Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis ir tik labai nedidelė dalis nėra girdėjusi apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir iš jų gaminamus produktus. Beveik du trečdaliai neigiamai vertina tokius produktus, bet tik 9 proc. turi apie juos pakankamai informacijos. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais. Skaityti toliau
Ateityje ekologiniai ūkiai bus skatinami intensyvinti savo gamybą, numatoma remti šeimos ir ekologinę gyvulininkystę plėtojančius ūkius. Šiuos ir kitus ekologinio žemės ūkio 2015-2020 m. strateginius tikslus ir jų įgyvendinimo priemonių planą aptarė Žemės ūkio ministerijoje susirinkę ekologinio žemės ūkio specialistai, mokslininkai, ūkininkai.
Artimiausius penkerius metus didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad ūkiai, kurie šiuo metu yra iš dalies chemizuoti, taptų visiškai ekologiniai. Remiant tokius ūkius, didesnis paramos intensyvumas bus skiriamas mišriems (gyvulininkystė ir augalinininkystė) bei šeimos ekologinės gamybos ūkiams. Tačiau kai kurie specialistai nuogąstauja, Skaityti toliau
Sausio 5 d. į ūkio ministrą Evaldą Gustą kreipėsi Seimo narys Kęstutis Masiulis prašydamas ištirti, kodėl maisto produktų kainos Lietuvos parduotuvėse yra aukštesnės nei Vokietijoje bei Baltarusijoje.
Praeitą savaitę Baltarusijos naujienų tarnyba naviny.by paskelbė informaciją, kad Lietuvoje prekybos centre „Rimi“ daugumos maisto gaminių kainos yra aukštesnės nei panašių gaminių prekybos centruose „Aldi“ Vokietijoje ir „Evroopt“ Baltarusijoje.
„Galbūt baltarusiai specialiai klaidina vartotojus, tačiau Vokietijoje gyvenantys ar ten dažnai besilankantys tautiečiai patvirtina, kad tikrai kainos prekybos centruose mažesnės nei Lietuvoje. Įvedus eurą atsirado puiki proga valstybinėms institucijoms panagrinėti situaciją rinkoje, ar tarp prekybininkų ir tiekėjų nėra draudžiamų susitarimų Skaityti toliau
Ką geriau padovanoti žmogui, norinčiam nusižudyti: virvę ar skutimosi peiliuką? Sakysite, kvailas klausimas. Tačiau būtent taip dažnai atrodo labdaringa veikla. Ir dažnai nežinia kas tampa laimingesnis: ar pilietis atlikęs kilniaširdiškumo aktą, ar paramos gavėjas. O ar visuomet duodančiosios rankos yra tiek nesavanaudės, kaip tai rodoma.
Pirmą kartą tikra dilema – duoti ar neduoti – man iškilo kuomet prie manęs prekybos centre priėjo labdaringo fondo savanoriai ir paprašė nupirkti maisto labdarai. Iki tol aš dažniausiai nepraeidavau pro žmogų, prašantį pagalbos net jei manęs prašydavo lito „iki bonkės“ .
Nesu pamokslaujantis pastorius, kuriam žūt būt reikia išaiškinti kaip blogai tokiam reikalui prašyti, Skaityti toliau
Pasauliui nepajėgiant išspręsti bado problemos, statistika, bylojanti apie veltui išmetamo maisto kiekį, gali pasirodyti kontraversiška – apskaičiuota, jog vien europiečiai iššvaisto beveik 90 mln. tonų maisto per metus. Tuo metu Lietuvoje šis skaičius siekia beveik 600 tūkst. tonų. Šį opų klausimą galima spręsti įvairias būdais – imtis naujų mitybos, pirkimo ar gaminimo įpročių, taip pat labiau pasitikėti naujausių technologijų buities įranga, leidžiančia dvigubai ilgiau išsaugoti maisto skonį, naudingąsias savybes ir išvaizdą..
