Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus. Šiais ir dauguma kitų receptų bei gamybos aprašymų nemokamai gali naudotis visos mūsų šalies ugdymo ir gydymo įstaigos, taip užtikrindamos sveiką ir skanią vaikų bei ligonių mitybą. Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet šiltuoju metų laiku išauga bakterijų sukeltų žarnyno infekcinių ligų atvejų skaičius, kadangi bakterijos „mėgsta“ šilumą. ULAC duomenimis, kasmet vasaros mėnesiais registruojama daugiau nei 50 proc. visų šių infekcijų atvejų.
Dažniausiai registruojamos Lietuvoje per maistą plintančios infekcijos yra kampilobakteriozė, salmoneliozė, Skaityti toliau
Greitai besisukančioje rutinoje, apsupti milijono darbų ir rūpesčių, valgymui dažnai neskiriame tiek dėmesio, kiek reikėtų. Skubūs pietūs prie kompiuterio, vakarienė priešais televizorių ar greitas užkandis bėgant į susitikimą – tokie kasdieniai mitybos įpročiai dažnai yra lydimi nemalonaus pilvo pūtimo, sunkumo, persivalgymo jausmo, o ateityje gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų. Vaistininkė ir profesionali kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė ragina bent retkarčiais stabtelėti ir valgyti sąmoningai bei pasakoja, kas yra sąmoningas valgymas ir kodėl jis svarbus mūsų sveikatai ir gerai savijautai. Skaityti toliau
Klaipėdietės Jurgitos (43 m.) gyvenimą prieš metus pakeitė Lietuvos sveikuolių sąjungos skelbtas 30 dienų grikių iššūkis, kurio sumanytoja buvo Vegetarų draugijos primininkė, chemijos mokslų daktarė, 88 m. Ksavera Vaištarienė.
Nuo birželio 1 dienos ši garbaus amžiaus moteris Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“ vėl kvies jungtis prie grikių iššūkio tuos, kurie pavargo gerti tabletes, vaikščioti pas gydytojus ir negali išbristi iš įvairių varginančių diagnozių. Tie, kas Skaityti toliau
Neseniai atliktos apklausos metu paaiškėjo priežastys, kodėl lietuviai išmeta maistą. Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30-50 procentų viso maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma.
Maisto švaistymas ir globalios problemos
Pasak specialistų, jeigu žmonės neskubėtų maisto gaminių išmesti vos tik pasibaigus Skaityti toliau
Kiaušinių marginimo būdų ir priemonių įvairovė neišmatuojama, tačiau reikėtų žinoti, kad ne visi būdai yra saugūs sveikatai. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad renkantis dažus, reikėtų atidžiai skaityti etiketes. Vis dar populiaru margučius marginti tekstiliniais dažais, kuriuos nuo seno naudojo mūsų seneliai, taip pat skutimosi putomis, nagų laku ir kitais įmantriais būdais. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad ne maistui skirti dažai gali būti pavojingi sveikatai ir net paskatinti rimtus susirgimus. Skaityti toliau
Lietuvos mėsos perdirbėjai fiksuoja kiaulienos brangimą tarptautinėse biržose, tuo pačiu brangsta ir kiaulės Lietuvoje.
Brangimas ženklus – per savaitę sudarė ~20proc. ir tai išeina už įprastų svyravimo ribų ir kelia dar didesnę įtampą ir neapibrėžtumą, kaip situacija vystytis toliau.
Analizuojant priežastis, pagrindine priežastimi yra Skaityti toliau
Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.
Gyvename kartu su plastiku
Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje Skaityti toliau
Ukmergės kraštas tapo karščiausiu gamtinio (ekologinio ūkininkavimo tašku šalyje, o kovo 21 d. šį įvaizdį dar labiau įtvirtino – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė – Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), surengusi organizacijos ataskaitinį susirinkimą.
Norėta per kelias valandas atlikti įprastus įstaigos ataskaitinio susirinkimo veiksmus ir aptarti svarbiausias gamtinio ūkininkavimo bėdas, tačiau nutiko kitaip – susirinkimas užsitęsė, nes ugnikalniu prasiveržė gamtiškai ūkininkaujančiųjų reikalavimai valdžiai elgtis sąžiningai. Skaityti toliau
Žiemos išsekintas organizmas nusipelnė dėmesio ir rūpesčio – juk pavasarį dera sutikti kupiniems energijos. Sveikos gyvensenos specialistai sako, jog į vaistinę skubėti neverta, mat stiprinti imunitetą galima pirmiausiai atsigręžiant į supermaistą.
