Viešojo maitinimo įstaigoms, išskyrus vaikų ugdymo įstaigas, leidžiama taikyti savitarnos principą ir lankytojams patiems įsidėti maisto, tačiau būtina laikytis saugaus atstumo, aprūpinti lankytojus apsaugos priemonėmis ir laikytis kitų prevencinių koronaviruso (COVID-19) plitimo reikalavimų.
Tokį sprendimą rugpjūčio 27 d. priėmė Sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga. Skaityti toliau
Esminiai skirtumai tarp šių gėrimų kategorijų – grynų vaisių sulčių kiekis galutiniame produkte bei gamybos būdas. Sultyse ir nektaruose vaisių sulčių kiekis bus žymiai didesnis, lyginant su gaiviaisiais sulčių gėrimais. Tačiau nektarai, kaip ir gaivieji sulčių gėrimai, gali būti papildomai saldinami, tuo tarpu sultyse cukraus bus tik tiek, kiek jo buvo vaisiuose, iš kurių sultys išspaustos.
Sultys spaudžiamos iš sveikų, prinokusių, šviežių ar atšaldytų vienos ar kelių rūšių vaisių valgomosios dalies. Sulčių spalva, aromatas ir skonis būdingas tiems Skaityti toliau
Vienas iš populiariausių desertų, be kurio sunku išsiversti kaitriomis vasaros dienomis, – valgomieji ledai. Šis skanus ir gaivinantis gaminys dažniausiai gaminamas iš saldžios, šviežios grietinėlės, papildomai pridedant kitų medžiagų, taip pat iš vandens, cukraus ir kitų medžiagų mišinio. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis norimos kokybės ledus.
Anot VMVT maisto saugos specialistų, saugių ir kokybiškų ledų pakuotė turi būti hermetiška, nepažeista ir nedeformuota. Skaityti toliau
Birželio 7 d. antrą kartą minima Pasaulinė maisto saugos diena (angl. World Food Safety Day – WFSD), skirta atkreipti visų dėmesį ir įkvėpti imtis veiksmų, padedančių nustatyti, valdyti ir užkirsti kelią maisto kilmės rizikoms prisidedant prie maisto saugumo, žmonių sveikatos, ekonominės gerovės, žemės ūkio, prekybos, turizmo ir darnaus vystymosi.
Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization – WHO), bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija Skaityti toliau
Tinkama mityba prisideda prie geros savijautos ir sveikatos. Tačiau vienas iš dviejų suaugusių žmonių Europoje susiduria su antsvoriu ar nutukimu. Maisto gaminių ženklinimas naudojant Nutri-Score maistingumo ženklinimo sistemą gali padėti priimti sąmoningus sprendimus, renkantis sveikesnius maisto gaminius, ir padėti vartoti subalansuotą maistą.
Beveik 40 suinteresuotų grupių, įskaitant vartotojų organizacijas, pasaulyje gerai žinomas maisto pramonės, mažmeninės prekybos bendroves ir kitas organizacijas, neseniai kreipėsi į Europos Komisiją ragindamos Europos Sąjungoje (ES) įvesti privalomą maisto gaminių ženklinimą Skaityti toliau
Karantinas keičia pirkėjų įpročius – vis didesnė jų dalis užsisako maistą internetu, juk tai ne tik patogu, bet ir saugu. Visiems, kurie yra pasiilgę maisto iš kaimo, Lietuvos ūkininkai tikrai turi ką pasiūlyti. Pačių įvairiausių maisto gaminių iš kaimo galima įsigyti neišeinant iš namų – interneto svetainėje „Kaimas į namus“, kur tiesiogiai susitinka ūkininkas ir valgytojas, o gaminių įvairovė stebina.
Daržovės, medus, mėsa ir grūdai ir kepiniai, sėklos ir pieno gaminiai – čia net išrankiausias valgytojas ras tai, ko ieško, Skaityti toliau
Gerokai daugiau laiko praleidžiant namuose, dažniau sukiojamasi ir virtuvėje. Dabar, kai pirkinius ir apsilankymus parduotuvėse tenka planuoti kur kas kruopščiau nei įprastai, klausimas – „Ką šiandien valgysime?“ – gali sukelti visiškai nereikalingų diskusijų ir streso. Kad taip nenutiktų, kviečiama apsilankyti kultūros paveldo portale www.epaveldas.lt, kur gardžių patiekalų idėjų galima pasisemti iš daugiau kaip prieš šimtmetį gyvenusių senolių.
Liudvika Didžiulienė-Žmona „Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“ Skaityti toliau
Prieš Lietuvoje paskelbiant karantiną, kai kurios parduotuvių lentynos buvo šluote iššluotos – buvo perkama viskas iš eilės, nors prekybininkai skelbė, kad didelio kiekio atsargų kaupti nereikia, maisto nepritrūks.