Lietuvos namų ūkio iššvaistomos sumos dėl išmetamų maisto gaminių siekia apie 1200 Lt per metus,
Šviežios, skanios ir sveikos salotos, pomidorai, avietės, žalumynai išauginti ne mažame ekologiniame ūkyje atokiame kaime, o už kelių kvartalų nuo jūsų namo dideliame mieste. Mokslinė fantastika? KTU viešėjusio „MIT CityFARM“ laboratorijos įkūrėjo Keilebas Harperis (Caleb Harper) įsitikinimu, jau artimiausią dešimtmetį tai taps realybe: miestiečiai ūkininkaus savo gyvenamoje vietoje.
Bostone (JAV) gyvenantis Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkas, dėstytojas K. Harperis į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusį paskaitų ciklą „Zooetika“ atskrido iš Mumbajaus. Indijoje amerikietis įkūrė dar vieną iš visame pasaulyje dygstančių maisto auginimo laboratorijų.
Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris. Tačiau gydytojams vis nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties. Ką daryti?
Gali būti, kad atsakymas čia pat: organizmas nebetoleruoja kai kurio net ir sveiko maisto, todėl susergama lėtine maisto alergija. Specialistų pastebėjimu, ši bėda dabar užklumpa kas antrą žmogų. Jos nustatymo būdas skiriasi nuo iškart pasireiškiančios maisto alergijos diagnostikos ir kartais primena detektyvą.
Klasikinė maisto alergija gali prasidėti net po keliolikos sekundžių ar minučių paragavus organizmą įjautrinančio maisto. Skaityti toliau
Grįžę iš parduotuvės su ankstyvais Kalėdų pirkiniais ar į rankas paėmę kelias dienas nevartotus birius produktus neretai nustembame – juose knibžda vabzdžiai. Dažniausiai tai – maistinės kandys, naikinančios maistą. Sparčiai besidauginantys vabzdžiai pridaro daugybę žalos, jų apniktus maisto produktus reikia išmesti, o nesunaikinus patelių sudėtų lervų, kandys netrukus gali pasirodyti ir vėl.
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) kuriamas biojutiklio prototipas, kuris gali greitai nustatyti maisto produktuose esančius junginius, rodančius maisto kokybę ir šviežumą. Mokslininkai kuria degtukų dėžutės dydžio prietaisą, ant kurio užlašinus tiriamo skysčio lašą, galima greitai nustatyti ieškomos medžiagos koncentraciją. Biojutiklis reaguoja į cheminį poveikį ir iškart pateikia atsakymą.
,,Biojutikliai puikiai tinka maisto pramonėje, nes jie veikia selektyviai ir greitai. Galima tiksliai nustatyti dominančių junginių kiekį produktuose, išmatuoti gliukozės, vitamino C, Skaityti toliau
Lietuvoje įsibėgėja pažengusių valstybių mada – ekologiškų ir sveikų produktų vartojimas. Miestų centruose vyksta ūkininkų turgeliai, prekybos centrai ir specializuotos parduotuvėlės siūlo įsigyti ekologiškos kosmetikos, o mamos vaikams perka pieną tiesiai iš pažįstamo ūkininko. Statistika rodo, kad tai jau tapo tendencija: kasmet parduodama 10–12 proc. daugiau sveikų produktų. Į šią nemažą rinką – skaičiuojama, kad vien ekologiškai užauginto maisto Lietuvoje kasmet parduodama už 50 mln. litų – nusitaikė ne vienas prekybininkas. Kai kurie nevengia ir pagudrauti – įprastą maistą ar kosmetiką įpakuoti į žalią pakuotę, aprašyme paminėti gamtos prisilietimą ir tuo pateisinti didesnę prekės kainą. Skaityti toliau
Televizijos kanalas „Discovery channel“ tęsia visame pasaulyje populiarų realybės šou „Išgyventi su Edu Stafordu“. Edas Stafordas yra pirmasis pasaulyje žmogus pėsčiomis kirtęs visą Amazoniją – nuo Amazonės ištakų iki jos žiočių. Ši nepaprasta, 860 dienų trukusi kelionė buvo rodoma „Discovery channel“ kanale.
