto idėjoms, vartotojai dažnai klausia – ar tikrai etiketėse nurodyti ekologiški gaminiai yra ekologiški, ar pakankama jų kontrolė?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Herbst pabrėžia, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse ekologiškų maisto gaminių kontrolė ypatingai griežta. Auginimą, gamybą, pardavimą, importą iš trečiųjų šalių bei kitus etapus smulkiai reglamentuoja teisės aktuose Skaityti toliau
Latvijos Respublikos Maisto ir veterinarijos tarnyba vasario 27 dieną išplatino pranešimą spaudai, kuriame pranešė, kad vienos žinomos Latvijos mėsos perdirbimo įmonės gaminamuose jautienos produktuose nustatyta arklienos DNR.
Pranešime teigiama, kad bent kelios Latvijos skerdyklos galėjo sukčiauti parduodant arklieną kaip jautieną. Atlikus patikrinimus įmonėse nustatyta, kad iš skerdyklos arkliena pasiekdavo mėsos perdirbimo įmones jau kaip jautiena. Latvijoje per 2012 metus buvo paskersta 416 arklių, iš kurių daugiau nei pusė (272 arkliai) buvo paskersti UAB „AIBI“ skerdykloje. Skaityti toliau
Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai per mėnesį Latvijoje kainuoja beveik 14 proc. daugiau nei Lietuvoje ir beveik 5 proc. daugiau nei Estijoje. Tokie rezultatai paaiškėjo „Swedbank“ Baltijos šalių asmeninių finansų institutui atlikus maisto produktų kainų tyrimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Remiantis 2013 m. sausio mėnesį prekybos tinkluose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į žiniasklaidos priemonėse išplatintą informaciją apie Vilniuje Kaziuko mugės metu žmonių akivaizdoje ketinamą paskersti kiaulę, informuoja, kad su gyvūnų žudymu susiję veiksmai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose šią veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai Skaityti toliau
Maisto gaminių ženklinimo etiketėse vartotojams pateikiama išsami informacija, kad kiekvienas pirkėjas galėtų nuspręsti, kokį maisto gaminį pasirinkti. Etiketėse nurodoma, kaip produktai turėtų būti saugomi ir kokiu būdu paruošiami, kiek ilgai gali būti vartojami, ar yra saugūs alergiškiems žmonėms. Dažnai kartu su teisiškai privaloma informacija gamintojai savo nuožiūra gali pateikti papildomų nuorodų, bet jos turi būti teisingos ir neklaidinti vartotojų. Be bendrų ženklinimo taisyklių visiems maisto gaminiams, galioja specialios taisyklės mėsai, pienui, alkoholiui ir kai kurioms kitoms maisto gaminių grupėms. Skaityti toliau
Švento Kazimiero diena Lietuvoje tradiciškai minima įvairiomis liaudies meistrų, tautodailininkų mugėmis, kur žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius, iškeptus skanėstus ar kitus tradicinius ir netradicinius maisto produktus. Ruošiantis didžiausiai ir giliausias tradicijas turinčiai Kaziuko mugei Vilniuje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena pagrindinius prekiavimo maisto produktais reikalavimus, padedančius užtikrinti, kad mugės svečiai galėtų įsigyti saugių, kokybiškų ir teisingai paženklintų maisto produktų ar paragauti tradicinių patiekalų. Skaityti toliau
Nuo šiol Vilniaus dailės akademijos studentai savo kūrybiškumą galės lavinti naujoje erdvėje – Dizaino katedroje duris atvėrė Maisto ir dizaino laboratorija, kuri ne tik įneš naujovių į įprastą mokymosi procesą, bet ir sudarys sąlygas eksperimentuoti su maisto dizainu.
„Šios įkvepiančios erdvės tikslas – ne tik teoriškai, bet ir praktiškai patirti, kad maistas – svarbiausia mūsų gyvenimo vartojimo forma. Jauna dizaino specialybės studentų karta labai smalsi ir pasiruošusi tyrinėti šią sritį kaip sistemą: per formą, skonius, įvairias medžiagas ir aplinkas“, Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad naujausiais Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos RASFF duomenimis, nesaugi Lenkijos įmonės „Magnolija Sp. Z. o. o.“ produkcija buvo išplatinta net 14-oje Europos Sąjungos valstybių.
