Žymos archyvas: maistas

Kavos aparatų raida: nuo garo mašinų iki kompiuterizacijos (0)

aKavos aromatai kuriais galime mėgautis šiomis dienomis, žmogui ne visada buvo prieinami. Daug įtakos kavos aromatų atradimui ir išgavimui turėjo kavos aparatų technologinė raida, kuri suteikė galimybę tobulo espresso kavos skonio paieškai. Iki šiuolaikinių aparatų buvo sukurta daug prototipų: nuo garu varomos mašinos iki kompiuterizuoto automatinio aparato. Daugelis jų nublanko istorijos tėkmėje, tačiau svarbiausi, revoliucionavę kavos gamybą, pamiršti nebuvo. Apie kavos aparatų technologinę pažangą pasakoja kava ir kavos aparatais prekiaujančios įmonės vadovas Aurimas Vainauskas. Skaityti toliau

Kiek kiaulių maras pavojingas žmogui? (0)

efoto.lt | Laimio R. nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasdien vis skelbia apie naujus afrikinio kiaulių maro židinius Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse. Rodos, tai visai neaktualu miestiečiams ar neauginantiems šių gyvūnų, tačiau ši tema – viena iš pagrindinių pastarosiomis dienomis. „Ar galima valgyti kiaulieną? Kažin, ar užsikrėsčiau, jei suvalgyčiau sergančios kiaulės mėsos? Kaip atpažinti tokią mėsą?“ – girdisi turguje, parduotuvėje ar troleibuse.

Taigi ar žmogus, suvalgęs afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusio gyvulio mėsos, susirgs klausiame Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytojos Birutės Dargienės. Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministerijoje aptartas Rusijos įvestų sankcijų galimas poveikis Lietuvos verslui (0)

zum.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerijoje rugpjūčio 8 dieną įvykusiame institucijų ir verslo atstovų susitikime aptartas Rusijos įvestas žemės ūkio prekių ir maisto produktų importo iš Europos Sąjungos ir kitų šalių, taikančių Rusijai sankcijas, draudimas ir galimas poveikis Lietuvos verslui.

Susitikimą surengęs užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas pabrėžė, kad svarbu apsvarstyti visas galimas žemės ūkio rinkos reguliavimo priemones, teikiant paramą atskiriems sektoriams. URM aktyviai dalyvaus diskusijose su Žemės ūkio ministerija ir kitomis institucijomis tariantis dėl Skaityti toliau

Ar turėtumėte valgyti kviečius? Didieji gliuteno debatai (0)

Kviečiai | Getty, David Trood nuotr.

Tūk­stan­čius me­tų bu­vę įpras­tu mais­tu, kvie­čiai da­ba­r kal­ti­na­mi su­ke­lian­tys vi­sus ne­ga­la­vi­mus nuo pil­vo skaus­mų iki pro­ti­nių su­tri­ki­mų. Linda Gedes (Linda Geddes) at­si­jo­ja fak­tus nuo pe­lų

„Ir kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien.“ Kviečiai buvo vieni pirmųjų domestikuotų kultūrų ir tūkstančius metų buvo pagrindiniu maistu didžiajai pasaulio daliai. Jie giliai įsišakniję mūsų kultūroje ur sąmonėje. Kas dar labiau galėtų kelti mintis apie gerą sveikatą, nei namie keptos duonos aromatas? Tad, daugelį stebina, kad kviečiai dabar puolami. Skaityti toliau

Kur susikaupia daugiausia kancerogeno akrilamido ir kaip jo išvengti? (0)

steers.co.za nuotr.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Švedijos mokslininkai tirdami keptus maisto gaminius, nustatė, kad aukštoje temperatūroje kaitinant daug krakmolo ir angliavandenių turinčius produktus, susidaro kancerogeninė medžiaga akrilamidas, sukeliantis vėžinius susirgimus. Tad visose Europos Sąjungos (ES) šalyse tiriama, kiek maisto produktuose yra akrilamido. Išanalizuoti tyrimų duomenys atskleidė, kad didžiausi šios medžiagos kiekiai susidaro bulvių traškučiuose, gruzdintose bulvytėse, sausainiuose, tirpioje kavoje ir stipriai skrudintose kavos pupelėse. Skaityti toliau

Vasarą maisto gaminius rinkitės itin atidžiai (0)

Foodproductiondaily.com nuotr.

