Žymos archyvas: Lietuvos Romuva

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai Jorės šventėje pasitiko Naujuosius metus (nuotraukos) (11)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį vešlios pavasarinės žalumos apsuptyje Dangaus šviesulių stebykloje ir Kulionių piliakalnyje, šalia Molėtų observatorijos, dundėjo būgnai ir skambėjo mūsų protėvių giesmės. Gausus būrys Jorės šventės dalyvių, kaip ir kasmet, čia pasitiko pavasarinius Naujuosius metus.

Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje pirmosios pavasario žalumos šventė  Jorė šiemet švenčiama buvo jau 22-ąjį kartą. Skaityti toliau

Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija (1)

Europos etninių religijų konferencija Romoje | I.Trinkūnienės nuotr.

Balandžio 19 – 22 dienomis Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija. Į konferenciją, kuri vyksta kas antrus metus, kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

Konferenciją rengė Europos etninių religijų kongreso narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). Skaityti toliau

Pavasarinis sprogimas kviečia į Jorę! (2)

Kviečia Jorė 2018 | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 28-29 d., paskutinį balandžio savaitgalį, atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų  į pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Jorė – didžiausia pavasario šventė, mūsų protėviams buvusi Naujaisiais metais,  šalia Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke, Kulionių kaime įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje bus švenčiama jau 22-ajį kartą. Skaityti toliau

Krivė Inija Trinkūnienė: Mes esame verti būti pripažinti (36)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Lietuvoje yra ne viena religinė bendruomenė ir bendrija, tačiau ne visos sulaukia valstybės pripažinimo. „Praėjusiais metais, minėdami 25 metus nuo oficialios religinės bendrijos registracijos, Seimui pateikėme prašymą gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, ir iki šiol tikimės, kad būsime pripažinti“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.

Iš pradžių – nedidelės žmonių grupės

Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, Skaityti toliau

Vyks vakaras skirtas Krivio J. Trinkūno atminimui: „Kelias į nepriklausomybę“ (2)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 10 d.,  šeštadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B.Radvilaitės g. 8) vyks vakaras  skirtas Kriviui Jauniui-Jonui Trinkūnui (1939-2014) atminti.

Renginyje, kurį surengs Vilniaus romuvų sambūris, bus prisiminta J. Trinkūno pogrindinė veiklą. Apie tai prisiminimais dalinsis jo bendražygiai. Žgio dainas dainuos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

J. Trinkūnas buvo vienas iš Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkų, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas ir iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas Skaityti toliau

Tautiška giesmė skambėjo ir prie šventyklos Pietų Indijoje (video) (1)

Tautiška giesmė skambėjo ir prie šventyklos Pietų Indijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 16 dieną Lietuvos Romuvos atstovai, viešintys Indijoje, kartu su šios šalies Lietuvos bičiuliais sveikino Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu.

Karštą vasario 16-osios pavakarę Pietų Indijos mieste Madurajuje prie induistų šventyklos romuviai kartu su indais sugiedojo Tautinę giesmę.

Lietuvos Romuvos delegaciją, Indijoje viešinčią nuo sausio 29 d., lydi ir globoja Indijos Tautinės savanorių sąjungos (Rashtriya Swayamsevak Sangh, RSS) padalinio „Visos Indijos genčių ašramas“ vienas iš vadovų Surendra Maturas  (Surendra Mathur). Skaityti toliau

Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos) (4)

Romuvos atstovai lankosi Indijos Čhatisgarho valstijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos vyriausiuoju ministru Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai vyriausiajam ministrui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Vyriausiasis ministras R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Skaityti toliau

Pasaulio prigimtinių religijų atstovai Indijoje kartu su Romuva giedojo lietuviškas sutartines (nuotraukos, video) (6)

Pasitinkami konferencijos dalyviai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 1-4 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti  kultūros centre vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“) Lietuvos Romuvos atstovai pristatė Senąjį baltų tikėjimą.

Pirmąją konferencijos dieną jaunas indų režisierius Aditija Patvardanas (Aditya Patwradhan) iš JAV, kuriantis filmus Holivude, surengė savo naujo filmo „Vakarų pasaulio rytiniai krantai“ („Eastern schores of the Western World“) Skaityti toliau

Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje (nuotraukos) (8)

Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje | R. Balkutės nuotr.

Vasario 1 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti švietimo centre  prasidėjo Indijos tarptautinio kultūros studijų centro  (ICCS – International Centre for Cultural Studies) rengiama VI tarptautinė konferencija senąsias kultūrų tradicijas puoselėjančių bendruomenių vadovų suvažiavimas. Šių metų konferencijos tema „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“).

