Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 procentų sudaro natris ir 60 procentų – chloridai.
Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0,15–0,3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir kad pailginti tinkamumo vartoti trukmę.
Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti maisto gaminių tyrimai.
2015–2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų – 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g gaminio, duonoje – nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana – 0,94 g / 100 g). Skaityti toliau
Europos Komisijos (EK) finansuojamo projekto „Fusions“ (Food Use for Social Innovation by Optimising Waste Prevention Strategies) 2016 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) kasmet išmetama apie 88 mln. tonų maisto vidutiniškai už 143 mlrd. eurų. Prarandama ar išmetama beveik trečdalis pagaminto maisto pasaulyje – tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse.
Kovai su šiuo reiškiniu EK 2016 m. sukūrė ES Platformą dėl maisto švaistymo ir maisto atliekų (ES Platforma). Skaityti toliau
Turbūt daugelis pritars minčiai, kad restoranai su patiekalų gausa mirgančiais meniu negali lankytojų palepinti taip, kaip savo paprastais patiekalais juos lepindavo močiutės. Nesvarbu, kuriame Lietuvos krašte patiekalai ragauti, juose visada būdavo iš kartos į kartą perduodamų regiono tradicijų ir meilės maistui – tik taip pagamintas patiekalas tampa ne tik būdu alkiui numalšinti, bet ir atskira istorija. Tuo vadovaujasi ir meilės tremtiniu save vadinantis Petras Bieliauskas, Vidurio Lietuvos gyventojus pažindinantis su kulinarijos paveldui priklausančiu unikaliu pasaulyje gaminiu – žemaitišku kastiniu. Skaityti toliau
Šv. Velykos – gražiausia atgimstančio pavasario ir bundančios gamtos šventė. Iš seno Lietuvoje buvo laikomasi įvairių šventinių velykinių papročių ir tradicijų, kai kurie iš jų siekia net akmens amžių. Tačiau, pasak etnologų, dauguma tradicijų nyksta, o išlieka tik valgymo kultūra.
Velykinis pyragas, margučiai, kiaulienos patiekalai (šaltiena, virtos dešros, kumpis) – tradicinės Velykų stalo vaišės. Nereikėtų pamiršti, kad žmonės, laikydamiesi senovės papročių ir tradicijų, prie Velykų stalo sėsdavo po septynių savaičių gavėnios, savaitę iki Velykų griežtai laikydavosi pasninko. Skaityti toliau
Užsimerkę ir pagalvoję apie močiutės sodą rytmetį, turbūt net užuosti galėtumėte kvepiantį, sultingą rasa pasidengusį raudonskruostį obuolį, kurio skonio neatkartos jokie nublizginti, pesticidais nupurkšti atvežtiniai vaisiai. Kiekvienas norime maitintis sveikai ir tokį maistą patiekti savo šeimai, tad ūkininkams tenka nemenkai pasistengti, norint išlikti konkurencingiems ir nenuleisti produkcijos kokybės kartelės. Verslininkas iš Pasvalio rajono Arvydas Paškevičius žengė dar toliau – pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), sveikos gyvensenos įpročius diegia Lietuvos darželiuose ir mokyklose. Skaityti toliau
Maisto ir sporto santykis nagrinėjamas nuo antikinių laikų. Viena senovės graikų legenda pasakoja apie Miloną, atletą iš Krotono miesto, – jis kasdien suvalgydavo 10 kg mėsos, 10 kg duonos ir išgerdavo 9 litrus vyno. Nuo antikos laikų mitybos taisyklės pasikeitė – sveikatingumo klubo treneris, dietistas Lukas Jaliūnas pataria, į ką norintys numesti svorį turėtų atkreipti dėmesį šiandien.
Badas niekada nepasiteisina
Visų pirma specialistas įspėja nesusižavėti sensacingomis mitybos naujovėmis ir nežaloti Skaityti toliau
Parduotuvių lentynose vis gausėja daržovių pasirinkimas, atsiranda nauji, dar nematyti pavadinimai, tačiau dažniausiai mes vis renkamės tas pačias, įprastas salotų rūšis. Pastaruoju metu Lietuvoje prekiaujama virš 20 skirtingų rūšių salotų, taigi pasirinkimas toks didelis, kad galėtume valgyti skirtingas ištisus metus.
