Žymos archyvas: liaudies medicina

Susipažinkite: itin naudingas vaistinis augalas sveikatai gerinti – siauralapis gaurometis (1)

Siauralapis gaurometis | vdu.lt nuotr.

Vaikščiodami pievomis ir pamiškėmis dažnai tik gėrimės augalų grožiu, tačiau verta žinoti, kad dauguma jų – vertingi vaistiniai augalai. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas siauralapiui gauromečiui (Chamerion angustifolium (L.) Holub.), kuris naudojamas nuo bitininkystės iki medicinos: šio augalo ekstraktai taikomi įvairių ligų prevencijai ir gydymui. 

„Europos Parlamentas ragina valstybes nares naudoti veiksmingas priemones, kurios pagerintų žmonių sveikatos apsaugą. Šiai problemai spręsti yra svarbūs vaistiniai augalai, juose besikaupiančios biologiškai veikliosios medžiagos ir jų augaliniai vaistiniai preparatai – patraukli įprastinio gydymo sintetiniais vaistiniais preparatais alternatyva.

Skaityti toliau

Popietėje „Žolynų užkalbėtoja“ buvo prisiminta legendinė žolininkė Eugenija Šimkūnaitė (video) (1)

Eugenijai Šimkūnaitei 100 | K. Šiaulyčio pav.

Birželio 17 d. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko popietė „Žolynų užkalbėtoja“. Joje buvo pasidalinta mintimis, prisiminimais apie iškilios asmenybės, garsios vaistinių augalų tyrėjos, sveikos gyvensenos nenuilstančios platintosjos habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbus ir jų išliekamąją vertę.

Renginį pradėjo Lietuvos Respublikos prezidento žmonos ponios Dianos Nausėdienės sveikinimo kalba, kurią visiems perskaitė Regina Statkuvienė. „Šiandien susirinkome paminėti šviesaus atminimo Skaityti toliau

E. Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti, kur mūsų šaknys (2)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė vaistinių augalų tyrinėtojos, žinomos visuomenės švietėjos vaistažolių panaudojimo sveikatos stiprinimui ir ligų gydymui klausimais, habil. biologijos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais.

Eugenija Šimkūnaitė kaip niekas kitas gerai suprato, kad natūralioje gamtoje yra visos reikalingos priemonės ir medžiagos gerai mūsų sveikatai sugrąžinti ir palaikyti.

Nedaug yra iškilių mokslininkų, kurie skirtų tiek laiko ir gebėtų taip vaizdžiai išaiškinti visuomenei savo tyrimų apie sveikos gyvensenos ir buvimo natūralioje gamtoje svarbą, kaip liaudies švelniai vadinama „žiniuone“ Eugenija Šimkūnaitė. Skaityti toliau

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai (0)

Geltonžiedė sedula (Cornus mas) | VDU Botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Stiprina imuninę sistemą Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos ragana – prof. Eugenija Šimkūnaitė (1)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Eugenija Šimkūnaitė, habil. biologijos m. dr., farmacininkė, žolininkė, dažnai buvo vadinama Lietuvos Žiniuone, Žolių karaliene, artimiausių draugų – Lietuvos Ragana. Jai pačiai labiausiai prie širdies buvo Raganos vardas. Net ekslibrisą turėjo – paparčių ir skruzdėlės fone ant šluotos jojanti ragana, pakilusi taip aukštai, kad net mėnulį dengė. Sukaupusi didžiulį žinių lobyną, žymioji žolininkė savitai ir subtiliai tomis žiniomis dalindavosi su žmonėmis. Jos paskaitų pasiklausyti ateidavo šimtai. O dešimčių  ir šimtų auditorijos jos patarimų laukdavo per radiją. Šimtus straipsnių apie vaistažoles, apie liaudies mediciną ji paskelbė Lietuvos viešojoje spaudoje. Skaityti toliau

Gydyti karpas ar jos išnyks savaime? (0)

pixabay.com nuotr.

Nors karpos nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos praneša apie suprastėjusį imunitetą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.

