Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ koncertuodama keliauja po Indiją. Tai pirmas kartas istorijoje, kai muzikos grupė iš Lietuvos buvo pakviesta į koncertinę kelionę šioje gilias tradicijas turinčioje šalyje.
Indijos žmones domina senovės lietuvių apeiginės giesmės. Čia išsitariama, kad jos tokios galingos, kad net sugriovė, rodos, nepajudinamą blogio imperiją…
„Kūlgrindos“ koncertus Indijoje rengia įvairias prigimtines kultūras globojanti organizacija „Sanskar Bharti“. Jos vadovas majoras Surendra Maturas (Surendra Mathur) teigia, kad senovės lietuvių giesmėse galima įžvelgti paguodą, išmintį ir didžiulę dvasios stiprybę, o „dainuojanti revoliucija“ buvo esminė jos išraiška.
„Jei Lietuva dainos pagalba sugebėjo išsikovoti nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos, tai dabar Lietuva ir Indija – dvi didžios senovės civilizacijos – gali vienytis dainoje. Manau, kad išgirsti senąsias lietuvių liaudies dainas Indijoje yra dovana, kuria negalime nepasinaudoti – tai senosios protėvių išminties ir galių aruodai“, – sako S. Maturas.
„Kūlgrindos“ nariai džiaugiasi galėdami susipažinti su vietos kultūra ir pristatyti tai, ką Lietuva turi gražiausio – senovės lietuvių instrumentus, sutartines, liaudies dainas.
Kartu su vietos tradicinės muzikos atlikėjais lietuviai atliko įvairias muzikines improvizacijas, derino skirtingų tradicijų muzikos skambesį.
„Indijos gyventojams didelį įspūdį paliko autentiški lietuvių instrumentai – Vėtros Trinkūnaitės atliekami kūriniai kanklėms ir Igno Šatkausko Labanoro dūdos melodijos.
Džiugu, kad galėjome savo kultūrinį savitumą pristatyti Indijoje, taip pat kartu su šios šalies tradicinės muzikos atlikėjais paieškoti mūsų bendrų indoeuropietiškos kultūros reliktų, išlikusių iki mūsų dienų.
Dar kartą įsitikinome, kad senoji baltų kultūra ir religija yra iš kartos į kartą nuo pačių archaiškiausių laikų perduodamas turtas“, – sakė Inija Trinkūnienė, senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė ir „Kūlgrindos“ vadovė.
„Kūlgrindos“ koncertai rengiami šešiuose Indijos miestuose: Čenajuje sausio 31 d., Bangalore vasario 2 d., Indorėje vasario 6 d., Varanasyje vasario 8 d., Agroje vasario 12 d., ir Delyje vasario 15 d.
„Kūlgrinda“ yra Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ apeigų folkloro grupė, kuri susikūrė 1990 metais, Lietuvos atgimimo metu. Jos įkūrėjai – Jonas ir Inija Trinkūnai.
„Kūlgrinda“ atgaivina seniausią mums žinomą baltiško folkloro sluoksnį, siekiantį ankstyvuosius viduramžius ir net senosios Europos laikus.
Tarp „Kūlgrindos“ giesmių vyrauja sutartinės, vienbalsės ir daugiabalsės aukštaičių ir dzūkų dainos. Ansamblio dalyviai rengiasi pagal 10-12 amžiaus archeologinius radinius rekonstruotais drabužiais. Aprangai būdinga daug žalvario papuošalų, tradiciniais raštais vytų ir austų juostų.
„Kūlgrinda“ – tai naujas, šiuolaikiškas požiūris į folklorą, tęsiant senąsias tradicijas ir pritaikant jas šiuolaikiniam gyvenimui. Su nepakartojamu skambesiu ir jaunatvišku užsidegimu, „Kūlgrinda“ sugeba atliekamus kūrinius pristatyti šiuolaikinės muzikos gerbėjams, neprarasdamas senųjų dainų dvasios.
Be tradicinių kalendorinių bei šeimos švenčių, Kūlgrinda taip pat dalyvauja neo-folkloro, roko, avangardo koncertuose, jiems suteikia lietuviškumo, autentiško folkloro skambesiu pasiekia ir sužavi daug žmonių.
Daug koncertuojanti „Kūlgrinda“ nuolat kviečiama į valstybines iškilmes, Vilniaus ir kitų miestų renginius, šventes, mielai dalyvauja meno renginiuose. Per daugiau nei trisdešimt metų „Kūlgrinda“ įkvėpė ir išaugino ne vieną dabar jau savarankišką muzikos grupę ir būrį jaunų, baltų pasaulėžiūros paveldą puoselėjančių žmonių.
„Kūlgrinda“ įrašė ir išleido šiuos baltų folkloro albumus: „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“ „Giesmės valdovui Gediminui“, „Laimos giesmės“ ir kartu su Doniu – kalėdinį projektą „Sotvaras“, „Giesmes Žemynai“, „Giesmės Austėjai“,
.
Ačiū už gerą naujieną. Skelbkit ją nuprotėjusiam pasauliui – gal greičiau atsipeikės.
Visokeriopos jums sėkmės,-
Tomas
Šaunuoliai! Labai gražiai garsina Lietuvos vardą užjūriuose!
Nors viena gera naujiena.
Taip. Šviesos spindulys , kaip Tomas paminėjo, “nuprotėjusiam pasauliui”.
Mahatma Gandis (1869 – 1948): “Taip, aš esu daug skaitęs apie Lietuvą. Tai mūsų indų giminė, sugrįžusi į Šiaurę, herojiškai iškariavusi sau laisvę iš dviejų milžinų kaimynų … Lietuvių kalba senesnė už sanskritą.”
Kaune Draugystės aikštėje Mahatmai Gandžiui yra pastatytas paminklas, Kauno Technologijos universitete dėstytoja dirba indė dr. Runa Chakroborty Paunksnis.
– Lyginant su Anglija, Lietuvoje galėtų laimingai gyventi 25 milijonai(!!!) mūsų, bet 30 metų mes varomi iš savo gimtinės – Lietuvos. Dar prieš keliolika metų, Lietuva buvo linksniuojama, kaip sparčiausiai tuštėjanti valstybė pasaulyje.
– 30 (80, 200) metų buvo žudoma Tauta, naikinama Lietuva, carinių budelių maskvėnų, bolševikinių komunistinių budelių maskvėnų, neišjungtų maskvėnų komunistinių kolaborantų – budelių.
– Lietuva virsta dykviete, pigiu grobiu svetimšaliams.
– Katastrofa.
– Ar naikinamos Lietuvos garsinimas – pasididžiavimas?
– Ne.
Ar garsinama Lietuva naikinasi? Ne.
Klaupkitės ant kelių prieš “Kūlgrindą”, LJP.
iš JK pilnatis nepraeina.