Kale – dar vadinami laukiniais kopūstais arba dėl savo garbanotų lapų kraštelių – lapiniais-garbanotais kopūstais. Kale lapais galite keisti špinatus žaliuosiuose kokteiliuose, Skaityti toliau
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas primena: jei siekiate sumažinti cukrų kiekį maiste, turite griežtai apriboti daug cukrų turinčių gaminių vartojimą, visų pirma – saldintų gaiviųjų gėrimų, kompotų, sulčių ir netgi geriamųjų jogurtų. Gėrimų porcijos dažniausiai yra didesnės nei maisto ir jų lengva daug suvartoti.
Pasaulio sveikatos organizacija pataria per dieną suvartojamų laisvųjų cukrų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio ir pažymi, kad sumažinus dar 5 proc. Skaityti toliau
Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus. Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto produktams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų. Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.
Pasak Santariškių vaikų ligoninės dietistės Jolitos Bagdonavičiūtės, valgydami riešutus Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, susitikęs su šalies maisto pramonės atstovais, aptarė gyventojų mitybos gerinimo klausimus, sveikatai nepalankių gaminių ribojimo patirtis ES šalyse ir tolesnius bendrus veiksmus, siekiant bendro tikslo – geresnės gyventojų sveikatos.
„Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama gyventojų sveikatai ir mitybos gerinimui. Atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos maisto ir mitybos politiką, kitus strateginius dokumentus, siekiame, kad ir Lietuvoje būtų kuo daugiau Skaityti toliau
Vasario 22-ąją Valensijoje (Ispanijoje) vykstančiose „Gastronomijos dienose“ Lietuvos konsulatas pristatė Užgavėnių šventės papročius ir lietuviškos virtuvės tradicijas.
Renginio dalyviai ir svečiai buvo vaišinami čia pat kepamais Užgavėnių blynais. Susirinkusieji ragavo lietuviškos duonos, bandelių, sūrio bei kitų skanėstų.
Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.
Dvidešimt devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie lietuvių valgių simboliką.
„Kiekvienas gyvas sutvėrimas, o žmonių fantazija dažnai suteikia šitiems visokiems veikėjams ir žmogaus pavidalą, valgyti tai nori! Viską jie valgo. Valgo jie duoną, valgo jie blynus, labai mėgsta košę, sriubą kartais. (…) Kada pradeda dabar šnekėti, kad kugelis ir cepelinai yra lietuvių tautinė virtuvė, tai man juokas ima,“ – sako B. Jasiūnaitė.
Ar dažnai atsiduriate tokioje situacijoje, kad nedrįstate imti vaisių ar daržovių nuo stalo, nes nežinote, kaip teisingai juos valgyti? Ką daryti su vynuogių kauliukais, kaip valgyti arbūzą ar žirnius?
Tiek vaisiams, tiek daržovėms taip pat galioja etiketas ir yra taisyklės, kaip taisyklingai valgyti ir nerausti iš gėdos. Vaisių stalą ruošiantys šeimininkai taip pat turėtų išmanyti taisykles, nes neteisingai patiektas vaisius galės taip ir likti neparagautas arba svečiai bus priversti pasijusti nemaloniai.
Yra manančių, kad lietuviški didžkukuliai nėra tas patiekalas, kuriuo galime didžiuotis. Visgi dažnas lietuvis bent kartą metuose pasiduoda mažai nuodėmei suvalgydamas porciją cepelinų viešint savaitgalį pas mamą ar vartant meniu lietuviškos virtuvės restorane.