„Stebėjausi, kad kaimynai iš parduotuvės namo vilko kruopų, miltų ir makaronų pilnus maišus. Nesuprantu, kam reikia namus paversti maisto sandėliu. Skaityti toliau
Kiaušiniai iki pat šiol yra pagrindinis šv. Velykų simbolis ir valgis, tad daugeliui svarbu žinoti, kokią maistinę vertę šis produktas turi. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pastebi, kad bene labiausiai žmonių mėgstami ir mityboje populiariausi yra vištų kiaušiniai, tad šį kartą – plačiau apie jų sudėtį ir maistinę vertę.
Net 96–98 proc. kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno. Skaityti toliau
Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio 3 d. vaizdo konferencijoje su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir žemės ūkio sektoriaus atstovais aptarė Lietuvos gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir planuojamas priemones, skirtas karantino padariniams žemės ūkiui, maisto pramonei ir kaimo plėtrai sušvelninti.
Šalies vadovas teiravosi mėsos, grūdų perdirbėjų asociacijų atstovų Skaityti toliau
Šiuo metu visi maisto prekių parduotuvėse lankomės rečiau, todėl greičiausiai, po apsipirkimo namo parsinešate didelį kiekį įvairiausių prekių. Šaldytuvas yra tas prietaisas, kuris leidžia ilgiau išlaikyti maistą šviežią, tad svarbu jame palaikyti tvarką. Siūlome pasinaudoti šiais patarimais, padėsiančiais užtikrinti tvarką šaldytuve, visada jame rasti vietos naujam maistui ir išlaikyti jį šviežią kuo ilgiau. Skaityti toliau
Karantinas smarkiai pakoregavo mūsų kasdienį gyvenimą – ypatingai mitybą. Žmonės šluoja lentynas prekybos centruose, didėja pagundų dažniau užkandžiauti, užsisakyti greitą maistą į namus. Nutukimo gydymo centro gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad tokia padėtis susiklosto, kai namuose neturime ką veikti, o sveikos mitybos įpročiai – nesuformuluoti. Pasak jos, dabar yra pats geriausias metas pradėti teisingai maitintis, nes sveika mityba būtina mūsų imuninei sistemai, kuri kovoja su virusais. Gydytoja pataria, kas iš tiesų turėtų atsidurti pirkinių krepšeliuose ir kaip namuose ugdyti gerus valgymo įpročius. Skaityti toliau
Baimindamiesi koronaviruso Lietuvos gyventojai tuština maisto lentynas, ne išimtis – ir duona. Tačiau, priešingai nei kruopų ar makaronų, duonos gaminių galiojimo laikas – itin trumpas, todėl atsargų ilgam neprikaupsite. Kepyklų atstovai skatina atsakingai vartoti ir pataria – kaip duoną laikyti ir kokią rinktis, kad šios nereikėtų išmesti.
„Gardėsio“ duonos gaminių vystymo vadovas Tadas Aleknavičius tikina, kad šiuo metu kepyklai – tikras darbymetis, mat Skaityti toliau
Dažnas lietuvis, sužinojęs, kad teks vaišinti užsieniečius, ima ieškoti pačių tradiciškiausių lietuviškų patiekalų. Tačiau čia susiduriama su problema: kurie iš mūsų taip mėgstamų patiekalų yra iš tikrųjų lietuviški? Cepelinai? Zrazai? Troškinta mėsa su kopūstais? 0 gal šaltibarščiai?
Mūsų virtuvę veikė daug skirtingų kultūrinių įtakų, todėl nelengva pasakyti, kurie mūsų patiekalai yra iš tikrųjų tradiciniai. Kaip ten bebūtų, verta gaminti tai, kas skanu ir ilgą laiką buvo bei tebėra gaminama mūsų tėvų ar senelių. Jei laukiate svečių iš svetur ir sukate galvą, kokį lietuvišką patiekalą jiems pagaminti, galime jums padėti. Štai trys Skaityti toliau
Dėl koronaviruso grėsmės, daugelis gyventojų iš anksto apsirūpino ir namuose sukaupė daugiau nei įprasta maisto atsargų, tačiau netinkamai laikomas ar nesaugiai tvarkomas maistas gali ne tik sugesti, bet ir pakenkti sveikatai. Todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai primena pagrindinius principus, kaip saugoti ir tvarkyti maistą namuose.
Laikykite maisto gaminius tinkamoje temperatūroje, užtikrinkite Skaityti toliau
Buvo toks ponas nesveikas. Jis, būdavo, vis važinėja pas daktarus sveikatos ieškodams ir niekur jis, būdavo, sveikatos neranda. Ale vieną metą vasaros laike važuoja jis in šiltus vandenis.