Edas Stafordas sugrįžo į televizijos ekranus su laida „Išgyventi su Edu Stafordu“ (angl. „Marooned with Ed Stafford“). Šiame realybės šou jis turi praleisti dešimt dienų atokiausiose žemės kampeliuose, turėdamas tik filmavimo kamerą ir nieko, kas praverstų ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis – maisto, vandens, netgi peilio. Savo nuotykius ir įspūdžius Edas filmuoja pats, tad jis yra paliktas visiškai Skaityti toliau
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kiekvienų mokslo metų pradžioje vertina ir analizuoja, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai.
Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams kokybišką maitinimą užtikrinantiems aspektams – valgyklų patalpų būklei, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose. Skaityti toliau
Maistas – mūsų gyvybės šaltinis. Tačiau šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje dažniausiai mes jam skiriame labai mažai dėmesio, arba neskiriame visai. Valgome bet kada – kai turime laiko, kai peralkstame arba atvirkščiai, ryjame tiesiog iš nuobodulio. Valgome bet ką – kas papuolė po ranka, greitą maistą, tai, kas siūloma kavinėje dienos pietums, ar ką paskubomis įsidėjome į pirkinių krepšelį prekybos centre. Per daug nesigiliname, ar tai naudinga mūsų kūnui, ar ne.
Ir koks to rezultatas? Pavalgę apsunkstame, tampame mieguisti, atsiranda tingumo jausmas. Skaityti toliau
Spalio 9-16 d. vykstantis festivalis „In Latino“ dalijasi pokalbiu, aktualiu ne tik teisininkams ar kūrėjams, bet ir visiems dirbantiems meno, kultūros ar komunikacijos srityse.
„Nuosekliai daugėja ginčų dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatų kontoros „Borenius“ advokatas dr. Stasys Drazdauskas. Teigdama, kad Vakarų Europoje autorių teisių apsauga veikia ženkliai geriau jau Skaityti toliau
Spalio 11 d. Lietuvos sveikuolių sąjunga rengia tradicinę sveiko maisto šventę, kuri šiais metais rengiama Raudondvario pilies dvare, Kauno rajone. Šių metų šventės tema – „Rudens gėrybės būro ir pono stalui“, skirta 2014-ųjų – Kristijono Donelaičio metų progai.
Praėjusiais metais dar nepaskelbus 2014-ųjų metų Sveikos šeimos ir Vaikų sveikatos metais Lietuvos sveikuolių sąjunga sveiko maisto šventę Palangoje skyrė vaikų mitybai – „Idėjos vaikų stalui“. Tai šių metų šventė nemažą dėmesį skirs sveikomis tradicijomis paremtai senovinei lietuvių mitybai.. Skaityti toliau
Žuvis ir jūros gaminiai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui. Tai daug baltymų ir mažai kalorijų turintis maistas.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė pažymi, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos gyventojas suvartoja per dieną 46,8 g žuvies. Skaityti toliau
Sugriežtinus nemokamai moksleiviams tiekiamų vaisių, daržovių, pieno produktų reikalavimus, susiaurėjo produktų asortimentas, todėl maistą ir gėrimus mokykloms tiekianti įmonė „Pontem“ kviečia gamintojus praplėsti ekologiškų jogurtų, sūrelių asortimentą, o ūkininkus – pasirūpinti kriaušių atsargomis.
„Nuo praėjusių metų pabaigos sugriežtinus reikalavimus moksleiviams tiekiamiems vaisiams, daržovėms ir pieno produktams, nuolat fiksuojame šių Skaityti toliau
Prasidėjus mokslo metams daugelis tėvų suka galvą, kokį maistingą ir skanų užkandį įdėti vaikui į darželį ar mokyklą. Vyresnių klasių mokiniams taip pat iškyla klausimas, kuo būtų galima pakeisti bulvių traškučius, bandeles ir gazuotus gėrimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kokie produktai tinkamiausi įsidėti į užkandžių dėžutę.