Tuo tarpu beveik 7 iš 10-ies lietuvių didžiuodamiesi pristato cepeliną, kaip svarbiausią nacionalinį patiekalą – rodo inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo 1700 apklaustųjų. Skaityti toliau
Lietuvių mitybos įpročiai vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, tačiau specialistai pripažįsta, kad ir čia jau prigyja svetur paplitusios gastronominės mados – žmonės darosi drąsesni ir išrankesni, norima kokybiškų ir natūralių produktų. Maisto specialistas Lukas Semeževičius pabrėžia, kad Lietuvoje įsitvirtina Vakarų šalių požiūris, kai maistas – vėl tarsi vaistas, ir šis požiūris atsispindi maisto tendencijų prognozuotojų įžvalgose bei mitybos specialistų rekomendacijose. Skaityti toliau
Gruodį pasibaigė saldumynų mėgėjų mestas sau iššūkis nevalgyti gaminių su pridėtiniu cukrumi 30 dienų. Lietuvos sveikuolių sąjungos išplatintas vaizdo įrašas daugelį žmonių paskatino nevalgyti skanėstų. Prie socialiniame tinkle esančios iššūkio grupės prisijungė pusantro tūkstančio žmonių.
Štai keletas dalyvavusiųjų atsiliepimų:
,,Iššūkių laikytis drauge su bendraminčiais yra žymiai lengviau. Anksčiau parduotuvėje Skaityti toliau
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – dažnai gvildenama tema tiek žiniasklaidoje, tiek sveikos gyvensenos bei aplinkosaugos rateliuose, ar tiesiog kalbantis su draugais apie naujausiasias technologijas. Daugelis, tikriausiai ir Jūs, apie GMO turite vienokią ar kitokią nuomonę. Galbūt tai sveikintinas ir pasaulį nuo bado gelbėsiantis išradimas, o gal – nesąžiningas žaidimas su gamta ne pagal jos taisykles?
Tačiau, ar tikrai žinome, kas gi iš tikrųjų tie mitais apipinti GMO? Ar susimąstome, kas iš tiesų labiausiai lemia nuomonių apie GMO formavimąsi visuomenėje? Skaityti toliau
Linkėdami gražių Šventų Kalėdų ir Laimingų Naujųjų metų, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad šventiniam stalui pagamintas maistas turi būti ne tik skanus, gražiai patiektas, bet ir saugus.
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų. Šiais metais per 11 mėnesių užregistruota jau beveik 20 tūkst. susirgusiųjų. Sergančiųjų yra kur kas daugiau, kadangi ne visi susirgę kreipiasi medicinos pagalbos, nepatenka į oficialią statistiką. Skaityti toliau
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai šių metų pabaigoje patikrino 259 žuvininkystės gaminius tvarkančius subjektus: 118 didžiuosius prekybos centrus, 71 parduotuvę, 32 turgavietes, 38 šaltuosius sandėlius ir žuvų perdirbimo įmones. Iš viso patikrinta 3,2 tūkst. partijų (daugiau kaip 297 t) įvairių pavadinimų žuvininkystės produktų (šviežių, šaldytų, sūdytų, rūkytų, konservuotų žuvų ir jų gaminių). Įvertinta šių produktų sauga, kokybė, atsekamumas bei ženklinimas. Iš patikrintų produktų 137 partijose buvo nustatyta įvairių pažeidimų, kas sudarė 4,3 %. Skaityti toliau
Prasidėjus švenčių maratonui daugelį užklumpa virškinimo sutrikimai. Medikai teigia, kad šių negalavimų galima išvengti prie stalo paisant saiko.
Sunkumo jausmas
Paprastai prieš šventes vaistinėse klientų padaugėja, o preparatų nuo virškinimo sutrikimų paklausa išauga kone trečdaliu. Iš tiesų retas šventiniu laikotarpiu nėra jutęs pilvo pūtimo, skausmo, pykinimo ar rėmens deginimo. Prisivalgius riebaus maisto, išgėrus alkoholio, sutrinka skrandžio, kepenų, kasos veikla, todėl virškinimo fermentų, skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, aktyvintos anglies tablečių griebiamasi kaip panacėjos. Skaityti toliau
Nuo šių metų gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo vieningas reikalavimas – maisto gaminių ženklinimo etiketėse turi būti pateiktos žinios apie jų maistingumą. Maistinė vertė – yra vienas svarbiausių ir efektyviausių būdų informuoti vartotojus ir padėti jiems išsirinkti tinkamos sudėties maistą.
