Senovės baltų religinės bendrijos Romuva delegaciją vadovaujama Krivės Inijos Trinkūnienės tęsia kelionė po Indiją. Lydimi ilgamečio Lietuvos ir lietuvių kultūros draugo Surendros Maturo (सुरेन्द्र माथुर) lapkričio 14-19 d.d. lankėsi Naujojo Delio ir Haridvaro apylinkėse, susitiko su visuomenės veikėjais, mokslo bendruomene, dalyvavo RSS renginiuose, religinėse apeigose. Susitikimuose buvo kalbama apie senuosius indoarijų ir baltų kultūrų ryšius bei šių laikų bendradarbiavimo galimybes.
Lapkričio 20-23 d. Romuvos delegacija atvykusi į ryčiausius Indijos kraštus, Asamo ir Arunačal Pradešo valstijas (Assam, Arunachal Pradesh), Tarptautinio kultūros tyrimų centro (ICCS, International Centre for Cultural Studies) Prigimtinių kultūrų tyrimų centre “RIWATCH”, susitiko su Roingo (Roing) ir aplinkinių kraštų bendruomene, genčių atstovais.
Lapkričio 23-25 d. romuviai lankėsi Asamo valstijos sostinėje Guvahatyje. Čia susitiko su miesto RSS bendruomene, aplankė vietos šventyklas, iš kurių svarbiausios – Kamakija šventykla kurios pagrindinis deivei Kali skirtas altorius yra gilioje oloje. Taip pat aplankė Šivos šventykla Brahmaputros upės saloje. Brahmaputra – vienintelė šventoji upė Indjoje, kuri yra vyriškos giminės. Brahmaputra reiškia – Brahmos sūnus.
Lapkričio 26-28 d. romuviai lankėsi Meghalajos valstijos sostinėje Šilonge ir keliavo po kalvotą šios valstijos kraštą plytintį į šiaurę nuo Bangladešo. Lietuvius sužavėjo šio krašto gamta, Umajano ežeras (Umayan). Šio krašto klimatas švelnus, žiemą primena Lietuvos vasaros pabaigą.
Meghalajoje didžiausią gyventojų dalį sudaro kasių gentys. Jų ypatingas bruožas tas, kad jie iki šiol išlaikė matriarchato tradicijas. Kasių vaikai paveldi motinos pavardę. Kasių mergaitės – pagrindinės klano ir šeimos turto paveldėtojos. Prigimtinė kasių religija išpažįsta Deivę Motiną Ka-blai, kuri laikoma visų septynių kasių klanų pradininke. Kasių kultūrą beveik sugriovė įvairių konfesijų krikščionių misionieriai, kuriuos rėmė britų okupacinė valdžia. Šiandien prigimtinės kultūros tradicijų laikosi tik 15 nuošimčių kasių.
Per pastaruosius du šimtmečius (o ypač britų okupacijos laikais – nuo 1824m.) kasių visuomenėje įsitvirtino monogaminė šeima. Bet anksčiau, didžiojoje kasių šeimoje socialinį tėvų vaidmenį atliko vaikų dėdės pagal motinos liniją (motinos broliai). Vyriškoji giminė turėjo ir savo atskirą pradininką U-blai. Dėdės kasių visuomenėje nuo seno atlieka itin svarbų vaidmenį – jie vykdo visas religines apeigas, tvarko klano ir šeimos turtą. Anksčiau iš kiekvieno klano dėdžių buvo renkami atstovai į bendrą visų klanų susirinkimą. Iki britų okupacijos kai kurie dėdės buvo ir kasių valstybėlių karaliais, tačiau jų vaidmuo apsiribojo ministro pirmininko pareigomis. Dėdės veikė kaip savo vyriausios sesers atstovai, svarbiausius sprendimus priimdavo gavę jų pritarimą.