Užkandžiai puikiai padeda numalšinti alkį, tačiau jie neturėtų tapti vieninteliais dienos patiekalais. Pusryčiams, pietums ir vakarienei reikėtų rinktis virtus, troškintus, rečiau keptus patiekalus, o tarp trijų keturių pagrindinių valgymų, užkąsti rekomenduojama vaisių, uogų, daržovių, riešutų, pieno ir grūdinių produktų. Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d., praėjusį penktadienį, Kėdainiuose vyko sveikatą stiprinančio Kauno regiono praktinis seminaras „Sveikatos stiprinimas bendruomenėje“. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė ir savivaldybių sveikatos biurų asociacijos vadovė Danguolė Avižiuvienė teigė: „Šio seminaro tikslas, kad bendruomenės pasidalintų išskirtine patirtimi, ką gražaus daro ir viena kitą dar Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Ignalinos rajone, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje esančiame vienkiemyje rugsėjo 1 d. užfiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis galėjo kilti dėl galimų kontaktų su laukine fauna. Specialistai tokias prielaidas paskelbė, tyrimo metu už kelių kilometrų nuo ūkio aptikę dėl afrikinio kiaulių maro kritusio šerno gaišeną.
Lietuvoje šiais metais tai jau ketvirtas atvejis, kai AKM nustatomas laukinėje faunoje. Kiaulių ūkiuose užfiksuoti 6 AKM protrūkiai. Skaityti toliau
Pelėsiai – daugelio ląstelių mikroorganizmai arba labai mažos 10µm diametro atskiros ląstelės. Šių mikroorganizmų aptinkama dirvožemyje, augalų liekanose, natūraliose ir sintetinėse medžiagose, gyvuosiuose organizmuose, gyvenamosiose patalpose ir kitur.
Pelėsių vystymuisi reikalingos tam tikros sąlygos: drėgmė (ypač jei santykinis oro drėgnumas per 60 %), maisto medžiagos (mitybinė terpė), šiluma, nepakankama oro apykaita, rūgštinis pH, deguonis. Be to, pelėsiai mėgsta nešvarą – kuo nešvaresnis būstas, tuo daugiau bakterijų ir pelėsių. Skaityti toliau
Prisimindami jau į pabaigą einančią vasarą ir įsibėgėjusį konservavimo sezoną, Utenos visuomenės centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistai primena gyventojams, kas yra botulizmas ir kaip jo išvengti.
Botulizmas – sunki infekcinė nervų sistemos liga, kurią net 99 procentais sukelia į žmogaus organizmą su maistu patekęs labai stiprus toksinas. Botulizmas, skirtingai nei kitos maisto toksinės infekcijos, veikia žarnyną ir smegenis. Botulizmą sukelia bakterijų Clostridium botulinum gaminamas toksinas. Botulino bakterijų, jų sporų aptinkama įvairių gyvūnų žarnyne, dirvožemyje, vandens nuosėdose, jomis gali būti užteršti įvairūs maisto produktai. Skaityti toliau
Kavos aromatai kuriais galime mėgautis šiomis dienomis, žmogui ne visada buvo prieinami. Daug įtakos kavos aromatų atradimui ir išgavimui turėjo kavos aparatų technologinė raida, kuri suteikė galimybę tobulo espresso kavos skonio paieškai. Iki šiuolaikinių aparatų buvo sukurta daug prototipų: nuo garu varomos mašinos iki kompiuterizuoto automatinio aparato. Daugelis jų nublanko istorijos tėkmėje, tačiau svarbiausi, revoliucionavę kavos gamybą, pamiršti nebuvo. Apie kavos aparatų technologinę pažangą pasakoja kava ir kavos aparatais prekiaujančios įmonės vadovas Aurimas Vainauskas. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasdien vis skelbia apie naujus afrikinio kiaulių maro židinius Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse. Rodos, tai visai neaktualu miestiečiams ar neauginantiems šių gyvūnų, tačiau ši tema – viena iš pagrindinių pastarosiomis dienomis. „Ar galima valgyti kiaulieną? Kažin, ar užsikrėsčiau, jei suvalgyčiau sergančios kiaulės mėsos? Kaip atpažinti tokią mėsą?“ – girdisi turguje, parduotuvėje ar troleibuse.