Pakelėje užvažiau pas vieną savo pažįstamą poną. Klausia anas pons:
– Kas tau yr?
Sako:
– Aš nieko negaliu valgyt ir važuosu ten ir ten in šiltus vandenis.
Anas ponas sako:
– Nevažuok ten, šįmet ten negerai, važuok šičion, čia viskas ir geriau, ir geresni daktarai. Aš tau duosu adrisą tenai, ir tau bus labai gerai. Skaityti toliau
Kaimo parduotuvėse maistas nėra šluojamas nuo lentynų kaip didmiesčiuose. Žmonės „arčiau žemės“ gerai žino, kad lietuviškų gėrybių nepritrūksime, be įvežtinių produktų galime gyventi sočiai. Nors, krizei užsitęsus, augintojai taip pat gali susidurti su problemomis.
Šiandien Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis į miesto gyventojų nuogąstavimus nusijuokia: „Tegul tik perka!“ Aukščiausios kokybės galvijiena be sutrikimų yra tiekiama į prekybos vietas.
Pieno gamintojai taip pat kol kas dirba įprastai, su kokiais nors sutrikimais ar nesklandumais pirmąją karantino Lietuvoje dieną nepatyrė.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) neturi duomenų, kad koronavirusas (COVID-19) galėtų plisti ar būtų perduodamas per maistą. Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, EFSA vis dėlto pataria griežtai laikytis maisto tvarkymo higienos reikalavimų ir asmens higienos.
EFSA mokslininkai, išanalizavę ankstesnių koronavirusų, tokių kaip sunkus ūmaus kvėpavimo sindromo koronavirusas (SARS-CoV) ir Viduriniųjų Rytų kvėpavimo sindromo koronavirusas (MERS-CoV), Skaityti toliau
Kasmet pasaulyje susidaro milžiniškas kiekis, apie 1,6 milijardo tonų, maisto atliekų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas per metus išmeta vidutiniškai apie 60 kilogramų maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Maisto švaistymo problema yra kiekvieno iš mūsų rūpestis, tad visi kartu turime dalytis patarimais ir patirtimi, kad atrastume geriausius sprendimus.
„Kiekvienas įsigytas, o vėliau išmestas maisto gaminys reiškia, kad pirkėjai tiesiogine prasme išmeta savo pinigus. Skaityti toliau
Šiandien mums įprasta ant stalo matyti ruginę duoną, gaminti įvairiausius patiekalus iš bulvių, o dieną pradėti nuo juodos kavos puodelio. Tačiau senoji lietuviška virtuvė atrodė kiek kitaip nei šiandien, o jai būdingos savybės ir ritualai gali nustebinti net ir didžiausią mūsų tautos tradicijų puoselėtoją.
Etnologų teigimu, nors dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo gyvenimo be cepelinų Skaityti toliau
Lietuvių pamėgtas burokas – tikrai galinga daržovė. Ir labai lietuviška. Ją tautiečiai deda visur: į sriubą, salotas, sviestą, saldainius ir net į sausainius. Nuo Viduržemio jūros krantų pasiekęs lietuviškas žemes, jis čia gerai prigijo, o šeimininkės ir virėjai pamėgo nestipraus skonio, ryškios spalvos daržovę, kuri puikiausiai atlaikydavo šaltas žiemas vėsiame rūsyje ar uždengta šiaudais lauke, po žemėmis. Visgi su burokėlių sultimis elgtis reikėtų atsargiau, sako lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto Skaityti toliau
Oro linijų bendrovės „airBaltic“ pajamos už išankstinius maisto užsakymus išaugo 49,5 procento, o maisto užsakymų kiekis skrydžių metu – 19,8 procento. Lietuviai ore dažniausiai valgė lašišą, kiaulienos kepsnius, azijietiška vištieną.
„Stebime sektoriaus tendencijas ir dabar kartą per metus atnaujiname išankstinio užsakymo meniu. Mums svarbu keleiviams pasiūlyti naujų galimybių ir patenkinti įvairius mitybos poreikius. Naujas požiūris, taip pat išankstinio užsakymo Skaityti toliau
Duonos šviežumui palaikyti daugiausia įtakos turi aplinkos temperatūra ir drėgmė. Per didelė drėgmė ir aukštesnė kaip 25 °C aplinkos temperatūra paprastai yra pagrindinės priežastys, kodėl duona pradeda pelyti, tad patalpą, kuriame šis gaminys laikomas, reikia dažnai ir gerai vėdinti bei stengtis palaikyti maždaug 18 °C temperatūrą.