Greitai gendantys maisto gaminiai vasarą, ypač termometrui stulpeliui perkopus 30 laipsnių, gana dažnai tampa apsinuodijimo priežastimi. Kokių gaminių per karštį reikėtų vengti ir į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis produktus parduotuvėse bei turgavietėse?

Turgaviečių ir kioskų prekybininkai vasarą griežčiau kontroliuojami

Maiste esantys ir žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai ypač sparčiai dauginasi drėgnoje terpėje ir aukštoje temperatūroje. Skaityti toliau

Kuo skiriasi šaltinio, stalo ir natūralus mineralinis vanduo? (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Renkantis fasuotą vandenį buteliuose, dažnam iškyla klausimas kokį pirkti: šaltinio, stalo ar natūralų mineralinį. Tai skirtingi produktai. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį, skaitant etiketę?

Šaltinio ir natūralaus mineralinio vandens savybės – panašios
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Lipnicko, vanduo supilstytas į butelius skiriasi skoniu, naudingųjų medžiagų keikiu ir net kvapu. Skaityti toliau

Europoje – sveiko maisto „aukso amžius“ (0)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Žmonės vis atidžiau renkasi, kokias daržoves, vaisius ar mėsą dėti į savo pirkinių krepšelį – ieško šviežio, kokybiško maisto. Augant šiai tendencijai pakilimą išgyvena ekologiški ūkiai, turgūs ir gamintojai, įsiklausantys į rinkos poreikius. Sveiko, tam tikriems regionams būdingo maisto populiarinimas, konkurencingumo didinimas – vienas iš svarbiausių tarptautinio projekto „RegFood“, kuriame dalyvauja ir Klaipėdos universitetas (KU), tikslų.

Pirmas toks projektas Lietuvoje

Projekte dalyvauja penkių Pietų Baltijos regiono šalių atstovai – Skaityti toliau

Tyrimas: Daugelis Lietuvos gamintojų nenaudoja gaminių su GMO (0)

„Be GMO“

Gaminiai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), Europos sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, vieni iš labiausiai tiriamų. Išskirtinis dėmesys skiriamas ir konditerijos, ryžių, sojų produktams, maisto papildams, nes siekiama išsiaiškinti, ar juose nėra GMO.

Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams patikrinus beveik 3 tūkst. viešojo maitinimo ir gamybos įmonių, nenustatyta nei vieno atvejo, kad maisto gaminių gamyboje būtų naudojamos GMO žaliavos arba be atitinkamo ženklinimo. Skaityti toliau

Vasaros skanumynas – uogos (0)

 desktopnexus.com nuotr.

Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome bei vertiname šiuos puikius maisto produktus, išsiskiriančius savo skoninėmis savybėmis bei maistine verte. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino. Tačiau nepaisant uogų teikiamos naudos, būtina žinoti ir apie gresiančius pavojus, kurie gali tykoti tiek pirktose, tiek pačių soduose bei daržuose užaugintose gėrybėse, bei žinoti galimybes kaip šių grėsmių išvengti. Skaityti toliau

Išskirtinės kokybės pieno gaminai pranoksta įprastus (0)

Sūris | zum.lt nuotr.

Pieno gaminių lietuviai suvalgo daug, todėl siekiama, kad jie būtų kuo kokybiškesni. Norėdama išsamiau panagrinėti išskirtinės kokybės gaminių, palyginti su įprastiniais, kokybę Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto technologijos mokslo laboratorijai atlikti tyrimą „Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų auginamų ir (arba) gaminamų pagal griežtesnius kokybinius reikalavimus privalumų įvertinimas“. Rezultatas nudžiugino – šie produktai pateisino lūkesčius.

Kaip sakė tyrimo vadovas dr. Algirdas Liutkevičius, siekiant išsiaiškinti išskirtinės kokybės (IK) pieno  gaminių išskirtinumą, šiemet buvo ištirta, įvertinta bei palyginta išskirtinės kokybės ir įprastinių gaminių cheminė sudėtis, technologinės ir juslinės savybės. Skaityti toliau

Kaip ant grotelių saugiai iškepti kepsnius? (0)

stockyardssteaks.com nuotr.