Vienas tokių produktų – dažnai pakankamai neįvertinami daigai, pasižymintys itin didele vitaminų, mikroelementų ir fermentų gausa. Sudaigintos sėklos puikiai papildo įvairius patiekalus, o kartą jų paragavus, iš valgiaraščio net nesinori išbraukti. Skaityti toliau
Užgavėnės – seniausių apeigų ir žaidimų tradicija, šventė, kurios svarbiausias patiekalas – blynai. Todėl vartotojams reikėtų daugiau žinoti apie miltus ir jų kokybę.
Miltų yra pačių įvairiausių rūšių: kvietiniai, kvietrugių, ruginiai, kietųjų kviečių miltai, kietųjų kviečių kruopmilčiai, kietųjų kviečių sėlenų kruopmilčiai, ryžių, grikių, kukurūzų, žirnių, sorų, avižiniai, miežiniai miltai. Miltai vertingi dėl jų sudėtyje esančių maistingųjų ir mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų ir vitaminų (B1, B2, PP, E). Skaityti toliau
Jau šį savaitgalį, kovo 1–3 d. sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami nerti į šventinę Kaziuko mugės nuotaiką ir aplankyti net 4 km per Senamiestį ir centrą besidriekiančias prekyvietes.
Šiais metais organizatoriai žada, kad mugės lankytojai bus maloniai nustebinti gausia kultūrine programa bei scenografiniais sprendimais. Kaziuko mugė atsinaujina visomis prasmėmis: tai ir naujas mugės organizatorius, naujas įvaizdis ir gausi meninė programa, kuri vyks penkiolikoje skirtingų senamiesčio vietų. Skaityti toliau
Visais laikais mėsa ir jos gaminiai kėlė daugybę diskusijų. Tiesa, mitybos specialistai tikina, jog visiškai išbraukti jos iš savo valgiaraščio nederėtų. Tačiau dažnam vartotojui kyla natūralus klausimas: kokią gi mėsą – raudoną ar baltą – rinktis, kuri iš jų vertingesnė ir kaip dažnai derėtų mėsingus patiekalus įtraukti į savo kasdienį meniu?
Mėsoje – gyvybiškai svarbus vitaminas B12 Skaityti toliau
Parduotuvių lentynose siūlomos kiaušinių pakuotės būna pažymėtos antspaudu, nurodančiu, kokiomis sąlygomis yra laikomos vištos: 0 – ekologiniame ūkyje laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai; 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Įdomu tai, kad pastarųjų trijų rūšių maistingumo vertės skirtumas žmogaus organizmui yra nežymus, nes mineralų ir vitaminų kiekis juose beveik vienodas. Tokią informaciją įrodo naujausias tyrimas*, kurį atliko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Maisto technologijos fakulteto mokslininkė Asnatė Ķirsė-Ozoliņa. Skaityti toliau
„Pasaulyje didėjant žmonių skaičiui, vabzdžių įtraukimas į valgiaraštį yra reali išeitis sprendžiant žmonijos maisto iššūkį. Manoma, kad iki 2050 pasaulio gyventojų skaičius paaugs daugiau nei dviem milijardais ir sieks beveik 10 milijardų. Todėl ieškoma veiksmingiausių maisto gamybos būdų.
Gamtos tyrimų centro entomologas ir VU Gyvybės mokslų centro profesorius Sigitas Podėnas sako, kad jau dabar sulaukia verslininkų užklausimų. Verslininkai nori auginti vabzdžius žmonių maistui.“ – sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau
Maisto tendencijų prognozuotojai ir stebėtojai vieningai sutaria, kad rauginimas – tai viena ryškiausių 2019-ųjų metų maisto sektoriaus tendencijų. Ši mada pamažu atkeliauja ir į Lietuvą, tačiau pasak rauginimo specialistės ir knygos „Natūralus rauginimas“ autorės Ievos Šidlaitės, lietuviai dar nepakankamai supranta raugintų gaminių vertę. Lietuvoje rauginti gaminiai – nieko neįprasto, nes daugelis juos valgo kasdien, todėl kartais pamirštama didžiulė jų naudą organizmui. Skaityti toliau
Lietuva palyginti maža šalis, tačiau jos gaminami gaminiai pasiekia daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Nors eksporto erdvę labiausiai išplėtė pagrindiniai stambieji mūsų šalies pieno ir mėsos perdirbėjai, pamažu į užsienio rinkas skinasi kelią lietuviškas medus, pagardai, šaldytos uogos. Kad naujų rinkų paieška nebūtų it klaidžiojimas rūke, patys gamintojai ir perdirbėjai kviečiami dialogui: ką, kur, kada ir kiek galėtume pasiūlyti užsieniečiams.
Pieno gaminių eksportas augo trečdaliu
Nuo 2014 m. Lietuvai atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų, Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos rinkoje dar yra nemažai sveikatai nepalankių maisto gaminių, kuriuose yra daug cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių, mažai skaidulinių medžiagų ir pan., tačiau mūsų šalies rinkoje taip pat yra daugiau nei 190 gaminių, pažymėtų „Rakto skylutės” simboliu.
„Rakto skylutės“ ženklu paženklinti maisto gaminiai – ne dietiniai, tačiau jų sudėtis yra palankesnė sveikatai, o šis ženklas padeda žmonėms lengviau pasirinkti tokius gaminius. Skaityti toliau
Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliktas maisto prekių kainų palyginimo tyrimas, kurio metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse.
„Matome, kad žmonių kalbos dėl aukštų maisto kainų nėra iš piršto laužtos. Vienas svarbiausių Vyriausybės uždavinių yra didinti prekybininkų konkurenciją ir apsaugoti gyventojų perkamąją galią, Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai žino, jog daug druskos vartoti nesveika, o didžiausias jos kiekis yra bulvių traškučiuose ir maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. O ar žinote, kodėl druskos vartojimą reikia riboti, ir kaip ji veikia mūsų organizmą?
Prasidėjus Kalėdų laukimui, esame užsiėmę ne tik darbais, bet ir šventiniais rūpesčiais, tad kartais pietų pertrauką tenka iškeisti į dovanų paieškas artimiesiems. Nors papietauti dažnai nelieka laiko, anot mitybos žinovo, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. dr. Rimanto Stuko, pietų praleisti jokiu būdu nepatartina, todėl geriausia išeitis skubantiems – sumuštinis.
Bet kaip jį paruošti ir tinkamai supakuoti, kad šis būtų ne tik sveikatai palankus bei maistingas, bet ir neprarastų gero skonio? Skaityti toliau
Gruodžio 2 d. Švietimo ir mokslo ministeriją užėmusių mokytojų atėjo palaikyti Medikų sąjūdis, Dėstytojų bei mokslininkų atstovai, Socialinio darbuotojų asociaciją, Aktorių gildija ir kiti.
Dalindamiesi karštu maistu su mokytojais, profesiniai sąjūdžiai nutildė tuos Seimo narius, kurie tikėjosi susistumdymo prie biudžeto pyrago.
Valdžios galvos skausmas – kaip dabar nuraminti mokytojus ir išvilioti juos iš ministerijos?
Dėl galiojančių standartų kai kurie prekinės išvaizdos neturintys vaisiai ir daržovės iki šiol nebuvo pardavinėjami, dėl to nemažai maisto buvo paverčiama atliekomis. Žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo ši tvarka pakeista. Tikimasi, kad dėl to maisto bus iššvaistoma mažiau.
Kasmet Lietuvoje išmetama daugiau kaip 500 tūkst. tonų maisto atliekų, o visoje Europoje iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus. Didžiausią išmetamo maisto dalį sudaro vaisiai ir daržovės. Prie to prisideda ir griežti reikalavimai, taikomi produktams, kad šie atitiktų prekybos standartus. Skaityti toliau
Šiandien buvo daug … važiavau į mokytojų mitingą, ten paprašytas jau skubiai spaudžiau į ministeriją palaikyti varomus iš ten mokytojus.