Privalomoje maistingumo deklaracijoje turi būti duomenys apie gaminio energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius. Skaityti toliau
Kepimas garuose kaip maisto gaminimo technologija vis populiarėja. Vis dėlto daugelis ją maišo su virimu garuose, todėl nežino vieno svarbiausių dalykų – kepdami garuose galime paruošti išskirtinio skonio patiekalus: pradedant garuose troškinta žuvimi ar daržovėmis, naminėmis bandelėmis bei pyragais ir baigiant sultingais ir minkštais mėsos patiekalais. Tad kas yra ir kaip veikia kepimas garuose?
Kas yra kepimas garuose?
Kepimas garuose – tai technologija, leidžianti gaminti garuose, derinanti garus ir karštį,
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauji teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos vartotojai privalo gauti išsamią informaciją apie parduotuvėse parduodamus nefasuotus maisto gaminius (pvz. sveriamus sausainius, saldainius, mėsos ir pieno gaminius, šviežią duoną ir kt.).
Prekybininkai kainų etiketėse ar informaciniuose kataloguose privalo nurodyti ne tik sveriamų produktų pavadinimus, tinkamumo vartoti terminus, įmones gamintojas, alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas, bet ir visą sudedamųjų dalių sąrašą, Skaityti toliau
Vitaminų ir mineralų gausa pažymintys moliūgai po truputį atranda kelią ir į lietuvių virtuves. Tai lengvai virškinama daržovė, ypač naudinga sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. 2016 m. šalyje deklaruota 61,74 ha moliūgų pasėlių. Moliūgas nėra įnoringa daržovė, todėl puikiai auga bet kur. Lietuvos klimatas jų auginimui irgi ganėtinai palankus.
Pasak 6 hektarus moliūgų turinčio Martyno Laukaičio, šios daržovės auginimo mastai šalyje smarkiai nekinta, tačiau vartojimas kasmet auga. Žmonės atranda moliūgus ir jų vartojimo kultūrą. Skaityti toliau
Vyrauja nuomonė, jog šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ritmas tampa vis greitesnis. Tačiau pastarųjų dešimtmečių moksliniai žmonių sveikatos tyrimai rodo visai ką kita. Panašu, kad kalbėdami apie greitą gyvenimo ritmą iš tiesų kalbame apie didelį informacijos srautą dėl šiuolaikinių išmaniųjų technologijų bei sumažėjusią fizinę veiklą. Dažnas mūsų kiekvieną darbo dieną praleidžia prie kompiuterio, sėdimoje pozicijoje, vartojame vis daugiau riebaus ir saldaus maisto, tokiu būdu didindami lėtinių ligų atsiradimo riziką, neretai pradedame tukti. Žmogui svarbu ne tik daug judėti, bet ir valgyti naudingųjų maisto medžiagų turintį maistą, atsižvelgiant į jo kaloringumą. Ar greitai paruošiamas maistas gali būti geras? Skaityti toliau
Lapkričio 10-13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF lankytojai galės susipažinti ne tik su Lietuvos maisto rinkos naujovėmis, bet degustuoti Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Uzbekistano, Vokietijos gamintojų sukurtus produktus. Maisto ekspertų išrinkti geriausi lietuviški gaminiai bus apdovanoti BAF medaliais.
Dar vieni medaliai laukia pakuočių kūrėjų. Antrą kartą parodoje bus įteikti „Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai Skaityti toliau
Ruduo – riešutų metas, kai parduotuvių lentynos užpildomos naujo derliaus vaisiais. Pasaulyje priskaičiuojamos net 53 riešutų rūšys.
Lietuvą iš įvairių kraštų pasiekia iki 20 riešutų rūšių, jų pasiūla po truputį auga, o tautiečiai eksperimentuoja bei vis dažniau renkasi egzotiškesnes riešutų rūšis.
Migdolų dalis – beveik ketvirtadalis rinkos Skaityti toliau
Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis spalio 17 dieną aplankė lietuviškos maisto pramonės įmonių stendus tarptautinėje parodoje SIAL, kuri vyksta Paryžiuje spalio 16–20 dienomis. Susitikęs su įmonių atstovais ambasadorius domėjosi šio verslo naujienomis ir eksporto tendencijomis, aptarė galimą bendradarbiavimą ir ambasados pagalbą siekiant didinti lietuviškų gaminių pardavimus Prancūzijoje.