Taigi ar žmogus, suvalgęs afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusio gyvulio mėsos, susirgs klausiame Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytojos Birutės Dargienės. Skaityti toliau
Užsienio reikalų ministerijoje rugpjūčio 8 dieną įvykusiame institucijų ir verslo atstovų susitikime aptartas Rusijos įvestas žemės ūkio prekių ir maisto produktų importo iš Europos Sąjungos ir kitų šalių, taikančių Rusijai sankcijas, draudimas ir galimas poveikis Lietuvos verslui.
Susitikimą surengęs užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas pabrėžė, kad svarbu apsvarstyti visas galimas žemės ūkio rinkos reguliavimo priemones, teikiant paramą atskiriems sektoriams. URM aktyviai dalyvaus diskusijose su Žemės ūkio ministerija ir kitomis institucijomis tariantis dėl Skaityti toliau
Tūkstančius metų buvę įprastu maistu, kviečiai dabar kaltinami sukeliantys visus negalavimus nuo pilvo skausmų iki protinių sutrikimų. Linda Gedes (Linda Geddes) atsijoja faktus nuo pelų
„Ir kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien.“ Kviečiai buvo vieni pirmųjų domestikuotų kultūrų ir tūkstančius metų buvo pagrindiniu maistu didžiajai pasaulio daliai. Jie giliai įsišakniję mūsų kultūroje ur sąmonėje. Kas dar labiau galėtų kelti mintis apie gerą sveikatą, nei namie keptos duonos aromatas? Tad, daugelį stebina, kad kviečiai dabar puolami. Skaityti toliau
Daugiau kaip prieš dešimtmetį Švedijos mokslininkai tirdami keptus maisto gaminius, nustatė, kad aukštoje temperatūroje kaitinant daug krakmolo ir angliavandenių turinčius produktus, susidaro kancerogeninė medžiaga akrilamidas, sukeliantis vėžinius susirgimus. Tad visose Europos Sąjungos (ES) šalyse tiriama, kiek maisto produktuose yra akrilamido. Išanalizuoti tyrimų duomenys atskleidė, kad didžiausi šios medžiagos kiekiai susidaro bulvių traškučiuose, gruzdintose bulvytėse, sausainiuose, tirpioje kavoje ir stipriai skrudintose kavos pupelėse. Skaityti toliau
Greitai gendantys maisto gaminiai vasarą, ypač termometrui stulpeliui perkopus 30 laipsnių, gana dažnai tampa apsinuodijimo priežastimi. Kokių gaminių per karštį reikėtų vengti ir į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis produktus parduotuvėse bei turgavietėse?
Turgaviečių ir kioskų prekybininkai vasarą griežčiau kontroliuojami
Maiste esantys ir žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai ypač sparčiai dauginasi drėgnoje terpėje ir aukštoje temperatūroje. Skaityti toliau
Renkantis fasuotą vandenį buteliuose, dažnam iškyla klausimas kokį pirkti: šaltinio, stalo ar natūralų mineralinį. Tai skirtingi produktai. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį, skaitant etiketę?
Šaltinio ir natūralaus mineralinio vandens savybės – panašios
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Lipnicko, vanduo supilstytas į butelius skiriasi skoniu, naudingųjų medžiagų keikiu ir net kvapu. Skaityti toliau
Žmonės vis atidžiau renkasi, kokias daržoves, vaisius ar mėsą dėti į savo pirkinių krepšelį – ieško šviežio, kokybiško maisto. Augant šiai tendencijai pakilimą išgyvena ekologiški ūkiai, turgūs ir gamintojai, įsiklausantys į rinkos poreikius. Sveiko, tam tikriems regionams būdingo maisto populiarinimas, konkurencingumo didinimas – vienas iš svarbiausių tarptautinio projekto „RegFood“, kuriame dalyvauja ir Klaipėdos universitetas (KU), tikslų.
Pirmas toks projektas Lietuvoje
Projekte dalyvauja penkių Pietų Baltijos regiono šalių atstovai – Skaityti toliau