Karpos ir magija

„Beveik visi žmonės per savo gyvenimą yra turėję karpų. Kai kuriems norint jas panaikinti teko kreiptis į gydytojus, kitiems jos Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis (2)

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“. Skaityti toliau

Vyriausybė patvirtino E. Šimkūnaitės metų minėjimo planą (1)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikimu, pritarė habilituotos biologijos mokslų daktarės, Vilniaus universiteto dėstytojos Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo planui. Kaip žinia 2020-uosius Seimas yra paskelbęs E. Šimkūnaitės metais. 2020 m. kovo 11 d. sukaks 100 metų nuo E. Šimkūnaitės gimimo. 

Plane, kuris parengtas bendradarbiaujant su E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, numatyta įamžinti Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos, Skaityti toliau

Pasiilgę tikrumo, glaudžiamės prie gamtos (0)

Feliksas Laivys | asmeninė nuotr.

Gyvendami mieste tarsi pamirštame, kad visai šalia mūsų tvyro miškų ir laukų tyla, rimtis, ramybė, trikdoma nebent paukščių trelių ar šniokščiančios upelės garsų. Tai netrunki suvokti atsidūręs greta Alantos girios (Molėtų r., Pavirinčių k) besiglaudžiančioje Felikso Laivio sodyboje. Ant kalvelės esantį kiemą supa šimtametės pušys, o papėdėje telkšo keturi šaltiniuoti gyvojo vandens tvenkiniai. Dar daugiau sakrališkumo šiai vietai suteikia sodybos šeimininkas, tikras girios filosofas. Skaityti toliau

Kviečia magiška muziejų naktis Panevėžyje (0)

Magiška muziejų naktis Panevėžyje | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Jau šį šeštadienį, gegužės 19 d., Panevėžio kraštotyros muziejus atvers duris lankytojams ir kvies visus naktinėtojus, išsiilgusius nuotykių ir pramogų. Muziejų naktis – tai kasmetinis Tarptautinės muziejų tarybos inicijuojamas renginys, kurio metu muziejai atveria lankytojams duris vakare ir naktį.

Ši muziejų naktis yra ypatinga Panevėžio kraštotyros muziejui, kadangi šiuo metu muziejus yra renovuojamas, o eksponatai keliauja į saugyklas. Todėl ištuštėjusias ekspozicijų sales užpildys įvairios pramogos, paskaitos, koncertai. Skaityti toliau

R. Petkevičius: Suprasti daugiau už gyvenimą (3)

Rolandas Petkevičius | Asmeninė nuotr.

In memoriam Rolandas Petkevičius

Lygiai prieš metus, 2016 metų liepos 30 dieną netekome Rolando Petkevičiaus  (1976–2016) – sūnaus, brolio, vyro, trijų vaikų tėvo, etnologo. Rolandas didelę dalį savo dėmesio skyrė psichinės sveikatos sampratos lietuvių tradicinėje kultūroje tyrimams. Deja, šia tema rengtos daktaro disertacijos užbaigti nespėjo. Viename paskutinių savo įrašų feisbuke etnologas rašė:

„Kaktomuša su Lietuvos sveikatos sistema buvo verta dėmesio… Jei Jūs nusilaužėt galūnę, prakirtot galvą, Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Tautų mugėje pirmą kartą susiburs šalies žolininkystės puoselėtojai (dienotvarkė) (0)

Sirvėtos regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 16–18 d. vyksiančioje Tautų mugėje pirmą kartą jėgas suvienys žolininkystės tradicijų puoselėtojai iš visos Lietuvos. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje tris dienas veiks „Vaistažolių kiemelis“, kuriame bus galima ne tik įsigyti natūralių žolelių gaminių, tačiau ir pabendrauti su geriausiais šalies žolininkais bei dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.

Idėja Tautų mugėje suvienyti tiek mažuosius, tiek didžiuosius žolelių gamintojus ir žinovus kilo vis didėjant lietuviškos produkcijos poreikiui. Skaityti toliau

Paaiškėjo geriausi Kauno metų gydytojai (0)

Kauno sav. nuotr.