Vasarą skubame į gamtą pailsėti ir pasimėgauti ant grotelių keptais šašlykais, dešrelėmis, daržovėmis ir kitais produktais. Kaip ir ruošiant maistą namuose, taip ir gaminant gamtoje reikėtų laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Be abejo, lauko sąlygomis ruošti maistą ne visada būna taip paprasta, kaip namų virtuvėje, todėl reikėtų iš anksto pagalvoti ar bus galimybė maistą laikyti šaltai bei, ar vietoje galėsite nusiplauti rankas. Kartais tai gali pareikalauti specialių pastangų, bet tokiu būdu galima užkirsti kelią pavojingiems apsinuodijimams. Skaityti toliau

Tyrimas: Lietuvos gyventojai grūdinio maisto vartoja per mažai (6)

DuonaVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas atskleidė, jog kasdien grūdinį maistą (grūdų košes, grūdų dribsnius ir t.t.) vartoja itin mažai  gyventojų – vos 14 proc. visų suaugusiųjų. Net 37,2 proc. apklaustųjų šiuos gaminius vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba nevartoja visai.

Pasak Visuomenės sveikatos instituto prof. Rimanto Stuko, tokį maistą rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną – tai puikus stambiamolekulinių angliavandenių, Skaityti toliau

Išmetamas maistas – dar vienas Jungtinių Tautų signalas visuomenei (0)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

Didžiulio tarptautinės visuomenės dėmesio sulaukusi Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą, jos žalą, prognozuojamą ateities perspektyvą – ne vienintelė šiuo metu aktuali tema, iškelta kaip probleminė tarptautiniuose įvairių diskusijų formatuose. „Milžiniški nuostoliai, susiję su daugelio valstybių vyriausybių surinkta analitine informacija pasaulyje, tenka pripažinti, kelia net ne susirūpinimą, o didžiulį aliarmą mokslininkams, atsakingų visuomeninių bendruomenių ir pažangių valstybių viešojo sektoriaus atstovams bei į ekologišką gyvenimo būdą orientuotiems vartotojams“, tvirtina žemės ūkio atašė pavaduotoja Skaityti toliau

Eksperimentiniai ūkiai nori būti įdomūs ir studentams, ir ūkininkams (2)

zum.lt nuotr.

Lietuvos eksperimentiniai, mokomieji, bandymų (EMB) ūkiai turi būti pertvarkyti ir sujungti į bendrą tinklą, kad galėtų tinkamai panaudoti ES ir valstybės lėšas 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu. Šis ir kiti šalies žemės ūkio mokslui svarbūs klausimai buvo nagrinėti Žemės ūkio mokslo taryboje, kurios posėdis penktadienį įvyko A.Stulginskio universitete Kaune.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 mokslo, mokymo, inovatyvios gamybos ir kitos ūkinės paskirties ūkių, kuriuose mokslininkams sudaryta galimybė diegti ir demonstruoti naujoves. Neseniai šie ūkiai buvo tirti, įvertintos jų perspektyvos ir parengta ataskaita. Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Skaityti toliau

Neišnaudoti pievų lobiai (0)

Jadvyga Balvočiūtė |  R.Kondratjevo nuotr.

„Mažiau laiko skiriame kurti santykiams nei technikai“, – sakė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Kiek patylėjo ir pridūrė: „Pirmiausia turėtume suvokti, kas esame, kur esame, ką turime atlikti ir sukurti gyvenime ir ką po savęs palikti, o tik tada galvoti apie technologijas.“

Iš kur žinau

Visą gyvenimą žoliaujanti moteris Gėlininkų sąjungos konferencijoje teigė, kad, jos įsitikinimu, svarbiausia šiame gyvenime – Skaityti toliau

V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus (0)

alloverpress.ee nuotr.

Europos Sąjungos strategų paradoksai: vienais sprendimais atveriami keliai genetiškai modifikuotiems augalams, kurie gamtai ir žmonių sveikatai gali būti pražūtingi, o kitais sprendimais įvedami griežti žalinimo reikalavimai, dėl kurių mažės ir brangs produkcijos gamyba. Žalinimo reikalavimai įsigalios kitais metais, tačiau jau šiemet pasėlius deklaruoti besiruošiantiems Skaityti toliau

Dėl lietuviškų kumpių ir dešrų eksporto į JAV liko išspręsti tik techninius klausimus (1)

desraDėl eksporto į JAV liko išspręsti tik techninius klausimus, – tai paaiškėjo „AgroBalt 2014“ parodos metu vykusiame seminare „JAV  rinka“,  kuris sutraukė nemažą Lietuvos maisto perdirbėjų auditoriją, besidominčią ekporto į JAV galimybėmis. Seminare dalyvavo JAV mėsos instituto viceprezidentas Viljamas V. Vestmanas (William W. Westman) ir Maisto rinkodaros instituto ekspertas Erikas R. Lybermanas (Erik R. Lieberman). Skaityti toliau

Šešis lietuviškus gaminius EK yra pripažinusi išskirtinės kokybės (0)

Žemaitiškas kastinys

Šiuo metu tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija yra pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų – Lazdijų krašto medų ir lietuvišką skilandį. Tai reiškia, kad šie produktai išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe, yra gaminami pagal autentiškus receptus.

Kokie produktai gali būti ženklinami specialiomis nuorodomis?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos Skaityti toliau

Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis maistą? (0)

societyforscience.org nuotr.

Ar atidžiai skaitote maisto produktų etiketes? Ką iš tikrųjų jose reiškia raidė „E“ su skirtingais numeriais? Po jais slepiasi įvairiausi – sintetiniai ir natūralūs, žmogaus sveikatai kenksmingi ir nepavojingi – maisto priedai: įvairūs dažikliai, konservantai, skonio stiprikliai, emulsikliai, stabilizatoriai ir kiti.

„Dažnai tėvai skundžiasi, kad jų vaikai hiperaktyvūs, jiems sunku susikaupti. Tokį poveikį gali sukelti dažikliai, esantys vaikų pamėgtuose vaisvandeniuose, – pasakoja Irma Šveikauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekologijos ir aplinkotyros mokslų doktorantė. – Dėl maiste esančių skonio ir kvapo stipriklių, kurie veikia centrinę nervų sistemą, vaikams kyla noras nuolat užkandžiauti.“ Skaityti toliau

Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus (0)

zali.lt nuotr.

Kovo 20 d., nuo 12 val., Žemės dienos proga, žalieji Vilniuje Kudirkos aikštėje rengia „GMO pietų“ akciją, pristatydami praeiviams prekybos centruose įsigytus maisto produktus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų organizmų ir pasiūlydami jais pasivaišinti. Tęsdami praėjusių metų tradicijas Lietuvos žaliųjų organizacijos – Susivienijimas Žali.LT ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vėl bandys atkreipti visuomenės dėmesį į vis labiau aktualėjančią genetiškai modifikuotų organizmų problemą. Skaityti toliau

Japonija pageidauja lietuviškos jautienos (2)

Žemės ūkio ministerijos nuotr.

Žemės ūkio ministerija didžiausioje Azijos regione vykstančioje Tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje „Foodex Japan 2014“ pirmą kartą pristatė Lietuvos stendą parodos lankytojams. Parodoje Azijos, Europos ir kitų regionų valstybių verslo atstovams pristatytos Lietuvos maisto pramonės galimybės, užmegzti naudingi verslo ir valstybės institucijų kontaktai.

Lietuvos delegacija susitiko su Japonijos žemės ūkio, žuvininkystės ir miškų ministerijos Taptautinių santykių generaliniu direktoriumi Hiromichi Matsushima, Tarptautinio Gyvūnų sveikatos skyriaus direktoriumi Norio Kumagai, Japonijos Sveikatos, darbo ir gerovės ministerijos viceministre Shinako Tsuchiya ir šios ministerijos Importuojamo maisto saugos skyriaus direktoriumi Akira Miki, Skaityti toliau

Asvejos regioninis parkas kviečia į knygos sutiktuves (1)

0.498671001393579768Kovo 4 d., antradienį, 18 val., Asvejos regioninio parko Lankytojų centre ( Radvilų g.1, Dubingiai, Molėtų r.) bus pristatoma knyga „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Asvejos regioninio parko gyventojai, maisto gurmanai ir visi norintieji kviečiami susipažinti su LDK valdovų, didikų Radvilų, valstiečių valgymo įpročiais, valgių gaminimo tradicijomis. Susitikime dalyvaus knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ autorius dr. Rimvydas Laužikas.  Skaityti toliau

Po pakeitimo vartotojai galės lengviau išsirinkti kokybiškus valgomuosius ledus (1)

fanpop.com nuotr.

Nuo gegužės 1 d. valgomieji ledai bus griežčiau skirstomi pagal naudojamas žaliavas bei jų kiekį, tad keičiasi ir šių produktų ženklinimo reikalavimai. Dėl to valgomųjų ledų pavadinimai bus tikslesni, aiškesni, informatyvesni ir atsiras naujos ledų rūšys: plombyras, sorbetas, šerbetas, vaisiniai valgomieji ledai.

Kokios sudėties ledai galės būti vadinami pieniškais, grietininiais ir plombyru?