Romuvius labai šiltai ir vaišingai priėmė prigimtinės Kasių bendruomenės sąjunga (Seng Khasi). Kasių valgiai labiau primena lietuvišką virtuvę nei bet kurio kito krašto Indijoje. Kasiai iki šiol saugoja šventuosius miškus, nuvežė romuvius į savo pagrindinę šventvietę esančią ant 1,4 km. aukščio kalno (Sohpetbheng), nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į apylinkes. Šventvietėje prie šventųjų akmenų kasiai lietuvių garbei atliko tradicines apeigas.
Šis kalnas ypatingas tuo, kad jo viršūnėje pagal prigimtinį kasių tikėjimą anksčiau buvo auksinės kopėčios, vedančios į dangų pas Kūrėją, kuris priklausomai nuo aplinkybių gali būti suprantamas tiek kaip moteriška, tiek vyriška esybė ar net įvardijamas daugiskaita. Kasių mituose pasakojama kaip šios kopėčios buvo sugriautos, tačiau nuo tol tokios kopėčios, kurios veda pas Kūrėją yra kiekvieno žmogaus širdyje, jo sieloje.
Lapkričio 28 d. romuviai aplankė hinduistinę Kali šventylą, taip pat šventas vietas, kur stovi kasių megalitiniai paminklai. Senoji kasių kultūra iki pat moderniųjų laikų buvo megalitinė. Gulsčias akmuo reiškė Deivę Motiną, o nelyginis skaičius stačių akmenų reiškė Dėdes. Senovėje and gulsčio akmens, tarsi ant Deivės Motinos kelių buvo šventinami kasių karaliai, atliekami aukojimai.
Kasiai paprastai aukodavo vyriškos giminės gyvūnus (dažniausiai ožius), senovėje taip pat ir vyrus. Kasiai laikė, kad Deivė Motina, kuris suteikia kiekvienam kasiui gyvybę yra verta to, kad jai būtų paaukoti patys geriausi kasiai. Kasių vyrai pasiaukodavo savanoriškai, tačiau būdavo aukojami ir belaisviai. Kasių pagrindinis simbolis – Gaidys, kuris siejamas su saule ir atgimimu. Kasiai tiki sielų persikūnijimu, atlieka apeigas, kad kitame gyvenime vėl gimtų savo klane.
Kasiai mirusiuosius deginima. Prie Kasių sąjungos būstinės veikia apeiginis krematoriumas. Kasių sąjungos vadovybė supažindino romuvių delegaciją su kasių tradicijomis ir apeigomis. Šeimininkai svečiams padovanojo knygų apie savo prigimtinę kultūrą, atvežė į sodą, kuriame saugojami kasių megalitai, įvyko susitikimas su kasių kaimo bendruomenės atstovais. Ignas Šatkauskas kasiams pagrojo kelias melodijas dūdmaišiu, romuviai papasakojo kasiams apie baltų istoriją ir kultūrą.
Lapkričio 29 d. Romuvos delegacija išvykо į Tripūros valstiją į rytus nuo Bangladešo.
Penki Lietuvos Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės Indijoje lankosi Indijos savanorių sąjungos (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) kvietimu nuo lapkričio 14 d. RSS yra didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija puoselėjanti hinduistines tradicijas ir bendradarbiaujanti su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.
Kaip žinia, Vada arėjų šventraštis. Parašytas arėjų kalba. Tai kas vyksta Indijoje nuo arabų invazijos laikų – išsityčiojimas iš arėjų kultūros. Ką apie tai mano Romuva ?
Kas čia per….?
Labai tikiuosi, kad ten viešėjusieji ras laiko tikslesniems nuotraukų aprašams – kas, kam, kur ir kodėl – kas per objektas (ar vyksmas) nuotraukoje? Kodėl? Kas ten vyksta? Šiandien tai tik reportažas, o rytoj tai jau istorija. Tikslesni užrašai po čia užfiksuotais vaizdais – indėlis ir į jaunimo lavinimą. Gal ne vieną patrauks giliau pasidomėti. Tada ir baltų tikėjimas bent daliai jų nebus supuvusi atgyvena, o dalies žmonijos bei jo protėvių istorijos ir kultūros dalis.