Tarptautinės medicinos darbuotojų dienos proga Kaune apdovanoti geriausi metų gydytojai. Svarbiausioje „Metų gydytojo“ nominacijoje apdovanotas Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas Valdas Gintautas. Jam apdovanojimą rotušėje įteikė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Noriu kauniečiu vardu pasveikinti visus mūsų miesto gydytojus. Kauno medikai yra žinomi, vertinami ir mylimi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – sveikindamas medikus kalbėjo Kauno meras V. Matijošaitis. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į paskaitą bei filmo peržiūrą liaudies užkalbėjimų ir tikėjimų temomis (0)

etnocentras.lt nuotr.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Ritos Balkutės paskaita „Kaip užkalbėjimai buvo perduodami šeimos nariams“ bei filmo „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ peržiūra. Kviečiame susipažinti su šia nepaprasta etninės kultūros dalimi.

Svarbiausia ir vaizdingiausia liaudies magijos raiškos forma yra užkalbėjimai. Tekstuose užfiksuota tai, kas slypi ir maginiuose ritualuose, apeiguose, ir liaudies tikėjimuose, papročiuose. Užkalbėjimai – vienas archaiškiausių, mitinę pasaulėžiūrą atspindinčių tautosakos žanrų. Kadangi užkalbėjimai tiesiogiai susiję su praktine Skaityti toliau

Etnografinėje sodyboje vyks magiškas vasaros saulėgrįžos vakaras (1)

Ryta Balkutė renka liaudies medicinos žinias | asmeninė nuotr.

Birželio 19 d. 19 val. Etnografinėje sodyboje (Molėtų r., Čiulėnų sen. Kulionių k. šalia Observatorijos) Vasaros saulėgrįžos šventės proga vyks vakaras „Pašnekink žolę, akmenį, vandenį“.

Pasitikdami vasaros saulėgrįža ir Rasos šventę vakaro dalyviai susitiks su garsia liaudies medicinos tyrinėtoja Rita Balkute. Bus puiki proga ne tik susipažinti su liaudies medicina ir lietuviškų žolynų gydomosiomis paslaptimis, tačiau ir pasinerti į lietuviškų burtų, užkalbėjimų ir magijos pasaulį. R. Balkutė yra nepaprasta tyrinėtoja, ji kaip ir garsioji liaudies medicinos patriarchė Eugenija Šimkūnaiė (1920–1996) ne tik renka ir tiria liaudies medicinos žinias, bet ir jas taiko kasdieniame gyvenime – gydo. Skaityti toliau

Bus pristatytas filmas „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ (0)

rita-balkute2

Gegužės 31 d. 12 val. Vilniuje, Daukanto aikštėje XLIII tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ bus pristatytas dviejų dalių filmas apie lietuvių liaudies mediciną „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“.

Liaudies medicina yra lietuvių tradicinės kultūros dalis. Ji pagrįsta žmonių sukauptomis žiniomis ne tik apie ligas, jų gydymo būdus ir priemones, bet ir žiniomis kaip jų išvengti, saugoti sveikatą, augalų rinkimo tradiciją. Lietuvių liaudies medicina tai ne tik konkrečios gydomosios medžiagos, gydymo būdai bet ir tam tikros teorinės žinios, siejamos su senąja pasaulėžiūra, užfiksuota mituose, sakmėse, tikėjimuose, papročiuose, burtuose. Skaityti toliau

Kaip išvengti peršalimo, sustiprinti organizmą? Nepelnytai pamiršti augalai (0)

A.Kubaičio nuotr.

Bėganti nosis, užkimimas, skaudanti gerklė, erzinantis kosulys – kas nepatyrė šių rudens sezonui būdingų negalavimų?