Patartina duoną laikyti duoninėje, o šią – reguliariai plauti, po to gerai išdžiovinti, nes tik tuomet mūsų tradicinis gaminys galės išlikti šviežias ir skanus, net pasibaigus galiojimo terminui, kuris, beje, yra labai trumpas – tik 3–5 dienos. Skaityti toliau
Visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, taip pat Lietuvoje, viena iš pagrindinių priemonių, taikomų greitai reaguoti į pavojų, kilusį maistui ir pašarams, yra Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (angl. RASFF) – ja siunčiami pranešimai apie nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius. Kokie tai gaminiai ir kaip vykdoma jų valstybinė kontrolė, – komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Skirmantė Ambrazienė.
Lapkričio 14 d. Briuselio plenarinėje sesijoje, Europos Parlamentas balsavo už keturis pasiūlymus dėl rezoliucijų, kuriais priešinasi Europos Komisijos siūlymams ir ragina atsiimti sprendimų projektus, leidžiančius į rinką patekti produktams, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų, taip pat atnaujinti leidimus tiekti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų ir medvilnės.
Vykę balsavimai rodo, kad kol kas dauguma dabartinio EP narių į GMO žvelgia kritiškai, todėl prieštarauja EK tvirtinant arba atnaujinant GMO leidimus. Didžioji dalis Europos liaudies partijos (ELP) parlamentarų priešingai,
„Mokydamasis gyventi, žmogus mokosi ir mirti“
Leonardas da Vinčis
Kaimo vaikas su mirtimi „susipažįsta“ gana anksti. Ji tarsi neatsiejama gyvenimo dalis ir eina visuomet greta. Miršta maži, ką tik iš kiaušinių išsiritę viščiukai, miršta jau pastypę, padaigoti, beplunksniai. Paukšteliai miršta tyliai, jų dvaselės atsiskiria lengvai – nuplaukia į padangę debesėliu… Mudu su broliu juos gražiai palaidodavome (buvome girdėję, kad mirusius reikia užkasti į žemę), kapelius puošdavome lauko gėlėmis, o iš šakaliukų išdėstydavome kryželius. Skaityti toliau
Gausiausiai grybautojų lankomų regionų atstovai savaitgalį jau ruošiasi grybų entuziastų antplūdžiui. Nors vasara šykštėjo lietaus, oras rugsėjį grybavimui gana palankus, tad grybautojų miškuose gerokai padaugėjo nuo pat pirmų rugsėjo dienų. Dauguma lietuvių grybus pažįsta ir į pintinę nuodingųjų, šiukštu, nededa, bet specialistai primena, kad apsinuodyti lengva ir netinkamai paruoštais valgomaisiais grybais.
Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus darbuotoja Daiva Kosinskaitė sako, kad Varėnos rajonas grybavimo atžvilgiu yra vienas populiariausių, tad čia, prasidėjus rudeniui, Skaityti toliau
Angliavandeniai dažnai sulaukia labai daug aplinkinių kritikos. Lieknėjantys žmonės dažnai teigia, kad angliavandenių turintys gaminiai kenkia mūsų kūnui bei sveikatai, tad jų turėtume atsisakyti. Iš tikrųjų, tiesa yra šiek tiek kitokia. Faktas, kad rafinuoti angliavandeniai (sausainiai, tortai, pyragai, saldainiai) tikrai nėra labai naudingi mūsų kūnui. Tačiau, pilno grūdo gaminmiai mums yra ne tik naudingi, bet ir labai reikalingi. Pilnagrūdžių gaminių reikia kiekvienam žmogui, kuris nori būtų sveikas ir gyvas.
Vienas iš mėgiamiusių naudingųjų angliavandenių yra pilnagrūdžiai makaronai. Jie Skaityti toliau
Pusryčiavimo svarba yra grindžiama maistingais ir sveikais produktais, galinčiais visai dienai suteikti reikalingos energijos.
Pradėti reiktų nuo to, jog pusryčiams visuomet būdavo suteikiama didelė svarba. Nuo senų laikų, kai Lietuvą dar valdė kunigaikščiai, pusryčiams buvo skiriama daug dėmesio ir laiko. Netgi pasakojama, jog to meto pusryčiavimas – tarsi kelių veiksmų vaidinimas puošniame Skaityti toliau
Kiaušiniai – vieni dažniausiai naudojamų maisto gaminiai, pasižyminčių aukšta maistine verte. Kaip ir daugelio kitų maisto gaminių, kiaušinių kokybė ir maistinė vertė priklauso nuo daugelio faktorių, iš kurių vienas svarbiausių – šviežumas. Pasirinkti šviežiausius kiaušinius vartotojams padeda ant pakuočių nurodyti tinkamumo vartoti terminai.
Tačiau, ar visuomet vartotojai tiksliai žino, koks kiaušinių tinkamumo vartoti terminas ir kaip suprasti kitą ženklinimo informaciją? Skaityti toliau