Tokios ICCS konferencijos rengiamos kas treji metai. Tai svarbi indų iniciatyva, siekianti Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos) (3)

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.

Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą. Skaityti toliau

Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos) (2)

P1130700-K100

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kaip ir kasmet spalio 19 d. šiemet vėl paminėjo Krivio dieną. Šiemet sukako jau 15 metų, kuomet susibūrę Lietuvos romuvų bendruomenių atstovai ant Gedimino kapo kalno iškilmingai įšventė Krivį Jaunių Joną Trinkūną.

Krivio dienos minėjimo dalyviai aplankę Krivio kapą Vilniaus Kalnų parko Gedimino kapo kalne, kur prieš 15 metų buvo įšvntintas Krivis, giesmėmis ir aukomis pagerbė Dievus ir protėvius. Apeigų dalyviai ratu per rankas siuntė Krivio Jauniaus krivulę, kuri galiausiai buvo įteikta Devyniaragio Romuvos vaidilei Astai Valiukevičienei. Tuo būdu Krivio krivulę pradėjo kelionę po visas Lietuvos Romuvas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos) (1)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 21 d., šeštadienį, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva visus kviečia į kasmetinį Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių r. prie Sarių). Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios Vėlinių giesmės. 

Šiemet, kaip ir kasmet, protėvių minėjimas prasidės Dvarčiškiuose Sotvaro šventykloje 14 val. Vėlinėms ir protėviams skirtą apeigą atliks romuvos vaidila Gediminas Žilys. Apeigą praturtins pokalbis apie Vėlines ir vėles su Romuvos garbės vaidila, mitologu Dainiumi Razausku ir Skaityti toliau

„Vilniaus piliakalnių ugnys“ nušvis ant Stalo kalno (0)

Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.

Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjungs tiek Piliakalnių metus, tiek artėjantį rudens lygiadienį, dar vadinamą lyge.  Rudens lygė praneša, kad vasara ir šiltos dienos pasitraukia, o ateina šaltas ir tamsus žiemos metas. Kaip padėka už praėjusį metą, bus atnašaujama motinėlei Žemei, deivei Žemynai, šviesiajai Saulutei, visokeriopo augmens dievybėms už šilumą, šviesą, augimo ir brandos galias.

Ugnies apeigas ant Stalo kalno atliks Lietuvos jaunimo ramuva ir kiti romuviai, juos sutelks Asta Valiukevičienė ir Gintaras Aleknavičius. Ugnies skulptūras kurs Rytas Jonas Belevičius, Žilvinas Danys, Stasys Juraška. Šventės muzikos autorius ir atlikėjas Gediminas Žilys sukūrė dainas, kuriose folkloro muzikos pagrindu išvystė deivės Laimos temą, nes ji globoja žmogaus gyvenimo kelią nuo gimimo iki pat mirties. Tuo norima atkreipti dėmesį, jog deivės Laimos teikta palaima, gyvenimo džiaugsmas buvo svarbūs net tik anuomet, bet yra svarbūs ir šiandien.

„Vilniaus piliakalnių ugnys“ nušvis ant Stalo kalno (16)

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.

Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjunks tiek Skaityti toliau

Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos) (28)

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas  darytoją daro!“, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį „Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą“. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, Skaityti toliau

Miglė Valaitienė: Lietuvos jaunimo ramuva (nuotraukos) (0)

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Su aktyviąja Lietuvos jaunimo ramuvos nare Migle VALAITIENE kalbasi Dalia RASTENIENĖ

– Kada Lietuvos jaunimo ramuva pradėjo veiklą?

–Aktyviau veikti pradėjome maždaug prieš metus. Praeitą spalį jau kaip Jaunimo ramuva užkūrėme aukurą ant Gedimino kapo kalno. Po truputį įsibėgėjame. Per šiuos metus apsilankėme keliose mokyklose su savąja programa. Siekėme moksleivius supažindinti su baltų mitologija, lietuvių liaudies dainomis, liaudies muzikos Skaityti toliau

Verkiai pasitiko XXX tarptautinę folkloro šventę „Baltica“ (1)

Verkiai pasitiko XXX tarptautinę folkloro šventę „Baltica“ | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Liepos  4 d. ant Vilniaus Verkių parke prie Lizdeikos Aukuro nuskambėjo etinės kultūros puoselėtojo Albino Batavičiaus pučiamas ragas, skelbiantis jau trisdešimtą kartą prasidedančią tarptautinę folkloro šventę „Baltica“. Šis šventė rengiama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje – kiekvienoje šalyje pamečiui. Lietuva buvo renginio iniciatorė ir pirmoji organizatorė. Šventė įtraukta į Tarptautinį folkloro festivalių organizavimo tarybos prie UNESCO tinklą ir renginių kalendorių.