Gydytojai pažymi, jog pereinamuoju iš vasaros į rudenį laikotarpiu, kada dieną saulutėje šilta, o pavėsyje, taip pat rytais bei vakarais vėsu, tokių pacientų skundų sulaukiama vis daugiau. Ar išties žinome, kaip atsispirti ligoms, pastiprinti organizmą? Kokius vaistinius augalus dar galime suskubti susirinkti ir pavartoti sveikatos labui?  Seną išmintį primins šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas ir Rytų medicinos žinovas,  liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius. Skaityti toliau

Žolelių galia Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

kevingong.com nuotr.

Birželio 14 d. Aukštaitijos nacionalinis parkas kviečia į pamoką „Žolelių galia“. Bus mokoma pažinti vaistinius augalus, sužinoti kokiomis žolelėmis kokius negalavimus galima gydyti.

Artėjant vienai gražiausių vasarvidžio švenčių – Rasoms, vasaros laukai ir pievos išsiskleidžia margaspalviais gėlių žiedais, sukaupdamos žolelėse visą žemės duodamą gyvastį ir dovanodama ją visiems, kas tik netingi prie tų žolynų pasilenkti…

Senoliai sako, kad iki Rasų surinktos žolelės trigubai priduoda sveikatos, o Rasų naktį nuskintos išvis stebuklingų galių turi. Tik ne visi mes tas sveikatos žoleles pažįstam ir jų stebuklingas galias išmanom. Skaityti toliau

Etnografinėje sodyboje vyks garsios liaudies magijos tyrinėtojos R. Balkutės paroda apie burtininkus ir raganas (2)

Burtai | alkas.lt koliazas

Birželio 1 d. 12 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, esančioje šalia Molėtų Observatorijos, vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės fotografijų parodos „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“ atidarymas ir knygos „GALIA UŽBURTI (kenkimo magija 1982–2012 metų įrašuose)“ pristatymas.

Tiek R.Balkutės nuotraukų paroda, tiek ir naujoji knyga atskleidžia senas kenkimo magijos tradicijas, išlikusias mūsų tradicinės kultūros papročiuose ir apeigose, tikėjimuose ir prietaruose, sakmėse ir pasakojimuose apie burtininkus, Skaityti toliau

20 metų po vėžio. Pamintos medikų prognozės (9)

J.Danielienė. D.Červokienės nuotr.

Janinos Danielienės (66 m.) ligos, sveikatos atgavimo ir meilės augalams istorija stebina ir verčia tikėti, kad gamta visuomet ištiesusi mums pagalbos ranką.

Buvusi pedagogė, aktyvi moteris virto žoles renkančia, arbatas iš jų komponuojančia žolinte.

Prieš 20 metų išgirsta diagnozė jos nepalaužė, moteris spinduliuoja ramybę, džiaugsmą, ją supa didelė šeima – du vaikai, keturi anūkai.  Skaityti toliau

Sveikata ir gyvata yra čia pat, po mūsų kojomis (0)

Asmeninio arch. nuotr.

Gargždiškė Genovaitė Rauktienė dar prieš 13 metų sirgo sunkia liga, buvo dažna ligoninių pacientė. Ir kai medikai nuleido rankas, nebesitikėdami jai padėti, moteris ryžosi bandyti gydytis pati.

Šiandien jos pavyzdžiu jau seka ne vien vyras, vaikai, bet ir septyni anūkai. Sveiko gyvenimo propaguotoja skaitytojams sutiko ne tik papasakoti savo istoriją, bet ir pasidalyti kai kuriais sveikos mitybos receptais.

„Nors turime sodą ir ten auga įvairios vaistažolės, labiau mėgstu skinti miškuose, pievose, Skaityti toliau

Liaudies medicinos išmintis Aukštadvario krašte (2)

Atsakingasis redaktorius Andrius Biziulevičius pasakoja knygos „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935-1939 metais" atsiradimo istoriją. | G.Kaltenio nuotr.