Nežinau ar įmanoma dar kvailiau sugalvoti. Nežinau kodėl jie pamanė galį išspausti sukilusius pedagogus, turinčius kovinę, taip, taip, būtent kovinę užduotį laikytis, kol atvyks pastiprinimas nuo Seimo, kuriems jau senai neberūpi asmeniniai atlyginimai, kurių negaus už streikuotas dienas. Kurie dabar spaudžiasi vienas prie kito ir jaučia neįtikėtinus bendrystės dalykus. Kovos bendrystės…
Skaityti toliau
Kodėl šeima šiuolaikinėje kultūroje neretai tampa masinio puolimo taikiniu Nr.1? Kam ir kodėl taip norisi išklibinti visuomenės sąrangos ir natūralaus sambūvio pamatus?
Pirmiausia dabarties ekonomizmo formuojamo pasaulio raidą lemia ne klausimas: kas gera žmogui?, bet klausimas: kas naudinga dabar funkcionuojančiai ekonominei ir socialinei sistemai?, kas dar labiau ją skatina bei stimulioja? Skaityti toliau
Baigėsi Feisbuko 30 dienų iššūkio grupėje, turinčioje virš 21 tūkstančio narių, skelbtas pirmasis Cukraus detokso ratas. Kristina Bondar, knygos „Cukraus detoksas“ autorė, spalio 15 dieną kvietė visus prisijungti ir pagerinti savo sveikatą, atsikratyti emocinio valgymo, išsigydyti lėtines ligas, rasti savo slaptus alergenus, sveikai numesti svorio visam laikui.
„Cukraus detoksas“ – tai vartai į sveiką gyvenseną. Mes negalim būti nei sveiki, nei liekni, nei laimingi, jei kasdien valgome gaminius, kurie yra mums nenaudingi, Skaityti toliau
Įprasta manyti, kad riebalai – blogis, kuris ne tik gadina mūsų išvaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau ar žinote, kad riebalai – viena iš pagrindinių mūsų kūno maisto medžiagų, ir jie mums būtini? Tačiau ne vienodais kiekiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) mitybos specialistai pataria kaip pasirinkti sveikatai naudingesnius riebalus. Skaityti toliau
Sveikos ir teisingos mitybos taisyklės nurodo, kad su maistu būtina gauti atitinkamus kiekius visų reikalingų medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, makroelementų ir mikroelementų. Mikroelementų trūkumo pasekmės gali iš karto ir nepasireikšti, tačiau jų stoka gali būti pavojinga ir sukelti sveikatos sutrikimus, komplikuotis į ligas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mini jodo trūkumą kaip vieną iš pagrindinių su maistu susijusių veiksnių, lemiančių gyventojų sveikatą.
Jodo stokos klausimas yra toks senas kaip ir žmonijos istorija. Pirmosios žinios apie jodo sukeliamas ligas siekia senovės Kinijos, Indijos, Graikijos ir Romos imperijos laikus. Skaityti toliau
Spalio 21–25 dieną Paryžiuje vyksta tarptautinė paroda SIAL, kurioje savo produkciją pristato ir Lietuvos maisto pramonės atstovai. Jų stendus aplankė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis ir su darbo vizitu Paryžiuje viešintis Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Pokalbių su įmonių atstovais metu domėtasi verslo aktualijomis bei eksporto tendencijomis, aptarti galimo bendradarbiavimo klausimai ir ambasados pagalbos didinant lietuviškų gaminių žinomumą bei pardavimus Prancūzijoje aspektai. Skaityti toliau
Spalio 19-21 dienomis, Lietuvos melomanų ausis džiugins išskirtinis Irano skambesys. Rahelė Barzegari drauge su „Gian Trio“ lankysis Vilniuje, Palangoje ir Kaune, džiugindami išskirtinio skambesio išsiilgusius klausytojus.
„Ši muzika nukreipta į žmogaus vidų, skirta savęs pažinimui, įsiklausymui į save“, – teigia „Rumi namų“ Vilniuje įkūrėjas, vienas iš „Gian Trio“ narių Dariušas Rasaulis (Dariush Rasouli). Tuo tarpu Rahele Barzegari savo vokalu atkreips dėmesį į moteriškąją Irano pusę. Skaityti toliau