Gaminant valgomuosius ledus naudojama daug ir įvairių žaliavų, todėl labai svarbu, kad gamintojai suskirstytų ledus ne tik pagal sudedamąsias dalis, bet ir jų kiekį. Skaityti toliau

Apvytę vaisiai, daržovės vitaminų ir mineralų nėra praradę, o nitratų turi mažiau nei švieži (0)

atlasupstairs.com nuotr.

Artėjant pavasariui, netinkamai laikomi vaisiai apvysta, pasikeičia jų išvaizda, o daržovės dar pradeda ir dygti, žaliuoti. Kaip vartoti tokius produktus, kad jie nepakenktų sveikatai?

Žiemos pabaigoje ir pavasarį iš visų daržovių bene atidžiausiai maistui reikėtų ruošti bulves. Mat pradėjus dygti ir pažaliavus bulvei, susidaro sveikatai pavojingas toksinas solaninas. Ši kancerogeninė medžiaga gali sukelti vėžinius susirgimus, skrandžio ir kvėpavimo organų veiklos sutrikimus. Ypač didelė solanino koncentracija susikaupia po pažaliavusia bulvių luobele. Tad tą bulvės vietą reikėtų storiau nulupti arba tokių daržovių visai nesirinkti maistui. Solanino kiekis Skaityti toliau

GMO į mėsą, pieną ar kiaušinius per pašarus nepatenka (2)

procosara.org nuotr.

Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama. Skaityti toliau

Žemaitiškas kastinys įtrauktas į saugomų produktų sąrašą (3)

Kastinis

Europos Komisija įtraukė tradicinį lietuvišką pieno produktą – žemaitišką kastinį – į tradicinių garantuotų gaminių registrą. Šis lietuviškas produktas papildys beveik 1 200-ų jau saugomų produktų sąrašą. Į saugomų produktų sąrašą jau yra įtraukti „Stakliškių midus“, lietuviškas varškės sūris, Seinų/Lazdijų krašto medus ir skilandis.

Žemaitiškas kastinys yra tradicinis pašildytos išsuktos ir po to atšaldytos grietinės produktas. Jam būdinga vienalytė, tiršta, rišli (+6 °C temperatūroje gali būti trupanti), standaus kremo su pavieniais skysčio lašeliais, gerai tirpstanti burnoje konsistencija. Spalva gelsva. Priklausomai nuo vartotų prieskonių žemaitiškas kastinys gali turėti atspalvį ir įdėtų prieskonių dalelių. Skonis pienarūgštis, sūrstelėjęs, jaučiami prieskoniai. Skaityti toliau

KTU mokslininkai tobulina elektroninę nosį (video) (1)

Elektroninė nosis | KTU nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mėsos technologijos laboratorijos lankytojams nepatartina stipriai kvepintis – tai gali išvesti iš pusiausvyros elektroninę nosį, kuri fiksuoja visą tiriamos aplinkos kvapų puokštę. Mokslininkų komanda, siekdama ištobulinti IT sprendimų bendrovės „Art21“elektroninės nosies programinę įrangą, laboratorijoje atlieka eksperimentus su paukštienos mėginiais.

Uoslė dar pagal Aristotelio pasiūlytą pojūčių hierarchiją yra žemiau nei rega ar klausa, o šiuolaikiniame pasaulyje kvapas yra daugiau dekoracija, o ne informacijos šaltinis. Skaityti toliau

Tortas „Napoleonas“ pakeitė gyvenimą (0)

Regina ir Vidas Pykiai su konkurso „Mūsų kulinarinis paveldas“ komisijos nariu Balstogėje

Ką reikia padaryti, kokiu keliu eiti, kad pasisektų įgyvendinti pasirinktus tikslus? Galbūt reikia atsirasti tam tikroje vietoje, tam tikru laiku. Gal turėti laimės? Gal siekti žinių aukštosiose mokyklose, universitetuose? Specializuotis kitose šalyse? Keliauti?.. Tikrai žinia tiktai viena: reikia įdėti daug pastangų ir darbo, ir reikia būti kantriam.

Augindami šiais laikais vaikus, norėtumėm, kad jie baigtų aukštuosius mokslus, įsigytų populiarias ir gerai mokamas profesijas, dirbtų prestižinėse įmonėse, korporacijose, siektų karjeros. Ir geriausiai – tuoj pat. Tačiau kartais geriausi universitetai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip galime pakeisti pasaulį? (4)

mokslo_sriubaTrylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmonė?

„Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną. Skaityti toliau