„Mūsų liaudyje glūdi dideli medicinos lobiai, kurie charakterizuoja tautos sąmonę“ – taip 1948 m., bebaigdamas studijuoti Vilniaus universiteto medicinos fakultete, rašė būsimas medicinos mokslų daktaras (1966 m.), o vėliau įgijęs profesoriaus laipsnį (1971 m.) Stasys Biziulevičius (1919–2004). Jis pažymi, kad kitos šalys yra surinkusios liaudies medicinos išmintį, o pas mus Lietuvoje stebimi tik pirmieji žingsniai. Jis tiki, kad jo paties surinkta ir susisteminta liaudies medicinos medžiaga bus indėlis į tautos praeities pažinimo įamžinimą. O rinko jis ją Aukštadvario krašte dar būdamas 16–20 metų amžiaus. Skaityti toliau

Vaistažolių arbatos turi padėti, o ne kenkti (0)

valstietis.lt nuotr.

Pasaulis nuo seno arbata vadino kininio arbatmedžio įvairiai paruoštų lapų verdančio vandens užpilą, bet visada buvo geriamos ir kitų augalų arbatos troškuliui malšinti ar negalavimams šalinti.

Tinkamų augalų tūkstančiais

Praeito šimtmečio pabaigoje Viktorijos Zak atlikti tyrimai parodė, kad vis daugiau žmonių domisi vaistažolėmis ir ketina vartoti daugiau nei 3 000 arbatos rūšių organizmo tonusui pakelti, peršalimo ligų profilaktikai, imunitetui stiprinti, nemigai gydyti ir kitoms problemoms įveikti. Skaityti toliau

N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės (0)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. pirmoje pusėje avižinis kisielius buvo privalomas Kūčių stalo patiekalas, o kūčiukai, aguonpienis ir net žuvis dar nebuvo paplitę. Apie penkis nuošimčius šeimų be jo neapsieis ir šiemet, ypač šiaurės rytų Lietuvoje ir pamaryje. Apie avižų kisieliaus svarbą Klaipėdos krašte rašyta spau­doje; atkreiptas dėmesys, kad ir virtas jis ne bet kaip: „Ki­sieliui avižas grūsti pradėdavo kelias dienas prieš Kūčias. Grūsdavo piestose, kurias pirmiausia gerai apvalydavo nuo negerų dvasių, nes jose mėgdavusios važinėtis raganos. Grūsdavo visi šeimos nariai, kad visi ir visuomet turėtų avi­žų“ (Jaunoji Lietuva, 1936, Nr. 12).

Avižų kisieliaus svarbą (ne tik per Kūčias) liudija ir senieji šaltiniai. Motiejus Pre­torijus (1635–1707) „Senovės prūsų ekonomijoje“ Skaityti toliau

Kauno viešojoje bibliotekoje susitikimas su žolininku V.Skirkevičiumi (0)

Virgilijus Skirkevičius | vlmedicina.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, salė) vyks projekto „BiblioHealth“ renginys – susitikimas su vaistininku, žolininku Virgilijumi Skirkevičiumi. Atėjus bus galima išgirsti sveikatai naudingų patarimų ir užduoti rūpimų klausimų.

Žinomas vaistininkas, liaudies medicinos žinovas, Lietuvos šviesuolio vardą pelnęs žolininkas Virgilijus Skirkevičius sako: „Liga – tai ženklas, kad būtina keistis.” Pasak jo, bene svarbiausia gydyto-jo ir vaistininko misija yra paraginti žmogų keistis, o ne vien tik griebtis vaistų. Skaityti toliau

Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių (26)

LEKD ir EKGT pirmininkė doc. dr. D.Urbanavičienė

Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.

„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, – sako ministras G. Steponavičius, Skaityti toliau

Rudeninį peršalimą galima įveikti ne vien vaistais (0)

Pastarąsias savaites aplink tik ir girdėjosi: „Mokykloje serga pusė klasės“, „Į darbą neatėjo buhalterė“. Aplink daug kas šnirpščiojo nosimi ir kosėjo. Niekur nedingsi – su rudeniu į mūsų gyvenimus grįžta ir peršalimas. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus: kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma daugybė būdų, kaip atgauti jėgas stiprinant sveikatą pačios gamtos siūlomais „vaistais“. Skaityti toliau