Nuo Baltojo tilto „Baltica“ rengėjai ir svečiai su XI a. vikingų laivu plaukė į Verkius –  Skaityti toliau

Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija (0)

JonasTrinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.

Birželio 23 d. 16 val. Kernavėje, Valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Kerniaus g. 4A,) bus surengta Rasos šventės atkūrimo 50-mečiui skirta konferencija „Rasos šventumo beieškant“.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo prisiminimais apie pirmąsias Rasos šventes bei etnokultūrinį sąjūdį dalinsis šio sąjūdžio pradininkai ir dalyviai: Nijolė Balčiūnienė, Vacys Bagdonavičius,  Antanas Gudelis, Birutė Teresė Burauskaitė, Inija Trinkūnienė, Veronika  Povilionienė ir kiti. Skaityti toliau

L. Vasilevičius. Statant Perkūno pirtį Jorės šventei – netikėtas atradimas (2)

Meistras Aliukas įdeda stebuklingą akmenėlį laikantį visą krūsnį. Kulionys. 2017-04-21 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kasmet  daugybė romuvių  iš visos Lietuvos suvažiuoja į  Jorę Kulionyse, Molėtų rajone, į savotiškus metinius  „pagonių atlaidus“.  Šeštadienį būna talka ant piliakalnio, pirtis, senoviniai žaidimai, laužas, jaunimo šokiai.  Sekmadienį vyksta šventinės apeigos – iš Dangaus šviesulių stebyklos žygiuojame į piliakalnį, giedame „Jori, tėvas šaukia“. Įkopę į viršūnę  giedame protėvių atminimo ir karines giesmes, aukojame  Dievams, ugniai, protėvių vėlėms. Krivė įšventina  naujus  Vaidilas ir   romuvius.   Po apeigos  priešpilyje vyksta apeiginė karių kova skirta Pilėnų atminimui pagerbti.  Nusileidę į slėnį užkuriame aukurą Dangaus stebykloje. Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną, vaišinamės duona ir raudonais joručiais, sveikiname Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video) (11)

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 6 dieną latvių senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai surengė ypatingą renginį – šventyklos atidarymą. Šventykla įkurta gražioje nedidelėje Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidėjo 11 valandą ir tęsėsi iki pavakarių. Dievturių šventyklos atidaryme dalyvavo Ir Lietuvos Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Dievturių vadovui Valdžiui Celmui (Valdis Celms) Romuvos vardu padovanojo apeiginę vaidilos lazdą krivulę ir tarė sveikinimo kalbą. Skaityti toliau

Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video) (2)

Jorė 2017 | G. Skraido nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą. 

Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos Krivė sveikina su Žiemos saulėgrįža (audio) (11)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Sveiki, mielieji!

Sveiki Žemynos auginti, Perkūno stiprinti, Laimos palaiminti! Sveiki, sulaukę Saulėgrįžos – šventės, kuomet laikas sustoja, viskas nurimsta, įsivyrauja romuva, ir pasaulis vėl kuriamas iš naujo. Kuriamas iš ugnies kibirkšties, marių mėlynų, giesmių leliumų.

Mes – lietuviai – baltai – romuviai – esame nepertraukiamo metų ir Saulės grąžos rato dalis. Esame laimingi, lydimi dainų, giesmių ir žodžių dievams ir deivėms, stipriai įsišaknijusių mūsų gyvenime. Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video) (22)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

Kiekvienais metais romuviai sugrįžtančią saulę sutinka bendraminčių būryje, įžiebdami aukuro ugnį, pagerbdami baltų dievus, protėvius, giedodami kalėdines giesmes, dalindamiesi apeiginiu valgiu – kūčia.

„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia gilintis į mūsų senuosius krikštynų papročius (0)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.

Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.

10.30 val.  Rinkimasis, registracija.

11.00 val. Laimos apeigos krikštynose.  Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė. Skaityti toliau

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vėlinių proga skelbiame rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejuje vykusio religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaro vaizdo įrašą. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau suėjo 10 metų nuo tos liūdnos dienos, kai tragiškomis ir iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko G. Beresnevičiaus. 10-ųjų jo mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejus surengė atminimo vakarę.

Buvo aplankytas antrosiose Romainių kapinėse esantis G. Beresnevičiaus kapas. Uždegtos Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video) (0)

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno suliepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“  | G. Paplausko nuotr.

Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.

Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau

10-os religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus mirties metinės (0)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenfofo 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai. Skaityti toliau