Europos Komisijos pateiktuose pranešimuose informuojama, kad vykdant skubius patikrinimus dėl nuodais graužikams užterštų konditerijos gaminių, nesaugia minėtos įmonės produkcija uždrausta prekiauti ne tik pačioje Lenkijoje, Skaityti toliau
Lietuvai neįsileidus norovirusais užkrėstų šaldytų braškių siuntos iš Kinijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad norovirusinė infekcija yra nemenka problema tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje. Dažniausiai tarp vaikų plintančios infekcijos protrūkiai kasmet registruojami ne tik vaikų ugdymo įstaigose, bet ir socialinės globos įstaigose, kruiziniuose laivuose, taip pat jie yra susiję su maitinimo įmonių veikla.
Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo papildomą informaciją iš Europos Komisijos dėl Lenkijos gamintojo „Magnolija Sp. Z o. o.“ galimai nesaugių konditerijos produktų, apie kuriuos buvo paskelbta Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF.
Lenkijos prokuratūra, vykdanti šio atvejo tyrimą, paviešino atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus. Nustatyta, kad svetimkūniai, aptikti pieno milteliuose, naudotuose konditerijos gamyboje – nuodinga cheminė medžiaga bromadiolonas. Ši medžiaga iš tikrųjų naudojama žiurknuodžių gamyboje. Skaityti toliau
Prieš atsidurdamas ant mūsų stalo kiekvienas maisto produktas nukeliauja ilgą kelią, pradedant užauginimu, baigiant galutiniu suvartojimu ir išmetimu. Kiekviena maisto produkto būvio ciklo stadija daro neigiamą poveikį, aplinkoje palikdama savo pėdsaką, atkreipia dėmesį „Lietuvos vartotojų institutas“ animacinis filmas „Bulvių traškučio kelionė“. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad vykdant patikrinimus dėl Lenkijos konditerijos įmonės pagamintų ir išplatintų nesaugių saldumynų ir atsižvelgiant į išsamios informacijos trūkumą, priimtas sprendimas Lietuvoje laikinai uždrausti prekiauti visais įmonės „Magnolija“. gaminamais saldumynais.
Sprendimas priimtas po to, kai savo oficialiame tinklapyje Lenkijos atsakinga institucija paskelbė papildomą minėtos įmonės gaminamų nesaugių produktų sąrašą, kuriame iš viso Skaityti toliau
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų valstybinę kontrolę, praėjusiais metais dėl nustatytų saugos, kokybės, laikymo sąlygų ir pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų uždraudė tiekti į Lietuvos rinką daugiau kaip 886 tonas maisto produktų.
Kelerių metų tendencijos rodo, kad ženkliai sumažėjo atvejų Skaityti toliau
Žiupsnelis druskos į rytinę košę, šiek tiek druska pagardiname pietų patiekalą ir dar truputį įberiame į vakarienei skirtas salotas. Dar pridėkime tą druską, kuri yra duonoje, dešroje, padažuose, konservuotose daržovėse ir kituose pramoniniu būdu gaminamuose maisto produktuose… ir mes jau gerokai viršijame rekomenduojamą neviršyti paros druskos kiekį. Skaityti toliau
Nuo šių metų liepos 1-osios įsigaliojo naujas maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas. Kaip jo laikomasi rajono bendrojo ugdymo mokyklose, domėjosi Utenos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai.
Spalio-lapkričio mėnesį buvo patikrinta 15 mokyklų. Visose mokyklose sudarytos geros moksleivių maitinimo organizavimo sąlygos. Vaikų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, kuriuos sudaro valgyklos vyr. virėja ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Skaityti toliau
Apie lietuvių puotas ir garbingų asmenų priėmimus XV a. Lietuvos valdovų pilyse žinių išlikę labai nedaug.
Tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kuri tais laikais pagal teritoriją buvo viena didžiausių šalių Europoje, lankėsi Prancūzijos ambasadorius kunigaikštis Žilberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy) ir paliko rašytinių duomenų apie Karaliaus Jogailos ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto dvaro papročius, sutinkant svečius. Per aštuonias dienas karaliaus Jogailos buvo gausiai vaišinamas, Skaityti toliau
Nuodas – tai medžiaga, kuri patekusi į organizmą sutrikdo jo funkcijas ir gali sukelti mirtį. Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, pasenusiais maisto produktais, grybais, uogomis, augalais, vaistais, alkoholiu, narkotikais ir kt. Nuodai į organizmą patenka pro burną, kvėpavimo takus ir gleivinę.
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis Lietuvoje pagalbos į medikus kasmet kreipiasi apie 15 tūkst. apsinuodijusių ligonių, iš kurių 30 % sudaro vaikai. Nustatyta, kad daugiausia apsinuodija vaikai iki 7 metų amžiaus ir tai sudaro 90 % visų apsinuodijimų atvejų. Skaityti toliau
