Daugelis iš mūsų javus vartojame mitybai kiekvieną dieną.
Duona, pyragai, košės, dribsniai, miltai – tai tik maža dalis gaminių, kuriuos galime gaminti iš įvairių grūdų: avižų, grikių, kviečių, rugių ir kitų.
Ištarus žodį „grūdai“, vaizduotėje šmėkšteli gražūs laukai, kuriuose gražiai nuvilnija javų bangos lyg jūroje. Javai yra puikus geros sveikatos šaltinis.
Ko gero, retas iš mūsų nėra skanavęs gardžios grikių košės.
O ar esate ragavę grikių žiedų ar lapų arbatos? Iš tiesų, grikių grūdai, žiedai, lapai arba visa žolė yra nuostabi vaistinė augalinė žaliava.
Šio augalo žolėje (antžeminėje augalo dalyje) kaupiasi flavonoidai, chlorogeno, galo, citrinos, obuolių, askorbo, folio rūgštys, baltymai, o vaisiuose – krakmolas, baltymai, vitaminai, mineralinės medžiagos, riebalai, sacharidai, aminorūgštys, ląsteliena ir kitos naudingos biologiškai aktyvios medžiagos.
Medicinoje plačiai vartojamas iš grikių pagamintas preparatas – rutinas.
Rutinas, arba kvercetin-3-O-rutinozidas, yra flavonoidas, kuris gaunamas iš žydinčių sėjamųjų grikių (lot. Fagopyrum esculentum Moench) viršūnėlių.
Rutinas mažina kapiliarų trapumą ir pralaidumą, stiprina kraujagyslių sieneles, todėl jis yra tinkamas vartoti, sergant hipertonija, venų uždegimais, reumatu, sutrikus kraujotakai akies tinklainėje.
Gerai sveikatai – grikių žolės užpilas
Dėl savo įvairios cheminės sudėties grikių žolė pasižymi plačiu vaistiniu poveikiu:
priešuždegiminiu, antioksidaciniu, antibakteriniu, priešvėžiniu, antidiabetiniu ir kitais.
Vienoje didžiausių mokslinių straipsnių duomenų bazių „PubMed“ galima rasti daugiau nei 2 tūkstančius mokslinių tyrimų, susijusių su sėjamojo grikio nauda žmonių sveikatai.
Liaudies medicinoje grikių žolės užpilu gydomas reumatas, kosulys, aterosklerozė, mažakraujystė, hipertonija ir kitos ligos.
Verta paminėti ir mažiau žinomus grikių privalumus. Pavyzdžiui, žali arba virti grikių lapai yra naudojami maistui, o grikių vaisiai savo baltymų kiekiu prilygsta ankštinėms kultūroms.
Be to, grikių grūdai neturi glitimo, o tai yra labai geras pakaitalas tiems, kurie dėl celiakijos (virškinamojo trakto ligos) negali vartoti kitų grūdinių kultūrų – kviečių, miežių, rugių.
Pasisekė ir bičių draugams, nes grikių medus pasižymi gydomosiomis savybėmis, turi daug mineralų ir antioksidantų.
Grikių žolės užpilą pasigaminti – paprasta: 1–2 arbatinius šaukštelius grikių žolės užpilkite viena stikline karšto vandens (90 °C) ir palaikykite uždarame inde apie 2 valandas.
Ligų profilaktikai gerkite po stiklinę 1–2 kartus per dieną 30–60 minučių prieš valgį arba 1–2 valandas po valgio, o esant ūmiems atvejams – po 4–5 stiklines 7 dienas, darydami trijų dienų pertrauką.
Taip patariama vartoti 2–3 mėnesius.
Reikėtų prisiminti, kad vaistažolių vartojimas, kaip ir bet kurių kitų vaistų, yra individualus, todėl konkrečiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaistininku ar fitoterapeutu.
Naudingos medžiagos – avižų grūduose, lapuose, žieduose
Dar vienas sveikatai palankus vienmetis kultūrinis varpinis augalas – sėjamoji aviža (lot. Avena sativa L.).
Avižų grūduose (vaisiuose) yra krakmolo, baltymų, riebalų, vitaminų, flavonoidų, amino rūgščių, geležies, mangano, cinko, kalcio, fluoro ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Mūsų močiutės ne veltui mums sakė:
valgyk avižų košę ir būsi stiprus kaip arklys. Tačiau ne tik avižų grūdai yra naudingi.
Štai avižų lapuose ir šiauduose yra pektinų, triterpeninių saponinų, karotenoidų, chlorofilų, o žieduose – naudingų flavonoidų.
Todėl avižų vaistinė augalinė žaliava pasižymi daugybe farmakologinių savybių:
antioksidacinėmis, raminamosiomis, cholesterolį mažinančiomis, antidiabetinėmis, antimikrobinėmis ir kitomis.
Avižų skaidulos šalina iš kūno šlakus, todėl jos yra tinkamos kūnui valyti.
Liaudies medicinoje avižos yra naudojamos pačiais įvairiausiai būdais:
kaip odos šveitiklis (sudrėkintos avižos), kaukė veidui (avižų dribsniai palaikomi šiltame vandenyje keletą minučių, tada masė užtepama ant veido, palaikoma 10 minučių ir nuplaunama šiltu vandeniu), gydomosioms vonioms (apie 1 kg avižų šiaudų voniai) ir kt.
Paprasčiausias būdas išbandyti avižų arbatą (vandeninį užpilą):
1–2 arbatinius šaukštelius smulkintos avižų žolės (renkama birželį–liepą) užpilkite 1 stikline (200 ml) karšto vandens (90 °C) ir palaikykite apie 20 minučių.
Ligų profilaktikai gerkite po 1–2 stiklines per dieną. Jeigu norite ramiai miegoti, išgerkite vieną stiklinę avižų žolės užpilo 30–60 minučių prieš miegą.
Avižos dažnai vartojamos ir mišiniuose su kitais vaistiniais augalais. Jei norite pagerinti miegą, patariamas toks vaistažolių mišinys:
avižų žolė, mėtų žolė, melisų lapai, medetkų žiedai, sukatžolių žolė. Jei sergate cukriniu diabetu: avižų žolė, dilgėlių lapai, pupelių ankštys, mėlynių lapai ir kiti.
Prisiminkite, kad atvėsintas arbatas galite pagardinti medumi arba tiesiog lyžtelti medaus iš šaukštelio ir užgerti.
Taip bus ne tik skaniau atsigerti, bet medus dar pagerina ir biologiškai aktyvių medžiagų įsisavinimą.
Duomenų bazėje „PubMed“ galima aptikti daugiau nei 10 tūkstančių įrašų, susijusių su sėjamosios avižos (angl. oat) moksliniais tyrimais.
Taigi iš tiesų verta pasidomėti avižos nauda tiek žmonių sveikatai, tiek jos platesniu, alternatyviu panaudojimu žemės ūkio pramonėje.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje atliekama daug tyrimų, susijusių su vaistiniais ir maistiniais augalais.
Didelio mokslininkų dėmesio susilaukė siauralapis gaurometis, baltasis šilkmedis, bulvės su spalvotu minkštimu, bulvinė saulėgrąža (topinambas) ir kiti.
Iš tiesų verta domėtis čia pat augančiais maistiniais ir vaistiniais augalais, nes pasaulyje kyla vis daugiau klausimų dėl maisto kokybės ir saugos – kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp vis augančių vartojimo poreikių ir žemės galimybių švariai užauginti maistą.
Mes tikrai visko turime, tik kartais trūksta žinių ar drąsos.
Autorius yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas
